Civilinė byla Nr. e2-2934-603/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00438-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo FDL Global Ltd. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškus ieškinį arbitraže, taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“, trečiasis asmuo Secure House Ltd.,
n u s t a t ė:
1. Ieškovas FDL Global Ltd. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškus ieškinį arbitraže, taikymo. Ieškovas, siekdamas užtikrinti būsimojo Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą arbitražo byloje Nr. V-0035/2020e, prašo areštuoti atsakovės UAB „Plieninis skydas“ nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus, pingines lėšas ar turtines teises, priklausiančius UAB „Plieninis skydas“ arba tretiesiems asmenims 150 000 Eur sumai.
2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad atsakovė pažeidžia ieškovo ir atsakovės 2019 m. lapkričio 5 d. sudarytą ekskliuzyvios distribucijos (platinimo) sutartį (toliau – Distribucijos sutartis): atsakovė dirba su trečiuoju asmeniu Secure House Ltd., kaip išimtiniu distributoriumi, o ne su ieškovu FDL Global Ltd., kuriam pagal Distribucijos sutarties B.2 punktą garantuota, kad jis bus išimtinis, vienintelis atsakovės produktų (įvairių rūšių plieninių durų) pardavėjas Didžiojoje Britanijoje (Anglijoje, Airijoje, Škotijoje, Velse); atsakovė panaikino ieškovui prieigą prie mobiliosios aplikacijos, pagal kurią ieškovas galėdavo greičiau skaičiuoti produktų kainas; atsakovė ne laiku pateikdavo produktus pagal Distribucijos sutartį ir pažeidė kitas Distribucijos sutarties sąlygas, susijusias su marketingo medžiagos, produktų pateikimu. Ieškovo teigimu, jo ieškinys tikėtinai pagrįstas, kadangi egzistuoja neginčytini įrodymai dėl Distribucijos sutarties pažeidimo ir to, kad ieškovas yra investavęs į išimtinės distribucijos verslo Didžiojoje Britanijoje vystymą bent 150 000 Eur. Atsakovė neginčija ieškovo investicijų, distribucijos teisių vystymo, byloje pateikti detalūs investicijų, kaip sutartų nuostolių, dydžio apskaičiavimai. Pažymi, kad jei ne išimtinių distribucijos teisių pažeidimas iš atsakovės pusės, ieškovas ir atsakovė galėtų sėkmingai dirbti kartu pagal Distribucijos sutartį ir ieškovo turėtos investicijos užtikrintų tinkamą Distribucijos sutarties vykdymą. Šiuo metu ieškovas yra praradęs savo investicijas, nes produktų tiekėjas – atsakovė dirba su kitu išimtiniu distributoriumi toje pačioje teritorijoje, kas reiškia, kad yra pažeidžiamos išimtinės distribucijos sąlygos, galimybės, kurios buvo Distribucijos sutartimi suteiktos ieškovui. Ieškovas teigia, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą, o teismui atsisakius jas taikyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas. Be to, atsakovės turtinė padėtis nėra gera, ji turi 14 979,59 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat kitų įsiskolinimų tretiesiems asmenims, prieš atsakovę vyksta daug darbo ginčų bylų darbo ginčų komisijose dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ir tai rodo, jog atsakovė linkusi nevykdyti savo prievolių, bylinėtis, taip apsunkinant teismo sprendimų privalomumą, sutarčių, susitarimų sąžiningą vykdymą. Ieškovo teigimu, ieškinio suma atsakovei yra didelė, nes atsakovės turtas įkeistas hipoteka ir jo vertė yra nepakankamai didelė. Atsakovė toliau įkeitinėja turtą, nevykdo pareigos pateikti VĮ „Registrų centras“ savo finansinės atskaitomybės dokumentus daugiau nei dvejus su puse metų (už 2017 ir 2018 m.), be to, atsakovės vadovas yra padaręs administracinį nusižengimą, kuris pasireiškė neturtinių atsakovės akcininko, R. G., teisių pažeidimu, taip pat atsakovė neteisėtai naudoja patentuotą išradimą – dėl pastarojo atsakovės akcininkas, R. G., yra pateikęs ieškinį Vilniaus apygardos teisme. Atsakovė pripažįsta, kad turi skolų tretiesiems asmenims, kurių suma 2019 m. gruodžio 19 d. sudaro 1 082 960,44 Eur; kt.
Prašymas atmestinas
3. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimą ir po arbitražo teismo sudarymo.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo (šiuo atveju – arbitražo teismo) sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
5. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo (šiuo atveju – arbitražo teismo) sprendimas. Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; kt.). Ieškinys preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo.
6. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas yra pareiškęs alternatyvų ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui dėl 150 000 Eur arba 420 870 Eur priteisimo dėl šalių Distribucijos sutarties pažeidimo. Teismo vertinimu, ieškovo išsamiai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas, aiškiai ir konkrečiai suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas. Nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo ieškinys prima facie yra nepagrįstas.
7. Dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo (šiuo atveju – arbitražo teismo) sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – pažymėtina tai, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota bei formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iš esmės grindžia tuo, jog atsakovei ieškinio suma yra didelė ir atsakovė neturi pakankamai turto. Kaip minėta, nepriklausomai nuo to, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar ne laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės įsipareigojimų kontrahentams nevykdymą, bylinėjimąsi teismuose ir vengimą teikti finansinius dokumentus VĮ „Registrų centras“ savaime neteikia pakankamo pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą ir siekį apsunkti ar padaryti neįmanomą galbūt ieškovui palankaus arbitražo teismo sprendimo vykdymą. Nurodytos aplinkybės negali nusakyti atsakovės veiklos stabilumo bei jos perspektyvumo.
9. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie atsakovės bandymus turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Tai, kad ieškovo duomenimis, atsakovė 2020 m. vasario 21 d. įkeitė savo kilnojamąjį turtą – metalo stakles – 23 559,91 Eur sumai, savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo; kiti vykstantys teisminiai procesai, kuriuose atsakovė yra byloje dalyvaujantis asmuo, ar atsakovės vadovo patraukimas administracinėn atsakomybėn, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Teismas sprendžia, kad, net ir darant prielaidą, jog atsakovė turi tam tikrų mokumo problemų, vien dėl šios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, turto (ypač piniginių lėšų) arešto paskyrimas savaime nepadidintų atsakovės turto masės ar vertės, netgi priešingai – sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, sutrikdant įmonės ūkinę veiklą, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2016).
10. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Aplinkybė, kad, ieškovo teigimu, atsakovė yra pažeidusi šalių Distribucijos sutartį ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Jau nurodyta, kad pagal formuojamą teismų praktiką tik atsakovės siekis išvengti vykdymo galėtų būti laikomas pagrindu taikyti disponavimo turtu apribojimus, tačiau, to nenustačius, nėra pagrindo spręsti apie galimą grėsmę teismo (šiuo atveju – arbitražo teismo) sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
11. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, ieškovo prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą – negali būti tenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Ieškovui išaiškintina, jog teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra kliūtis šaliai arbitražinio nagrinėjimo metu prašyti arbitražo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 290-291 straipsniais,
n u t a r i a:
atmesti ieškovo FDL Global Ltd. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškus ieškinį arbitraže, taikymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Loreta Bujokaitė