Civilinė byla Nr. e3K-3-172-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15102-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. M. H. J. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. M. H. J. ieškinį atsakovams K. B. M. ir E. M. dėl sandorių, kaip pažeidžiančių kreditoriaus teises, pripažinimo negaliojančiais.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisių gynimą pareiškus actio Pauliana dėl skolininko sudarytų sandorių, kaip pažeidžiančių kreditoriaus teises, pripažinimo negaliojančiais.
2. Ieškovas F. M. H. J. ieškiniu teismo prašė pripažinti neteisėtais atsakovo K. B. M. atliktus atsakovei E. M. 2010 m. rugsėjo 9 d. 2000 Eur ir 2010 m. rugsėjo 15 d. 11 000 Eur mokėjimus, taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtas sumas į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti iš atsakovų solidariai 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbrono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimu ieškovui iš atsakovo priteista 48 500 Eur žalai dėl netinkamos kokybės namo stogo remonto darbų atlikimo atlyginti ir 5 proc. palūkanos; 2009 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimu priteista ieškovui iš atsakovo 12 641,60 Eur teismo išlaidų atlyginimo ir 5 proc. palūkanų.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2T-148/2011, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Heilbrono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimus. Atsakovas sprendimų neįvykdė.
5. Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-396-714/2013 pagal E. M. ieškinį atsakovui K. B. M. dėl santuokos nutraukimo 2013 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovas teigė sužinojęs apie K. B. M. atliktus mokėjimus E. M. Ieškovas teigė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis ieškovo teises, o atsakovė, būdama atsakovo sutuoktinė ir sudariusi su juo neatlygintinius sandorius, taip pat buvo nesąžininga.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo F. M. H. J. atsakovei E. M. 545,62 Eur ir valstybei 6 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. papildomu sprendimu priteista iš ieškovo F. M. H. J. atsakovei E. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Teismas nurodė, kad viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės CK 6.66 straipsnyje nustatyta actio Pauliana tenkinimo sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą.
8. Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbrono apylinkės teismas 2009 m. sausio 15 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 48 500 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. palūkanas bei 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu priteisė iš atsakovo 12 641,60 Eur teismo išlaidų atlyginimo ir 5 proc. palūkanas. Šiuos sprendimus Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-148/2011, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje.
9. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad ES valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, šio įstatymo ir CPK nustatytą tvarką. Tam, kad vienos valstybės teismo sprendimas įgytų teisinę galią kitoje valstybėje, reikia tokį teismo sprendimą pripažinti. Užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimas pagal savo paskirtį ir esmę yra teismo sprendimo teisinės galios išplėtimas kitos valstybės teritorijoje. Kol užsienio teismo sprendimas nėra pripažintas, jis neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N.V. prašymą, bylos Nr. 3K-3-191/2011).
10. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pripažinti ir leisti vykdyti Vokietijos teismo sprendimus, suteikusius ieškovui reikalavimo teisę, kad atsakovas atlygintų nuostolius, priimta vėliau negu sudaryti sandoriai, tai šie Vokietijos teismo sprendimai ginčijamų sandorių sudarymo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje negaliojo ir nebuvo privalomi, negalėjo sukelti atsakovams teisinių pasekmių, įvertinus CK 6.66 straipsnio nuostatas. Taigi ieškovas kaip kreditorius ginčijamų sandorių sudarymo metu dar neturėjo galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų (galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės skolininkui) actio Pauliana tenkinti.
11. Teismas nenustatė kitos būtinosios actio Pauliana tenkinimo sąlygos – skolininko (atsakovo) neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandorių. Sudarydami sandorius atsakovai tuo metu turėjo būsto ir vartojimo paskolas ir jas dengdavo dalimis pagal nustatytą grafiką. Jurbarko rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-396-714/2013 priimtame 2013 m. lapkričio 26 d. sprendime nurodyta, kad 13 000 Eur suma, kurią atsakovas pervedė atsakovei, buvo panaudota įsipareigojimams kreditoriams dengti. Taigi atsakovai ginčijamus sandorius sudarė sąžiningai siekdami tinkamai vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartimi, netenkinus ieškovo F. M. H. J. apeliacinio skundo, paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo, atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, negu ji padaroma, momentu (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Ieškovo reikalavimo teisė atsirado nuo žalos padarymo momento, t. y. nuo 2006 m. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos teismo sprendimus pripažinta jau egzistuojanti ieškovo reikalavimo teisė skolininkui, o tai reiškia, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, jog skolininkas atlygintų padarytą žalą.
14. Atsakovai, kaip sutuoktiniai, privalėjo vykdyti bendras prievoles, susijusias su šeimos ūkiu bei prisiimtais įsipareigojimais kreditoriams, todėl jie privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius tam, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal būsto ir vartojimo paskolas. Privalėjimas sudaryti sandorius reiškia jų negalimumą nuginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu. Sandorių sudarymas, pagal juos gautas lėšas nukreipiant mokėjimams už paskolas padengti, nereiškia sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovas F. M. H. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
1. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti sandorius, kurių sudaryti skolininkas neprivalėjo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovai privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius. Privalėjimas sudaryti sandorį gali kilti iš sutarties ar įstatymo, teismo sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus, vaikus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovai pradelstų įsiskolinimų kredito įstaigoms ir už komunalines paslaugas neturėjo, bet atsakovas turėjo įsipareigojimą ieškovui. Todėl atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, o ieškovas turi teisę juos ginčyti pagal CK 6.66 straipsnį. Jurbarko rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-396-714/2013, kurioje priimtas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas, buvo sprendžiamas santuokos nutraukimas, o įrodinėtina aplinkybe nebuvo 13 000 Eur panaudojimo paskirtis, taigi toje byloje priimtas sprendimas nepatvirtina ginčijamais sandoriais pervestų 13 000 Eur panaudojimo paskirties.
2. CK 6.67 straipsnio 1 punktas nurodo, kad skolininko nesąžiningumas yra preziumuojamas, jei sandoris sudarytas sutuoktinių. Todėl atsakovai turėjo paneigti šią prezumpciją, pateikdami įrodymus, kad jų ketinimai sudarant sandorius buvo sąžiningi. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Ginčijami lėšų pervedimai sutuoktinei yra neatlygintiniai sandoriai, dėl to atsakovės sąžiningumas neturėjo būti nustatomas; jų sudarymo metu atsakovas jau turėjo pradelstą įsiskolinimą ieškovui, taip siekė nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi.
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė E. M. prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

16.1.              Tuometis atsakovės sutuoktinis atsakovas K. B. M. privalėjo ginčijamus sandorius atlikti. Ši jo pareiga kilo iš šeimos teisinius santykius reglamentuojančių normų, nustatančių sutuoktiniams pareigą prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis), bendrų sutuoktinių prievolių vykdymą (CK 3.109 straipsnis). Pagal ginčijamus sandorius gautos lėšos panaudotos įsipareigojimams pagal 2008 m. gruodžio 2 d. būsto kredito ir 2010 m. vasario 23 d. vartojimo paskolos sutartis vykdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas; tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2010). Įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymu yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tenampa Holdings“ v. UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-95-378/2015). Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu nustatyta aplinkybė, kad 13 000 Eur pervesta kreditorių įsipareigojimams dengti. Panaudojimo paskirtis nustatyta, todėl ji šioje byloje iš naujo nenustatytina.

16.2.              Atsakovų sąžiningumą ir pagal ginčijamus sandorius lėšų panaudojimą šeimos reikmėms patvirtina kredito sutartys, paskolų mokėjimo grafikai, sąskaitų išrašai, patvirtinantys įvykdytus mokėjimus, išlaidas už komunalines paslaugas pagrindžiantys dokumentai, Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas ir šios bylos medžiagos dalis. Lėšų pervedimai nėra neatlygintiniai sandoriai, nes šios lėšos buvo vėliau panaudotos atsiskaityti su kreditoriais, jos asmeniškai atsakovei neatiteko ir ji nepraturtėjo. Lėšų pervedimai apmokant įsiskolinimus kreditoriams iš atsakovo K. B. M. sąskaitos nebūtų nuginčijami actio Pauliana pagrindu. Dėl to nėra pagrindo nuginčyti ir tarpinio lėšų pervedimo iš atsakovo sąskaitos į atsakovės sąskaitą, iš kurios vėliau buvo atsiskaityta su abiejų atsakovų kreditoriais.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl skolininko sandorio sudarymo neprivalomumo, kaip sąlygos kreditoriui ginčyti skolininko sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu

17. Skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Kreditorius turi teisę reikšti ieškinį skolininko sudarytam sandoriui nuginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu tik esant visoms šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms tam, kad kreditorius galėtų tikėtis proporcingos savo pažeistų teisių ar interesų apsaugos ir nebūtų nepagrįstai bei didesne apimtimi, negu tai būtina, suvaržytos skolininko teisės.
18. Kreditorius turi teisę reikšdamas actio Pauliana ginčyti kaip pažeidžiančius jo teises skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnis). Taigi skolininko neprivalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš būtinųjų sąlygų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytą sandorį. Kai skolininkas sandorį sudarė dėl to, kad jį sudaryti privalėjo, nes turėjo tokią teisinę pareigą, tuomet kreditorius netenka galimybės ginti savo teises reikšdamas actio Pauliana.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Adreka“ v. UAB „Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-41/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Roche Lietuva“ v. BUAB „Kraujo donorystės centras“, UAB „Primerus vestus“, bylos Nr. e3K-3-65-219/2016).
20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas; tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LKU turto valdymas“ v. V. K., I. V., bylos Nr. e3K-3-119-421/2016). Taigi privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir pagal šias sutartis būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriais.
21. 2008 m. gruodžio 2 d. sudaryta kredito sutartimi AB SEB bankas atsakovams E. M. ir K. B. M. suteikė 53 713,49 Eur kreditą būstui įsigyti. 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutartimi Kauno kredito unija atsakovei E. M. suteikė 17 071 Eur vartojimo paskolą. Šios paskolos laiduotoju pagal 2010 m. vasario 23 d. laidavimo sutartį tapo atsakovas K. B. M. Pagal abi sutartis sutartinius įsipareigojimus mokėti periodiškai pagal sutartyse nustatytus grafikus grąžinamų paskolų įmokas prisiėmė abu tuomečiai sutuoktiniai – atsakovai. Jų, kaip sutuoktinių, solidariąją prievolę vykdyti skolinius įsipareigojimus nustatė ir CK 3.109 straipsnio 1 dalis: iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; solidariosios sutuoktinių prievolės.
22. Kreditoriaus (ieškovo) F. M. H. J. ginčijami 2010 m. rugsėjo 9 d. 2000 Eur ir 2010 m. rugsėjo 15 d. 11 000 Eur mokėjimai iš K. B. M. sąskaitos į E. M. sąskaitą buvo atlikti atsakovams būnant santuokoje. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-396-714/2013) atsakovų santuoka nutraukta, padalytas turtas, prievolės ir netenkintas kreditoriaus F. M. H. J. prašymas nustatyti skolininko K. B. M. 50 proc. bendro santuokinio turto dalį su E. M. Teismas nepripažino K. B. M. prievolių kreditoriui bendromis kartu su E. M., ji nebuvo įtraukta į bylą Vokietijoje, kai joje priimtu teismo sprendimu buvo priteista kreditoriui skola iš K. B. M. Be to, Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu būstą pripažino asmenine E. M. nuosavybe. Teismas nustatė, kad K. B. M. pervesti 13 000 Eur buvo skirti įsipareigojimams kreditoriams dengti. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, kai jį paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi santuokos nutraukimo bylą ir priėmusi 2014 m. balandžio 14 d. nutartį.
23. Nurodytoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu baigtoje civilinėje byloje Nr. 2-396-714/2013 buvo įtraukti į procesą visi dalyvaujantys byloje asmenys šioje nagrinėjamoje byloje. Toje byloje buvo sprendžiama ir dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių: turto padalijimo, prievolių pobūdžio, ir konstatuota reikšminga nagrinėjamai bylai aplinkybė, kad ginčijamais pavedimais K. B. M. pervesti 13 000 Eur E. M. buvo šios panaudoti atliekant atsiskaitymus jųdviejų kreditoriams. Todėl nurodytas įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas kitoje byloje, turi res judicata reikšmę nagrinėjamai bylai. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
24. Atsižvelgiant į nurodytas actio Pauliana teisinio reglamentavimo, teismų praktikos nuostatas, skolininko lėšų pervedimų atlikimo ir jų panaudojimo aplinkybes, konstatuotina, kad skolininko (fizinio asmens) atlikti mokėjimai, skirti turimo vienintelio būsto privalomoms kredito grąžinimo įmokoms pagal grafiką kredito įstaigai (bankui) padengti, būsto išlaikymo (komunalinėms paslaugoms) išlaidoms apmokėti, bei vartojimo kredito, skirto įprastoms vartojimo išlaidoms, grąžinimo kredito įstaigai įmokoms, padengti, yra skolininko mokėjimai, kurių neatlikus, jam atsirastų prievolė mokėti netesybas, kiltų civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius; tokiais atvejais išaugus skolininko prievolėms jo turtinė padėtis galėtų pablogėti, dėl to sumažėtų ir kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą. Tokie skolininko mokėjimai, šiam vykdant galiojančias sutartis, yra privalomi sudaryti, o kreditorius neįgyja teisės jų ginčyti actio Pauliana pagrindu, kai skolininkas (fizinis asmuo) atlikdamas įprastinius mokėjimus pragyvenimo išlaidoms apmokėti, įsiskolinimams, kurių mokėjimo terminai suėję, padengti, taip išvengia netesybų skaičiavimo ir galimų nuostolių susidarymo, jeigu skolininkas nesuteikė nesąžiningo pirmumo kitiems kreditoriams, nenuslėpė savo turto dalies ir nesiekė išvengti atsiskaitymo su skolininko sandorius ginčijančiu kreditoriumi. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamais lėšų pavedimais atsakovas būtų nulėmęs negalėjimą atsiskaityti su ieškovu ir neįrodyta, kad lėšų pavedimais atsakovas būtų turėjęs ir įgyvendinęs nesąžiningus ketinimus apsisaugoti nuo ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimo išieškojimo. Todėl ginčijami byloje atsiskaitymai nevertintini priešingu visų kreditorių interesams veikimu, neatitinkančiu protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto tomis aplinkybėmis.
25. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skolininkas (atsakovas) atliko kreditoriaus ginčijamus lėšų pervedimus turėdamas teisinę prievolę pagal sutartis atsiskaityti su kitais kreditoriais (kredito įstaigomis), todėl neįrodyta viena iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio – lemia tai, kad nėra teisinio pagrindo remiantis actio Pauliana tenkinti ieškovo reikalavimą.

Dėl skolininko sąžiningumo kriterijaus sudarius sandorį, kurį ginčija kreditorius, reikšdamas actio Pauliana

26. Kita CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Neatlygintinio sandorio nuginčijimui trečiojo asmens nesąžiningumas nėra būtinoji sąlyga (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).
27. Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Jonsta“ v. UAB „Top Decor“, bylos Nr. 3K-3-703-706/2015).
28. CK 6.67 straipsnio 1 punktu nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, t. y. pripažįstama, kad, esant šiai aplinkybei, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).
29. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė aplinkybes, paneigiančias atsakovų nesąžiningumo prezumpciją. Atsakovo pervestomis lėšomis buvo atsiskaitoma su atsakovų kreditoriais (banku ir kredito unija), taip sumažinta atsakovams likusių įsiskolinimų dalis. Lėšų nebuvo pervesta daugiau, negu reikėjo atsiskaityti su kreditoriais padengiant įsiskolinimus, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, be to, nėra duomenų apie tai, kad lėšos būtų panaudotos kreditams grąžinti iš anksto, nesuėjus įmokų mokėjimo terminams pagal nustatytą grafiką. Byloje nenustatytas pervestų lėšų dydžio nepagrįstumas, jas panaudojus skoliniams įsipareigojimams dengti. Atsižvelgę į nustatytas aplinkybes teismai pagrįstai sprendė, kad atsiskaitydami atsakovai nesuteikė kitų kreditorių atžvilgiu nesąžiningo pirmumo kreditoriams (bankui ir kredito unijai), ginčijami atsakovų lėšų pervedimai nenulėmė negalėjimo įvykdyti prievolę ieškovui.
30. Darytina išvada, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nenustatę atsakovo neprivalėjimo sudaryti kreditoriaus ginčijamus lėšų mokėjimus ir atsakovų nesąžiningumo, pagrįstai netenkino ieškinio. Nenustačius teisinio pagrindo keisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ji nekeistina (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovė E. M. sumokėjo advokatei 400 Eur (t. 2, b. l. 145), jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovo. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, ši suma priteistina iš ieškovo.
32. Kasaciniame teisme patirta 7,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo iš ieškovo valstybei priteistina 7,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo F. M. H. J. 400 (keturis šimtus) Eur atsakovei E. M. ir valstybei 7,38 Eur (septynis Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                         Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

                                                                      Dalia Vasarienė