Administracine byla Nr. A146-84/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 11.1; 11.9; 11.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju
kolegija, susidedanti i teiseju Audriaus Bakavecko, Laimes Baltrunaites
(praneeja) ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Aurai Dzickanecienei,
dalyvaujant pareikejo atstovams Mauui Bairakui
ir advokatei Inai Kurauskienei,
atsakovo atstovams Renatai Adomaitytei,
Lionelai Gelmanienei, Virgilijui Kireiliui, advokatui Mindaugui Navickui,
vieame
teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal
pareikejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes apeliacini skunda del Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 19 d. sprendimo
administracineje byloje pagal pareikejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes
skunda atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos vietimo
ir mokslo ministerijai, Kauno miesto savivaldybes administracijai, Vilniaus
dailes akademijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno ˛ydu
bendruomenei, Kauno chasidu sinagogos religinei bendruomenei bei Lietuvos ˛ydu
religinei bendrijai del ipareigojimo atlikti veiksmus.
Teiseju kolegija
n u s t a t e :
I.
Pareikejas Kauno ˛ydu religine bendruomene (toliau
– ir pareikejas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu
skundu ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 3-6, t. II, b. l. 97-100) prae: 1)
ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti
sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukos g.
27A, Kaune, gra˛inant i pastata natura; 2) ipareigoti vietimo ir mokslo
ministerija priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei
nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti Daukos g. 27A, Kaune; 3)
ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti Nuosavybes teisiu
atkurimo byla Nr. 2-3769 vietimo ir mokslo ministerijai. Taip pat prae
priteisti su bylos nagrinejimu susijusias ilaidas.
2009 m. liepos 16 d. pareikejas pateike patikslinta
skunda (t. II, b. l. 155-156), kuriame atsakovais nurode: 1) Vilniaus dailes
akademija; 2) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos
Vyriausybes. iuo patikslintu skundu pakeite savo reikalavimo formuluote i
reikalavima ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe per 3 menesius nuo
teismo sprendimo isiteisejimo dienos priimti sprendima, kaip nustatyta Religiniu
bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9
straipsnyje, del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusius maldos namus – sinagoga,
esancius M. Daukos g. 27A, Kaune, pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991
m. gruod˛io 31 d., 1997 m. kovo 27 d., 1997 m. baland˛io 2 d. praymus.
Pareikejas paaikino, kad 1991 m. gegu˛es 6 d. Kauno
˛ydu religine bendruomene pagal 1990 m. istatyma Nr. 196 „Del maldos namu bei
kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“ kreipesi i Kauno miesto savivaldybe
su praymu gra˛inti 1940 metais nacionalizuotus pastatus. Gra˛intinu pastatu
sarae 9-ju numeriu buvo irayta sinagoga, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune. Prayma
del pastato gra˛inimo pakartojo 1991 m. gruod˛io 27 d. Gra˛intinu pastatu
sarae mineta sinagoga irayta 31-ju numeriu. 1997 m. kovo 27 d. del mineto
pastato gra˛inimo dar karta kreipesi i Kauno miesto mera. Kauno miesto
savivaldybe 1997 m. kovo 11 d. rate Nr. 44-211 nurode, kad pastatas M. Daukos
g. 27a, Kaune, yra ne savivaldybes, o Dailes akademijos balanse, todel pastato
gra˛inimo ar kompensacijos klausimu reiketu kreiptis i Dailes akademija.
Remiantis tuo metu galiojusio Religiniu bendriju teises i ilikusi
nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsniu, pastatai ir statiniai,
perduoti mokslo ir vietimo istaigoms, nebuvo gra˛inami natura. Kauno miesto savivaldybeje
is klausimas daugiau nebuvo svarstytas.
Isigaliojus Religiniu bendriju teises i ilikusi
nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo (toliau – ir Atkurimo tvarkos
istatymas) 15 straipsnio 2 dalies pakeitimui (2002 m. liepos 4 d. istatymo
redakcija), Kauno ˛ydu religine bendruomene 2002 m. rugsejo 2 d. kreipesi i
Kauno miesto mera ir savivaldybes taryba su praymu gra˛inti buvusi ˛ydu
sinagogos pastata M. Daukos g. 27A, Kaune, kadangi paaikejo, jog i pastata
patikejimo teise nuo 1997 m. spalio 2 d. valdo Kauno miesto savivaldybes
taryba. 2002 m. liepos 4 d. redakcijos Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnis
nenustate jokio termino dokumentu pateikimui, kai inyksta io istatymo 4
straipsnyje numatytos aplinkybes. Akcentavo, kad ne karta kreipesi i atsakova,
praydamas spresti del sinagogos pastato gra˛inimo, nes inyko Atkurimo tvarkos
istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta aplinkybe, del kurios
savivaldybe 1997 m. atsisake tenkinti prayma.
Patikslintame skunde pareikejas pabre˛e, kad
sprendimo del pastato gra˛inimo priemimas vilkinamas. Nuo
2008 m. sausio 11 d. ginco pastata patikejimo teise valdo Vilniaus dailes
akademija, taciau ji taip pat nesieme veiksmu, kad pastatas butu gra˛intas. Pareikejas
nurode manantis, kad Kauno miesto savivaldybe, Vyriausybe, o nuo 2008 m. ir
Vilniaus dailes akademija, taip pat vietimo ir mokslo ministerija nevykdo
Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos
istatymo 8 ir 9 straipsniu nuostatu, nes nepriima sprendimo del pastato
gra˛inimo. Valstybes patiketo turto valdymo teisetumo atsako turto valdytoja ir
tvarkytoja – Vyriausybe. Todel jis itrauke i byla atsakovu Valstybe, atstovaujama
Vyriausybes.
Pareikejas paaikino, kad priemus istatymus (1990 m.
vasario 14 d. „Del maldos namu ir kitu pastatu gra˛inimo religinems
bendruomenems“ ir 1995 m. kovo 21 d. Religiniu bendriju teises i ilikusi
nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma) Kauno ˛ydu religine bendruomene
iu istatymu nustatyta tvarka del pastato M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inimo
kreipesi laiku 1991 m. gruod˛io 31 d., 1997 m. kovo 27 d., 2002 m. rugsejo 2
d., praymai buvo pateikti Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos
Vyriausybei. Ginco pastata patikejimo teise nuo 1952 metu valde Kauno miesto
savivaldybe, kuri vilkino Kauno ˛ydu religines bendruomenes praymo nagrinejima
ir sprendimo del pastato gra˛inimo priemima. 1997 m. lapkricio 25 d.
savivaldybe i pastata M. Daukos g. 27A, Kaune atkure nuosavybes teises
fiziniams asmenims, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Teismas i neteiseta
sprendima panaikino, taciau Kauno miesto savivaldybe prayma del pastato
gra˛inimo nagrinejo praejus 10 metu nuo jo padavimo (2006 m. gegu˛es 18 d.). Pareikejas
teige, dar karta pateikes savivaldybei nuosavybe patvirtinancius dokumentus,
tarp ju - Seimo kontrolieriaus 2004 m. rugpjucio 10 d. pa˛yma, kurioje
nurodyta, kurioje patvirtintas jo reikalavimo atkurti nuosavybes teises i ginco
pastata pagristumas. Pateikusi dokumentus Kauno ˛ydu religine bendruomene
sprendimo del pastato gra˛inimo nesulauke. Paaikejo, kad Kauno miesto
savivaldybe, pa˛eisdama istatyma, valstybei priklausancius ginco pastatus
perdave Vilniaus dailes akademijai.
Del nuosavybe i pastata M. Daukos g. 27A, Kaune, patvirtinanciu
dokumentu paaikino, kad nuosavybe ir nacionalizacijos fakta patvirtinantys
dokumentai i nuosavybes teisiu atkurimo byla yra pateikti. Teige, kad Kauno
˛ydu religines bendruomenes nuosavybe irodanciu dokumentu pakankamuma
patvirtino Seimo kontrolierius 2004 m. rugpjucio 10 d. pa˛ymoje Nr.
4D-2004/04-447. Be to, Kauno apygardos teismas 2006 m. baland˛io 5 d. sprendime
(civiline byla Nr. 2A-287-1/2006) nustate, kad byloje esantys archyviniai
dokumentai patvirtina, kad ginco pastatas - tai buvusi ˇydu mesininku religines
bendruomenes sinagoga.
Pareikejas teige, jog Kauno ˛ydu religine bendruomene
turi teise susigra˛inti ginco pastata. Vyriausybe 1998 m. baland˛io 15 d. ratu
Nr. 28-3734 iaikino, kad Kaune veikia viena tradicine ˛ydu religine
bendruomene, isikurusi E. O˛ekienes g. 13, Kaune, buvusioje pagrindineje
Kauno sinagogoje ir i bendruomene yra turto, kuris buvo nacionalizuotas
Kaune, paveldetoja. Pareikejo nuomone, jo teise susigra˛inti mineta pastata patvirtina
ir Kauno miesto apylinkes teismo 1998 m. kovo 27 d. sprendimas civilineje
byloje Nr. 2-3725/98, Kauno apygardos teismo 1998 m. bir˛elio 22 d. nutartis
civilineje byloje Nr. 2A-728/1998, Kauno apygardos administracinio teismo 2000 m.
spalio 12 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A-341/2000, Seimo
kontrolieriaus 2004 m. rugpjucio 10 d. pa˛yma, Kauno apygardos teismo 2006 m.
baland˛io 5 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2A-287-1/2006.
Paaikino, kad ginco pastatas buvo sinagoga, ˛ydu
maldos namai, todel ji gali paveldeti tik ˛ydu religine bendruomene. Nors
pastatas vadinamas Mesininku sinagoga, bet tai nereikia, kad pastatas
priklause ˛ydu mesininku draugijai. 1940 m. bir˛elio 3 d. sarae, kuris yra nuosavybes
teisiu atkurimo byloje, pastatas iraytas grafoje „Sinagogos bei maldos namu
pavadinimas ir jos buveine“.Dalis iame sarae nurodytu maldos namu jau
gra˛inta Kauno ˛ydu religinei bendruomenei. Ginco pastatas taip pat yra pa˛ymetas
ir 1930 m. gegu˛es 27 d. sarae, kuriame nurodytu pastatu dalis taip pat yra gra˛inta
pareikejui. Teige, jog pamineti irodymai patvirtina, kad Kauno ˛ydu religine
bendruomene yra iki nacionalizacijos veikusiu Kaune ˛ydu religiniu bendruomeniu
teisiu peremejas, todel pareikejui turi buti gra˛intas pastatas M. Daukos g.
27A, Kaune.
Del bylos aliu paaikino, kad buvusi Mesininku
sinagoga buvo nusavinta1948 metais. Pagal Registru centro duomenis 1952 m. ji perduota
valstybes nuosavyben, pastatas nuosavybes teise iki iol priklauso valstybei.
Pastata iki 2008 m. patikejimo teise pastata valde Kauno miesto savivaldybe,
todel Kauno ˛ydu religine bendruomene praymus del pastata gra˛inimo pateike
Kauno miesto savivaldybei. Taciau savivaldybe, nepriemusi jokio sprendimo del pastato
gra˛inimo pareikejui, 2008 m. sausio 11 d. perdave pastata patikejimo teise valdyti
Vilniaus dailes akademijai pagal Kauno miesto vykdomojo komiteto 1988 metu
sprendima. Valstybes turto tvarkytoja ir valdytoja yra Vyriausybe, todel
pareikejas teige, kad Vyriausybe privalo priimti sprendima del jo praymu gra˛inti
pastata. Vyriausybe savo 2009 m. gegu˛es 19 d. pa˛ymoje pripa˛ino, kad ginco
pastatas buvo perduotas valdyti patikejimo teise Vilniaus dailes akademijai be Vyriausybes
˛inios ir nutarimo. Pareikejas nurode manantis, kad kitos ˛ydu visuomenines ir
religines organizacijos i byla itrauktos nepagristai, nes jos susikure
neseniai, ioje byloje ju interesai nelieciami ir nepa˛eid˛iami.
Atsakova atstovaujanti Lietuvos Respublikos
Vyriausybes kanceliarija su pareikejo reikalavimais nesutiko, prae juos
atmesti.
Atsiliepime i patikslinta skunda (t. III, b. l. 8-10)
paaikino, kad Vyriausybe yra kolegiali vykdomosios vald˛ios institucija,
kurios galias apibre˛ia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir istatymai.
Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 16 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad administraciniu teismu kompetencijai nepriskiriama
tirti Vyriausybes (kaip kolegialios institucijos) veiklos. Atkurimo tvarkos istatymas
ivardija subjektus, kurie yra igalioti nagrineti religiniu bendriju praymus
del nuosavybes teisiu atkurimo ir priimti sprendimus (8 ir 9 straipsniai). is
istatymas nenumato Vyriausybes teises nagrineti religiniu bendriju praymus ir
priimti individualius sprendimus, iskyrus iimti, numatyta io istatymo 15
straipsnio 1 dalyje. Todel Vyriausybe ioje byloje negali buti atsakovu.
Atsakovas vietimo ir mokslo ministerija su pareikejo
skundu nesutiko, prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i skunda (t. II, b. l. 113- 116) paaikino,
jog pastatu, esanciu M. Daukos g. 27A, Kaune, nuo 1974 m. (tuo metu is
pastatytas buvo 322,53 kv. m. sandelis) naudojosi Valstybinio dailes instituto
Kauno vakarinis skyrius Kauno m. vykdomojo komiteto leidimu. 1986 m. buvo atlikta
pastato rekonstrukcija ir pastatas buvo pritaikytas kulturos-vietimo
paskirciai – jame buvo irengtos stiklo keramikos ir tekstiles mokomosios
dirbtuves-laboratorijos. Po ios esmines rekonstrukcijos pastato plotas
padidejo iki 470,14 kv. m. (su priestatais – 692,31 kv. m.), o pagrindines
konstrukcijos buvo pakeistos daugiau kaip 50 procentu. Kauno miesto Vykdomasis
komitetas 1988 m. gruod˛io 14 d. sprendimu Nr. 440 nusprende perduoti pastata i
Valstybinio dailes instituto balansa. 1990 m. vasario 14 d. priemus istatyma
„Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“. Ginco pastatas
niekada nebuvo apskaitomas Kauno miesto savivaldybes balanse, kadangi nuo 1974
m. pastata valde ir juo naudojosi Vilniaus dailes akademija. Atsakovo nuomone,
del ginco pastato gra˛inimo svarbus Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 1
dalies 2 punkto nustatyti apribojimai, nes pastatas buvo rekonstruotas
pakeiciant pagrindines konstrukcijas daugiau kaip 50 procentu, todel negali
buti gra˛inamas natura. Del nuosavybe patvirtinanciu dokumentu teige, jog
dokumentai nepatvirtina, kad pastatas buvo sinagoga.
Atsiliepime i 2009 m. liepos 16 d. patikslinta skunda
(t. III, b. l. 28-29) pasisake, kad palaiko pirmesniame atsiliepime idestytus
argumentus.
Papildomai remesi Atkurimo tvarkos istatymo 9
straipsniu ir paaikino, kad sprendimus del ilikusiojo nekilnojamojo turto,
esancio valstybiniu imoniu, istaigu ir organizaciju ˛inioje gra˛inimo priima
ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso ios imones istaigos,
organizacijos. Teige, kad iuo atveju Lietuvos Respublikos valstybe,
atstovaujama Vyriausybes negali buti byloje tinkamas atsakovas.
Teismo posedyje atsakovo atstoves papildomai
paaikino, kad 2009 m. baland˛io 15 d. vietimo ir mokslo ministerijoje
iregistruotas pareikejo praymas del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco
pastata, taciau praymo nagrinejimas vadovaujantis Vieojo administravimo
istatymu yra sustabdytas, kadangi tuo paciu klausimu vyksta gincas teisme. Paaikino,
kad atkurti nuosavybes teise natura galimybiu nebus, nes yra Atkurimo tvarkos
istatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytos kliutys – pastatas perstatytas
taip, kad jo bendrasis plotas padidejo daugiau kaip 1/3, naujai sukurto ploto
negalima atskirti, taip pat pastatas skirtas vietimo istaigai.
Kauno miesto savivaldybes administracija 2006 metais pateiktame
atsiliepima i skunda (t. I, b. l. 31-33) pa˛ymejo su skundu nesutinkanti, nes nuosavybes
teises i ginco pastata buvo atkurtos fiziniams asmenims, vyko gincai teismuose.
Atsiliepime i 2009 m. liepos 16 d. patikslinta skunda (t. III, b. l. 1-4) prae
skunda atmesti. Paaikino, kad VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro
centrinio duomenu banko 2008 m. rugsejo 24 d. iraas patvirtina, jog Vilniaus
dailes akademijos patikejimo teise i pastata M. Daukos g. 27A, Kaune,
iregistruota remiantis Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1988 m. gruod˛io 14 d.
sprendimu Nr. 440. Registro tvarkytojas nusprende, kad is dokumentas
patikejimo teises iregistravimui buvo tinkamas.
Atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytos
institucijos, kurios nagrineja praymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir
kurios del to priima sprendimus. Todel pareikejo prayma iuo metu gali
spresti vietimo ir mokslo ministerija. Pagal Atkurimo tvarkos istatymo 5
straipsni, religines bendrijos praymus del teises i ilikusi nekilnojamaji
turta atkurimo ir gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo
vieta per 1 metus nuo io istatymo isigaliojimo dienos. Nuosavybes teise patvirtinantys
dokumentai (Istatymo 7 str.) turejo buti pateikti per 1 metus nuo praymo
atkurti nuosavybes teise i ilikusi nekilnojamaji turta pateikimo dienos.
Remesi Atkurimo tvarkos istatymo 2 ir 3 straipsniais
ir teige, kad pareikejas nera subjektas, galintis pretenduoti i nuosavybes
teisiu atkurima.
Teige, kad prie ios bylos prijungti „Nuosavybes
teisiu atkurimo i pastata, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune, bylos Nr. ˇ-3769“
dokumentai patvirtina, kad istatymu nustatytais terminais ir tvarka Kauno
miesto savivaldybei nebuvo pateikti pareikejo nuosavybes teises i ginco
pastata iki nacionalizavimo patvirtinantys dokumentai.
Pa˛ymejo, kad institucija pagal Atkurimo tvarkos istatymo
9 straipsni igaliota spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausima, pirmiausia turi
inagrineti atitinkama prayma administracine tvarka, ivertinti visus
pareikejo pateiktus dokumentus. Pareikejas nepateike irodymu, kad kreipesi i
kompetentinga institucija, todel negalima pripa˛inti vilkinimo.
Teismo posedyje Kauno miesto savivaldybes
administracijos atstove palaike atsiliepimuose idestytus argumentus. Pa˛ymejo,
kad pareikejas piktnaud˛iauja procesinemis teisemis, nes nesuformuluoja aikiu
reikalavimu. Pa˛ymejo, kad perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla vietimo ir
mokslo ministerijai nebuvo jokio pagrindo, nes pareikejas kreipesi i
administracini teisma del pastato gra˛inimo tik po to, kai teismas civilineje
byloje panaikino sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata kitiems
asmenims ir nuosavybes teisiu atkurimo byla buvo pateikta teismui prie
nagrinejamos administracines bylos.
Vilniaus dailes akademija su pareikejo skundu
nesutiko, prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i skunda (t. II, b. l. 119-122) paaikino,
kad 1974 m. apleista murini 322,53 kv. m. bendro ploto sandeli (buvusi ˛ydu religines
bendruomenes pastata) Kauno miesto Vykdomasis komitetas perdave naudotis
Lietuvos Valstybinio dailes instituto Kauno vakariniam skyriui. 1986 m.
Institutui atlikus kapitalini remonta 699,3 kv.m. patalpose buvo irengtos
stiklo, keramikos ir tekstiles mokomosios dirbtuves-laboratorijos studentu
praktiniam mokymui. Kauno m. Vykdomasis komitetas 1988 m. gruod˛io 14 d. prieme
sprendima Nr. 440 perduoti murini sandeli i Lietuvos valstybinio dailes
instituto balansa. Vilniaus dailes akademijos Kauno dailes instituto 1996 m.
bir˛elio 6 d. u˛sakymu Respublikinis valstybinis inventorizavimo projektavimo
ir paslaugu biuras atliko pastatu, esanciu M. Daukos g. 27A, Kaune,
kadastrinius matavimus ir apskaita, taciau nepakeite anksciau buvusios sandelio
paskirties po kompleksinio remonto ir teisikai to neiregistravo, kadangi nera
rekonstrukcijos ir paskirties pakeitimo bei priemimo naudoti i instituto
balansa dokumentu. 2008 m. sausio 11 d. i i pastata Nekilnojamojo turto
registre iregistruota Vilniaus dailes akademijos valdymas patikejimo teise.
Pa˛ymejo, jog 1986 pastatas buvo i esmes perstatytas
(rekonstruotas): pagrindines konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 procentu;
pagrindiniu laikanciu konstrukciju pakeista 61,32 procentai; sukurta naujo
ploto, pagrindinio pastato plotas padidejo 45,8 procentais, o su priestatais
114,6 procentu; naujai sukurto pastato negalima atskirti nuo buvusiojo, nes
priestatai kartu su pagrindiniu pastatu sudaro vieninga mokomaji tekstiles ir
keramiko laboratorija bei dirbtuviu kompleksa. Todel pareikejas pagal Atkurimo
tvarkos istatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nepagristai siekia atkurti
natura nuosavybes teises i ginco pastata. Teige, kad pareikejas nepagristai
remiasi Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnyje numatyta iimtimi, nes
aplinkybes, del kuriu pastatas negali buti gra˛intas natura, nera inykusios.
Atsiliepime i 2009 m. liepos 16 d. patikslinta skunda
(t. III, b. l. 20-25) pasisake, kad Vilniaus dailes akademija nera igaliota ir
negali spresti ir net nagrineti religiniu bendriju praymu del nuosavybes teisiu
atkurimo. Remdamasis Atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniais teige, kad pagal
io istatymo nuostatas tokius praymus nagrineja ir sprendimus del ju priima
ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso i organizacija arba turtas. Taip
pat remesi Valstybes ir savivaldybes turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
juo istatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir paaikino, kad patiketinis negali priimti
sprendimo perduoti turta pareikejo nuosavyben. Atkreipe demesi, kad
pareikejas Vilniaus dailes akademijai jokio reikalavimo nera suformulaves. Nesutiko
su reikalavimu ipareigoti Vyriausybe atkurti nuosavybes teises i pastata.
Pa˛ymejo, kad pareikejas skunda grind˛ia tuo, kad
institucijos, kurioms buvo paduoti praymai del nuosavybes teises atkurimo,
vilkino atlikti ju kompetencijai priskirtus veiksmus. Remesi ABTI 33 straipsnio
2 dalimi ir aikino, kad neveikimas gali buti apskustas per du menesius nuo
dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas klausimo
isprendimo laikas. Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje numatyta, kad
sprendimai del nuosavybes teises atkurimo priimami per 6 menesius nuo
nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Pareikejo
aikinimu visi dokumentai buvo pateikti 2006 metais, todel akivaizdu, kad
pareikejas praleido dvieju menesiu termina skundui paduoti. Pa˛ymejo, kad Vilniaus
dailes akademija vilkinti sprendimu priemima negalejo, nes nera igaliota nagrineti
praymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir priimti sprendimus. Be to,
pareikejas niekada nesikreipe i Vilniaus dailes akademija del nuosavybes
teisiu atkurimo.
Pa˛ymejo, kad pareikejo reikalavimai negali buti
tenkinami ir del to, kad pareikejas yra religine bendruomene, o ne bendrija.
Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos religine ˛ydu
bendrija prae netenkinti pareikejo reikalavimu ir skunda atmesti.
Atsiliepime i patikslinta skunda (t. II, b. l. 149-152)
remesi Administraciniu bylu teisenos istatymo 5, 15 straipsniais, Religiniu
bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 5
straipsniu. Atkreipe demesi, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene niekada nesikreipe
i turto valdytoja su praymu atkurti nuosavybes teises. Tokiu budu vieojo
administravimo procedura niekada nebuvo pradeta, o vieojo administravimo
institucija niekada nebuvo priemusi jokio sprendimo. Todel skusti valstybinio
administravimo subjektu priimtu teises aktu ir veiksmu teisetumo bei atsisakymo
atlikti ju kompetencijai priskirtus veiksmus teisetumo ir pagristumo ar
vilkinimo nera imanoma.
Atkurimo tvarkos istatymo 2 straipsnis numato, kad
nekilnojamaji turta susigra˛inti turi teise tos religines bendrijos, kurios
veike Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kuriu turtas buvo
valstybes nusavintas. Tokia teise turi religines bendrijos, pripa˛intos
atkuriamuju religiniu bendriju teisiu peremejomis. is statusas turi buti
aprobuotas religines bendrijos vyriausiosios vadovybes. Kauno ˛ydu religine
bendrija turto valdytojui nepateike dokumento, liudijancio, kad ji yra turto
peremeja, bei nepateike judeju religines bendrijos vyriausiosios vadovybes
aprobavimo.
Teige, kad pareikejas neteisingai nurodo, esa
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustate, kad Kauno ˛ydu religine
bendruomene yra iki 1940 m. liepos 21 d. veikusiu Kauno religiniu bendruomeniu
teisiu peremeja. Pa˛ymejo, kad teismai konstatavo prieingai (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A7-403/2002,
Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2009 m. baland˛io 2 d. nutartis civilineje byloje
Nr. 3K-3-97/2009 ir kt.).
Akcentavo, kad pareikejas yra religine bendruomene,
o ne bendrija. Pagal Atkurimo istatyma religines bendruomenes neturi teises
kreiptis del nuosavybes teisiu atkurimo, tokia teise suteikta tik religinems
bendrijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis
administracineje byloje Nr. A2-942/2007). Taigi Kauno ˛ydu religine bendruomene
neatitinka nuosavybes teisiu atkurimo istatymo subjektui nustatytu reikalavimu.
Lietuvos ˛ydu religines bendrijos atstove, teismo
posedyje atstovavusi ir treciuosius suinteresuotus asmenis Kauno ˛ydu
bendruomene bei Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene (t. II, b. l. 83,
84), papildomai paaikino pritarianti kitu proceso dalyviu nuomonei, jog pareikejas
piktnaud˛iauja procesinemis teisemis, nes reikalavimai suformuluoti neaikiai,
o del to apsunkinamos atsakovu ir treciuju suinteresuotu asmenu teises teikti
atsiliepimus. Esant tokiems reikalavimams neaiku, ar skund˛iamas koks nors
neteisetas aktas ar neveikimas, o jeigu skund˛iamas, tai kokios institucijos
padarytas pa˛eidimas. Nurode mananti, kad nuo to priklauso ir kreipimosi i
teisma terminu nustatymas, taip pat nustatymas, ar buvo padarytas koks nors
teises pa˛eidimas. Pabre˛e, kad pareikejas yra netinkamas subjektas atkurti
nuosavybes teise, nes nera jokiu teismo sprendimu, kuriais tokia teise
pareikejui butu pripa˛inta. Paaikino, kad pareikejo papildomai pateikti du
ratai tera tik atitinkamu valstybes instituciju tarnautoju nuomone, kuria
teismas vadovautis neprivalo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkricio
19 d. sprendimu byla del pareikejo reikalavimo ipareigoti Lietuvos
Respublikos Vyriausybe per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos
priimti sprendima, kaip nustatyta Religiniu bendriju teises i ilikusi
nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje, del nuosavybes
teisiu atkurimo i buvusius maldos namus – sinagoga, esancius M. Daukos g. 27A,
Kaune, pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991 m. gruod˛io 13 d., 1997 m.
kovo 27 d., 1997 m. praymus, nutrauke. Kitus pareikejo Kauno ˛ydu religines
bendruomenes reikalavimus atmete.
Remdamasis ABTI 23 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio
4 dalies nuostatomis pa˛ymejo, kad teismas nagrineja ginca pareiktu
reikalavimu ribose ir gali atitinkamai spresti del bylos aliu tik tuo
atveju, kai yra aikiai suformuluotas ginco dalykas, taciau nagrinejamoje
byloje pareikejas negalejo apsispresti, del kurio i jo nurodytu atsakovu
veiksmu (neveikimo) buvo pa˛eistos pareikejo teises (t. III, b. l. 41-42).
Todel teismas nusprende, kad esant tokiai pareikejo pozicijai jis negali
keisti ir nekeicia pareikejo nurodytu bylos aliu ir nagrineja byla pagal
pareikejo ratu pateiktus reikalavimus, atsi˛velgdamas ir i ˛odini pareikejo
atstovo paaikinima, kad i esmes yra skund˛iamas vilkinimas priimti sprendima.
Teismas ivertino ir tai, kad, nors 2009 m. liepos 16 d. paduotame patikslintame
skunde atsakovu nurodoma valstybe, taciau konkretus reikalavimas reikiamas
Vyriausybei.
I. Del subjekto pagal Religiniu bendriju teises i
ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatas.
Pirmiausia teismas sprende, ar pareikejas Kauno ˛ydu
religine bendruomene yra tinkamas subjektas atkurti nuosavybes teises pagal Religiniu
bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma. Religiniu
bendruomeniu ir bendriju istatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad religine
bendruomene yra asmenu grupe, siekianti igyvendinti tos pacios religijos
tikslus, ji gali buti atitinkamos religines bendrijos vietinis padalinys, religines
bendrijos - ba˛nyciu ir tolygiu religiniu organizaciju – bendruomeniu,
siekianciu igyvendinti tos pacios religijos tikslus, susivienijimai.
Vertindamas, ar pareikejas yra tinkamas subjektas,
kuriam gali buti atkuriama nuosavybes teise pagal Atkurimo tvarkos istatymo
nuostatas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartimi administracineje byloje
Nr. A2-942/2007, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad religine
bendruomene neturi teises kreiptis pagal Atkurimo istatymo nuostatas del
nuosavybes teisiu atkurimo i ilikusi nekilnojamaji turta netgi, kai prao
atnaujinti termina praymui paduoti.
Teismas taip pat vadovavosi Atkurimo tvarkos istatymo
11 straipsnio nuostata, kad religinems bendruomenems nuosavybes teises i
ilikusi nekilnojamaji turta galejo buti atkuriamos iki 1995 m. kovo 30 d., o
15 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nustato, kad nuo io istatymo isigaliojimo
dienos sprendimai del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo arba leu
kompensavimo religinems bendruomenems pagal 1990 m. vasario 14 d. istatyma „Del
maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“ nepriimami.
io istatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad pareikimai del turto gra˛inimo arba
jo ipirkimo nagrinejami io istatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tai,
kad tinkamu subjektu nuosavybes teisems atkurti pagal i istatyma gali buti tik
religine bendrija, patvirtina istatymo 2 straipsnis, kuriame nustatyta, kad
nekilnojamaji turta susigra˛inti turi teise tos religines bendrijos, kurios
veike Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kuriu turtas buvo valstybes
nusavintas. Istatymo 1 straipsnis nustato, kad is istatymas reglamentuoja
religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta, kuris pagal buvusios
LTSR (TSRS) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybes nusavintas.
Nustates, kad pareikejo praymai del nuosavybes
teisiu atkurimo i ginco pastata turi buti nagrinejami Atkurimo tvarkos istatymo
nustatyta tvarka, teismas vertino, kad pareikejas tapo netinkamu subjektu atkurti
nuosavybes teises pagal Atkurimo tvarkos istatyma nuo io istatymo isigaliojimo
dienos.
Teismas nesutiko su pareikejo pozicija, kad pareikejas
yra ne religine bendruomene, bet bendrija del to, kad pereme visu Kaune iki
1940 metu veikusiu ˛ydu religiniu bendruomeniu teises. Teismas pa˛ymejo, kad Kaune
yra dar kelios ˛ydu religines bendruomenes (pvz. tretieji suinteresuoti asmenys
ioje byloje – Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene, Teisingumo
ministerija dar iregistravo Kauno krato judeju religine bendruomene ir pan.).
Todel, teismo vertinimu, pareikejas, kaip viena i religiniu bendruomeniu,
negali pretenduoti atkurti nuosavybes teise i ˛ydu religiniu bendruomeniu
turta, tureta iki 1940 metu. Pa˛ymejo, kad Atkurimo tvarkos istatyme butent ir
nustatyta, kad nuosavybes teises atkuriamos religinems bendrijoms, kurios gali
vienyti bendruomenes. Pa˛ymejo, kad Vyriausybes 2003 m. lapkricio 12 d.
nutarimu Nr. 1407 patvirtintas klasifikatorius registruojant pareikeja dar
neveike, be to, klasifikatoriuje neiskiriama bendruomene ir bendrija
(pateiktos klasifikacijos 12.13 punktas), todel butina atsi˛velgti i istatus.
Teismas pasisake, kad pareikejo pateiktas Vyriausybes
kanceliarijos 1998 m. baland˛io 15 d. ratas Nr. 28-3734 (t. III, b. l. 48),
taip pat Teisingumo ministerijos 1996 m. baland˛io 18 d. ratas Nr. 01-04-455
(t. III, b. l. 49) sprend˛iant pareikejo statusa reikmes neturi, nes po to
Kaune atsirado ir kitos ˛ydu religines bendruomenes, be to, iuose ratuose
idestyta tik valstybes tarnautoju nuomone, kuri veliau buvo paneigta steigiant
kitas ˛ydu religines bendruomenes Kaune (del to vyko teisminiai procesai).
Pa˛ymejo, jog faktas, kad pareikejui jau gra˛inta
daug nekilnojamojo turto pagal istatyma, kuris taikytinas ir ioje byloje, niekaip
neriboja teismo pasisakant del tinkamo subjekto, nes ioje byloje sprend˛iamas
reikalavimas priimti sprendima del konkretaus nekilnojamojo turto ir subjekto
tinkamumas vertinamas tik ios bylos kontekste.
Teismas priejo prie ivados, kad pareikejas Kauno
˛ydu religine bendruomene, neturedama religines bendrijos statuso, neturi
teises kreiptis del nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojama turta atkurimo,
taciau, atsi˛velges i tai, kad pareikejo atstovai ypatingai akcentavo, jog ju
praymus spresti buvo vilkinama, teismas taip pat pasisake ir del pareikejo
praymu nagrinejimo.
II. Del reikalavimo ipareigoti Kauno miesto
savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes
teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inant i
pastata Kauno ˛ydu religinei bendruomenei natura.
Pareikejo teigimu, jis kreipesi del nuosavybes teisiu
atkurimo i Kauno miesto savivaldybe daug kartu. Patikslintame skunde nurodoma,
kad kreipesi 1991-12-31, 1997-03-27, 1997-04-02, 2002-09-02 i Vyriausybe ir i
Kauno miesto savivaldybe. Pareikejas pateike 1991-12-27 prayma Vyriausybei ir
Kauno miesto savivaldybei (t. II, b. l. 157-159), 1997-03-27 prayma Kauno
miesto merui (t. II, b. l. 160), 2002-09-02 prayma Kauno miesto merui (t. II,
b. l. 161). 1997-04-02, 2002-09-02, 2003-05-26, 2003-12-12, 2004-03-12, 2004-08-19,
2006-04-19 pareikejas taip pat kreipesi i Kauno miesto savivaldybe (mera). Kauno
miesto savivaldybes administracijos direktoriui 2004-06-07 paduotame prayme
nurodoma, kad pareikejas 1991-05-09, 1997-03-27, 2002-09-02 kreipesi i Kauno
miesto savivaldybe del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata M. Daukos g. 27A.
Teismas atkreipe demesi i tai, kad pats pareikejas
nevienodai nurodo praymu padavimo datas, taciau Nuosavybes teisiu atkurimo
byloje yra praymai, paduoti nuo 1997 metu. I Nuosavybes teisiu atkurimo
byloje esancio susirainejimo tarp pareikejo ir Kauno miesto savivaldybes teismas
sprende, kad kartu su praymais pateiktu dokumentu nepakako, kad butu atkurta
nuosavybes teise i pastata M. Daukos g. 27A, Kaune. Anot teismo, ios bylos
dokumentai rodo, kad Kauno miesto savivaldybes meras ir administracija nuo 2002
metu teikdavo atsakymus i pareikejo praymus. Pa˛ymejo, kad atsakymu
neteikimas iki 2002 metu, 2006 metais jau negalejo buti teismui skund˛iamas,
nes butu praleisti ABTI 33 straipsnyje numatyti apskundimo terminai, kai
vilkinama priimti sprendima. Vilkinimas gali buti skund˛iamas per 2 menesius
nuo tos dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas
reikalavimo ivykdymo terminas. Pagal Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsni
sprendimai del nuosavybes teisiu atkurimo priimami per 6 menesius nuo
nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Pareikejas
isitikines, kad jis pateike visus butinus dokumentus, todel skusti sprendimo
nepriemima ir privalejo per 2 menesius nuo dienos, kai sprendimas turejo buti
priimtas. Ivertines aplinkybe, kad nuo 2003 metu atsakymai pareikejui buvo
teikiami, teismas pa˛ymejo, jog pareikejas neteisingai nurodo, jog tik 2006
metais buvo pradetas nagrineti jo praymas. Del pareikejo argumento, esa Kauno
miesto savivaldybe prayma del nuosavybes teisiu atkurimo pradejo nagrineti
2006 m. gegu˛es 18 d., teismas pasisake, kad pareikejas taip nusprende
remdamasis aplinkybe, jog tuo metu gavo savivaldybes rata, jog truksta
dokumentu, kurie butini nuosavybes teisems atkurti, taip pat pa˛ymejo, kad
pareikejas nieko nepaaikina del nuo 2003 metu gautu savivaldybes ratu. 2006
m. gegu˛es 18 d. rate Nr. 10-2-1753 nurodoma, kad nuosavybes teisems atkurti nepakako
dokumentu, be to, buvo praleistas istatyme nustatytas terminas dokumentams pateikti.
Teismas pa˛ymejo, jog pareikejas del praymu datu nepateike
tvirtu irodymu, taciau, atsi˛velgiant i minetas Atkurimo tvarkos istatymo
nuostatas, praymai, kurie nebuvo inagrineti iki io istatymo isigaliojimo,
turejo buti nagrinejami io istatymo nustatyta tvarka.
Teismas pastebejo, kad Atkurimo tvarkos istatyme
nustatyti sprendimo del nuosavybes teises atkurimo terminai – sprendimas turejo
buti priimtas per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu
pateikimo dienos. Toks terminas nustatytas nuosavybes teisiu atkurimui tiek
natura, tiek kompensuojant. Pareikejo teigimu galutinis dokumentas,
patvirtines nuosavybes teises, buvo Kauno apygardos teismo 2006 m. baland˛io 5
d. sprendimas civilineje byloje Nr. A2-287-1/2006, nors pirmiau minetame
savivaldybes 2006 m. gegu˛es 18 d. rate nurodoma, kad dokumentu nuosavybes
teisiu atkurimui nepakanka, o i io rato turinio matyti, kad savivaldybe
ivertino ir teismo 2006 m. baland˛io 5 d. sprendima, kas reikia, kad teismo sprendimas
nebuvo ivertintas kaip pakankamas dokumentas atkurti nuosavybes teise. Pagal
minetas istatymo nuostatas pareikejas nuo io teismo sprendimo pateikimo
dienos, tuo atveju, jeigu butu pripa˛inta, kad tikrai pateikti visi butini
dokumentai, nurodyti Atkurimo tvarkos istatymo 7 straipsnyje, tik per 6
menesius galejo reikalauti sprendimo priemimo. Taciau, kaip pastebejo teismas,
pareikejas kreipesi i teisma 2006 m. bir˛elio 16 d., taigi nelaukes 6 menesiu,
per kuriuos galejo buti priimtas sprendimas. Kauno miesto savivaldybe skundo
padavimo teismui momentu dar neturejo pareigos priimti teigiama ar neigiama
sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, juo labiau, kad 2006 m. gegu˛es 18 d.
ratu pranee pareikejui, kad nuosavybes teisiu atkurimui dokumentu nepakanka,
kad baigesi istatyme nustatytas dokumentu teikimo terminas. Teismas pa˛ymejo,
kad pareikejas io rato, kaip administracinio sprendimo, teismui neskund˛ia. Anot
teismo, svarbu ir tai, kad kol vyko teisminiai gincai Kauno apygardos teismo
civilineje byloje, Nr. 2A-287-1/2006 (prijungta byla), taip pat nuo skundo
padavimo i ia byla momento – 2006 m. bir˛elio 16 d. – Kauno miesto savivaldybe
negalejo atlikti jokiu veiksmu, kuriais butu nagrinejamas pareikeju praymas
atkurti nuosavybes teise. Prad˛ioje vyko gincai teisme del pastato nuosavybes
teises (mineta civiline byla), po to pareikejas i karto kreipesi i administracini
teisma. Administracines proceduros tokiu atveju turejo buti sustabdytos pagal
Vieojo administravimo istatymo nuostatas.
Teismas pa˛ymejo, kad Kauno miesto savivaldybe
neturejo pareigos perduoti pareikejo praymo ir su juo susijusios med˛iagos
Vilniaus dailes akademijai, vietimo ministerijai, nes iki 2009 m. baland˛io
menesio nei Akademijai nei Ministerijai pareikejas nebuvo padaves praymo del
nuosavybes teisiu atkurimo. Atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsnyje nustatyta,
kad religines bendrijos praymus del teises i ilikusi nekilnojamaji turta
atkurimo ir turto gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo
vieta per vienerius metus nuo io istatymo isigaliojimo dienos. Tokio praymo
faktiniam turto valdytojui pareikejas nebuvo pateikes, pagal dokumentus turto
valdytoju buvo Kauno miesto savivaldybe, todel ji ir nagrinejo prayma kiek tai
leido atskirais periodais buvusi situacija. Nuo 2004 m. gruod˛io 10 d. iki 2006
m. baland˛io 5 d. vyko gincas del pastato nuosavybes teises. Todel, teismo
vertinimu, nera pagrindo teigti, kad savivaldybe vilkino sprendimo priemima.
Teismas taip pat pa˛ymejo, jog jis nesprend˛ia klausimo del anksciau paduotu
praymu nagrinejimo vilkinimo, nes vilkinima pareikejas galejo skusti teismui
ABTI 33 straipsnyje nustatytais terminais. Pa˛ymejo, kad vilkinima pareikejas
skunde 2004 metais Seimo kontrolieriu istaigai. Pagal Seimo kontrolieriaus
rekomendacijas Kauno miesto savivaldybe kreipesi i teisma del pastato
nuosavybes teisiu panaikinimo kitiems asmenims (t. II, b. l. 171-172). Tuo metu
pareikejas i teisma del vilkinimo nesikreipe, todel teismo vertinimu dabar
konstatuoti vilkinima 1991 – 2004 metu periodu jau nera galimybes, nes
praleisti procesiniai terminai. Be to, i nuosavybes teisiu atkurimo bylos teismas
nustate, kad nuo 2002 metu pareikejui ratu buvo atsakoma, kodel negalimas
nuosavybes teisiu atkurimas. 2006 metu neigiamo atsakymo pareikejas teismui
neskund˛ia, taip pat neskunde ir kitu atsakymu, kuriais Kauno miesto
savivaldybe pranee pareikejui apie prie˛astis, del kuriu negalimas nuosavybes
teisiu atkurimas i ginco pastata: t.y. Nuosavybes teisiu atkurimo byloje
esantys ratai 2005-02-10 Nr. (A27V128)-R-487, 2004-07-22 Nr. (A27R9)-R-2007 ,
2004-07-20 Nr. 10-2-1650, 2004-04-20 Nr. 10-2-1650 , 2004-03-02 Nr.
10-2-1065, 2004-01-15 Nr. 10-2-249, 2003-09-26 Nr. 631-2-2432. iuo ratu pareikejui
buvo praneta, kad truksta dokumento, patvirtinancio nuosavybes teise,
pasiulyta kreiptis i teisma del juridine reikme turincio fakto nustatymo.
Nuosavybes teise i ginco pastata atsisakyta atkurti ir 2003 m. bir˛elio 10 d.
Kauno miesto savivaldybes administracijos ratu Nr. 631-2-1708 (ten pat). 2002
m. rugsejo 20 d. ratu Nr. 752 praneta pareikejui, kad istatyme nustatytu
laiku nebuvo pateikti nuosavybes teise patvirtinantys dokumentai del ginco
pastato, todel atsisakoma spresti klausima del nuosavybes teisiu atkurimo
natura, is atsisakymas teismui nebuvo skund˛iamas. Del idestytu aplinkybiu
teismas sprende, kad nera pagrindo pripa˛inti Kauno miesto savivaldybes
administracijos vilkinimo priimti sprendima.
Teismas konstatavo, kad pareikejo praymas ipareigoti
Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu atkurti nuosavybes teise i
pastata M.Daukos g. 27A, Kaune, natura, negali buti tenkinamas del to, kad
pareikejas nera tinkamas subjektas pagal Atkurimo istatymo 5 straipsni, o
Kauno miesto savivaldybes administracija pagal Atkurimo tvarkos statymo 8 ir 9
straipsni negali priimti sprendimo del nekilnojamojo turto gra˛inimo, nes jis nera
Kauno miesto savivaldybes administracijos ˛inioje. Pa˛ymejo, jog del to iuo
atveju nera reikminga ir tai, kad nuosavybes teise negali buti atkuriama, nes
tai draud˛ia Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktai. Pastatas
perduotas vietimo istaigai. Atliktos teismo ekspertizes ivadoje (Kauno
technologijos universiteto Architekturos ir statybos instituto 2008 m. bir˛elio
30 d. Statybines technines ekspertizes aktas Nr. 08-48) pasakyta, kad pastatas
yra i esmes perstatytas (rekonstruotas) 1986 metais, pastato M.Daukos g. 27A,
Kaune, pagrindines konstrukcijos (daugiau kaip 50 procentu muriniu pamatu ir
sienu, bei visos laikancios medines perdangu sijos, visos laikancios medines
stogo konstrukcijos) pakeistos 1985 – 1986 m. vykdant pastato rekonstrukcijos –
statybos darbus. Nustatyta, kad pagrindiniu laikanciu konstrukciju pakeista
61,32 procentai arba kitu skaiciavimu 61,35 procentai, rekonstravus pastata
sukurta naujo ploto. Paskutines 2006 m. lapkricio 20 d. inventorizacijos
duomenimis, buvusio pastato bendras plotas 322,53 kv.m. ( nustatytas 1952 m. kovo
17 d. inventorizacijos metu) padidejo iki 470,14 kv. m. (vien pagrindinis
pastatas), o kartu su priestatais pastato bendras plotas sudaro 692,31 kv. m.,
t. y. buvusio pastato, be priestatu, plotas padidejo 45,8 procento. Teismas
pa˛ymejo, jog net ir laikantis pareikejo pozicijos, kad negalima skaiciuoti
priestatu, tai ir be priestatu pastatas negali buti gra˛intas vadovaujantis
Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 2 punktu. Ekspertu ivadoje teigiama,
kad naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusio, nes priestatai kartu su
pagrindiniu pastatu sudaro vieninga mokomaji tekstiles ir keramikos
laboratoriju ir dirbtuviu kompleksa.
Del aptartu prie˛asciu teismas sprende, kad
nagrinejamu atveju negali buti tenkinamas pareikejo reikalavimas, kurio jis
keisdamas reikalavimus ir tikslindamas skundus neatsisake: ipareigoti Kauno
miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti
nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune,
gra˛inant i pastata Kauno ˛ydu religinei bendruomenei natura. Pa˛ymejo, jog pareikejas
nereikalavo ipareigoti priimti bet koki sprendima, o reikalavo ipareigoti
priimti sprendima gra˛inti turta natura, todel del tokio reikalavimo ir
pasisakoma. Atkreipe demesi i tai, kad iuo metu Kauno miesto savivaldybe jau
negali priimti jokio sprendimo, nes nuo 2008 metu pasikeite turto valdytojas.
III. Del reikalavimo ipareigoti Kauno miesto
savivaldybes administracija Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769 perduoti
vietimo ir mokslo ministerijai.
Teismas konstatavo, jog is reikalavimas negali buti
tenkinamas del to, jog iki pareikejo skundo padavimo teismui, Kauno miesto
savivaldybes administracijai buvo ˛inoma, kad pareikejas nera padaves Vilniaus
dailes akademijai praymo atkurti nuosavybes teise. Pagal Nekilnojamojo turto
registro duomenis Vilniaus dailes akademija (t. II, b. l. 169) tik nuo 2008 m.
sausio 11 d. turto patikejimo teise valdo pastata, taciau praymas atkurti nuosavybes
teise Akademijai nera paduotas. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kai
tiksliai ˛inomas pastato adresas, yra vieai prieinami, todel teismo vertinimu
pareikejas visais periodais galejo su˛inoti, kas valdo pastata. I vietimo ir
mokslo ministerijos atstoves teismo posedyje pateiktu paaikinimu teismas
nustate, kad tik 2009 m. baland˛io 15 d. ministerijoje buvo gautas pareikejo
praymas atkurti nuosavybes teise i ginco pastata. Taigi reikalavimas perduoti
nuosavybes teisiu atkurimo byla, kuri yra prijungta prie nuo 2006 m. bir˛elio 16
d. nagrinejamos administracines bylos, yra pateiktas per anksti. Pa˛ymejo, jog pareikejui
kreipiantis i teisma, Kauno miesto savivaldybes administracija neturejo jokio
pagrindo perduoti ia nuosavybes teisiu atkurimo byla vietimo ir mokslo
ministerijai, be to, ia byla buvo butina perduoti ginca nagrinejanciam
teismui. Gincas del tokios bylos perdavimo ar atsisakymo perduoti nera kiles,
todel pareikejo praymas negali buti tenkinamas. Pa˛ymejo, jog teismas vadovaujantis
ABTI 5 straipsniu gina tik pa˛eista ar gincijama teise ar istatymu saugoma
interesa, o iuo atveju nera nei pa˛eistos, nei gincijamos teises nei istatymu
saugomo intereso, kuri reikia ginti.
IV. Del reikalavimo ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija
priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises
i sinagogos pastata, esanti Daukos g. 27a, Kaune.
Teismas nustate, kad ginco pastatu nuo 1974 metu
faktikai naudojosi ne Kauno miesto savivaldybe, o Vilniaus dailes akademija.
1974 metais 322,53 kv. m. bendro ploto sandeli, esanti M. Daukos g. 27A,
Kaune, Kauno miesto vykdomasis komitetas perdave naudotis Lietuvos valstybinio
dailes instituto vakariniam skyriui. Institutas pastata rekonstravo ir 1988 m.
gruod˛io 14 d. Kauno miesto vykdomasis komitetas prieme sprendima Nr. 440
perduoti i pastata i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa.
Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu byloje Nr. 201203112 yra
Kauno miesto liaudies deputatu tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. gruod˛io 14
d. sprendimas Nr. 440 (minetos bylos lapas 43), kurio 8 punktu murinis sandelis
M. Daukos g. 27A perduodamas i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa.
2000 m. spalio 9 d. praymu Nr. 5-403207 Kauno dailes institutas prae atlikti
nekilnojamojo turto, esancio adresu Kaunas, M. Daukos g. 27A, nuosavybes
(patikejimo) teises iregistravima (ten pat, l. 53). Nekilnojamojo turto
kadastro ir registro dokumentu byloje yra duomenu, kad iki 2000 metu Kauno
dailes institutas u˛ ginco pastato rekonstravimo darbus sumokejo 327
tukstancius rubliu (ten pat, l. 57). 2000 metais praymas iregistruoti turta
nebuvo patenkintas, nes pastatas buvo rekonstruotas, o statybos darbai nebuvo
iregistruoti nekilnojamojo turto registre (ten pat, l. 60, ivada). Vilniaus
dailes akademijos Kauno dailes institutas 2006 metais kreipesi i VI Registru
centra del ginco pastato kadastro duomenu keitimo (ten pat, l. 98-100). Kauno
miesto savivaldybes administracija 2007 m. spalio 10 d. kreipesi i VI Registru
centra, praydama patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, susijusius
su ginco pastatu, nurode, kad pastatas dar 1988 metais perduotas Valstybiniam
dailes institutui (ten pat, b. l. 107). Visu iu praymu galutinis nagrinejimo
rezultatas buvo tas, kad remiantis Vilniaus dailes akademijos 2008 m. sausio 2
d. praymu (ten pat, l. 115) 2008 m. sausio 11 d. buvo iduotas pa˛ymejimas
apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo
turto registre, kuris patvirtina, kad Vilniaus dailes akademija turto
patikejimo teise valdo pastata – sandeli, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune.
Iregistravimo pagrindas - LDT vykdomojo komiteto sprendimas 1988 m. gruod˛io 14
d., Nr. 440. io pagrindo nurodymas reikia, kad nuo 1988 metu sprendime
nurodytos datos pastata patikejimo teise valde Valstybinis dailes institutas
(pavadinimas keitesi), veliau - Vilniaus dailes akademija.
Teismas pa˛ymejo, kad nuosavybes teise iuo metu gali
buti atkurta tik vadovaujantis Atkurimo tvarkos istatymo nuostatomis. io
istatymo 5 straipsnis numato, kad religines bendrijos praymus del teises i
ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir turto gra˛inimo pateikia to turto
valdytojui pagal turto buvimo vieta per vienerius metus nuo io istatymo
isigaliojimo dienos. Atkurimo tvarkos istatymo 8 straipsnis nustato, kad
religiniu bendriju praymus del ilikusio nekilnojamojo turto, esancio
savivaldybiu ˛inioje, nagrineja miesto (rajono) valdyba (meras), turto, esancio
kitu valstybiniu imoniu, istaigu, organizaciju ˛inioje, - ministerija, kurios
reguliavimo sriciai priklauso ios organizacijos arba turtas. Teismas vertino,
kad del Vilniaus dailes akademijos ˛inioje esancio nekilnojamojo turto
sprendima gali priimti tik vietimo ir mokslo ministerija, bet praymas turejo
buti pateiktas Vilniaus dailes akademijai (Atkurimo tvarkos istatymo 5
straipsnis). Teismas nustate, kad reikalavimas del vietimo ir mokslo
ministerijos vilkinimo priimti sprendima teismui paduotas ir priimtas 2009 m.
kovo 5 d. (t. II, b. l. 101-103) teismo posed˛io metu protokoline teismo nutartimi.
Pareikejo atstovai teismo posedyje aikino, kad sprendimo nepriemima jie
vertina kaip vilkinima. Atsi˛velgiant i tai, kad nei vietimo ir mokslo ministerija,
nei Vilniaus dailes akademija iki pareikejui paduodant nauja reikalavima
teismui dar nebuvo gave jokio pareikejo praymo del nuosavybes teisiu atkurimo
(tiesiogiai paduoto ar persiusto i Kauno miesto savivaldybes administracijos),
nebuvo sprende tokio praymo priemimo galimybes klausimo, po to, klausimo, ar
su praymu pakankamai pateikta dokumentu, nesprende del subjekto tinkamumo,
kitu klausimu, kuriuos butina ivertinti pagal Atkurimo tvarkos istatymo 4
straipsni, teismas pasisake, kad negali buti pripa˛intas joks vilkinimas
priimti teigiama ar neigiama sprendima. Pa˛ymejo, jog vietimo ir mokslo
ministerija paskutiniame ios bylos teismo posedyje paaikino, kad 2009 m.
baland˛io 15 d. gavo pareikejo prayma atkurti nuosavybes teises i ginco
pastata, taciau proceduras sustabde, kadangi, kol vyksta gincas teisme, Vieojo
administravimo istatymo nuostatos nenumato galimybes priimti administracini
sprendima. Pa˛ymejo, kad pareikejas io 2009 m. baland˛io 15 d. vietimo ir
mokslo ministerijoje gauto praymo svarstymo proceduru negincija, be to, kol
teisme nagrinejama byla Ministerija negali spresti nuosavybes teisiu atkurimo
klausimo pagal Atkurimo tvarkos istatymo nuostatas. Todel vietimo ir mokslo
ministerijos vilkinimas negali buti pripa˛intas.
V. Del reikalavimo ipareigoti Lietuvos Respublikos
Vyriausybe priimti sprendima
Teismas nustate, jog pareikejas, teikdamas
reikalavima Vyriausybei, remiasi tuo, kad institucijos, kurioms pavesta
Atkurimo tvarkos istatymu atkurti nuosavybes teise, nesprende io klausimo.
Reikalavimas suformuluotas Vyriausybei (ne valstybei), nors atsakovu pareikejas
nurode ir Valstybe. Reikalavima Vyriausybei pareikejas grind˛ia Vyriausybes
kanceliarijos 2009 m. gegu˛es 19 d. ratu Nr. 12-3140 (t. II, b. l. 191-196). Teismas
vertino, jog is ratas nesukelia Vyriausybei jokiu pareigu (apie tai pasakyta
paciame rate) Taip pat is ratas nesukuria jokiu teisiu ir pareigu Kauno
miesto savivaldybes administracijai ar vietimo ir mokslo ministerijai.
Vyriausybei Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnis
iimtiniais atvejais suteikia teise gra˛inti ilikusi nekilnojamaji turta ir
Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnyje nustatytu iimciu atvejais. Tokiam
Vyriausybes ir religines bendrijos susitarimui turi pritarti Seimas. i
Vyriausybes teise yra absoliucios diskrecijos teise, be to, butinas Vyriausybes
ir religines bendrijos susitarimas, todel Vyriausybe negaletu buti ipareigota
gra˛inti turta teismo sprendimu. Teismas pa˛ymejo, jog atsi˛velgiant i ABTI 16
straipsnio 2 dali, teismas negali tirti Vyriausybes veiklos, todel ioje dalyje
byla turi buti nutraukta vadovaujantis ABTI 101 straipsnio 1 punktu,
nustatanciu, kad teismas nutraukia byla, jeigu byla nepriskirtina
administraciniu teismu kompetencijai. Ginco klausimu pareikejas gali kreiptis
tiesiogiai i Vyriausybe (iaikinama vadovaujantis ABTI 102 straipsnio 1
dalimi).
III.
Pareikejas Kauno ˛ydu religine bendruomene (toliau
– ir apeliantas) pateike apeliacini skunda (t. III, b. l. 79-87), kuriuo
prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja: 1) ipareigoti
vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo
pareikejui Kauno ˛ydu religinei bendruomenei i buvusios sinagogos pastata,
esanti Daukos g. 27A, Kaune; 2) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes
administracija perduoti vietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu
atkurimo byla Nr. 2-3769.
Apeliacini skunda grind˛ia iais pagrindiniais
motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aikino ir taike Atkurimo tvarkos
istatyma ir priejo prie klaidingos ivados, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene
neturi religines bendrijos statuso. Pa˛ymi, kad tiek istatymu leidejas, tiek
valstybes institucijos savoka „bendrija“ praktikoje taiko ir vartoja placiaja
prasme – apjungdama tiek religines bendrijas, tiek bendruomenes, tiek centrus,
kadangi ne visu tradiciniu religiniu konfesiju ba˛nycios turi hierarchine
struktura. 1995 m. spalio 4 d. priimtame Lietuvos Respublikos religiniu
bendruomeniu ir bendriju istatyme numatyta, kad valstybe pripa˛ista devynias
Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dali sudarancias
tradicines Lietuvoje egzistuojancias religines bendruomenes ir bendrijas (5
straipsnis), o to paties istatymo 13 straipsnyje itvirtinta nuostata, kad
religinems bendruomenems, bendrijoms ir centrams gali nuosavybes teise
priklausyti maldos namai, gyvenamieji namai ir kiti statiniai. Pirmosios
instancijos teismas netinkamai taike Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarti administracineje byloje Nr. A2-942/2007,
nes ios bylos aplinkybes nera analogikos nagrinejamai bylai. Minetoje byloje
kalbama apie katalikikaja bendruomene, kuri priklauso konfesijai su grie˛ta
konfesine (bendruomenine) hierarchija, tuo tarpu pareikejas yra ˛ydu (judeju)
konfesijos tradicine religine bendruomene, kuri tvarkosi autonomikai ir neturi
konfesines hierarchijos.
2. Teismas nepagristai sprende, kad pareikejui nuosavybes teises negali buti
atkurtos ir del to, kad Kaune yra dar kelios ˛ydu religines bendruomenes.
Pa˛ymi, kad buvimas ˛ydu religine bendruomene savaime nesuteikia teises buti
pretendentu atkurti nuosavybes teises. Akcentuoja, kad teismo minimos Kauno
chasidu sinagogos religine bendruomene ir Kauno krato judeju religine
bendruomene neveike ir nebuvo iregistruotos tuo metu kai buvo priimtas
Religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos
istatymas, todel yra praleidusios visus terminus paduoti atitinkamus praymus.
Pa˛ymi, kad Lietuvos ˛ydu religine bendrija negali buti laikoma nei Lietuvoje
veikianciu ˛ydu tradiciniu religiniu bendruomeniu vyriausiaja vadovybe, nei
tinkamu nuosavybes teises atkurimo subjektu, nes tai savanorikumo pagrindais
susivienijusiu bendruomeniu isteigta organizacija. Pa˛ymi, kad ne visos
bendruomenes yra istojusios i ios religines bendrijos sudeti. Mineta bendrija
taip pat nera istatyme nustatytais terminais pasikreipusi i valstybes
institucijas del Kaune ilikusio ˛ydu religinio turto gra˛inimo, todel teismas
nepagristai itrauke ja bei kitas religines bendruomenes treciaisiais
suinteresuotais asmenimis ioje byloje.
3. Laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2000 m. Kauno ˛ydu religinei bendruomenei buvo
atkurtos nuosavybes teises i 6 pastatus, laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2009 m.
pareikejui perduoti neatlygintinai nuosavyben 2 ˛emes sklypai pagal ˇemes
reformos istatyma. ios aplinkybes patvirtina, kad institucijoms, igaliotoms
spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausimus, inter alia teismams nekilo
abejoniu del pareikejo subjektikumo.
4. Teismas neteisingai nustate, kad pareikimas del nuosavybes teisiu atkurimo
turejo buti paduotas Vilniaus dailes akademijai ir nepagristai atmete
reikalavima ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti
vietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769. Vieojo
registro duomenimis iki 2008 m. sausio 11 d. pastato Dauko g. 27a, Kaune,
Lietuvos valstybes turto patiketiniu buvo nurodyta Kauno miesto savivaldybes
taryba, i kuria ir kreipesi pareikejas, siekdamas realizuoti savo teises. Pasikeitus
turto patiketiniui, savivaldybe privalejo imtis priemoniu ir perduoti
nuosavybes teisiu atkurimo byla tam subjektui, kuris pagal istatyma yra
igaliotas spresti klausima del nuosavybes teisiu atkurimo.
5. Teismas nepagristai atmete reikalavima ipareigoti vietimo ir mokslo
ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata,
kadangi teismo sprendimo priemimo diena (net nuo 2009 m. baland˛io 14 d.)
pareikejos pateikto praymo buvo praeje daugiau kaip 6 menesiai.
6. Pasisakydamas, kad pareikejas negali apsispresti del kurio i atsakovu
veiksmu (neveikimo) buvo pa˛eistos jo teises, teismas pa˛eide ABTI 37
straipsnio 4 dali,
7. Teismas neivykde ABTI 108 straipsnyje numatytos pareigos priimti atskiraja
nutarti del instituciju padarytu istatymo pa˛eidimu. Mano, kad Kauno miesto
savivaldybes tarybos patikejimo teise galejo pasibaigti tik esant
kompetentingos valstybes institucijos sprendimui perduoti i turta patikejimo
teise kitam subjektui bei i turta realiai perdavus priemimo-perdavimo aktu.
Nesant iu teisiniu dokumentu, toks perdavimas vertintinas kaip istatymu
pa˛eidimas.
Apeliantas taip pat prae kreiptis i Konstitucini Teisma su praymu itirti, ar
Atkurimo tvarkos istatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 3 straipsnio 1 dalis ta
apimtimi, kuria numatyta tik religiniu bendriju, taciau nenumatyta religiniu
bendruomeniu teise, susigra˛inti ilikusi nekilnojamaji turta, neprietarauja
Konstitucijos 43 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijos 23 straipsniui.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo
ministerija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. III, b. l. 94-97) prao
pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda
atmesti, kadangi apelianto argumentai yra nepagristi.
Atsakovas nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos
teismo ivadomis ir papildomai pateikia iuos argumentus:
1.Del reikalavimo ipareigoti vietimo ir mokslo
ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo pa˛ymi, kad pagal
Atkurimo istatymo nuostatas del nuosavybes teisiu i ginco pastata atkurimo
reikia kreiptis i turto valdytoja (iuo atveju – Vilniaus dailes akademija), o
toki prayma inagrinetu Ministerija. Pa˛ymi, kad pareikejas prayma del nuosavybes
teisiu atkurimo i pastata pateike jau vykstant teisminiam procesui ioje byloje
(gautas Ministerijoje 2009 m. baland˛io 15 d.). 2009 m. baland˛io 23 d.
pareikejui praneta ratu, kad pagal Vieojo administravimo istatyma
sprendimo priemimas kol nagrinejama byla teisme nera galimas.
2.Prieingai, ne teigia pareikejas, pa˛ymejimo,
nurodancio nekilnojamo daikto iregistravima nekilnojamojo turto registre,
idavimo datos negalima laikyti nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu
pateikimo diena nuo kurios skaiciuotini terminai.
3. Istatymai nenumato pareigos perduoti nuosavybes
teisiu atkurimo byla, be to, iuo atveju, mineta byla buvo butina perduoti ia
administracine byla nagrinejanciam teismui.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija atsiliepimu
i apeliacini skunda (t. III, b. l. 99-104) prao pirmosios instancijos teismo
sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti i esmes analogikais
argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui (t. III, b. l.
1-4).
Atsakovas Vilniaus dailes akademija atsiliepimu i
apeliacini skunda (t. III, b. l. 113-116) prao pirmosios instancijos teismo
sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti i esmes
analogikais, kaip ir vietimo ir mokslo ministerija, argumentais.
Teiseju kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareikejas Kauno ˛ydu religine bendruomene nagrinejamoje
byloje ikele administracini ginca del nuosavybes teises atkurimo i pastata,
esanti Daukos g. 27A, Kaune. Pareikejas pretenduoja, kad jam butu atkurtos
nuosavybes teises i ilikusi nekilnojamaji turta – pastata M. Daukos g. 27A,
Kaune (planuose ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko
irauose pastatas ˛ymimas indeksu 1H2p).
Pirmosios instancijos teismas, ityres ir ivertines pateiktu i byla irodymu
visuma, teisingai nustate, kad pastatu M. Daukos g. 27A, Kaune (iki
nacionalizacijos io pastato adresas - Daukos g. Nr. 9, Kaunas) nuo 1974 metu
naudojosi tuometinis Lietuvos valstybinis dailes institutas (veliau pakeitus
pavadinima – Vilniaus dailes akademija). 1988 m. gruod˛io 14 d. Kauno miesto
vykdomasis komitetas prieme sprendima Nr. 440 perduoti i pastata i Lietuvos
valstybinio dailes instituto balansa. Nekilnojamojo turto registro centrinio
duomenu banko iraai patvirtina, kad iki 2008 m. sausio 11 d. pastata M.
Daukos g. 27A, Kaune (sandeli), i kuri nuo 1952 m. bir˛elio 11 d. buvo
iregistruota valstybes nuosavybe, patikejimo teise valde Kauno miesto
savivaldybes taryba, nuo 2008 m. sausio 11 d. patikejimo teise valdo Vilniaus
dailes akademija.
Pareikejui ioje byloje ikelus administracini ginca (skundas apygardos
administraciniam teismui pateiktas 2006 m. bir˛elio 16 d.) galiojo 1995 m. kovo
21 d. Lietuvos Respublikos religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji
turta atkurimo tvarkos istatyma Nr.I-822 (2002 m. liepos 2 d. istatymo Nr. IX-1035
redakcija), kurio 9 straipsnis nustate, kad sprendimus del ilikusio
nekilnojamojo turto, esancio savivaldybiu ˛inioje, priima miesto (rajono)
tarybos, del turto, esancio valstybiniu imoniu, istaigu ir organizaciju
˛inioje, - ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso ios imones,
istaigos, organizacijos arba turtas. Minetas teisinis reguliavimas
nepasikeites.
Nustatyta, kad pareikejui Kauno ˛ydu religinei bendruomenei ikelus
ioje byloje administracini ginca, vieojo administravimo subjektas, kurio
kompetencijai pagal Atkurimo tvarkos istatyma buvo priskirta priimti sprendimus
del nuosavybes teisiu atkurimo i ilikusi nekilnojamaji turta, buvo Kauno
miesto savivaldybes taryba. Pareikejas kreipdamasis i administracini teisma prae
ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti
sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i
sinagogos pastata, esanti M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inant i pastata
natura. Nuo 2008 m. sausio 11 d. pasikeitus ginco pastato valdytojui patikejimo
teise, Kauno miesto savivaldybes administracija pagal Atkurimo tvarkos istatyma
nebeturi igaliojimu priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco
pastata. Tai patvirtina ir velesne pareikejo pozicija pirmosios instancijos
teisme (reikalavima del ipareigojimo priimti sprendima del nuosavybes teisiu
atkurimo i pastata nukreipe kitoms institucijoms – vietimo ir mokslo
ministerijai, Vyriausybei).
Apeliaciniame skunde bei apeliacines instancijos
teisme pareikejas savo reikalavimu apimti susiaurino iki reikalavimu: 1) ipareigoti
vietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo
Kauno ˛ydu religinei bendruomenei i buvusios sinagogos pastata, esanti Daukos g.
27A, Kaune; 2) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti
vietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769.
Administraciniu bylu teisenos istatymas pareikejui suteikia teise atsisakyti
visu, ar dalies savo reikalavimu bet kurioje bylos nagrinejimo stadijoje (ABTI
52, 133 str.). Atsi˛velgdama i pareikejo apeliacines instancijos teisme
palaikomus reikalavimus, teiseju kolegija nutraukia apeliacini procesa ta
apimtimi, kuria pareikejas atsisake savo reikalavimu (ABTI
52, 101 str.3 p., 133, str.), byla apeliacine tvarka nagrineja pareikejo
apeliacineje instancijoje palaikomu reikalavimu ribose ir nepasisako del
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri nera susijusi su pareikejo
apeliacineje instancijoje palaikomais reikalavimais.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1
dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas
turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta
pa˛eista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. Pagal io
istatymo 22 straipsnio 1 dali skunda (prayma) del vieojo
administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo)
turi teise paduoti asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai,
iskaitant valstybes ir savivaldybiu vieojo administravimo tarnautojus,
pareigunus ir istaigu vadovus, kai jie mano, kad ju teises ar istatymu saugomi
interesai yra pa˛eisti. Taigi, asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisiu ar
interesu pa˛eidima minetu istatymo nuostatu prasme suteikia jam teise kreiptis
i administracini teisma, taciau teismines gynybos praantis asmuo turi teismui
nurodyti kokios jo subjektines teises ar istatymu saugomi interesai ir kokiu
konkreciu budu (atitinkamais aktais, veiksmais, neveikimu) yra pa˛eisti,
suformuoti konkretu reikalavima, kuri isprend˛iant vienu i Administraciniu
bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytu budu, butu galima
ispresti kilusi administracini ginca, taip pat turi idestyti aplinkybes,
kuriomis grind˛iamas reikalavimas, pateikti jas patvirtinancius irodymus. i
pareiga pareikejui kyla i Administraciniu bylu teisenos istatymo 23
straipsnio 2 dalies 5,6,7 punktu, 24 straipsnio nuostatu. Nagrinedamas
administracine byla teismas kilusio ginco ribose turi nustatyti: ar asmuo
turejo jo nurodyta teise (istatymu saugoma interesa); ar i teise (istatymu
saugomas interesas) i tikruju buvo pa˛eista ir ar buvo pa˛eista asmens
skund˛iamo vieojo administravimo subjekto nurodytais administraciniais aktais,
veiksmais (neveikimu); ar nustatyti teises aktu pa˛eidimai (jei tokie
nustatomi) yra pagrindas pareiktiems reikalavimams patenkinti (˛r. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. baland˛io 19 d. nutartis
administracineje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 8 d. nutartis administracineje byloje
Nr. A502-906/2008 ir kt.).
Pareikejas savo subjektine teise susigra˛inti pastata M. Daukos g.
27A, Kaune kildina i 1990 m. vasario 14 d. istatymo „Del maldos namu bei kitu
pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“, kuriam isigaliojus padave pirmaji
(1991 m. gegu˛es 6 d.) ir velesnius praymus Kauno miesto savivaldybei ir
i˛velgia pagal i istatyma igytos teises testinuma pagal 1995 m. kovo 21 d.
Lietuvos Respublikos religiniu bendriju teises i ilikusi nekilnojamaji turta
atkurimo tvarkos istatyma Nr.I-822.
Nagrinejamu atveju turi buti nustatyta, ar pareikejo nurodytas vieojo
administravimo subjektas – vietimo ir mokslo ministerija – Atkurimo tvarkos
istatymo 9 straipsnio taikymo kontekste pa˛eide pareikejo teise atkurti
nuosavybes teises i ginco pastata. Vieojo administravimo subjektas gali
pa˛eisti asmens teises veiksmais ar neveikimu. Teismas gali apginti asmens
teises ar istatymu saugomus jo interesus del ivykdyto (ar vykdymo) ir asmens skund˛iamo
vieojo administravimo subjekto neteiseto veiksmo ar neveikimo. Byloje
nustatyta, kad pareikejas 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos administracinio
teismo posedyje pateike patikslinta skunda, kuriuo prae ipareigoti vietimo ir
mokslo ministerija priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos
pastata M. Daukos g. 27A, Kaune, taciau kreipdamasis i teisma del io
ipareigojimo pareikejas vietimo ir mokslo ministerijai net nebuvo pateikes
praymo. Byloje nera ginco del aplinkybes, kad pareikejas i vietimo ir mokslo
ministerija del pastato M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inimo kreipesi 2009 m.
baland˛io menesi (ministerija prayma gavo 2009 m. baland˛io 19 d.), t. y.
veliau nei kreipesi i teisma, praydamas ipareigoti ministerija priimti
sprendima. Taigi pareikejo kreipimosi i teisma momentu atsakovas vietimo ir
mokslo ministerija nebuvo pa˛eidusi ir negalejo pa˛eisti pareikejo teisiu ar
interesu, nes pareikejas jai nebuvo pateikes praymo atkurti nuosavybes
teises. Byloje nustatyta, kad vietimo ir mokslo ministerija del pareikejo
2009 m. baland˛io 19 d. praymo nera priemusi jokio sprendimo (nei teigiamo,
nei neigiamo), nes atsi˛velgdama i aplinkybe, kad pareikejas kreipesi i
teisma, vadovaudamasi Vieojo administravimo istatymo 23 straipsnio 4 dalimi
sustabde administracine procedura del nagrinejamos administracines bylos (2009
m. baland˛io 23 d. praneimas Nr.78-08-R-309). Pagal Vieojo administravimo
istatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu
paaikeja, kad, pradejus administracine procedura, skunda tuo paciu klausimu
pradejo nagrineti ir teismas, administracine procedura sustabdoma, kol teismas
inagrines skunda, ir apie tai praneama asmeniui. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad
i vietimo ir mokslo ministerijos
veiksma nera pagrindo vertinti kaip atsisakyma priimti sprendima, ar kitaip
traktuojama neteiseta veiksma, nes pareikejo 2009 m. baland˛io 19 d. praymo
nagrinejimo proceduros sustabdymas vieojo administravimo institucijoje nagrinejamu
atveju i esmes atitiko Vieojo administravimo istatymo 23 straipsnio 4 dalies
taikymo salygas. Taciau teiseju kolegija pa˛ymi, kad nors gincas nagrinejamoje
byloje buvo ikeltas del ipareigojimo priimti sprendima atkurti pareikejui
nuosavybes teises i ta pati pastata M. Daukos g. 27A, Kaune, kuri nuo 2008 m.
sausio 11 d. patikejimo teise valdo i vietimo ir mokslo ministerijos
reguliavimo sriti patenkanti istaiga (Vilniaus dailes akademija), taciau
pareikejas administracini ginca teisme ikele ne del vietimo ir mokslo
ministerijos kokiu nors veiksmu ar aktu, o del kito vieojo administravimo
subjekto (Kauno miesto savivaldybes) neveikimo. vietimo ir mokslo ministerija
del pastato M. Daukos g. 27A, Kaune, gra˛inimo iki 2009 m. baland˛io 19 d.
nebuvo gavusi pareikejo praymu del pastato gra˛inimo, todel neturejo i
istatymu kylancios pareigos atlikti kokius nors veiksmus pareikejo interesais,
ar nuo ju susilaikyti. Gavusi pareikejo prayma del mineto pastato gra˛inimo,
vietimo ir mokslo ministerija pagal Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsni iuo
metu patenka i subjektu rata, kuriam suteikta kompetencija priimti sprendima
del nuosavybes teisiu atkurimo. Pagal nagrinejamos bylos aplinkybes teiseju
kolegija konstatuoja, kad pareikejas reikalavima vietimo ir mokslo
ministerijai del ipareigojimo priimti sprendima del pastato gra˛inimo ikele iai
institucijai nepa˛eidus pareikejo teisiu ar teisetu interesu (nepareikes iam
vieojo administravimo subjektui, jog prao gra˛inti pastata, nepriemus jam
nepalankaus sprendimo, neatsisakius ji priimti, ar kt.). Esant minetoms
aplinkybems teismas neturi pagrindo ipareigoti vietimo ir mokslo ministerija
priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata, nes ji nera
atsisakiusi priimti toki sprendima ir neatsisako ji priimti. vietimo ir
mokslo ministerija turetu atnaujinti sustabdyta pareikejo 2009 m. baland˛io 19
d. praymo nagrinejimo procedura ir priimti sprendima, ivertindama visas
aplinkybes pagal Atkurimo tvarkos istatyma. Tik tuo atveju, jei priimtas
sprendimas netenkintu pareikejo, galetu kilti gincas teisme. Teiseju kolegijos
vertinimu, esant aukciau aptartoms aplinkybems, t. y. vietimo ir mokslo
ministerijai i esmes net nepradejus spresti nuosavybes teisiu atkurimo
klausimo, pirmalaikis teismo isikiimas i nuosavybes teisiu atkurimo procesa nepagristai
apribotu vietimo ir mokslo ministerijos kompetencija. Patikrinusi byla teiseju
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nera pagrindo
ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti vietimo ir mokslo
ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769, nes nera ginco dalyko
(savivaldybe neatsisako ja perduoti, o praoma perduoti byla iuo metu yra prie
nagrinejamos administracines bylos).
Pagrindo kreiptis i Konstitucini Teisma su praymu itirti, ar Atkurimo
tvarkos istatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 3 straipsnio 1 dalis ta apimtimi,
kuria numatyta tik religiniu bendriju, taciau nenumatyta religiniu bendruomeniu
teise, susigra˛inti ilikusi nekilnojamaji turta, neprietarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 daliai ir 23 straipsniui, teiseju
kolegija nagrinejamu atveju nenustate ir is apelianto praymas netenkinamas.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu
teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pareikejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes apeliacini skunda del Lietuvos Respublikos vietimo ir
mokslo ministerijos ipareigojimo priimti sprendima ir Kauno miesto
savivaldybes administracijos ipareigojimo perduoti vietimo ir mokslo
ministerijai nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769 atmesti. Likusioje
dalyje apeliacini procesa nutraukti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 19 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.
Teisejai
Audrius
Bakaveckas
Laime
Baltrunaite
Arunas Sutkevicius