Civilinė byla Nr. 2SA-198-640/2012

Teisminio proceso Nr.2-01-3-02748-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 129.15.; 27.3.2.3.; 122.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 12 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. D. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir J. K. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., TŪB „Energija“ ir UAB „KRS“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,                    

n u s t a t ė:

        Pareiškėjai skundais dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio patvarkymus, kuriais buvo areštuotos pareiškėjų lėšos ir nurodyta jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė kad, antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 sprendimą, kurio nuspręsta išieškoti iš TŪB „Energija“ 508 709 Lt skolos, 19 709,52 Lt delspinigių, 8,28 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjų turtą tik tuo atveju, jei TŪB „Energija“ neturi išieškotinų lėšų. Šiuo atveju TŪB „Energija“ turimo turto vertės pilnai pakanka įvykdyti išieškojimą, todėl antstolis skundžiamais patvarkymais pažeidė teismo sprendimo vykdymo tvarką.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. nutartimi (b.l. 101-102) pareiškėjų skundus atmetė. Nurodė, kad vykdomojo dokumento turinys leidžia daryti išvadą, kad norint nukreipti išieškojimą į pareiškėjų turtą, pakanka nustatyti aplinkybę, jog TŪB „Energija“ neturi piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, o ne kitokios rūšies turto. Antstolis, nustatęs, kad TŪB „Energija“ kredito įstaigose neturi jokių piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pagrįstai priėmė sprendimą išieškojimą nukreipti į pareiškėjų turtą. Taip pat nurodė, kad net gi tuo atveju, jei vykdomajame dokumente būtų nurodyta, kad išieškojimas nukreiptinas į pareiškėjų turtą, kai nepakanka bet kokio TŪB „Energija“ turto, antstolio sprendimas nukreipti išieškojimą į pareiškėjų turtą, vis tiek būtų teisėtas, kadangi išieškojimo mastas yra 653 780,15 Lt, tuo tarpu areštuoto neįkeisto TŪB „Energija“ turimo turto vertė tėra 480 400 Lt, tai yra, 144 967,02 Lt mažesnė už išieškojimo mastą. Be to, sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 681 ir 718 straipsnių normomis, 480 400 Lt vertės TŪB „Energija“ turtas varžytynėse būtų parduodamas pradine 20 proc. mažesne kaina. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolio areštuoto TŪB „Energija“ turto bet kuriuo atveju nepakaks įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl kyla būtinybė išieškojimą nukreipti į pareiškėjų turtą.

Pareiškėjai V. D. ir J. K. atskiruoju skundu (b.l. 105-109) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-30 nutartį priimtą c.b. Nr. 2-5853-866/2012, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų J. K. ir V. D. skundus dėl antstolio veiksmų patenkinti. Nurodo, kad nutartimi nepagrįstai konstatuota, kad vykdant sprendimą ir norint nukreipti išieškojimą į pareiškėjų turtą, pakanka nustatyti aplinkybę, kad TŪB „Energija“ neturi piniginių lėšų, o ne kitokios rūšies turto. Nurodo, kad vykdant išieškojimą pagal juridinio asmens, kaip pagrindinio skolininko, ir jo dalyvių, kaip subsidiariųjų skolininkų, prievolę turi būti laikomasi eiliškumo: pirmiausia išieškoma iš juridinio asmens turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti, išieškojimas atitinkama apimtimi nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Šiuo atveju teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad pagrindinis skolininkas TŪB „Energija“ neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 str. 1 d. 2 p.), ir atitinkamai antstolis nėra surašęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto dėl išieškojimo iš TŪB „Energija“ negalimumo (CPK 631 str. 2 d.). Nesant įvykdytoms sąlygoms, kuriomis konstatuojamas negalimumas išieškoti iš pagrindinio skolininko TŪB „Energija“, išieškojimas negali būti nukreipiamas į subsidiariai atsakingų Pareiškėjų turtą. Taip pat nurodo, kad antstolis nesiėmė vykdymo veiksmų, siekiant nukreipti išieškojimą į kitą TŪB „Energija“ turtą ir iš karto, nustatęs, kad areštuoto turto vertė yra mažesnė nei išieškotina suma, nukreipė išieškojimą į pareiškėjų turtą. Nurodo, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš viso TŪB „Energija“ turto, o ne tik iš TŪB „Energija“ turto, kurį antstolis areštavo vykdydamas sprendimą. Net ir tuo atveju, jei areštuoto turto vertės nepakaktų teismo sprendimui įvykdyti, antstolis turėjo imtis veiksmų surasti ir areštuoti kitą pagrindinio skolininko TŪB „Energija“ turtą ir tik nustačius, kad kito turto nėra, išieškojimas galėtų būti nekreipiamas į bendrijos tikrųjų narių (pareiškėjų) turtą. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjų UAB „KRS“ naudai itin didelę bylinėjimosi išlaidų sumą. Nurodo, kad byla nėra sudėtinga, tačiau teismas vis tiek priteisė maksimalius rekomendacijose nustatytus dydžius.

Antstolis V. M. atsiliepimu (b.l. 132-134) į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-30 nutartį civ. byloje Nr. 2-5853-866/2012 palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-12-28 išduotame vykdomajame rašte Nr.2-5370-258/2010 yra nurodyta, jog „...TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų likusios sumos išieškojimą solidariai nukreipti į V. D., J. K., J. Č. turtą...“ – jokių teiginių apie tai, kad skolos išieškojimo nukreipimas į solidarių skolininkų turtą sietinas su TŪB „Energija“ turimo turto pakankamumu vykdomajame rašte nėra pateikta. Nurodo, kad privalomai yra vykdomas teismo sprendimo rezoliucinės dalies pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, o ne teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismo nustatytos aplinkybės ir nurodyti argumentai. Dėl ko pareiškėjų argumentai, jog skolos išieškojimo nukreipimas į solidarių skolininkų turtą sietinas su TŪB „Energija“ turimo turto pakankamumu atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėti. Nurodo, kad teismo sprendimui įvykdyti areštuotas visas TŪB „Energija“ priklausantis nekilnojamas turtas, kuris nėra apsunkintas hipoteka. Kai kurie nekilnojamojo turto objektai yra įkeisti antrine ir tretine hipoteka. Todėl pareiškėjų argumentai, jog TŪB „Energija“ nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė yra daug didesnė nei išieškoma suma, todėl nebuvo teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į pareiškėjų turtą, atmestini kaip nepagrįsti.

Suinteresuotas asmuo UAB „KRS“ atsiliepimu (b.l. 126-130) į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-30 nutarties ir palikti šią nutartį nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutartimi pagrįstai konstatuota, kad sąvoka „lėšos“ reiškia tikrosios ūkinės bendrijos pinigines lėšas. Nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatuota aplinkybė jog TŪB „ENERGIJA“ turto neužtenka. Taip pat nurodo, kad CPK 672 str., yra vartojamas terminas „lėšos“, o ne „turtas“. Todėl šios sąvokos negali būti tapatinamos. Nurodo, kad CPK 631 str. aiškiai nurodyta, kokios yra akto dėl išieškojimo negalimumo surašymo pasekmės. Tai reiškia, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui (CPK 631 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju – konstatavimas, jog negalima išieškoti iš „TŪB „Energija“ lėšų – kaip tik reiškia vykdymo proceso tąsą, kadangi tai reiškia, jog galima nukreipti išieškojimą į ūkinės bendrijos tikruosiuos narius. Taip pat nurodo, kad nutartimi pagrįstai konstatuota, kad net jeigu sąvoka „lėšos“ ir būtų aiškinama kaip „turtas“, antstolio veiksmai vis tiek laikytini teisėtais, kadangi pagrįstai konstatuota, jog TŪB ,,Energija“ turto nepakanka įsiskolinimui padengti. Nurodo, kad antstolis surado TŪB ,,Energija“ turto, kuris nėra apsunkintas hipoteka tik už 480 400 Lt, tačiau ši suma yra nepakankama skolai padengti. Nurodo, kad turto parduodamo varžytinėse vertė varžytinių metu mažinama iki 80-60%. Taip pat nurodo, kad didelė dalis TŪB ,,ENERGIJA“ turto yra areštuota ir priverstinis išieškojimas taikomas ne tik kreditoriaus bet ir kitų asmenų naudai. Tai patvirtina teismui jau anksčiau pateiktas išrašas iš Turto arešto aktų registro. Beveik visas likęs neareštuotas TŪB ,,Energija“ turtas yra apsunkintas. Nurodo, kad Rekomendacijomis leidžiama nukrypti nuo maksimalių dydžių, todėl šioje byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2011-12-28 išduotą vykdomąjį raštą dėl bendrai 653 780,15 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės TŪB „Energija“ išieškotojos UAB „KRS“ naudai. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 sprendimo pagrindu. Minėtame sprendime nurodyta, kad TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų, likusios sumos išieškojimas nukreiptinas solidariai į V. D., J. K. ir J. Č. turtą (b.l. 110-113). 2012-01-27 turto arešto aktu areštuotas 480 400 Lt vertės TŪB „Energija“ nekilnojamasis turtas, kuris nėra suvaržytas įkeitimu.

Įstatymas nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (IĮĮ 2 str. 1 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokiu yra tikroji ūkinė bendrija, prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi, įstatymas numato ūkinės bendrijos dalyvio prievolę atsakyti už ūkinės bendrijos skolas savo turtu, kai ūkinės bendrijos turto neužtenka jos prievolėms įvykdyti.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdant teismo sprendimą ir norint nukreipti išieškojimą į pareiškėjų turtą, pakanka nustatyti aplinkybę, kad TŪB „Energija“ neturi piniginių lėšų, o ne kitokios rūšies turto. Pažymėtina, kad antstoliui pateiktame vykdyti vykdomajame rašte (v.b. Nr.13-2227/11, Nr.13-2228/11, Nr.13-2227/11, b.l. 1) nurodoma būtent tokia teismo sprendime išdėstyta sprendimo vykdymo tvarka – TŪB „Energija“ neturint pakankamai lėšų likusios sumos išieškojimas nukreipiamas solidariai į V. D., J. K., J. Č. turtą. Todėl konstatuotina, kad esant nurodytai teismo sprendimo vykdymo tvarkai, antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą, turi nepažeisti vykdomajame dokumente nurodyto išieškojimo eiliškumo ir tvarkos, priešingu atveju antstolis atliktų vykdomuosius veiksmus be vykdomojo dokumento (CPK 586 str. 2 d.), todėl šie apeliantų argumentai atmestini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pakako antstoliui nustatyti, kad pagrindinis skolininkas TŪB „Energija“ neturi pakankamai lėšų priteistų sumų išieškojimui.

Apeliantai taip pat nurodo, kad šiuo atveju teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad pagrindinis skolininkas TŪB „Energija“ neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 str. 1 d. 2 p.), todėl buvo pažeistas išieškojimo eiliškumas, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartyje, Nr. 3K-3-118/2011. Apeliantų nurodyta LAT byla Nr. 3K-3-118/2011 nėra analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi joje nagrinėjamas išieškojimo vykdymas iš bankrutavusio juridinio asmens, kas atskirai yra reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo 33 str., todėl šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas nesiremia. Šiuo atveju, TŪB „Energija“ nėra bankrutuojantis juridinis asmuo. CPK 631 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad vykdomasis dokumentas yra grąžintinas išieškotojui nustačius, kad skolininkas neturi pakankamai turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Tokiu atveju antstolis surašo aktą. Apeliantai nurodo, kad antstolis tokio akto nesurašė. Tačiau šiuo atveju, CPK 631 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė ir nebuvo nustatinėjama, kadangi jos nustatymas iš esmės reikštų vykdymo proceso pabaigą. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokiu yra tikroji ūkinė bendrija, prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Todėl antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad TŪB „Energija“ turimo nesuvaržyto turto bei lėšų nepakanka, pagrįstai išieškojimą nukreipė į TŪB „Energija“ dalyvių turtą, tokiu būdu tinkamai įgyvendindamas CPK 634 str. 2 d. įtvirtintą antstolio pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymu saugomus interesus. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatytas specifinis aktas, kurį antstolis turi surašyti nustatęs, kad asmuo neturi neapsunkinto turto į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Apeliantų nurodomas CPK 631 str. 2 d. minimas aktas surašomas tik nustačius CPK 631 str. 1 d. esančias aplinkybes. Tačiau šioje byloje aukščiau minėtos aplinkybės konstatuotos nebuvo, dėl ko antstoliui nekilo pareiga surašyti išieškojimo negalimumo aktą.

Apeliantai nurodė, kad TŪB „Energija“ turi pakankamai nekilnojamo turto (b.l. 114-116) į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, todėl nėra teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į pareiškėjų turtą. Sutikrinus apeliantų nurodytą turtą su byloje esančių VĮ „Registrų centras“ išrašų (b.l. 135-174) apie TŪB „Energija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą bei su TŪB „Energija“ areštuoto turto išrašu (v.b. 13-2227/11 lapai 52-84), matyti, kad didžioji šio turto dalis yra apsunkinta įkeitimu ar kitais areštais, todėl šio turto pardavimas iš varžytinių neturint įkaito turėtojo sutikimo yra negalimas. Tokiu būdu darytina išvada, jog antstolis, aprašęs TŪB „Energija“ turtą ir nustatęs, kad pastaroji turi neapsunkinto turto tik už 480 400 Lt, pagrįstai likusios sumos išieškojimą nukreipė į TŪB „Energija“ dalyvių turtą.

Apeliantų argumentai, dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atmestini. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos), nepažeisdamas šių Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktų apskaičiavo ir pagrįstai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 1248 Lt iš kiekvieno pareiškėjo, todėl apeliantų nurodytais argumentais nėra pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog buvo teisinis ir faktinis pagrindas antstoliui išieškojimą nukreipti į TŪB „Energija“ dalyvių turtą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Nors byloje pateikti įrodymai apie UAB „KRS“ turėtas 3351,13 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.15 p. numato, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, turi būti taikomas – 0.5 koeficientas, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 800 Lt). UAB „KRS“ byloje pateikė du procesinius dokumentus, tai atskirasis skundas ir prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kuriuos jam parengė advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“. Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios išlaidos už procesinių dokumentų parengimą šioje byloje yra 496 Lt (800 Lt MMA x 0,5, ir 800 Lt x 0,12). Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į tai, jog ginčas byloje nėra ypatingai sudėtingas, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo galėjo būti nurodomas atsiliepime į atskirąjį skundą, prašymo parengimas yra šabloninis ir jau ne kartą, skirtingomis sumomis, teiktas šioje byloje (b.l. 96-97), jo parengimas nereikalauja teisinio išsilavinimo, sprendžia, jog suinteresuotam asmeniui UAB „KRS“ priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų iš apeliantų.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų V. D. ir J. K. po 200 Lt (du šimtus litų) iš kiekvieno išlaidų teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens UAB „KRS“ naudai.

Teisėja                                                                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė