Administracinė byla Nr. TA-275-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00966-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio nebuvo suteiktas reikiamas gydymas. Minėtu laikotarpiu pareiškėjui sugedo dantis ir atsirado pastovūs skausmai. Pareiškėjas nurodė, jog daug kartų bandė užsiregistruoti apžiūrai, tačiau tik 2018 m. gruodžio mėnesį pateko pas gydytoją, kuris po apžiūros nustatė, jog dantis yra sugedęs. Pareiškėjas paaiškino, kad gydytojas išrašė vaistus ir pasakė po savaitės ateiti vėl, tačiau pareiškėjo laiku neužregistravo. Pareiškėjas nurodė, kad pas gydytoją odontologą nesėkmingai registravosi iki 2019 m. sausio 18 d.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK administracija dėl neužregistravimo pas odontologą pareiškėjui atsakydavo, jog gydytoja užsiėmusi, nėra darbe arba nurodydavo, kad neveikia įranga. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo tinkamai reaguojama į jo pretenzijas, todėl 2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio pradžios terapeutė atostogavo, tačiau gydytojos niekas nepavadavo. Dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas iki 2019 m. kovo mėnesio nebuvo kviečiamas pas gydytoją. Pareiškėjas laikotarpiu, kuomet nebuvo suteikiamos medicinos paslaugos, buvo susirgęs, negavo jam priskirtų vaistų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigė, kad patyrė neturtinę žalą.

4.       Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad prašė slaugytojų užregistruoti gydytojo apžiūrai, tačiau tik retais atvejais buvo iškviečiamas gydytojas. Pareiškėjas savarankiškai užsiregistruoti negalėjo, nes patalpos buvo rakinamos. Terapeutė nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 26 d. atostogavo, todėl tuo metu nebuvo teikiamos paslaugos. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog nuo 2019 m. vasario 12 d. buvo uždrausta naudotis įranga dantų taisymui, o odontologijos kabinetas neveikia iki šiol.

5.       Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus laikino stebėjimo patalpoje, kurioje pareiškėjas turėjo galimybę bet kuriuo metu gauti gydytojų, taip pat ir stomatologų, medicininę pagalbą, konsultacijas, be išankstinio užsiregistravimo. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matyti, jog (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui buvo suteiktas gydymas, paskirti vaistai. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas dažnai kreipdavosi į medikus dėl įvairiausių nusiskundimų, ar tiesiog norėjimo pasisverti svorį, tačiau asmens sveikatos istorijoje daugiau įrašų, jog pareiškėjas būtų skundęsis dėl dantų skausmo, nėra. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

II.

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino jam galimybės gauti gydymo paslaugas (nebuvo suteikta galimybė patekti pas odontologą bei terapeutą).

8.       Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 ir 6.246 straipsniais ir padarė išvadą, kad viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

9.       Teismas nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos steigimą, etatų skaičių ir veiklą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-195/1R-76 „Dėl Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 119/V-235 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų etatų tipinių normatyvų patvirtinimų“. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnyba yra prilyginta antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros kategorijai, todėl jos paslaugos skiriasi nuo Laisvės atėmimo vietos ligoninės kompetencijos ir suteikiamų paslaugų lygio.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo gydytas dantis. Gydytojo įrašo apie tai, kad pareiškėjas turėjo atvykti po savaitės, nėra. Taip pat nurodyta, jog nuo 2019 m. vasario 21 d. odontologijos kabinetas neveikė (tai patvirtina prie bylos pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. vasario 21 d. patikrinimo aktas Nr. (2.22 4.80)PA-707), o odontologo paslaugos suteikiamas esant būtinumui, tuomet nuteistieji konvojuojami į antrąjį sektorių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pateikti į bylą Pravieniškių PN-AK įsakymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 26 d. gydytojas terapeutas atostogavo. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas kasdien lankydavosi pirmajame sektoriuje, tačiau pareiškėjas jokių nusiskundimų nereiškė.

11.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, Pravieniškių PN-AK visuomet yra bendrosios praktikos slaugytoja, kuri, esant neatidėliotinam atvejui, turi teisę suteikti pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją iš kito sektoriaus arba siųsti nuteistąjį į kitą gydymo įstaigą. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų, nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į slaugytoją dėl sveikatos sutrikimų (skaudančio danties ar kitų negalavimų), o ši būtų atsisakiusi suteikti jam pirmąją pagalbą arba užtikrinti, kad pareiškėjui būtų suteiktos medicininės paslaugos kitoje įstaigoje ar pas kito sektoriaus gydytoją. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą pareiškėjo asmens sveikatos bylą, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konsultuojamas gydytojų, suteikiami leidimai konvojuoti (į Šiaulių tardymo izoliatorių), vykdavo pirminiai sveikatos patikrinimai kiekvieną kartą atvykus į įstaigą (Šiaulių tardymo izoliatorių), tačiau jokių nusiskundimų dėl danties skausmo iki (duomenys neskelbtini) ir po to nebuvo išreiškęs. Teismas nurodė, kad pareiškėjui gydytojų paskirti vaistai buvo išduodami, jokių konkrečių pareiškėjo nusiskundimų į bylą nėra pateikta, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokio paskirto vaisto ir kada neišdavė.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas neneigia, jog tam tikrą laikotarpį odontologijos kabinetas nedirbo dėl techninių kliūčių, tačiau pažymėjo, kad nėra rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo būtina odontologo konsultacija. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog esant poreikiui, gydytojas odontologas gali organizuoti pareiškėjo priėmimą kitame pataisos namų sektoriuje. Tuo tarpu pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros tarnybą dėl dantų problemų ginčo laikotarpiu, išskyrus (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo užsiregistruoti pas gydytoją terapeutą, nes atsakovo atstovas nurodė, kad Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas kasdien lankydavosi pirmajame sektoriuje, tačiau pareiškėjas jokių nusiskundimų jam nereiškė. Be to, teismas pažymėjo, kad dirbo slaugytojos, kurios bet kada galėjo suteikti prašomą pareiškėjo pagalbą.

13.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė gauti medicinines paslaugas ir nėra pagrindo išvadai, jog pataisos namai šiuo atžvilgiu pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Esant techninėms kliūtims arba atostogaujant gydytojui, pareiškėjui buvo užtikrinama galimybė kreiptis į budinčią slaugytoją, taip pat kreiptis į gydytoją odontologą, kuris turėjo teisę organizuoti pareiškėjo priėmimą kito sektoriaus odontologijos kabinete.

14.       Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III.

15.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

16.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo, todėl turėtų būti pakeistas. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo atstovo teiginys, jog atostogaujant gydytojui terapeutui, jį pavadavo kiekvieną dieną ateinantis Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas, neparemtas įrodymais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas per du mėnesius buvo atėjęs tik du kartus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negalėjo konsultuotis pas terapeutą, ar šeimos gydytoją, pareiškėjas daro išvadą, kad buvo pažeidžiamos jo teisės ir tokie atsakovo atstovo neteisėti veiksmai sukėlė neturtinę žalą.

17.       Pareiškėjas mano, kad atsakovo atstovo teiginiai, jog pagalbą galėjo suteikti budinčios slaugytojos, turi būti atmesti kaip nepagrįsti, nes slaugytojos neturi kompetencijos diagnozuoti ligos ir skirti ilgalaikio gydymo.

18.       Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad tuo atveju, kai reikia taisyti dantis, asmenys yra vežami į kitą sektorių. Pareiškėjas paaiškina, kad asmenis vežti dantis į kitą sektorių pradėjo tik nuo 2019 m. gegužės mėn., o iki to laiko neveikė net odontologo kabinetas. Dėl to, kad laiku nebuvo nupirkta odontologijos kabinetui skirta įranga dantų taisymui, pareiškėjas turėjo kentėti.

19.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20.       Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Atsakovo atstovo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus, siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

21.       Atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

22.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino jam galimybės gauti gydymo paslaugas (nebuvo suteikta galimybė patekti pas odontologą bei terapeutą), atlyginimo.

23.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei bylos medžiagą, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo.

25.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26.       Vertindama pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį (dabar ABTĮ 56 str. 7 d.) jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

27.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas.

28.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais (žr. nutarties 11–13 p.), kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su Pravieniškių PN-AK administracijos jam nesuteikta medicinine pagalba.

29.       Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad pareiškėjui 2018 m. gruodžio 27 d. buvo gydytas dantis, o gydytojo įrašo apie tai, jog pareiškėjas turėjo atvykti po savaitės, nėra. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. vasario 21 d. patikrinimo aktas Nr. (2.22 4.80)PA-707 patvirtina, kad nuo 2019 m. vasario 21 d. odontologijos kabinetas neveikė, tačiau atsakovo atstovas nurodė, jog odontologo paslaugos, esant būtinumui, nuteistiesiems yra suteikiamos konvojuojant juos į antrąjį sektorių. Atsakovo atstovas 2019 m. liepos 31 d. rašte ,,Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas kasdien lankydavosi Pravieniškių PN-AK I, II ir III sektoriuose, tačiau pareiškėjas vedėjo apsilankymo metu nereikšdavo jokių nusiskundimų. Taip pat atsakovo atstovas minėtame rašte nurodė, kad esant būtinumui (odontologinių paslaugų suteikimui) nuteistieji konvojuojami į Pravieniškių PN-AK II sektorių, todėl pareiškėjui buvo suteiktos visos būtinos medicininės paslaugos ir dėl to jis negalėjo patirti jokių neigiamų išgyvenimų. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Pravieniškių PN-AK yra bendrosios praktikos slaugytoja, kuri turi teisę suteikti pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją iš kito sektoriaus arba siųsti nuteistąjį į kitą gydymo įstaigą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į slaugytoją dėl sveikatos sutrikimų (skaudančio danties ar kitų negalavimų), o ši būtų atsisakiusi suteikti jam pirmąją pagalbą arba užtikrinti, kad pareiškėjui būtų suteiktos medicininės paslaugos kitoje įstaigoje ar pas kito sektoriaus gydytoją.

30.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėtų bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui pasikreipus buvo suteikiamos gydytojo konsultacijos – 2018 m. gruodžio 27 d. buvo gydytas dantis. Be to, kaip nurodė atsakovo atstovas, esant būtinumui (odontologinių paslaugų suteikimui) nuteistieji konvojuojami į Pravieniškių PN-AK II sektorių, o Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas kasdien lankydavosi Pravieniškių PN-AK I, II ir III sektoriuose, tačiau pareiškėjas vedėjo apsilankymo metu nereikšdavo jokių nusiskundimų.

31.       Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Pravieniškių PN-AK nesuteikimo pageidaujamų odontologo ir terapeuto paslaugų, pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

32.       Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

33.       Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012 ir kt.).

35.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-358-438/2018). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

36.       Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (Civilinio kodekso 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto. Nenustačius Pravieniškių PN-AK administracijos / pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalima.

37.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ernestas Spruogis

        Skirgailė Žalimienė