Civilinė byla Nr. 3K-3-376-219/2017

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02132-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Specagra“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Konekesko Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrorodeo“, G. V. įmonė „Šoklys“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės vystymo fondas 19“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės vystymo fondas 16“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės vystymo fondas 14“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės vystymo fondas 12“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės vystymo fondas 7“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės vystymo fondas 11“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemvesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemėpatis“, J. A. Č., T. T., R. P., A. P., A. A., K. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Zenvita“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą bei proceso teisės normų, aiškinimo bei taikymo.
2. Pareiškėjas prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Adminova“.
3. Pareiškėjas nurodė, kad yra nemokus, gaunamų pajamų neužtenka kreditorių įsipareigojimams įvykdyti. 2001 m. gegužės 28 d. jis įregistravo ūkį, vykdo žemės ūkio veiklą. 2009 metais pareiškėjas dalyvavo projekte modernizuoti augalininkystės ūkį ir pasinaudoti Europos Sąjungos bei valstybės teikiama parama. Jam buvo skirta 50 procentų projekto vertės parama. Pagal 2010 m. balandžio 23 d. su AB „Citadele“ banku sudarytą kreditavimo sutartį pareiškėjui iki 2014 m. gegužės 23 d. buvo suteiktas lengvatinis 290 000 Eur kreditas. Likusią projektui įgyvendinti reikalingą lėšų sumą (200 000 Eur) pagal 2010 m. kovo 24 d. paskolos sutartį paskolino UAB „Konekesko Lietuva“, iš šios buvo įsigyta visa žemės ūkio technika. Dėl vėluojančių mokėjimų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių nebuvo gauta planuotų pajamų, sutriko atsiskaitymai su kreditoriais, todėl iki 2010 m. spalio 1 d. UAB „Konekesko Lietuva“ buvo grąžinta tik dalis paskolos – 104 431,19 Eur (360 580 Lt). Kreditorė UAB „Konekesko Lietuva“ pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus pagal vekselį, kuriuo buvo užtikrintas paskolos grąžinimas. Dėl pritaikyto viso turto ir lėšų arešto bei negavus pajamų iš 2010 metų derliaus sutriko pareiškėjo atsiskaitymas su kitais kreditoriais. Nepristačius 2010 metų derliaus, kuris sunyko dėl prastų klimato sąlygų, kreditorė UAB „Agrorodeo“ pareikalavo nuostolių atlyginimo. Pareiškėjas taip pat buvo kooperatyvo „Viridis group“ pajininkas, laidavęs už kooperatyvo prievoles. Kooperatyvui bankrutavus, pareiškėjui teko iš laidavimo teisinių santykių atsiradusios piniginės prievolės. Pagal preliminarų kreditorių sąrašą pareiškėjas turi apie 399 212,88 Eur skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdyti negali, nes turto vertė yra tik apie 157 000 Eur. Pareiškėjas ketina toliau vykdyti žemės ūkio veiklą, todėl jam yra reikalinga visa kreditoriui AB „Citadele“ bankui įkeista žemės ūkio technika bei nekilnojamasis turtas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra ūkininkas, 2001 m. gegužės 28 d. įregistravo ūkį, vykdo augalininkystės žemės ūkio veiklą. Pareiškėjas 2009 metais parengė projektą, siekdamas modernizuoti augalininkystės ūkį ir pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama. Šiam projektui buvo paskirta 50 procentų dydžio projekto vertės parama. Projekto įgyvendinimui tikslinę lengvatinę paskolą suteikė Žemės ūkio paskolų fondo valdytojas per finansinį tarpininką AB „Citadele“ banką. Dėl to 2010 m. balandžio 23 d. pareiškėjas su AB „Citadele“ banku pasirašė kreditavimo sutartį, pagal kurią jam iki 2014 m. gegužės 23 d. buvo suteiktas lengvatinis 290 000 Eur kreditas. Likusią projektui įgyvendinti reikalingą pinigų sumą (200 000 Eur) 2010 m. kovo 24 d. paskolino UAB „Konekesko Lietuva“, skolos grąžinimo terminas – 2010 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 294 933,77 Eur, turto vertė – 235 224,62 Eur.
6. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktas prekių pirkimo–pardavimo 2013 m. ir 2014 m. I pusmečio suvestines, padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo uždirbti apie 197 762,47 Eur; tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kur uždirbtos lėšos buvo panaudotos, kad iš jų buvo atsiskaitoma su kreditoriais, kurių reikalavimai kilę dar 2010 metais. Pareiškėjo argumentus, jog lėšos buvo panaudotos tolesnei žemės ūkio veiklai, teismas vertino kaip deklaratyvius. Nurodė, jog rašytiniai duomenys, kuriais grindžiami dirbamiems laukams apsėti reikalingų medžiagų kiekiai ir kainos, nepatvirtina, kad tokias išlaidas pareiškėjas faktiškai patyrė. Įvertinęs tai, jog pareiškėjo 2017 m. planuojamos gauti pajamos sudarytų apie 9622,50 Eur, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas yra nemokus. Tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, nes slėpė savo tikrąją finansinę padėtį: vengė įregistruoti savo vardu kombainą „Claas Lexion 480“; nuo 2010 m., būdamas nemokus, įvykdęs lizingo sutartį, vengė savo vardu įregistruoti traktorių „Claas Ares 836 RZ“, o įregistravęs jį iš karto perleido Z. K. kaip paskolos grąžinimą, taip suteikdamas pirmenybę šiam kreditoriui ir vengdamas atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai kilę dar 2010 metais.
7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017 m. vasario 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
8. Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai nustatė pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams dydį, nes su palūkanomis pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažiau nei 362 853,78 Eur; tačiau pažymėjo, kad neteisingas įsiskolinimų dydžio nustatymas neturi įtakos išvadai, jog pareiškėjas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą nemokumo sąvoką. Teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bendrą turto balansą įtraukė javų kombainą „Claas Lexion 480“, kadangi pareiškėjo nuosavybės teisė į šią transporto priemonę konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 2-287-881/2014. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėsimos bylos Nr. e2A-224/2017, teismas pažymėjo, jog šioje byloje sprendžiamas ne kombaino nuosavybės teisės, bet išieškojimo nukreipimo į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą kombainą klausimas. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „Verslavita“ 2016 m. balandžio 5 d. kombaino vertinimo ataskaita, tinkamai nustatė šio vertę.
9. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, nes, būdamas nemokus, vengė įregistruoti kombainą „Claas Lexion 480“ savo vardu. Pareiškėjo argumentus dėl areštų įtakos perregistravimui teismas vertino kaip deklaratyvius, nes kai išieškojimą vykdanti antstolė 2016 m. sausio 20 d. patvarkymu leido perregistruoti kombainą pareiškėjo vardu, jis su patvarkymu nesutiko. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su finansuotoja UAB „Pohjola Finance“ pagal 2007 m. lapkričio 14 d. lizingo sutartį galutinai atsiskaitė 2014 m. birželio 3 d., tačiau traktoriaus „Claas Ares 836 RZ“ nuosavybės teisių perdavimu sau pradėjo domėtis tik 2015 m. lapkričio 16 d., o 2016 m. vasario 20 d. pareiškėjui ir lizingo davėjai pasirašius turto perdavimo–priėmimo aktą, šį turtą tą pačią dieną perleido Z. K.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nemokumas atsirado ne 2010, bet 2013 metais; vykdydamas savo veiklą natūriniais mainais, pareiškėjas atsiskaitinėjo su kitais subjektais, kurie jam teikė paslaugas ar prekes, tačiau neatsiskaitė su ilgalaikiais kreditoriais. Teismas pareiškėjo elgesį, kai visos uždirbtos lėšos, turint ilgalaikių įsiskolinimų, panaudojamos ne atsiskaityti su kreditoriais, laikė ne tik nelogišku, ekonomiškai nepagrįstu, bet ir nesąžiningu kreditorių atžvilgiu. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas per vertintiną aktualų trejų metų laikotarpį buvo nesąžiningas tiek kreditorių atžvilgiu, tiek sąmoningai nepateikdamas teismui visos 2013–2014 m. finansinės informacijos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį ir 2016 m. gruodžio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančių įrodymų visumą, todėl nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą. Teismai netinkamai nustatė aplinkybes, kad pareiškėjas sąmoningai, siekdamas išvengti išieškojimo iš šio turto, nesiėmė jokių veiksmų kombainui „Claas Lexion 480“ įregistruoti savo vardu. Teismai ignoravo vykstančius teisminius procesus, susijusius su šio turto perregistravimu, areštu ir kt. Pareiškėjas buvo pateikęs rašytinius įrodymus, paneigiančius sąmoningą neveikimą išviešinant turtą. Iš šių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas siekė perregistruoti kombainą, tačiau tai buvo neįmanoma ir dėl pačios kreditorės UAB „Konekesko Lietuva“ veiksmų, nes ši įmonė nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. nepateikė šio turto lizingo pabaigos akto, o registrą tvarkančiai įmonei –pranešimo apie parduotą kombainą ar perleistas daiktines teises į jį. Nuo 2012 m. spalio 24 d. kombainui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (įskaitant teisę pakeisti turto teisinę padėtį). Nuo 2015 m. spalio mėn. vyksta teisminis civilinis ginčas su UAB „Konekesko Lietuva“ ir su antstole V. Žydeliene, susijęs su ginčo kombaino nuosavybės teisių perregistravimu, areštų kombainui nepagrįstumu. Tačiau kombaino perregistravimo procedūra pati savaime neturi reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui, nes iškėlus fizinio asmens bankroto bylą nebus užkirstas kelias spręsti šio turto likimą. Teismas netinkamai vertino ir aplinkybes dėl traktoriaus „Claas Ares 836 RZ“ perleidimo vienam iš kreditorių. Kadangi pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių sumokėti lizingo davėjai ir finansuotojai UAB „Pohjola Finance“, siekdamas išvengti dar didesnių nuostolių, pasiūlė Z. K. ir A. A. išpirkti lizingo objektą. Šiems asmenims suteikus pareiškėjui tikslines paskolas, traktorius buvo išpirktas ir Z. K. bei A. A. pagal paskolų sutarčių sąlygas įgijo teisę į šį turtą. Tokiu būdu pareiškėjas išvengė dar didesnių įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjas niekada realiai netapo traktoriaus savininku, todėl ir negalėjo šios tariamos teisės išviešinti.
2. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių duomenims surinkti, skirti ekspertizę finansiniams dokumentams išsiaiškinti, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pateikdamas informaciją apie save pareiškėjas buvo nesąžiningas. Analizuodamas finansinius dokumentus ir padarydamas išvadą dėl tariamų finansinių rodiklių disproporcijų (lygindamas 2013 ir 2016 metus) ir duomenų prieštaringumo, teismas išsamiai nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo pateiktų finansinių dokumentų. Daugiau nei dešimt kartų sumažėjus pareiškėjo dirbamos žemės plotui, gerokai sumažėjo ir jo pajamos. Todėl teismo išvados dėl neatsakingos veiklos ar nesąžiningumo yra nepagrįstos. Be to, teismai finansinius rodiklius nepagrįstai vertino, remdamiesi įmonėms bankroto atveju taikomais finansinių rodiklių ir nemokumo ar privedimo prie bankroto kriterijais; šis veiksmas ne tik perteklinis, bet ir prieštarauja FABĮ nuostatoms, nes detalus finansinių dokumentų patikrinimas atliekamas po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
3. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo kriterijų. Pareiškėjo siekį pagal galimybes vykdyti žemės ūkio veiklą teismai nepagrįstai vertino kaip nesąžiningumą, nors pagal kasacinio teismo praktiką nerūpestingumas, pakankamų pastangų nedėjimas, taip bloginant savo finansinę padėtį, vertinami kaip nesąžiningumas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas klaidino kreditorius dėl savo finansinės būklės, elgėsi neapdairiai ar nerūpestingai ar sąmoningai nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Transporto priemonių neišviešinimas viešame registre neturėjo reikšmingos įtakos nemokumui.
12. Suinteresuotas asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjas sąmoningai vengia įregistruoti nuosavybės teises į transporto priemones, jog iš šio turto nebūtų priverstinai išieškota kreditorių naudai. Teismai išsamiai aptarė ir argumentavo šias aplinkybes, vertino ir pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad traktorius buvo išpirktas minėtų asmenų suteiktų paskolų lėšomis ir šie asmenys įgijo teisę į šį objektą. Byloje esančių 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. vasario 3 d. paskolos sutarčių pagrindu Z. K. neįgijo ir negalėjo įgyti nuosavybės teisės į traktorių, nes pareiškėjas tuo metu dar nebuvo traktoriaus savininkas ir negalėjo nuosavybės teisės perleisti. Teiginys, kad pareiškėjas niekada nebuvo tapęs traktoriaus savininku, todėl negalėjo šios teisės išviešinti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. 2016 m. vasario 25 d. UAB „Konekesko Lietuva“ pranešimui apie parduotą traktorių ir 2016 m. vasario 29 d. UAB „Pohjola Finance“ raštui dėl nuosavybės teisės perdavimo.
2. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo finansinę būklę. Didelę reikšmę turi ne tai, kad aktualiu laikotarpiu pareiškėjo turto vertė sumažėjo, bet tai, kad gerokai padidėjo įsipareigojimai. Taigi nebegalėdamas įvykdyti anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, pareiškėjas prisiėmė naujų, ir itin didelės vertės. Uždirbto pelno pareiškėjas nepanaudojo atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais. Teismas buvo aktyvus ir siūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, o skirti ekspertizės nebuvo jokio pagrindo. Teismai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti pareiškėjo finansinę būklę per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo.
3. Pareiškėjo pateikti argumentai ir motyvai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų ir taisyklių, kuriais remiantis sprendžiama dėl siekiančio bankrutuoti asmens (ne)sąžiningumo.
13. Suinteresuoti asmenys A. P. ir R. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie papildomi argumentai:
1. Teismai teisingai konstatavo, kad pareiškėjas per keletą pastarųjų metų slėpė nuo kreditorių savo tikrąją turtinę padėtį, ir tai laikytina tyčiniais veiksmais arba sąmoningu neveikimu, o tai turėjo tiesioginės įtakos jo nemokumui. Pareiškėjas kasaciniame skunde pakartotinai kelia tuos pačius fakto klausimus, kurie jau buvo išsamiai išnagrinėti ir dėl kurių buvo pasisakyta.
2. Pareiškėjo argumentai, kad kombaino registravimo procedūra neturi reikšmingos įtakos jo mokumui, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šios aplinkybės buvo vertintos ne (ne)mokumo aspektu, o dėl jo sąžiningumo kreditorių atžvilgiu.
14. Suinteresuoti asmenys UAB „Žemės vystymo fondas 19“, UAB „Žemės vystymo fondas 16“, UAB „Žemės vystymo fondas 14“, UAB „Žemės vystymo fondas 12“, UAB „Žemės vystymo fondas 7“, UAB „Žemės vystymo fondas 11“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie papildomi argumentai:
1. Pareiškėjo kasacinio skundo argumentai, jog transporto priemonių neįregistravimas viešame registre neturėjo įtakos jo nemokumui, neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris prioritetą skiria ne tik priežasčių, turėjusių įtakos nemokumui atsirasti, nustatymui, bet ir kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę ar sudarant sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, vertinimui. Teismai, vertindami pareiškėjo sąžiningumą, nepadarė materialiosios teisės normų pažeidimų.
2. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismai pažeidė proceso teisės normas ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismai tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir aplinkybes.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą nesąžiningam fiziniam asmeniui

15. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
16. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, taikytina nagrinėjant šią bylą, lyginant su prieš tai galiojusia, detaliau atskleidė fizinių asmenų veiksmus ar neveikimą, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretino nesąžiningų veiksmų sampratą, tačiau sprendžiant dėl asmens sąžiningumo išlieka aktuali ir ankstesnė kasacinio teismo praktika, kadangi jos pagrindu ir buvo pakoreguota minėta įstatymo nuostata. Be to, aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.).
18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nemokumo faktas yra konstatuotas ir kasaciniu skundu neginčijamas, todėl teisėjų kolegija dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Bylą nagrinėję teismai atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą vadovaudamiesi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, todėl kasaciniame skunde keliamas šioje teisės normoje įtvirtintų sąlygų kaip pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą egzistavimo klausimas. Pareiškėjo nuomone, teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo kriterijų ir nepagrįstai konstatavo, kad jis yra nesąžiningas.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vengė savo vardu įregistruoti transporto priemones – kombainą „Claas Lexion 480“ ir traktorių „Claas Ares 836 RZ“, taip nuslėpdamas šį turtą nuo kreditorių; tik įregistravęs pastarąją transporto priemonę, iš karto perleido ją vienam iš savo kreditorių, suteikdamas pirmenybę prieš kitus kreditorius; nepateikė duomenų, kur panaudojo uždirbtas lėšas. Tokį pareiškėjo elgesį pirmosios instancijos teismas vertino kaip nesąžiningus veiksmus, kurie sudaro pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas kai kurias aplinkybes, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai padarė pagrįstas išvadas pripažinę, jog pareiškėjas sąmoningai vengė įregistruoti nuosavybės teisę į kombainą „Claas Lexion 480“ Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų registre, siekdamas išvengti išieškojimo, ir tai pažeidė jo kreditorių interesus. Teismai vertino tiek pareiškėjo, tiek ir suinteresuotų asmenų pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgė į kitų teismų šiuo klausimu įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuotas faktines aplinkybes, tarp jų – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. 2-287-881/2014 konstatuotą aplinkybę, jog nuosavybės teisė į ginčo kombainą pareiškėjui perėjo turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo metu, t. y. 2010 m. spalio 22 d. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas tik gerokai vėliau pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į šią transporto priemonę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atsikirtimai, jog kombaino nuosavybės klausimas yra neišnagrinėtas ir ginčytinas, neatitinka teismų nustatytų aplinkybių.
21. Kaip minėta, pagal teismų praktiką nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui. Nagrinėjamu atveju teismai konstatavo, jog ginčo kombaino vertė yra 42 700 Eur, nors pareiškėjas ginčijo šio turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog tokia kaina nustatyta pareiškėjo užsakymu šio pobūdžio veikla galinčio verstis subjekto, kitokią kombaino vertę pagrindžiančių duomenų nepateikta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas tinkamai nustatė kombaino vertę bei aplinkybes, jog pareiškėjas vengė įregistruoti kombainą savo vardu, siekdamas, kad būtų kuo mažiau išieškota kreditorių naudai. Tokie veiksmai neabejotinai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, įvertinant ir tai, kad kombaino vertė gana didelė ir tokios vertės turto nuslėpimas nuo kreditorių turėjo įtakos ir jo mokumui. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, kadangi teismų nutartys patvirtina priešingą aplinkybę, t. y. kad teismai vertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir motyvuotai juos atmetė.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai nesąžiningais veiksmais pripažino ir pareiškėjo vengimą išviešinti nuosavybės teises į traktorių „Claas Ares 836 RZ“ bei šio traktoriaus perleidimo Z. K. aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad teismai, vertindami traktoriaus perleidimo aplinkybes, neatsižvelgė į įrodymų visetą, t. y. kad jis buvo aktyvus ir stengėsi išvengti didesnių nuostolių atsiradimo, kurie būtų susidarę, jei jis nebūtų atsiskaitęs su UAB „Pohjola Finance“. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo teiginiais. Kaip nustatė teismai, pareiškėjas su finansuotoja UAB „Pohjola Finance“ pagal 2007 m. lapkričio 14 d. lizingo sutartį visiškai atsiskaitė 2014 m. birželio 3 d., o traktoriaus nuosavybės teisių perėmimu pradėjo domėtis tik 2015 m. lapkričio 16 d., be to, 2016 m. vasario 20 d. pareiškėjui ir lizingo davėjui pasirašius turto perdavimo–priėmimo aktą, turtas tą pačią dieną perleistas Z. K. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme grindė ne tuo, kad jis skolinosi lėšas iš Z. K., bet tuo, kad, atsiskaitęs su lizingo bendrove, vengė įregistruoti traktorių savo vardu, o tik įregistravęs, perleido minėtam asmeniui. Aplinkybių, kad privalėjo atsiskaityti su šiuo vienu kreditoriumi, nepaisydamas turimų didelių ilgalaikių įsiskolinimų, pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjo kasacinio skundo argumentas, kad Z. K. skolintos lėšos buvo tikslinės, nėra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, paskolos sutartyse tokia sąlyga nėra nustatyta. Todėl suteikdamas vienam iš paskesnių kreditorių pirmenybę prieš kitus ankstesnius kreditorius, kai tam nebuvo objektyvaus būtinumo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai.
23. Teismai nustatė, kad pareiškėjas per 2013–2014 m. pirmąjį pusmetį uždirbo apie 197 762,47 Eur, ir šios aplinkybės jis neginčijo. Teismai taip pat nurodė, kad šios lėšos panaudotos neaiškiems tikslams, tačiau iš jų nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šių aplinkybių, t. y. kur panaudojo minėtas lėšas, nepagrindžia ir kasaciniame skunde. Nors pareiškėjo, kaip ūkininko, veikla yra specifinė dėl sezoniškumo, dėl prasto derliaus patiriamų nuostolių ir pan., tačiau, nepaisant to, ūkinė veikla turi būti vykdoma atsakingai, o finansiniai dokumentai – pildomi tvarkingai. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjas šias lėšas nuslėpė nuo kreditorių, todėl toks elgesys laikytinas nesąžiningu.
24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismai, nustatydami faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai). Nustatytos faktinės aplinkybės sudarė teismams teisinį pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, kuris turėjo įtakos jo nemokumui.

Dėl teismo vaidmens nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylą

25. Bankroto bylos (įmonių ar fizinių asmenų) susijusios su viešuoju interesu, todėl teismas jose turi būti aktyvus, pats rinkti įrodymus. Iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
26. Net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio (pagal pareigas) nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
27. Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, jog teismai nebuvo aktyvūs, nesiėmė priemonių įrodymams surinkti, pažeisdami FABĮ nuostatas detaliai ir pertekliniai tikrino finansinius dokumentus, neskyrė ekspertizės šiems dokumentams išsiaiškinti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
28. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, siūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, siekė išsiaiškinti kuo daugiau informacijos teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, norėdami įsitikinti pareiškėjo sąžiningumu, teismai pagrįstai vertino pateiktus finansinius dokumentus, kadangi FABĮ nėra įtvirtinta draudimo tirti ir vertinti į bylą pateiktus įrodymus, taip pat ir finansinius. Priešingai, kadangi teismas turi būti aktyvus, jis turi įvertinti visus jam pateiktus dokumentus. Pažeidimo vertinant šiuos įrodymus teisėjų kolegija nenustatė; pagrindo skirti ekspertizę bankroto bylos kėlimo stadijoje nebuvo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad išvados dėl gautų ir neaišku kur panaudotų lėšų, padarytos analizuojant pareiškėjo finansinius dokumentus, nebuvo lemiančios sprendžiant dėl jo nesąžiningumo. Teismai tyrė tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų pateiktus kitus dokumentus, juos vertino ir dėl to pasisakė.
29. Pareiškėjas klaidingai save įvardija kaip vartotoją, kadangi iš jo vykdomos ūkinės veiklos, sudarytų sutarčių bei prisiimtų įsipareigojimų dydžio darytina išvada, kad jis yra verslininkas, todėl jam keliami aukštesni nei vidutiniai apdairumo bei rūpestingumo standartai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kruopštus ir reikalavimus atitinkantis finansinių dokumentų tvarkymas ypač aktualus tuomet, kai fizinio asmens turtas smarkiai sumažėja, o prisiimti įsipareigojimai auga, kas buvo nustatyta ir šioje byloje.
30. Nustatę aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo elgesį nuo kreditorių nuslepiant informaciją bei turtą, teismai padarė pagrįstas išvadas, kad toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Teismai įvertino nuslėptų ar nepagrįstai perleistų transporto priemonių vertę, nuslėptų lėšų vertę ir pagrįstai sprendė, jog šie veiksniai turėjo įtakos pareiškėjo nemokumui. Tokiomis išvadomis teismai faktiškai konstatavo priežastinį ryšį tarp šių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ir to, kad jis negali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. nemokumo būklės.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Kasacinį skundą atmetus, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Suinteresuoti asmenys A. P. ir R. P. prašo priteisti iš pareiškėjo 472,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad R. P. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, ši suma priteistina iš pareiškėjo R. P. naudai.
34. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 105,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo D. Š. (duomenys neskelbtini) 105,76 Eur (vieną šimtą penkis Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš pareiškėjo D. Š. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens R. P. (duomenys neskelbtini) naudai 472,52 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du Eur ir 52 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Antanas Simniškis

                                                                      Donatas Šernas

                                                                      Vincas Verseckas