Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-08-02][nuasmenintas nutarimas byloje][A8.-650-1036-2017].docx
Bylos nr.: A8.-650-1036/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus teritorinė muitinė 290733470 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika (ANK 150-223 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika (ANK 150-223 straipsniai)
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Kiti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme klausimai
Administracinių nusižengimų teisena
Kontrabanda (ANK 208 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-650-1036/2017

                                                                                                             Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00393-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 9.35; 21.9.13

 

 

 

 



 

 

 

 

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. liepos 18 d.

Vilnius

             

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant R. Č., vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M. (R. M.), gimęs (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaliningrade, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 208 straipsnio 2 dalį,

 

n u s t a t ė :

 

R. M. 2017 m. birželio 14 d., apie 5:30 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, važiuodamas automobiliu R. D. (valstybinis Nr. T8009HK33) per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs tarp asmeninių daiktų gabeno 56 pakelius cigarečių, ir 3 l konjako bei 3 l degtinės nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 334,94 Eur.

R. M. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Vairavo pažįstamo N. S. priklausantį automobilį R. D.. Muitinės pareigūnai automobilyje rado cigarečių ir alkoholio. Jis iš anksto neplanavo vežti draudžiamų daiktų, viskas gavosi atsitiktinai. Jo draugai S. K. pardavė butą ir nusprendė keltis gyventi į Kaliningradą, kur nusipirko butą. S. iš Kazachstano automobiliu atvažiavo iki Minsko ir paprašė jo pervaryti automobilį iš Baltarusijos į Kaliningradą. S. neturi Šengeno vizos, todėl į Kaliningradą iš Minsko skrido lėktuvu. Apie tai, kad Serenkos automobilyje tarp asmeninių daiktų yra cigarečių ir alkoholio jis nežinojo. Apie tai sužinojo iš muitinės pareigūnų. Pasiūlė pareigūnams sumokėti mokesčius už vežamus daiktus, tačiau pareigūnai nesutiko. S. nežino E. S. esančios tvarkos. S. negalėtų atvykti į teismą Lietuvoje, nes neturi vizos. Jis patas yra neįgalus, augina su nepilnamečius vaikus, prašo teismo būti gailestingam.

 

Dėl įrodymų vertinimo

 

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

              (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurio padarymu yra kaltinamas R. M., gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: ) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti kodekse numatytų padarinių ir jų norėjo. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu padarius įstatymo uždraustą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal nustatytas objektyvias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad R. M. žinojo apie jo vairuojame automobilyje esančius tabako gaminiu ir alkoholinius gėrimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. tiek pasiaiškinime pažeidimo tyrimo metu (b. l. 4-7), tiek bylą nagrinėjant teisme neigė savo kaltę, nurodė, kad apie automobilyje esančius draudžiamus vežti daiktus nieko nežinojo, automobilio savininkas N. S., kurio prašymu automobilį gabeno iš Minsko į Kaliningradą, jam apie tai nieko nesakė. Vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, teismas pažymi, kad jo parodymai yra logiški, atitinkantys rašytinius bylos duomenis. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. M. per Medininkų kontrolės punktą vairavo N. S. priklausantį automobilį R. D., valstybinis numeris T8009HK33 (b. l. 9, 10). Automobilyje muitinės pareigūnai be tabako gaminių rado konjako „Kazakstan“ 3 litrus, degtinės „Xaoma“, 3 litrus (b. l. 11).  Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bylą nagrinėjant teisme pateikė automobilyje rastų alkoholinių gėrimų ir tabako įsigijimo dokumentus (b. l. 29), iš kurių matyti, kad rastos prekės buvo įsigytos 2017 m. birželio 7 d., už jas sumokėta Kazachstano nacionaline valiuta – tengėmis. Teismas pažymi ir tai, kad R. M. parodymus, apie tai, kad jis buvo paprašytas tik pervairuoti automobilį iš Minsko į Kaliningradą, patvirtina ir teismui pateikti lėktuvo bilietai, iš kurių matyti, kad automobilio savininkas N. S. ir jo sutuoktinė L. S. 2017 m. birželio 14 d. skrido skrydžiu Minskas – Kaliningradas (b. l. 27, 28). Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad rastos prekės buvo sudėtos  į automobilį, jų neslepiant, ar kitaip apsunkinant jų suradimą. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad rastos prekės priklauso būtent R. M., ar kad jis prekes būtų sudėjęs į automobilį,  teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta.

Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudencija, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos K. T. 2008-05-28 nutarimas), tačiau reikia pažymėti, kad pažeidimo faktą turi įrodyti institucija, surašiusi administracinio nusižengimo  protokolą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimas iš esmės neatliktas, apsiribota tik rastų prekių paėmimu iš automobilio ir rašytinio paaiškinimo iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paėmimu. Pažeidimo tyrimo metu, iš karto po prekių radimo, neapžiūrėtas (jei apžiūrėta niekaip nefiksuotas) automobilis, nesukonkretina tarp kokių ir kam priklausančių asmeninių daiktų rastos prekės. Šių procesinių veiksmų, teismas atlikti negali dėl objektyvių priežasčių, automobilis grąžintas atsakomybėn traukiamam asmeniui. Akcentuotina ir tai, kad N. S. ir L. S. teismas apklausti taip pat neturi galimybių (jie neturi vizos, leidžiančios atvykti į Lietuvos Respubliką).

Įvertinus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent R. M. žinojo, jog  neteisėtai gabena prekes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio banderolėmis, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Teismas pažymi, kad analogiško teisės aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (pvz. 2014-04-25 VAT nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)562/2014; 2014-04-24 Nr. (duomenys neskelbtini)211/2014).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes administracinio pažeidimo teisena dėl nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, įsiteisėjus nutarimui, galima būtų spręsti N. S. administracinės atsakomybės klausimą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, todėl sprendimas dėl akcizinių prekių šioje byloje nepriimamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r ė:

 

N. R. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną dėl kaltinimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                                                                                              Mindaugas Povilanskas

 


Paminėta tekste:
  • 2K-501/2012