Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-91-574/2021

    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03194-2020-2

    Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3;21.11.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarimo, kuriuo UAB „P. p.“ pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jai skirta 750 Eur dydžio bauda.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       UAB „P. p.“ nubausta už tai, kad 2020 m. birželio 3 d. 10.26 val. atlikus patikrinimą dėl statybos darbų teisėtumo nustatyta, kad UAB „P. p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdama išduoto statybą leidžiančio dokumento, statė neypatingą gyvenamosios (dviejų butų) paskirties pastatą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 straipsnio 2 ir 5 dalių, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 dalies reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarimą dalyje, kuria UAB „P. p.“ paskirta 750 Eur bauda panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti UAB „P. p.“ baudą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose – nuo 2 000 Eur iki 9 000 Eur.

3.       Nurodo, kad teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai UAB „P. p.“ paskyrė švelnesnę, negu Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, nuobaudą ir tokiu būdu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

4.       Byloje nėra jokių duomenų ar išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu UAB „P. p.“ galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir UAB „P. p.“ už padarytą teisės pažeidimą galėtų būti skiriama švelnesnė nei Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Skundžiamoje nutartyje teismo nustatytos aplinkybės, jog UAB „P. p.“ pripažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir po pažeidimo nustatymo ėmėsi priemonių jo pašalinimui, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose, tačiau jos nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą.

5.       Pažeidėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų ypatingi sušvelninti jo administracinę atsakomybę. Teismo skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad bendrovės atstovas galimai neturi pakankamai patirties, nesudaro pagrindo švelninti nuobaudos dydžio, kadangi juridinį asmenį atstovaujančiam vadovui turėtų būti keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Tai, kad UAB „P. p.“ sužinojus, jog reikalingas statybą leidžiantis dokumentas statybos buvo sustabdytos, nešalina ir nelengvina Bendrovės atsakomybės. Taip pat teismas turėjo įvertinti ir tai, jog prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, buvo pateiktas tik po Inspekcijos atlikto patikrinimo.

6.       Teismas, skirdamas UAB „P. p.“ švelnesnę, nei sankcijoje numatytą nuobaudą, savo sprendimo nepagrindė, kodėl tai yra išimtinis atvejis, kad padaryta veika yra mažareikšmė, neįvertino padaryto pažeidimo pavojingumo. Teismo paskirta ženkliai švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda nepasiekia nuobauda siekiamų tikslų Be to, tokiu būdu nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus.

7.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų vykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. sausio 25 d. nutarimai).

8.       UAB „P. p.“ padarytas administracinis teisės pažeidimas pažeidžia visos visuomenės interesą. Teismo argumentas, kad atliktu pažeidimu žala nebuvo padaryta, yra nereikšmingas, kadangi Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytam nusižengimui inkriminuoti, nebūtinas žalos atsiradimas ar asmenų interesų pažeidimas, atsakomybė kyla vien dėl statybos reikalavimų nesilaikymo.

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas. Asmuo, veikiantis priešingai įstatymų nustatytiems draudimams ir jų nepaisydamas, neturėtų savo veiksmų teisinti teisėtų lūkesčių buvimu ar įstatymų nustatyto jo nuosavybės teisių suvaržymo neproporcingumu (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2013, Nr. 3K-3-89/2013).

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „P. p.“ prašo Institucijos skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutarimą palikti nepakeistą, atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir priimti šį atsiliepimą. Nurodo, kad teismas tinkamai individualizavo Bendrovei paskirtą nuobaudą. Teismas atsižvelgė į visas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui ir nuobaudos dydžio apskaičiavimui svarbias aplinkybes. Bendrovė pripažino savo klaidą, gailėjosi, ją operatyviai ištaisė, pažeidimas padarytas pirmą kartą. Aplinkybė, kad pažeidimu nebuvo padaryta žala, teismo buvo vertinta, kaip reikšminga aplinkybė, leidžianti nustatyti tinkamą pažeidimo mastą ir pobūdį, individualizuoti paskirtą nuobaudą. Bendrovei paskirta 750 Eur bauda yra pakankama nuobauda. Papildomai Bendrovė patyrė ir kitas su pažeidimo šalinimu susijusias išlaidas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11.       Institucijos apeliaciniame skunde ginčijamas Bendrovei, t. y. pažeidėjai, paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma, panaikinti apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir paskirti UAB „P. p.“ nuobaudą sankcijos ribose.

12.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų. Apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį, UAB „P. p.“ už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė atitinkamai 750 eurų dydžio baudą ir savo sprendimą, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, išsamiai motyvavo. Teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (Bendrovės atstovas, veikdamas Bendrovės vardu galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų vykdant statybos darbus), į tai, kad Bendrovės vadovas atsakomybės nevengė, bendradarbiavo su Inspekcija, ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimui pašalinti ir operatyviai per 2 mėnesius pašalino pažeidimo padarinius, įteisino savavališką statybą ir gavo leidimą statybai, į tai, kad savavališkos statybos darbų mastas nedidelis (7 132,91 Eur) ir atitinka patvirtintą statybos projektą. Taip pat teismas atsižvelgė ir į byloje nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, kad tokį nusižengimą Bendrovė padarė pirmą kartą. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams dėl nuobaudos individualizavimo.

13.       Skundo teiginiai, kad juridinį asmenį atstovaujančiam vadovui turėtų būti keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, buvo pateiktas po Inspekcijos atlikto patikrinimo, yra reikšmingi, tačiau nėra pakankami išvadai, jog teismas netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai UAB „P. p.“ paskyrė švelnesnę, negu Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, baudą ir tokiu būdu nukrypo nuo teismų praktikos.

14.       Institucijos skunde nurodoma, kad UAB „P. p.“ padarytas administracinis teisės pažeidimas pažeidžia visos visuomenės interesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas. Tačiau, pažymėtina, kad būtina atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos reikšmingas aplinkybes. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kas, nagrinėjamu atveju, ir buvo padaryta. 

15.       Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į joje nurodytas aplinkybes, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik, kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

16.       Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

17.       Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta, nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

18.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo aplinkybių visumą, vertintiną UAB „P. p.“ naudai kaip ypatingai švelninančią jo atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovės padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis, t. y. byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovas kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, žinojo, kad yra būtina gauti leidimą statyboms, tačiau, turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų, nesilaikė minėtos pareigos įteisinti statybą. Pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog Institucijai nustačius pažeidimą Bendrovės vadovas iškart kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, sustabdė statybų darbus, operatyviai (per 2 mėnesius) pašalino pažeidimo padarinius, įteisino savavališką statybą ir gavo leidimą statybai. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, jog UAB „P. p.“ už tokio pobūdžio nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą.

19.       Apygardos teismas sutinka su Institucija, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

20.       Nagrinėjamu atveju, ANK

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną. 

Teisėja                                            Jurgita Mačionytė