Civilinė byla Nr. 2A-154-390/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04171-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

11.9.5.;14.4.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SUNSET SUITS VILNIUS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimo ir ieškovės J. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7592-920/2013 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SUNSET SUITS VILNIUS“ dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo,

Teismas,

n u s t a t ė:

              I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti darbo sutarties nutraukimą D K 129 str. 1 d. ir 2 d. pagrindu su ieškove neteisėtu; pakeisti ieškovės atleidimo iš atsakovės pardavėjos-siuvėjos pareigų pagrindą, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (D K 300 str. 4 d.); priteisti iš atsakovės ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, išmokas už nepanaudotas kasmetines atostogas, 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2007 m. gegužės 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta terminuota 6 mėnesių darbo sutartis Nr. 66, kurioje sulygtos visos būtinosios DK 95 str. numatytos sąlygos. Šia sutartimi šalys sulygo, kad ieškovė dirbs atsakovės parduotuvėje, esančioje Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, prekybos centre „Akropolis“, pardavėjos-siuvėjos pareigose, nustatant trijų mėnesių išbandymo laikotarpį. Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės buvo tęsiami darbo sutartyje sulygtomis darbo sąlygomis. 2012-10-25 ieškovė buvo informuota, jog atsakovė nutraukia su ja darbo sutartį vadovaujantis D K 129 str. 1 ir 2 d. nuostatomis. Ieškovei pateiktame 2012 m. spalio 25 d. įspėjime nurodyta tik atleidimo iš darbo į priežastis (dėl struktūrinių pertvarkymų naikinant 1 etatą), tačiau nenurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Be to, darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Ieškovė priskirtina šiai darbuotojų kategorijai, kadangi ji augina dukrą, gimusią 2009 m. Dėl atliktų darbo organizavimo pertvarkymų panaikinus Kauno salone vieną pardavėjos – siuvėjos etatą, pardavėjos – siuvėjos pareigybė nebuvo panaikinta. Ieškovei yra žinoma, jog per įspėjimo apie atleidimais darbo laikotarpį, t. y. nuo 2012-10-25 iki 2013-02-25, kai ieškovė buvo informuota, jog darbo sutartis su ja nutraukiama, atsakovė sudarė naują darbo sutartį, kurios pagrindu kitas darbuotojas buvo priimtas į siuvėjos-pardavėjos pareigybę dirbti atsakovės salone, esančiame „Akropolio“ prekybos centre, Karaliaus Mindaugo pr. 46, Kaune. Įspėjimo laikotarpiu laisvų darbo vietų buvo ir kituose atsakovės struktūriniuose padaliniuose, tačiau apie jas ieškovė nebuvo informuota, jos nebuvo jai siūlomos. Ieškovė nebuvo supažindinta su įsakymu, kurio pagrindu atsakovė nutraukė darbo sutartį su ja nuo 2013-02-25, ir jai nėra žinoma, kad toks įsakymas iš viso būtų buvęs. Atsakovė privalėjo ieškovei išmokėti visas jai priklausančias pinigų sumas ir užpildyti darbo sutartį paskutinę jos darbo dieną, t. y. 2013 m. vasario 26 d. Atsakovė, pažeisdama šias teisės normas, dalį ieškovei priklausančių piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjo tik 2013 m. kovo 5 d. ir iki šios dienos nėra pilnai atsiskaičiusi, o ieškovės darbo sutartis, patvirtinant darbo santykių nutraukimą, nėra pasirašyta atsakovės ir patvirtinta atsakovės antspaudu. Neteisėtai nutraukiant darbo sutartį ieškovei padaryta ir 15 000 Lt neturtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino 2007-05-08 darbo sutarties Nr. 66 nutraukimą DK 129 str. 1 d. ir 2 d. pagrindu, neteisėtu; pripažino, kad 2007-05-08 darbo sutartis Nr. 66 yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2013-07-01; priteisė iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2013-02-26 dienos iki įsidarbinimo kitoje darbovietėje 2013-03-13 dienos – 895 Lt; gaunamo darbo užmokesčio skirtumą nuo 2013-03-13 iki 2013-07-01 dienos – po 742,42 Lt  už kiekvieną mėnesį, iš viso 2 598,47 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisė valstybei iš atsakovės 17,98 Lt pašto išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl pas ją įvykusių pasikeitimų yra visiškai nereikalingas ieškovės darbo funkcijų vykdymas, kad ieškovės atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tapo nebereikalingi, kad ieškovė savo atliekamu darbu blogino įmonės finansinę padėtį. Atsakovės pateiktuose dokumentuose bei liudytojų parodymuose nurodytos aplinkybės dėl netinkamai ieškovės atliktų pareigų gali būti vertinamos sudarančiomis pagrindą drausminei atsakomybei kilti, tačiau ne nutraukti darbo sutartį remiantis D K 129 str. nuostatomis. Įspėjimo ieškovei laikotarpiu atsiradusi laisva darbo vieta ieškovei nebuvo pasiūlyta, tokiu būdu atsakovei pažeidžiant DK 129 str. 1 d. nuostatą. Ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos aplinkybės, taip pat nepagrindė jos dydžio, o neatskleisdama teismui aplinkybės apie naujos darbo sutarties sudarymą elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teise, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės 15 000 litų žalos atlyginimo yra atmestinas.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovės 1 974,36 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodoma, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, kad ieškovės ieškinio pirmasis ir antrasis reikalavimai vertintini kaip vienas bendras ir laikytinas patenkintu 100 proc., trečiasis reikalavimas patenkintas 100 proc., ketvirto reikalavimo ieškovė atsisakė, penktasis reikalavimas atmestas, t. y. patenkintas 0 proc., kiti reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl atskirai nevertintini. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimai laikytini patenkintais 66,60 proc., todėl atsakovės naudai iš ieškovės yra priteistina 1 974,36 Lt. bylinėjimosi išlaidų suma, sudaranti 33,3 proc. atsakovės patirtų 5 929 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

              Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „SUNSET SUITS VILNIUS“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą dalyje, kuria teismas pripažino, jog 2007-05-08 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta neteisėtai; pripažino, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2013-07-01; priteisė iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2013-02-26 dienos iki įsidarbinimo kitoje darbovietėje 2013-03-13 dienos – 895 Lt; priteisė iš atsakovės gaunamo darbo užmokesčio skirtumą nuo 2013-03-13 iki 2013-07-01 – po 742,42 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso 2 598,47 Lt; priteisė iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisė iš atsakovės 17,98 Lt pašto išlaidų, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo atsakovės bendrovėje įvykusių struktūrinių pertvarkymų, jų įtakos atsakovės bendrovės salono Kaune darbo organizavimui bei galimybių organizuoti salono veiklą palikus pareigose ieškovę. Šią išvadą pagrindžia rašytiniai byloje pateikti ieškovės neginčyti įrodymai bei liudytojų parodymai, dėl kurių turinio ieškovė taip pat nereiškė esminių prieštaravimų;

              sumažinus pardavėjų – siuvėjų etatų skaičių iki dviejų ir Kauno salone dirbti iš esmės palikus tik tris darbuotojus (dvi siuvėjas – pardavėjas bei vedėją, esant aukščiau išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovės palikimas pareigose akivaizdžiai pažeistų jo kaip verslo subjekto interesus, kadangi salono darbo organizavimas būtu tapęs neįmanomu iš esmės;

              teismas niekaip nepasisakė dėl atsakovės bylos nagrinėjimo metu iškelto klausimo kaip septynias dienas per savaitę ir vienuolika valandų per dieną dirbusiame salone, buvusiame Kauno prekybos centre „Akropolis“, ieškovei praktiškai pusę darbo laiko (nors ir dėl pateisinamų priežasčių) nebūnant darbe, likus vienai pardavėjai – siuvėjai tinkamai organizuoti salono darbą? Kaip tokiu atveju atsakovei būtų reikėję užtikrinti darbuotojoms teisę į atostogas, nepažeisti darbo grafikų ir kt.;

              atsakovė pilnai užtikrino įstatyme nustatytas garantijas ieškovei ir jas netgi žymiai viršijo – pažymėtina, kad ieškovei administracijos sprendimu buvo leista nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki pat darbo sutarties nutraukimo neatvykti į darbą ir už šį laikotarpį jai mokėtas pilnas darbo užmokestis;               teismas nustatė, kad pasibaigus atsakovės ir darbuotojos 2012-09-05 sudarytos darbo sutarties terminui, darbo teisiniai santykiai tarp šalių toliau tęsėsi ir darbo sutartis tapo neterminuota, kas reiškia, kad jokios laisvos darbo vietos ieškovės įspėjimo laikotarpiu atsakovės bendrovėje neatsirado;

              net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, atsakovė nesutinka su iš jos ieškovės naudai priteistu 2 598,47 Lt dydžio atsakovės mokėto ir ieškovės naujoje darbovietėje gaunamo darbo užmokesčio skirtumu už laikotarpį nuo 2013-03-13 iki 2013-07-01;

              byloje pateikti tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimi duomenys apie esamo ieškovės darbdavio deklaruotas ir ieškovės gautas draudžiamąsias pajamas negali būti prilyginami ieškovės darbo užmokesčiui ir negali būti naudojami apskaičiuojant darbo užmokesčio skirtumą pagal D K 300 str. 4 d.;

              nesant duomenų apie ieškovės darbo užmokesčio dydį dabartinėje darbovietėje, ginčijama teismo sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

              Apeliaciniu skundu ieškovė J. U. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. papildomą sprendimą pakeisti – priteisti iš ieškovės 563,6 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              pateiktoje 2013-06-05 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. INJ 13/35 nurodoma bendra suteiktų paslaugų vertė 5 929 Lt nedetalizuojant, už kokias konkrečiai civilinėje byloje Nr. 2-7592-920/2013 teisines paslaugas ši PVM sąskaita-faktūrą išrašyta. Atsakovė taip pat nepateikė atliktų darbų akto ar atliktų darbų ataskaitos detalizuojant kiekvieno atlikto darbo vertę, kuriuos vertindamas teismas galėtų įsitikinti suteiktų teisinių paslaugų pagrįstumu bei suteiktų paslaugų apmokėjimo dydžio pagrįstumu. Atsakovė 2013-06-28 pašyme dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, nenurodydama nei paslaugos apimties, nei kainos, išvardino suteiktas paslaugas“<... išlaidos atsakovės atstovui rengiant ir pateikiant teismui santykinai didelės apimties 2013-04-10 atsiliepimą į ieškinį; renkant, rengiant bei pateikiant teismui papildomus santykinai didelės apimties rašytinius dokumentus, rengiantis ir atstovaujant atsakovei civilinės bylos nagrinėjime parengiamajame teismo posėdyje ir teismo posėdyje (įskaitant kelionės išlaidas)...>“;

              teismui papildomu sprendimu civilinėje byloje priteisus iš ieškovės atsakovei jos atstovo advokato D. A. kelionės išlaidas akivaizdžiai pažeidžia Rekomendacijų 3 punktą bei C P K 263 str. 1 d., kuri numato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad iš prašyme nurodytų duomenų, kuriuos vertino teismas, pripažindamas atstovavimo išlaidas pagrįstomis, netgi neaišku, kokių kelionių išlaidas (advokato vykimo pas klientą ir/ar į atstovavimą Kauno apylinkės teisme);

              visos šios išvardintos teisinės paslaugos – pasirengimas posėdžiams ir dokumentų rinkimas bei pateikimas teismui (nenurodant užklausimų skaičiaus renkant bylai reikalingus įrodymus), atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, turi būti vertinamos kaip atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis.

              byla nebuvo sudėtinga ir nedidelės apimties (išnagrinėta per du posėdžius). Šioje byloje nebuvo sprendžiama naujų teisinių klausimų;

              atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 66,6 proc., bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovės yra 563,6 Lt.

              Atsiliepimu į atsakovės UAB „SUNSET SUITS VILNIUS“apeliacinį skundą ieškovė J. U. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

              vienintelis kriterijus, kuriuo vadovavosi atsakovė panaikindama būtent ieškovės etatą, buvo tai, kad įstatymo nustatyta tvarka ieškovei buvo suteikiamas nedarbingumas vaiko slaugai. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčydamas ieškovės nebuvimo darbe svarbumo tuo pačiu šią priežastį įvardina kaip ypatingą atvejį, suteikiantį teisę darbdaviui nutraukti darbo santykius su ieškove D K 129 str. 2, 4 d. nustatyta tvarka; atsakovės teiginys apeliaciniame skunde, kad ieškovei suteiktas laikinas nedarbingumas vaiko slaugos metu yra laikytina ta ypatinga aplinkybe, kuriai esant galima nutraukti darbo santykius, D K 129 str. 2, 4 d. iš esmės prieštarauja šios teisės normos prigimčiai ir paskirčiai;

              ieškovė pasinaudojo jai suteikta teise D K numatytoje apimtyje, nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir elgėsi sąžiningai atsakovės atžvilgiu;

              visiškai nepagrįstas ir teisiškai neargumentuotas atsakovės teiginys apeliaciniame skunde, kad viena iš priežasčių nutraukti darbo santykius su ieškove D K 129 str. 1, 2 d. pagrindu buvo tai, kad ieškovė netinkamai atliko jai pavestas darbo funkcijas;

              2012-12-06 pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, sudarytai su R. U.-S., atsakovė šios darbo sutarties nenutraukė, o laisvą darbo vietą 2012-12-06 pasiūlė užimti R. U.-S., pakeičiant darbo sutartį iš terminuotos į neterminuotą ir nustatant kitą darbo užmokestį;

              atsakovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis apie deklaruotas ieškovės draudžiamąsias pajams, kylančias iš darbo santykių, būtų galima vertinti kaip neteisingus. Vien tik abstraktūs teiginiai nepateikiant kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių byloje pateiktus oficialius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, negali būti teisėtas pagrindas nevertinti šių duomenų.

              Atsiliepimu į ieškovės J. U. apeliacinį skundą atsakovė UAB „SUNSET SUITS VILNIUS“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

              pažyma pateikiama tik teismo arba advokato kliento prašymu (Rekomendacijų 6 p.), tačiau nagrinėjamoje byloje bylą nagrinėjęs teismas jokio įpareigojimo detalizuoti užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas apskaičiavimo atsakovei nebuvo nustatęs;

              2013 m. balandžio 10 d. atsakovė pateikė pakankamai didelės apimties atsiliepimą į ieškinį;

              nagrinėjant bylą įvyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė, ją suapvalinus Rekomendacijų 9 p. nustatyta tvarka, sudaro 3 val. 30 min.;

              2013 m. gegužės 21 d. vykusiame parengiamajame posėdyje atsakovė buvo įpareigota pateikti į bylą papildomus dokumentus: 1) darbuotojos R. U. – S. darbo sutarties kopiją; 2) kitų salono darbuotojų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; 3) įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą su salono darbuotojais; 4) atsakovės įmonės buhalterinę pažymą apie įmonės salono pajamas, gautas 2012 m.;

              atsakovė kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu pateikti informaciją apie Ieškovės draudiminius laikotarpius. Atsakovės prašymas buvo tenkintas ir pažyma buvo pateikta teismui. Už nurodytas paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis sudaro 0,132 MMA – 0,012 už paklausimą (Rekomendacijų 8.17. p.) ir 0,12 už dokumentų pateikimą (Rekomendacijų 8.16. p.);

              2013 m. birželio 28 d. parengtas ir pareikštas rašytinis atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidu priteisimo, už kurį pagal Rekomendacijų 8.16. p. rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis – 0,12 MMA;

              2013 m. liepos 25 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7592-920/2013 priėmimo;

              atsižvelgiant i tai, kad byloje vyko du teismo posėdžiai, atsakovės atstovui vykstant iš Vilniaus į Kauną ir grįžtant iš teismo posėdžių viso faktiškai nuvažiuota daugiau nei 400 km, kas apytikriais skaičiavimais nulėmė iki 200 Lt (apie 0,2 MMA) sąnaudas;

              2013-06-05 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. INJ 13/35, kuria grindžiamas atsakovės reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, paslaugų kaina nurodyta su PVM (paslaugų kaina be PVM sudaro 4 900 Lt arba 4,9 MMA);

              ieškovės nurodymas, kad išlaidos už atsiliepimo į ieškovės ieškinį parengimą turi sudaryti būtent 1 200 Lt, o už atstovavimą teisme – 492,50 Lt (pažymėtina, kad atstovavimo išlaidos paskaičiuotos net nesilaikant Rekomendacijų 9 p. nustatytų apvalinimo taisyklių) yra visiškai subjektyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ar teismų praktiką identiškose bylose;

              ieškovei proceso metu elgiantis sąžiningai, dalies bylinėjimosi išlaidų net nebūtų kilę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

              Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

              Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepakankamai visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas bei netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

Kasacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinėse bylose, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės yra pažymėjęs, kad pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal D K 129 straipsnį sudaro šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva ( darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal D K 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti nurodytų faktų buvimą ( C P K 178 straipsnis). Teismas nagrinėdamas bylą įvertina, ar darbo sutarties nutraukimas atitiko įstatymo reikalavimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pas atsakovę į darbą dirbti pardavėja-siuvėja, atsakovės parduotuvėje, esančioje Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, prekybos centre „Akropolis“ buvo priimta nuo 2007m. gegužės 8d. šešių mėnesių laikotarpiu pagal terminuotą darbo sutartį. Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai su ieškove darbo santykiai buvo tęsiami darbo sutartyje sulygtomis darbo sąlygomis ( D K 95 straipsnis). Atsakovės direktoriaus 2012m. spalio 25d. įsakymas Nr. 01-10/25K ( t. 1., b. l. 52) patvirtina, kad darbdavys nuo 2013m. vasario 25d. dėl bendrovėje patvirtintų darbo organizavimo pakeitimų, Kauno salone panaikino pardavėjo-siuvėjo etatą. Iš darbo sutarties ( t. 1., b. l. 16) matyti, kad su ieškove darbo sutartis buvo nutraukta pagal D K 129 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuo 2013m. vasario 25d. Taigi, galima daryti išvadą, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, toks ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas nurodytas ir darbo sutartyje ( D K 129 straipsnio 1 ir 2 dalys). Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažinti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros struktūriniai pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymą, įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu; darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t.y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004m. gegužės 17d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 311/2004 ir kt. ).

Nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai tyrė aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti pripažinti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su ieškove, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, kad faktiškai patvirtinus darbo organizavimo pakeitimus, ieškovės pareigybė neišliko, darbuotojų funkcijos buvo perskirstytos, pardavėjos-siuvėjos etatas salone buvo panaikintas, todėl darytina išvada, kad darbdavys galėjo nutraukti darbo sutartį su ieškove.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs, kad darbo sutarties nutraukimo pagal D K 129 straipsnį atveju Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos atitinkamos garantijos atskirų kategorijų darbuotojams. Faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, yra vienas iš juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal D K 129 straipsnį pagrindą. Taigi, darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal D K 129 straipsnį turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Įstatyme nereikalaujama, kad atleidžiamą iš darbo darbuotoją darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiam darbą. Kitas darbas  ( laisva darbo vieta ir pareigos) visų pirma turi būti siūlomos atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, reikiamais atvejais – į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, - turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Šias pareigas darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant ir darbuotojo atleidimo iš darbo dieną ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004m. sausio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2004 ir kt.).

Bylos duomenimis įspėjimas apie numatomą ieškovės atleidimą iš darbo jai buvo įteiktas D K 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto keturių mėnesių termino ribose prieš atleidžiant iš darbo. Ieškovė pasirašytinai susipažino su įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo, taigi įspėjimas ieškovei įteiktas tinkamai, darbdaviui laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad pas atsakovę pagal terminuotą darbo sutartį pardavėjos- siuvėjos pareigose nuo 2012m. rugsėjo 5d. buvo priimta R. U.-S.. Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai su šia darbuotoja darbo santykiai buvo pratęsti ir darbo sutartis tapo neterminuota. Apylinkės teismas konstatavo, kad įspėjimo ieškovei laikotarpiu pasibaigė 2012m. rugsėjo 5d. atsakovės sudaryta terminuota trijų mėnesių darbo sutartis su siuvėja-pardavėja R. U.- S. ir ieškovei per įspėjimo laikotarpį nebuvo pasiūlyta ši laisva darbo vieta, todėl buvo pažeista D K 129 straipsnio 1 dalies nuostata. Teisėjų kolegija tokiai teismo konstatacijai pritaria ir akcentuoja, kad pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai su siuvėja-pardavėja R. U.- S. atsirado pas atsakovę laisva darbo vieta, kuri turėjo būti pasiūlyta ieškovei. Atsakovė sudarydama neterminuotą darbo sutartį su paminėta darbuotoja nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, pasiūlyti ieškovei tokias pareigas, todėl pažeidė darbo kodekso normas ( D K 129 straipsnio 1 dalis). Toks darbo kodekso normų pažeidimas buvo pagrindu ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pareikštą reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal D K 129 straipsnio 1 ir 2 dalis pripažino neteisėtu.

Atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas neteisingai priteisė ieškovei 2598,47 Lt dydžio gaunamą darbo užmokesčio skirtumą. Teisėjų kolegija tokį apeliantės apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus apie ieškovės darbą ( t 1., b.l. 122) nustatė, kad ieškovė nuo 2013m. kovo 13d. pradėjo dirbti UAB „Edjurma“ ir turėjo pajamų. Atsižvelgdamas į turimus rašytinius įrodymus teismas pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu priteisė ieškovei darbo užmokesčio skirtumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateikti įrodymai apie asmens valstybinį socialinį draudimą teismui buvo pakankami nustatyti ieškovės gaunamo darbo užmokesčio skirtumą, todėl nepagrįstai apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja dėl tokiam klausimui spręsti duomenų nepakankamumo.

              Dėl procesinės teisės normų, nustatančių įrodinėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo yra detaliai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. B., v. R. Ž. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004;  2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. K., Kauno apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje  V. G., J. K., N. M. v. AB “Rokiškio sūris“, byla Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų surinkimo ir įvertinimo taisyklių, numatytų procesinėse teisės normose, pirmosios instancijos teismas nepažeidė (C P K 185 straipsnis), todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu yra nepagrįsti. Kiti apeliacinio skundo argumentai galutiniam ir teisingam ginčui tarp šalių spręsti nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini.

Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų yra teisingas, naikinti jį atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė apeliacinį skundą grindžia neteisingu tarp šalių bylinėjimosi išlaidų išsprendimu ir paskirstymu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas turi būti pakeistas.

Pagal teisinį reglamentavimą dėl užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteisimą nagrinėjamu atveju, vertindama atsakovės teisę į turėtų advokato pagalbos išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į realius veiksmus, susijusius su teikta teisine pagalba civilinėje byloje.

Dėl to, kad ieškovei buvo patenkinta 66,6 proc. ieškinio reikalavimų ginčo nėra. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės 33,3 proc. savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro išlaidos už teisines paslaugas pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (5 929 Lt (t. 1, b. l. 140)). Konkrečių teiktų teisinių paslaugų apimtis nei PVM sąskaitoje – faktūroje, nei kitame dokumente nėra išsamiai detalizuota. Byloje pateiktas bendro pobūdžio išlaidų už teisines paslaugas apskaičiavimas ir pagrindimas. Taigi, teisėjų kolegija nurodo, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju teiktų teisinių paslaugų apimtis turi būti vertinama pagal realiai atliktus veiksmus, susijusius su teiktomis teisinėmis paslaugomis, kurios yra objektyviai akivaizdžios pagal byloje esančius duomenis. Visos kitos teisinės paslaugos, kurios nėra objektyviai akivaizdžios pagal byloje esančius duomenis, siekiant prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, turi būti įrodinėjamos bendra tvarka. Būtent tokia tvarka ir numatyta CPK 98 straipsnyje.

Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, maksimali atsakovės priteistina advokato pagalbos išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą šioje byloje yra 3 000 Lt (Rekomendacijų 8.2 punktas) ir už atstovavimą teisme – 3 val. 26 min. 525 Lt (t. 1, b. l. 111-116, 142-153) (Rekomendacijų 8.18 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas teisines paslaugas priteisė iš viso 1 974,36 Lt (5 929 Lt x 0,333) advokato pagalbos išlaidų, kurios yra didesnės už numatytas Rekomendacijose už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme. Kitų papildomų išlaidų už teisines paslaugas apskaičiavimo ir pagrindimo byloje nėra pateikta (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžios bylos duomenimis ir pagrįstos tik 1 173,83 Lt (3 525 Lt x 0,333) apimtyje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertindama apeliaciniame skunde išdėstytus su bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu susijusius motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti papildomą sprendimą sumažinant priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, o dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų nepasisako, kadangi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu, jie yra teisiškai nereikšmingi. Toks bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo vertinimas iš esmės atitinka tiek CPK, tiek Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nuostatas.

              Kadangi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas patenkinamas 57 proc. (prašoma sumažinti iki 563,60 Lt, t. y. 1 410,76 Lt, o sumažinta 800,52 Lt), iš atsakovės priteisiama 370,50 Lt (650 Lt x 0,57) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 31, 52-53) bei 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 24-25).

Ieškovė už apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 30). Kadangi papildomu sprendimu buvo išnagrinėtas procesinis, o ne materialinis reikalavimas, už jų žyminis mokestis nemokamas, todėl yra pagrindas jį grąžinti (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis).

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

              Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SUNSET SUITS VILNIUS“ apeliacinį skundą atmesti.

              Ieškovės J. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. papildomą sprendimą pakeisti ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei „SUNSET SUITS VILNIUS“, juridinio asmens kodas: 300136206, iš ieškovės J. U., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1 173,83 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt tris litus ir aštuoniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

              Priteisti ieškovei J. U., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „SUNSET SUITS VILNIUS“, juridinio asmens kodas: 300136206, 1 570,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt litų ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

              Grąžinti ieškovei J. U., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2013-09-23 įmokos mokėjimo kvitą (Swedbank, AB, 2013-09-23, op. archyvo kodas: 2013092300772608).

Kolegijos teisėjai                                                        Algimantas Kukalis

                                                                                    Virginija Lozoraitytė

                                                                                    Rūta Palubinskaitė