
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos
teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant
Kristinai Karlapavičiūtei,
dalyvaujant
pareiškėjai M. D. ir jos atstovei adv. Dianai
Balčiūnienei,
Suinteresuotam
asmeniui L. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D. apeliacinį skundą
dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą suinteresuotiems
asmenims L. M., Kauno miesto 15 – ojo notarų biuro notarei
A. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja, tikslu įgyti teisę į privalomojo palikimo testamentu dalį, prašė
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos įmotės K.
M. mirties dieną – 2006-12-21 jai buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad K. M., mirusi 2006-12-21, ir jos vyras A. M. ją
įvaikino ir kurį laiką visi kartu gyveno. Įmotė testamentu paliko savo turtą
savo sesers dukrai L. M.. Jai (pareiškėjai) įmotės mirties
dieną buvo reikalingas išlaikymas, kadangi nuo 1996 metų serga sunkia
nepagydoma liga – vėžiu. Tuo metu jai buvo skiriamas gydymas, atliekamos
įvairios procedūros. 1996 metais pensijos dydis buvo 148 Lt. Iš tokios pensijos
pragyventi negalėjo, todėl įmotė jai nuolat teikė materialinę paramą. Šiuo metu
gauna 464,75 Lt invalidumo pensiją, kuri yra nepakankama, nes vaistams,
kelionėms į Vilnių, kitiems privalomiems mokesčiams ir reikmėms išleidžia apie
874 Lt per mėnesį. Vyras taip pat yra senatvės pensininkas. Be to, ji kreipėsi
į Kauno miesto 15 – ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į
privalomąją palikimo dalį, paliktą testamentu, kur paaiškinta, kad faktą, jog
jai reikalingas išlaikymas, turi nustatyti teismas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nustatė, kad pareiškėjos įmotė K. M. mirė
2006-12-21. Savo turtą ji 1993-08-05 testamentu paliko L. M.,
kuri palikimą priėmė ir nesutiko su pareiškėjos pareiškimu dėl privalomosios
palikimo dalies pagal CK 5.20 str. išdavimo. Pareiškėja yra antros grupės
invalidė – diagnozuotas pigmentinis auglys - melanoma. Palikėjos mirties dieną
ji gavo 407,65 Lt invalidumo pensiją, kuri šiuo metu padidinta iki 464,75 Lt. M. D. vyras R. A. D. nuo 2003-12-19 yra
senatvės pensininkas, gauna 609,99 Lt senatvės pensiją. Šeimoje yra nepilnametė
dukra G. D., kuri mokosi vidurinėje mokykloje, sūnūs
pilnamečiai, gyvena savarankiškai. Pareiškėja kartu su vyru nuosavybės teise
valdo 6 arų žemės sklypą su jame esančiu sodo bei ūkiniu pastatais sodų
bendrijoje „Šarmutas“, bei dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys
neskelbtini)..
Teismas laikė neįrodyta, jog pareiškėja savo įmotės mirties dieną buvo
reikalingas išlaikymas. Nors ji yra antros grupės invalidė, serga onkologine
liga, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kokias papildomas išlaidas ji turi dėl
gydymosi. Išanalizavęs pareiškėjos turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad
šeima gyvena vidutiniškai: abu sutuoktiniai gauna valstybės nustatytas
pensijas, šeima turi nekilnojamojo turto – butą ir kolektyvinį sodą,
kilnojamojo turto – automobilį, M. D. sutuoktinis per
metus papildomai uždirba 1 500 Lt ir gauna 360 Lt už turimą nekilnojamąjį turtą
– 3 ha žemės. Tokiu būdu, šeima gali skirti lėšas papildomam dukros lavinimui.
Nurodė, jog liudytojos, nurodžiusios, kad yra paskolinusios M.
D. pinigų, to fakto jokiais rašytiniais skolos dokumentais nepagrindė. Nors
pareiškėja patvirtino, kad ji pas įmotę lankydavosi 2 kartus per metus, o
apsilankymo metu gaudavo 20 - 100 Lt, kuriuos sumokėdavo žolininkui už gydymą,
tačiau jokių įrodymų apie gydymo kainas teismui taip pat nepateikė.
Vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principu, teismas konstatavo, kad M. D. įmotės ligos metu jai reikalingos pagalbos neteikė, ja
rūpinosi ir prižiūrėjo L. M., kuriai K.
M. 1993-08-05 testamentu ir paliko savo turtą.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti
ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti arba bylą perduoti pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad sprendimas neteisėtas ir
nepagrįstas, netinkamai įvertinti kai kurie byloje esantys įrodymai, todėl
padarytos nepagrįstos išvados, taip pat netinkamai aiškintos materialinės bei
procesinės teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo
suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei neatskleista bylos esmė.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo mėn. 1 d. konsultaciją, sistemiškai aiškinant CK 3.72 str. 2 d., CK trečiosios knygos XII skyriaus antrąjį
skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“, Valstybinio socialinio
draudimo įstatymą bei Invalidų socialinės integracijos įstatymą, CK 5.20 str. 1
d. numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t.y.
išlaikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai, nedarbingi dėl savo
amžiaus ar yra invalidai. Byloje ji (pareiškėja) yra pateikusi įrodymus, kad
nuo 2004 m. dėl sveikatos būklės prarado darbingumą, neterminuotai yra
nustatyta II invalidumo grupė, tačiau kažkodėl teismas sprendime nepasisakė ir
nemotyvavo, kodėl nebuvo preziumuojama jos teisė į privalomąją palikimo dalį,
esant jau įrodytoms faktinėms aplinkybėms (turimas invalidumas).
Nurodo, kad ji pateikė teismui įrodymus apie savo materialinę padėtį,
apie tai, kad jos gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms
tenkinti, tačiau teismas kai kurių šių įrodymų nevertino. Be jos gaunamos
407,65 Lt invalidumo pensijos, vyro gaunamos 609,99 Lt senatvės pensijos,
daugiau palikėjos mirties dieną jokių kitų pajamų neturėjo. Teismas netinkamai
įvertino liudytojos G. D. parodymus ir padarė nepagrįstas
išvadas, nes dukra 2007 m. vasarą tik vieną savaitę padėjo broliui prižiūrėti
vaiką, o už gautus pinigus nusipirko mokyklinius reikmenis. Be to, teismas
nepasisakė dėl pateiktų įrodymų - sumokėtų mokesčių, vaistų kvitų, kelionių
bilietų, neįvertino šioms reikmėms išleistų lėšų. Daugiau įrodymų ji negalėjo
pateikti, nes neišsaugojo kvitų, kadangi negalėjo žinoti, jog jų prireiks.
Mano, kad nepagrįstos teismo išvados, jog liudytojų parodymai dėl jai skolintų
pinigų yra prieštaringi. Nepateikė teismui jokių rašytinių skolas
patvirtinančių dokumentų, kadangi jokie skolos rašteliai nebuvo rašomi. Taip
pat teismas neįvertino ir nepasisakė dėl liudytojos A. D. parodymų,
kad ji ją (pareiškėją) remia maisto produktais, ką patvirtino ir G. D., neįvertinti liko ir liudytojų R. N.,
S. R., A. D., A. D.,
G. D. parodymai, patvirtinantys, kad ji palaikė ryšius su
savo įmote, kuri ją paremdavo, duodavo pinigų vaistažolių įsigijimui bei
kelionių į Kauną ir Panevėžį išlaidoms, nenurodyti motyvai, kodėl teismas
rėmėsi vien suinteresuoto asmens L. M. pakviestais
liudytojais, kurie tvirtino, kad ji nebendravo su įmote, kažkodėl rėmėsi
liudytojos B. K. parodymais, nors jie yra prieštaraujantys.
Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį
skundą suinteresuotas asmuo L. M. prašo apylinkės teismo
sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad
apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai
išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus. Pagal CK 5.20 str., paveldėjimas
atsiranda tik įrodžius esminę aplinkybę, kad palikėjo mirties dieną išlaikymas
buvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, 2005-01-12 nutartis
byloje Nr.3K-3-35/2005m.), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo
preziumuojama pareiškėjos teisė į privalomąją palikimo dalį, esant jau
įrodytoms faktinėms aplinkybėms, visiškai nepagrįstas. Pareiškėja jokiais
neginčijamais įrodymais neįrodė, kad jai buvo reikalingas išlaikymas,
priešingai – joks išlaikymas M. D. įmotės mirties dieną ir
šiuo metu nėra reikalingas, todėl ji neturi teisės į privalomąją palikimo dalį,
ką teismas ir konstatavo. Nors pareiškėja savo sunkią finansinę padėtį
įrodinėja sumokėtais mokesčiais, kvitais bei kelionės bilietais, tačiau šie
įrodymai negali patvirtinti jos turtinės padėties. Taip pat nepagrįstas
pareiškėjos teiginys, kad ji negali skirti reikiamų lėšų kiekio vaistams bei procedūroms,
nes nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai yra reikalingas gydymas,
vaistai, papildomas išlaikymas. Nurodo, kad apeliantė visiškai nebendravo su
įmote, ja nesirūpino ir net nelankė, todėl teiginys, jog teismas rėmėsi vien
suinteresuoto asmens L. M. pakviestais liudytojais bei,
kad liudytojos B. K. parodymai yra prieštaringi, niekuom
neparemtas.
Mano, kad tokiu būdu apeliantė tik siekia pasipelnyti pasinaudodama savo
liga ir įgydama jai nepriklausančio turto dalį.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas
paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.
1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant
apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai įmotės
K. M. mirties dieną, 2006-12-21, buvo reikalingas
išlaikymas. Faktą nustatyti prašė tikslu gauti teisę į privalomąją palikimo
dalį. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad pareiškėja 1962-07-30 J. M. ir K. M. buvo įvaikinta. Įmotė
mirė 2006-12-21 (b. l. 6,7, 18). Po jos mirties kreipėsi į Kauno miesto 15
notarų biurą dėl privalomosios palikimo dalies išdavimo, nes savo turtą
testamentu paliko dukterėčiai, suinteresuotam asmeniui L. M..
Pareiškėja įrodinėdama, kad 2006-12-21 jai buvo reikalingas išlaikymas nurodė,
kad nuo 1996 metų yra II grupės invalidė be termino, darbingumo lygis 35
procentai, serga odos vėžiu. Jai buvo atlikta rankos operacija, pastoviai
gydosi. Invalidumo pensija buvo labai maža, todėl įmotė nuolat teikė
materialinę paramą. K. M. mirties dieną jos invalidumo
pensija buvo 407,65 Lt, o vaistams, kelionėms į Vilnių ir kitoms būtinoms
reikmėms išleisdavo apie 900 Lt.
Kaip teisingai
pažymėjo pareiškėja apeliaciniame skunde, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje yra
nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai),
kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant
testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint
pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. O
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 3.72 straipsnio 2
dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrąjį skirsnį „Vaikų ir tėvų
tarpusavio išlaikymo pareigos“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bei
Invalidų socialinės integracijos įstatymą, padarė išvadą, kad CK 5.20
straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra
preziumuojamas, t. y. išlaikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai,
nedarbingi dėl savo amžiaus (pensinio amžiaus) ar yra invalidai. Tačiau tai
nereiškia, kad vien todėl, kad pareiškėja yra II grupės invalidė, jai atsiranda
teisė į privalomą palikimo dalį. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra
specifinė. Ja siekiama apsaugoti įstatyminio įpėdinio, kuriam reikalingas
išlaikymas, turtinius interesus, kitaip tariant įstatymas garantuoja
įstatyminiam įpėdiniui, kuriam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas
išlaikymas, privalomąją palikimo dalį nepriklausomai nuo testamento turinio.
Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas nurodė, kad nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo
reikalingumo klausimą, teismai privalo atsižvelgti į pretenduojančio į
privalomąją palikimo dalį, į dydį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), į
nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko
indėlius, vertybinius popierius bei kitas pajamas (LAT nutartis civ.
byloje Nr. 3K-3-323/2005).
Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos šeima gyvena vidutiniškai:
pareiškėjos pajamos padidėjo iki 464, 75 Lt, jos vyro pensijos dydis 609,99 Lt.
Šeima gauna papildomų pajamų iš turimos 3 ha žemės, vyras dirba sezoninį darbą. Šeima valdo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: butą, kolektyvinį sodą, 3 ha žemės sklypą, automobilį. Pareiškėja turi 3 vaikus, dukra dar nepilnametė, sūnūs gyvena
savarankiškai ir kartais paremia tėvus. Pažymėtina, kad CK 3.205 straipsnio 1
dalyje nustatyta, jog pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir
paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Byloje nėra įrodymų, kad
pareiškėjai paskirtas nuolatinis gydymas, kad vaistams ji išleidžia dideles
pinigų sumas. Pareiškėja patvirtino, kad daugiausiai naudoja maisto papildus
imuninei sistemai stiprinti. Iš byloje esančių išrašų iš medicininių dokumentų
matyti, kad medikamentinis gydymas nepaskirtas.
Kolegija daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo pareiškėjai
reikalingumo klausimą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: gaunamas
pajamas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, būtinumą papildomų lėšų ir padarė
teisingą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog palikimo atsiradimo dieną jai buvo
reikalingas išlaikymas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra
nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė nagrinėjamo reikalavimo
svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės
teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti
apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. D., a.k. 4520826026, 20,00 Lt
(dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybei.
Teisėjai
Ramunė Čeknienė
Zina Mickevičiūtė
Laimutė Sankauskaitė