Administracinė byla Nr. I-4476-423/2016

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00615-2015-4

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                   2016 m. gruodžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, nedalyvaujant pareiškėjui M. Ž. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

nustatė:

Pareiškėjas M. Ž. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-05-14 iki skundo padavimo dienos. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad nuo 2014-05-14 nepagrįstai buvo uždarinėjamas į baudos izoliatorių, už tai, jog atsisakydavo atlikti bausmę 22 būryje. Paaiškino, kad šiame būryje bausmės atlikti negali, nes kiti nuteistieji yra nori su juo susidoroti. Nepaisant šios aplinkybės, pataisos namų administracija skirdavo pareiškėją į minėtą būrį, o šiam atsisakius į jį eiti, bausdavo drausminėmis nuobaudomis – uždarydavo į baudos izoliatorių.  Pažymėjo, kad baudos izoliatoriaus kamerose gyvenamojo ploto vienam asmeniui norma buvo pažeista, taip pat neįrengtas šilto vandens tiekimas, neteikiamos drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos, nepakankamas natūralus apšvietimas, drėgna. Be to, pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, eiti į pasimatymus, skambinti artimiesiems telefonu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais, t.y.  jis patyrė didelį psichologinį spaudimą, nepatogumus, skausmą, buvo morališkai žlugdomas. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė, jog administracinėje byloje Nr. I-2965-402/2015 nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas užsiima telefoniniu sukčiavimu, todėl buvo paskirtas į 22 būrį, kuriame laikomi asmenys, linkę nelegaliai naudotis mobiliaisiais telefonais. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byla dalyje nutrauktina, dalyje skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012-07-18 laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) atliko 18 būryje (b. l. 33). Iš bylos duomenų matyti, kad už atsisakymą eiti į 22 būrį pareiškėjui nuo 2014-05-14 iki 2015-01-15 buvo skiriama Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių nuo 11 iki 15 parų (b. l. 35-36, 105-121). Atsisakymą eiti į 22 būrį pareiškėjas motyvavo tuo, kad 22 būryje bausmę atlieka nuteistieji R. D. ir T. V. , apie kuriuos pareiškėjas yra davęs parodymus baudžiamojoje byloje Nr. NI-199-77/2011 (b. l. 34, 38). Pasak pareiškėjo, remiantis jo duotais parodymais, minėtoje byloje buvo atskleista sukčiavimo schema ir T. V. bei R. D. buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme. Dėl šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, šie asmenys siekia su juo susidoroti, todėl jis negalėjo atlikti bausmės paskirtame būryje, tačiau atlikus tarnybinį tyrimą buvo nustatyta, jog savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 33, 37-38).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui atsisakant eiti į 22 būrį laikotarpiu nuo 2014-05-14 iki 2015-01-15 jis buvo 15 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis – uždaromas į baudos izoliatorių (b. l. 105-121). 2015-01-26 pareiškėjas buvo paskirtas į 8 būrį, tačiau ir jame atlikti bausmę atsisakė, motyvuodamas tuo, kad kiti nuteistieji jo nepriima, grasindami smurtu liepia išeiti iš būrio (b. l. 33-34, 43).

BVK 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuteistųjų pareigas, 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, o 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Tiek dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 22 būryje, tiek dėl atsisakymo eiti į 8 būrį, buvo atliekami tarnybiniai tyrimai. 2015-02-18 Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 36/06-47, atlikus tyrimą dėl pareiškėjo atisakymo eiti į 8 būrį, buvo nustatyta, kad iš baudžiamojoje byloje Nr. NI-199-77/2011 priimto nuosprendžio matyti, jog pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažinęs garso įrašuose T. V. balsą, taip pat T. V. ir R. D. atpažino iš nuotraukų. Išvadoje konstatuota, kad R. D. ir T. V. bausmę atlieka 22 būryje, su 8 būrio nuteistaisiais nekontaktuoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atsisakymas atlikti bausmę 8 būryje buvo laikomas nepagrįstu. Iš šios tarnybinės išvados matyti, kad Marijampolės PN Kriminalinės žvalgynos skyriaus pareigūnai, atlikę tarnybinį tyrimą, iš esmės pripažino, kad pareiškėjo 2014-05-12 pasiaiškinime (b. l. 38) nurodytos priežastys, dėl kurių jis nesutiko atlikti bausmės 22 būryje, yra pagrįstos. Iš išvados turinio spręstina, kad skiriant pareiškėją į 8 būrį, buvo siekiama užtikrinti, jog jis negalėtų susitikti su 22 būrio nuteistaisiais (konkrečiai – T. V. ir R. D. ) nei gyvenamosiose, nei bendro naudojimo patalpose, taigi, iš esmės pripažinta, kad atlikti bausmę drauge su minėtais asmenimis 22 būryje pareiškėjas negalėtų. Teismas pažymi, jog šis tyrimas buvo atliekamas dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti  bausmę 8 būryje, po to, kai pareiškėjas buvo 15 kartų baustas drausmine nuobauda už atsisakymą eiti į 22 būrį. Atliekant tarnybinį tyrimą 2014-05-19 dėl pareiškėjo atsisakymo eiti būtent į 22 būrį, Kriminalinės žvalgybos pareigūnai iš esmės neanalizavo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, t.y. baudžiamosios bylos NI-199-77/2011 medžiagos, nesiekė išsiaiškinti, kokie ryšiai, susiję su baudžiamąją byla bei parodymų davimu, sieja T. V. , R. D. ir pareiškėją, nors šias aplinkybes (asmenų pavardes bei baudžiamosios bylos numerį) pareiškėjas buvo konkrečiai ir aiškiai nurodęs savo 2014-05-12 pasiaiškinime. Atliekant 2014-05-19 tyrimą buvo apsiribota tik T. V. ir R. D. apklausa. Atkreiptinas dėmesys, kad šie asmenys nurodė pažįstą pareiškėją. Nepaisant to, išsamesnis pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nebuvo atliktas ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pareigą (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus).  Teismo vertinimu, Marijampolės PN, aiškindamiesi pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 22 būryje priežastis, tyrimą atliko formaliai, neišsamiai ir nevisapusiškai. Teismas taip pat pažymi, kad analogiškos išvados priėjo ir Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo skundą (b. l. 6). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad nuo 2014-05-14 iki 2015-01-15, išskyrus laikotarpį nuo 2014-08-19 iki 2014-09-02 ir laikotarpį nuo 2014-12-02 iki 204-12-12, kai jis buvo išvykęs etapu (b. l. 105-106, 35), pareiškėjas nepagrįstai buvo uždarytas į baudos izoliatorių.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2014-05-13 iki 2015-01-15, t. y. pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl jo laisvės atėmimo bausmės sąlygų baudos izoliatoriuje (pareiškėjas kalėjo kamerose Nr. 15, Nr. 20, Nr. 18, Nr. 21, Nr. 22 (b. l. 35, 105-106)). Skunde nurodoma, kad gyvenamojo ploto vienam asmeniui norma buvo pažeista, taip pat kamerose neįrengtas šilto vandens tiekimas, neteikiamos drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos, nepakankamas natūralus apšvietimas, drėgna. Be to, pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, eiti į pasimatymus, skambinti artimiesiems telefonu. Susipažinus su administracine byla Nr. I-2965-402/2015 akivaizdu, jog joje yra nagrinėjamos aplinkybės dėl sąlygų baudos izoliatoriuje, kamerose Nr. 15, Nr. 20, Nr. 18, Nr. 21, Nr. 22, laikotarpiu nuo 2013-01-10 iki 2015-01-15. Teismas išanalizavo pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo bei sanitarinių ir buities sąlygų (švaros, apšvietimo, vėdinimo ir kt.), t.y. iš esmės tokių pačių aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodo nagrinėjamu atveju, išskyrus argumentus dėl galimybės skalbti drabužius bei teisės į pasimatymus, telefono skambučius ir laiškų rašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 101 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Minėtas sprendimas byloje Nr. I-2965-402/2015 buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-08-01 nutartimi buvo pakeistas – pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti padidinta iki 700 Eur. Kitoje dalyje sprendimas paliktas nepakeistas. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bei pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistoje dalyje yra įsiteisėję. Teismas sutinka su atsakovo pateiktais argumentais ir vertina, kad pareiškėjo reikalavimas nagrinėjamoje byloje dėl neturtinės žalos priteisimo už netinkamas kalinimo sąlygas (apšvietimą, drėgmę, sanitarines sąlygas) Marijampolės PN baudos izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2014-05-14 iki 2015-01-15 patenka į administracinės bylos Nr. I-2965-402/2015 nagrinėjimo apimtį ir jo  reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje dalyje yra įvertintas įsitesėjusiu teismo sprendimu. Paaiškėjus aplinkybei, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (administracinė byla Nr. I-2965-402/2015), administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Teismas pažymi,  kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad nėra teikiamos drabužių skalbimo paslaugos, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, jų nedetalizavo, nekonkretizavo, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Be to, Marijampolės visuomenės sveiktos centro 2014-10-10 patikrinimo aktas patvirtina, jog skalbykloje švarūs skalbiniai laikomi  jiems skirtose švariose uždarose spintose, panaudoti skalbiniai surenkami į nešvariems skalbiniams skirtą talpyklą, švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, skalbykloje yra nešvarių skalbinių priėmimo, skalbimo, lyginimo, švarių skalbinių laikymo-išdavimo zonos, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (atitinka HN 76:2010  33.3 p., 37.9 p., 37.10 p., 38.2 p.,  38.4 p., 67 p.) (b. l. 54-56, 72-74, administracinė byla Nr. I-2965-402/2015). Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto.

Taip pat skunde nurodoma, kad kalint baudos izoliatoriuje pareiškėjui nebuvo suteikiami pasimatymai, neleidžiama paskambinti telefonu, rašyti laiškų. BVK 145 straipsnyje nurodyta, kad   nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose laikomi po vieną ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Taigi, pareiškėjo skundžiami draudimai yra drausminei nuobaudai būdingi tipiniai ir neišvengiami suvaržymai (BVK 145 str.), neatsiejamai susijęs su nuobaudos atlikimo tikslais, todėl negalėtų būti vertinamas kaip savarankiškas pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjas į baudos izoliatorių buvo uždaromas nepagrįstai, atsižvelgtina ir į minėtus pareiškėjo patirtus suvaržymus bei dėl jų kilusią žalą.

Teismas konstatuoja, kad nuo 2014-05-14 iki 2015-01-15, išskyrus laikotarpį nuo 2014-08-19 iki 2014-09-02 ir laikotarpį nuo 2014-12-02 iki 2014-12-12, pareiškėją nepagrįstai uždarius į baudos izoliatorių (iš viso 212 parų), pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai išgyvenimai,  nepatogumas),  o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad Marijampolės PN pagal nacionalinę teisę neveikė taip, kaip to reikalavo  teisės aktai.

  Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą dėl pareiškėjui nepagrįstai paskirtų nuobaudų, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal BVK 73 straipsnį paprastajai nuteistųjų grupei priskirtas nuteistasis turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda, kartą per savaitę skambinti telefonu, į vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, atitinkamai per 3 mėnesius. Nuteistieji gali naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (BVK 96 straipsnio 1 dalis), kasdien pasivaikščioti gryname ore (BVK 103 straipsnis) ir kt. Tačiau, kaip minėta, baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji pagal BVK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pasivaikščiojimas gryname ore ribojamas iki 1 valandos (BVK 146 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į BVK 146 straipsnyje nustatytų pareiškėjui nepagrįstai taikytų ribojimų pobūdį, mastą ir trukmę (212 parų), darytina išvada, kad neteisėtas nuobaudos paskyrimas pareiškėjui sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei nebūtų paskirta nuobauda, susijusi su papildomais apribojimais, todėl yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos įvertinti pinigais. Vis dėlto, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata skunde nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė. Pats pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nors ir buvo konsultuotas Psichologinės tarnybos, tačiau konkrečių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, konsultacijų metu neišsakė (b. l. 85, administracinė byla Nr. I-2965-402/2015). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Nuobaudos atlikimo metu pareiškėjui buvo leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore (BVK 146 straipsnio 2 dalis), kitų pareiškėjo teisių pažeidimų byloje nenustatyta (byla dalyje dėl netinkamų kalinimo sąlygų baudos izoliatoriuje nutrauktina). Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam  kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad prie byloje nustatyto pažeidimo prisidėjo ir pats pareiškėjas, nes į 22 būrį jis buvo paskirtas dėl to, kad darė neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ir užsiėmė telefoniniu sukčiavimu (b. l. 33, 14, 15). Siekiant užkardyti pareiškėjo nusikalstamą veiką, jis buvo paskirtas į minėtą būrį, kuriame koncentruojami tokiu sukčiavimo būdu užsiimantys asmenys, šiam būriui taikoma griežtesnė priežiūra (b. l. 33, 32). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui nuolat buvo siūloma pasirinkti kitą būrį, tačiau į siūlomus būrius eiti pareiškėjas atsisakydavo (b. l. 33-34). Šios aplinkybės įrodo paties pareiškėjo nenorą bendradarbiauti ir neteisėtus veiksmus, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo mažinimui (CK 6.281 str.). 

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 700 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85 - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 101 straipsnio 2 punktu, 102 straipsniu, teisėja

n u s p r e n d ė :

  Bylą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už netinkamas kalinimo sąlygas nutraukti.

Skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už nepagrįstai paskirtas nuobaudas tenkinti iš dalies.

Priteisti M. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.             

Teisėja                                                                                                                           Asta Urbonienė