Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-146-84-11].doc
Bylos nr.: A-146-84-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus dailės akademija 111950439 atsakovas
Vyriausybė atsakovas
Kauno m. savivaldybės administracija 8876486 atsakovas
LR Švietimo ir mokslo ministerija 188603091 atsakovas
Kauno žydų religinė bendruomenė 9205201 pareiškėjas
Lietuvos žydų religinė bendrija trečiasis suinteresuotas asmuo
Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenė trečiasis suinteresuotas asmuo
Kauno žydų bendruomenė 293317370 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
Teisės aktų viešojo ar vidaus administravimo srityje reglamentuojami teisiniai santykiai
Nuosavybės teisių atkūrimas
Asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą
Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo terminas ir tvarka, sprendimų priėmimo vilkinimas
Religinių bendrijų teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarka

Administracine byla Nr

Administracine byla Nr. A146-84/2011

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 11.1; 11.9; 11.11 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko, Laimes Baltrunaites (pranešeja) ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,

dalyvaujant pareiškejo atstovams Maušui Bairakui ir advokatei  Inai Kurauskienei,

atsakovo atstovams Renatai Adomaitytei, Lionelai Gelmanienei, Virgilijui Kireiliui, advokatui  Mindaugui Navickui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 19 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes skunda atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Kauno miesto savivaldybes administracijai, Vilniaus dailes akademijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno ˛ydu bendruomenei, Kauno chasidu sinagogos religinei bendruomenei bei Lietuvos ˛ydu religinei bendrijai del ipareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teiseju kolegija

 

n u s t a t e :

 

I.

 

Pareiškejas Kauno ˛ydu religine bendruomene (toliau – ir pareiškejas)  Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 3-6, t. II, b. l. 97-100) praše: 1) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukšos g. 27A, Kaune, gra˛inant ši pastata natura;  2) ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti Daukšos g. 27A, Kaune; 3) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769 Švietimo ir mokslo ministerijai. Taip pat praše priteisti su bylos nagrinejimu susijusias išlaidas.

2009 m. liepos 16 d. pareiškejas pateike patikslinta skunda (t. II, b. l. 155-156), kuriame atsakovais nurode: 1) Vilniaus dailes akademija; 2) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes. Šiuo patikslintu skundu pakeite savo reikalavimo formuluote i reikalavima  ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos priimti sprendima, kaip nustatyta Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje, del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusius maldos namus – sinagoga, esancius M. Daukšos g. 27A, Kaune, pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991 m. gruod˛io 31 d., 1997 m. kovo 27 d., 1997 m. baland˛io 2 d. prašymus.

 Pareiškejas paaiškino, kad 1991 m. gegu˛es 6 d. Kauno ˛ydu religine bendruomene pagal 1990 m. istatyma Nr. 196 „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“ kreipesi i Kauno miesto savivaldybe su prašymu gra˛inti 1940 metais nacionalizuotus pastatus. Gra˛intinu pastatu saraše 9-ju numeriu buvo irašyta sinagoga, esanti M. Daukšos g. 27A, Kaune. Prašyma del pastato gra˛inimo pakartojo 1991 m. gruod˛io 27 d.  Gra˛intinu pastatu saraše mineta sinagoga irašyta 31-ju numeriu. 1997 m. kovo 27 d. del mineto pastato gra˛inimo dar karta kreipesi i Kauno miesto mera. Kauno miesto savivaldybe 1997 m. kovo 11 d. rašte Nr. 44-211 nurode, kad pastatas M. Daukšos g. 27a, Kaune, yra ne savivaldybes, o Dailes akademijos balanse, todel pastato  gra˛inimo ar kompensacijos klausimu reiketu kreiptis i Dailes akademija. Remiantis tuo metu galiojusio Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsniu, pastatai ir statiniai, perduoti mokslo ir švietimo istaigoms, nebuvo gra˛inami natura. Kauno miesto savivaldybeje šis klausimas daugiau  nebuvo svarstytas.

Isigaliojus Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo (toliau – ir Atkurimo tvarkos istatymas) 15 straipsnio 2 dalies pakeitimui  (2002 m. liepos 4 d. istatymo redakcija), Kauno ˛ydu religine bendruomene 2002 m. rugsejo 2 d. kreipesi i Kauno miesto mera ir savivaldybes taryba su prašymu  gra˛inti buvusi ˛ydu sinagogos pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune, kadangi paaiškejo, jog ši pastata patikejimo  teise nuo 1997 m. spalio 2 d. valdo  Kauno miesto savivaldybes taryba. 2002 m. liepos 4 d. redakcijos Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnis  nenustate jokio termino dokumentu pateikimui, kai išnyksta šio istatymo 4 straipsnyje numatytos aplinkybes. Akcentavo, kad ne karta kreipesi i atsakova, prašydamas spresti del sinagogos pastato gra˛inimo, nes išnyko Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta aplinkybe, del kurios savivaldybe 1997 m. atsisake tenkinti prašyma.

Patikslintame skunde pareiškejas pabre˛e, kad sprendimo del pastato gra˛inimo priemimas vilkinamas. Nuo 2008 m. sausio 11 d. ginco pastata patikejimo teise valdo Vilniaus dailes akademija, taciau ji taip pat nesieme veiksmu, kad pastatas butu gra˛intas. Pareiškejas nurode manantis, kad Kauno miesto savivaldybe, Vyriausybe, o nuo 2008 m. ir Vilniaus dailes akademija, taip pat Švietimo ir mokslo ministerija nevykdo Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniu nuostatu, nes nepriima sprendimo del pastato gra˛inimo. Valstybes patiketo turto valdymo teisetumo atsako turto valdytoja ir tvarkytoja – Vyriausybe. Todel jis itrauke i byla atsakovu Valstybe, atstovaujama Vyriausybes. 

Pareiškejas paaiškino, kad priemus istatymus (1990 m. vasario 14 d. „Del maldos namu ir kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“ ir 1995 m. kovo 21 d. Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma) Kauno ˛ydu religine bendruomene šiu istatymu nustatyta tvarka del pastato M. Daukšos g. 27A, Kaune, gra˛inimo kreipesi laiku  1991 m. gruod˛io 31 d., 1997 m. kovo 27 d., 2002 m. rugsejo 2 d., prašymai buvo pateikti Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Ginco pastata patikejimo teise nuo 1952 metu valde Kauno miesto savivaldybe, kuri vilkino Kauno ˛ydu religines bendruomenes  prašymo nagrinejima ir sprendimo del pastato gra˛inimo priemima. 1997 m. lapkricio 25 d. savivaldybe i  pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune atkure nuosavybes teises fiziniams asmenims, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Teismas ši neteiseta sprendima panaikino, taciau Kauno miesto savivaldybe prašyma del pastato gra˛inimo nagrinejo praejus 10 metu nuo jo padavimo (2006 m. gegu˛es 18 d.). Pareiškejas teige, dar karta pateikes  savivaldybei  nuosavybe patvirtinancius dokumentus, tarp ju - Seimo kontrolieriaus 2004 m. rugpjucio 10 d. pa˛yma, kurioje nurodyta, kurioje patvirtintas jo reikalavimo atkurti nuosavybes teises i ginco pastata  pagristumas. Pateikusi dokumentus Kauno ˛ydu religine bendruomene sprendimo del pastato gra˛inimo nesulauke. Paaiškejo, kad Kauno miesto savivaldybe, pa˛eisdama istatyma, valstybei priklausancius ginco pastatus perdave Vilniaus dailes akademijai.

Del nuosavybe i pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune, patvirtinanciu dokumentu paaiškino, kad nuosavybe ir nacionalizacijos fakta patvirtinantys  dokumentai i nuosavybes teisiu atkurimo byla yra pateikti. Teige, kad Kauno ˛ydu religines bendruomenes   nuosavybe  irodanciu dokumentu pakankamuma patvirtino Seimo kontrolierius 2004 m. rugpjucio 10 d. pa˛ymoje Nr. 4D-2004/04-447. Be to, Kauno apygardos teismas 2006 m. baland˛io 5 d. sprendime (civiline byla Nr. 2A-287-1/2006) nustate, kad byloje esantys archyviniai dokumentai patvirtina, kad ginco pastatas - tai buvusi ˇydu mesininku religines bendruomenes sinagoga.

Pareiškejas teige, jog Kauno ˛ydu religine bendruomene turi teise susigra˛inti ginco pastata. Vyriausybe 1998 m. baland˛io 15 d. raštu Nr. 28-3734 išaiškino, kad Kaune veikia viena tradicine ˛ydu religine bendruomene, isikurusi  E. O˛eškienes g. 13, Kaune, buvusioje  pagrindineje Kauno sinagogoje  ir ši bendruomene yra turto, kuris buvo nacionalizuotas Kaune, paveldetoja. Pareiškejo nuomone, jo teise susigra˛inti mineta pastata patvirtina ir Kauno miesto apylinkes teismo 1998 m. kovo 27 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2-3725/98, Kauno apygardos teismo 1998 m. bir˛elio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2A-728/1998, Kauno apygardos administracinio teismo 2000 m. spalio 12 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A-341/2000, Seimo kontrolieriaus 2004 m. rugpjucio 10 d. pa˛yma, Kauno apygardos teismo 2006 m. baland˛io 5 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2A-287-1/2006.

Paaiškino, kad  ginco pastatas buvo sinagoga, ˛ydu maldos namai, todel ji gali paveldeti tik ˛ydu religine bendruomene. Nors pastatas vadinamas Mesininku sinagoga, bet tai nereiškia, kad pastatas priklause ˛ydu mesininku draugijai. 1940 m. bir˛elio 3 d. saraše, kuris yra nuosavybes teisiu atkurimo byloje, pastatas irašytas grafoje „Sinagogos bei maldos namu pavadinimas ir jos buveine“.Dalis šiame saraše nurodytu maldos namu jau gra˛inta Kauno ˛ydu religinei bendruomenei. Ginco pastatas taip pat yra pa˛ymetas ir 1930 m. gegu˛es 27 d. saraše, kuriame nurodytu  pastatu  dalis taip pat yra gra˛inta pareiškejui. Teige, jog pamineti irodymai patvirtina, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene yra iki nacionalizacijos veikusiu Kaune ˛ydu religiniu bendruomeniu teisiu peremejas, todel pareiškejui turi buti gra˛intas pastatas M. Daukšos g. 27A, Kaune.

Del bylos šaliu paaiškino, kad buvusi Mesininku sinagoga buvo nusavinta1948 metais. Pagal Registru centro duomenis 1952 m. ji perduota valstybes nuosavyben, pastatas nuosavybes teise iki šiol priklauso valstybei. Pastata iki 2008 m. patikejimo teise pastata valde Kauno miesto savivaldybe, todel Kauno ˛ydu religine bendruomene prašymus del pastata gra˛inimo pateike Kauno miesto savivaldybei. Taciau savivaldybe, nepriemusi jokio sprendimo del pastato gra˛inimo pareiškejui, 2008 m. sausio 11 d. perdave pastata patikejimo teise valdyti Vilniaus dailes akademijai pagal Kauno miesto vykdomojo komiteto 1988 metu sprendima. Valstybes turto tvarkytoja ir valdytoja  yra Vyriausybe, todel pareiškejas teige, kad Vyriausybe privalo priimti sprendima del  jo  prašymu gra˛inti pastata. Vyriausybe savo 2009 m. gegu˛es 19 d. pa˛ymoje pripa˛ino, kad ginco pastatas buvo perduotas valdyti patikejimo teise Vilniaus dailes akademijai be Vyriausybes ˛inios ir nutarimo. Pareiškejas nurode manantis, kad kitos ˛ydu visuomenines ir religines organizacijos i byla itrauktos nepagristai, nes jos susikure neseniai, šioje byloje ju interesai nelieciami ir nepa˛eid˛iami.

Atsakova atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybes kanceliarija su pareiškejo reikalavimais nesutiko, praše juos atmesti.

Atsiliepime i patikslinta  skunda (t. III, b. l. 8-10) paaiškino, kad Vyriausybe yra kolegiali vykdomosios vald˛ios institucija, kurios galias apibre˛ia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir istatymai. Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniu teismu kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybes (kaip kolegialios institucijos) veiklos. Atkurimo tvarkos istatymas ivardija subjektus, kurie yra igalioti nagrineti religiniu bendriju prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir priimti sprendimus (8 ir 9 straipsniai). Šis istatymas nenumato Vyriausybes teises nagrineti religiniu bendriju prašymus ir priimti individualius sprendimus, išskyrus išimti, numatyta šio istatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Todel  Vyriausybe šioje byloje negali buti atsakovu.

Atsakovas Švietimo ir mokslo ministerija su pareiškejo skundu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime i skunda (t. II, b. l. 113- 116) paaiškino, jog pastatu, esanciu M. Daukšos g. 27A, Kaune, nuo 1974 m. (tuo metu šis pastatytas buvo 322,53 kv. m. sandelis) naudojosi  Valstybinio dailes instituto Kauno vakarinis skyrius Kauno m. vykdomojo komiteto leidimu. 1986 m. buvo atlikta pastato rekonstrukcija ir pastatas  buvo pritaikytas kulturos-švietimo paskirciai – jame buvo irengtos stiklo keramikos ir tekstiles mokomosios dirbtuves-laboratorijos. Po šios esmines rekonstrukcijos pastato plotas padidejo iki 470,14 kv. m. (su priestatais – 692,31 kv. m.), o pagrindines konstrukcijos buvo pakeistos daugiau kaip 50 procentu. Kauno miesto Vykdomasis komitetas 1988 m. gruod˛io 14 d. sprendimu Nr. 440 nusprende perduoti pastata i Valstybinio dailes instituto balansa. 1990 m. vasario 14 d. priemus istatyma „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“. Ginco pastatas niekada nebuvo apskaitomas Kauno miesto savivaldybes balanse, kadangi nuo 1974 m. pastata valde ir juo naudojosi Vilniaus dailes akademija. Atsakovo nuomone, del ginco pastato gra˛inimo svarbus Atkurimo tvarkos  istatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyti apribojimai, nes pastatas buvo rekonstruotas pakeiciant pagrindines konstrukcijas daugiau kaip 50 procentu, todel negali buti gra˛inamas natura. Del nuosavybe patvirtinanciu dokumentu  teige, jog dokumentai nepatvirtina, kad pastatas buvo sinagoga.

Atsiliepime i 2009 m. liepos 16 d. patikslinta skunda (t. III, b. l. 28-29) pasisake, kad palaiko pirmesniame atsiliepime išdestytus argumentus.

Papildomai remesi Atkurimo tvarkos istatymo  9 straipsniu ir paaiškino, kad sprendimus del išlikusiojo nekilnojamojo turto, esancio valstybiniu imoniu, istaigu ir organizaciju ˛inioje gra˛inimo priima ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso šios imones istaigos, organizacijos. Teige, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Vyriausybes negali buti byloje tinkamas atsakovas.

Teismo posedyje atsakovo atstoves papildomai paaiškino, kad 2009 m. baland˛io 15 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje iregistruotas pareiškejo prašymas del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata, taciau  prašymo nagrinejimas  vadovaujantis Viešojo administravimo istatymu yra sustabdytas,  kadangi  tuo paciu klausimu vyksta gincas teisme. Paaiškino, kad atkurti nuosavybes teise natura galimybiu nebus, nes yra Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytos kliutys – pastatas perstatytas taip, kad jo bendrasis plotas padidejo daugiau kaip 1/3, naujai sukurto ploto negalima atskirti, taip pat pastatas skirtas švietimo istaigai. 

Kauno  miesto savivaldybes administracija 2006 metais pateiktame  atsiliepima i skunda (t. I, b. l. 31-33) pa˛ymejo su skundu nesutinkanti, nes nuosavybes teises i ginco pastata buvo atkurtos fiziniams asmenims, vyko gincai teismuose.  Atsiliepime i 2009 m. liepos 16 d. patikslinta skunda (t. III, b. l. 1-4) praše skunda atmesti. Paaiškino, kad VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2008 m. rugsejo 24 d. išrašas patvirtina, jog Vilniaus dailes akademijos patikejimo teise i pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune, iregistruota remiantis Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1988 m. gruod˛io 14 d. sprendimu Nr. 440. Registro tvarkytojas nusprende, kad šis dokumentas patikejimo teises iregistravimui buvo tinkamas.

Atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytos institucijos, kurios nagrineja prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir kurios del to priima sprendimus. Todel pareiškejo prašyma šiuo metu gali spresti Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal  Atkurimo tvarkos  istatymo 5 straipsni, religines bendrijos prašymus del teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vieta per 1 metus nuo šio istatymo isigaliojimo dienos. Nuosavybes teise patvirtinantys dokumentai (Istatymo 7 str.) turejo buti pateikti per 1 metus nuo prašymo atkurti nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta pateikimo dienos.

Remesi Atkurimo tvarkos istatymo 2 ir 3 straipsniais ir teige, kad pareiškejas nera subjektas, galintis pretenduoti i nuosavybes teisiu atkurima.

Teige, kad prie šios bylos prijungti „Nuosavybes teisiu atkurimo i pastata, esanti M. Daukšos g. 27A, Kaune, bylos Nr. ˇ-3769“ dokumentai patvirtina, kad istatymu nustatytais terminais ir tvarka Kauno miesto savivaldybei nebuvo pateikti pareiškejo nuosavybes teises i ginco pastata  iki nacionalizavimo  patvirtinantys dokumentai.

Pa˛ymejo, kad institucija pagal Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsni igaliota spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausima, pirmiausia turi išnagrineti atitinkama prašyma administracine tvarka, ivertinti visus pareiškejo pateiktus dokumentus. Pareiškejas nepateike irodymu, kad kreipesi i kompetentinga institucija, todel negalima pripa˛inti vilkinimo.

 Teismo posedyje Kauno miesto savivaldybes administracijos atstove palaike atsiliepimuose išdestytus argumentus. Pa˛ymejo, kad pareiškejas piktnaud˛iauja procesinemis teisemis, nes nesuformuluoja aiškiu reikalavimu. Pa˛ymejo, kad perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla Švietimo ir mokslo ministerijai nebuvo jokio pagrindo, nes pareiškejas kreipesi i administracini teisma del pastato gra˛inimo tik po to, kai teismas civilineje byloje panaikino sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata kitiems asmenims ir nuosavybes teisiu atkurimo byla buvo pateikta teismui  prie nagrinejamos administracines bylos.

 Vilniaus dailes akademija su pareiškejo skundu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime i skunda (t. II, b. l. 119-122) paaiškino, kad  1974 m. apleista murini 322,53 kv. m. bendro ploto sandeli (buvusi ˛ydu religines bendruomenes pastata) Kauno miesto Vykdomasis komitetas perdave naudotis Lietuvos Valstybinio dailes instituto Kauno vakariniam skyriui. 1986 m. Institutui atlikus kapitalini remonta  699,3 kv.m. patalpose buvo irengtos stiklo, keramikos ir tekstiles mokomosios dirbtuves-laboratorijos studentu praktiniam mokymui. Kauno m. Vykdomasis komitetas 1988 m. gruod˛io 14 d. prieme sprendima Nr. 440 perduoti murini sandeli i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. Vilniaus  dailes akademijos Kauno dailes instituto 1996 m. bir˛elio 6 d. u˛sakymu Respublikinis valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugu biuras atliko pastatu, esanciu M. Daukšos g. 27A, Kaune, kadastrinius matavimus ir apskaita, taciau nepakeite anksciau buvusios sandelio paskirties po kompleksinio remonto ir teisiškai to neiregistravo, kadangi nera rekonstrukcijos ir paskirties pakeitimo bei priemimo naudoti i instituto balansa dokumentu. 2008 m. sausio 11 d. i ši pastata Nekilnojamojo turto registre iregistruota Vilniaus dailes akademijos valdymas  patikejimo teise.

Pa˛ymejo, jog 1986 pastatas buvo iš esmes perstatytas (rekonstruotas): pagrindines konstrukcijos  pakeistos daugiau kaip 50 procentu; pagrindiniu laikanciu konstrukciju pakeista 61,32 procentai; sukurta naujo ploto, pagrindinio pastato plotas padidejo 45,8 procentais, o su priestatais 114,6 procentu; naujai sukurto pastato negalima atskirti nuo buvusiojo, nes priestatai kartu su pagrindiniu pastatu sudaro vieninga mokomaji tekstiles ir keramiko laboratorija bei dirbtuviu kompleksa. Todel pareiškejas pagal Atkurimo tvarkos istatymo  4 straipsnio 1 dalies nuostatas nepagristai siekia atkurti natura nuosavybes teises i ginco pastata. Teige, kad pareiškejas nepagristai remiasi Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnyje numatyta išimtimi, nes aplinkybes, del kuriu pastatas negali buti gra˛intas natura, nera išnykusios.

Atsiliepime i 2009 m. liepos 16 d. patikslinta skunda (t. III, b. l. 20-25) pasisake, kad Vilniaus dailes akademija nera igaliota ir negali spresti ir net nagrineti religiniu bendriju prašymu del nuosavybes teisiu atkurimo. Remdamasis Atkurimo tvarkos istatymo 8 ir 9 straipsniais teige, kad pagal šio istatymo nuostatas tokius prašymus nagrineja ir sprendimus del ju priima ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso ši organizacija arba turtas. Taip pat remesi  Valstybes ir savivaldybes turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo istatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir paaiškino, kad patiketinis negali priimti sprendimo perduoti turta pareiškejo nuosavyben. Atkreipe demesi, kad pareiškejas Vilniaus dailes akademijai jokio reikalavimo nera suformulaves. Nesutiko su reikalavimu  ipareigoti Vyriausybe atkurti nuosavybes teises i pastata.

Pa˛ymejo, kad pareiškejas skunda grind˛ia tuo, kad institucijos, kurioms buvo paduoti prašymai del nuosavybes teises atkurimo, vilkino atlikti ju kompetencijai priskirtus veiksmus. Remesi ABTI 33 straipsnio 2 dalimi ir aiškino, kad neveikimas gali buti apskustas per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje  numatyta, kad sprendimai del nuosavybes teises atkurimo priimami per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Pareiškejo aiškinimu visi dokumentai buvo pateikti 2006 metais, todel akivaizdu, kad pareiškejas praleido dvieju menesiu termina skundui paduoti. Pa˛ymejo, kad Vilniaus dailes akademija vilkinti sprendimu priemima negalejo, nes nera igaliota nagrineti prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir priimti sprendimus. Be to, pareiškejas niekada nesikreipe i Vilniaus dailes akademija del nuosavybes teisiu atkurimo.

Pa˛ymejo, kad pareiškejo reikalavimai negali buti tenkinami ir del to, kad pareiškejas yra religine bendruomene, o ne bendrija.

Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos religine ˛ydu bendrija praše netenkinti pareiškejo reikalavimu ir skunda atmesti.

Atsiliepime i patikslinta skunda (t. II, b. l. 149-152) remesi Administraciniu bylu teisenos istatymo 5, 15 straipsniais, Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsniu. Atkreipe demesi, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene niekada  nesikreipe i turto valdytoja su prašymu atkurti nuosavybes teises. Tokiu budu viešojo administravimo procedura niekada nebuvo pradeta, o viešojo administravimo institucija niekada nebuvo priemusi jokio sprendimo. Todel skusti valstybinio administravimo subjektu priimtu teises aktu ir veiksmu teisetumo bei atsisakymo atlikti ju kompetencijai priskirtus veiksmus teisetumo ir pagristumo ar vilkinimo nera imanoma.

Atkurimo tvarkos istatymo 2 straipsnis numato, kad nekilnojamaji turta susigra˛inti turi teise tos religines bendrijos, kurios veike Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kuriu turtas buvo valstybes nusavintas. Tokia teise turi religines bendrijos, pripa˛intos atkuriamuju religiniu bendriju teisiu peremejomis. Šis statusas turi buti aprobuotas religines bendrijos vyriausiosios vadovybes. Kauno ˛ydu religine bendrija turto valdytojui nepateike dokumento, liudijancio, kad ji yra turto peremeja, bei nepateike judeju religines bendrijos vyriausiosios vadovybes aprobavimo.

Teige, kad pareiškejas neteisingai nurodo, esa Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustate, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene yra iki 1940 m. liepos 21 d. veikusiu Kauno religiniu bendruomeniu teisiu peremeja. Pa˛ymejo, kad teismai konstatavo priešingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A7-403/2002, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. baland˛io 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-97/2009 ir kt.).

Akcentavo, kad  pareiškejas yra religine bendruomene, o ne bendrija. Pagal Atkurimo istatyma religines bendruomenes neturi teises kreiptis del nuosavybes teisiu atkurimo, tokia teise suteikta tik religinems bendrijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis  administracineje byloje Nr. A2-942/2007). Taigi Kauno ˛ydu religine bendruomene neatitinka nuosavybes teisiu atkurimo istatymo subjektui nustatytu reikalavimu.

Lietuvos ˛ydu religines bendrijos atstove, teismo posedyje atstovavusi ir treciuosius suinteresuotus asmenis Kauno ˛ydu bendruomene bei Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene (t. II, b. l. 83, 84),  papildomai paaiškino  pritarianti kitu proceso dalyviu nuomonei, jog pareiškejas piktnaud˛iauja procesinemis teisemis, nes reikalavimai suformuluoti neaiškiai, o del to apsunkinamos atsakovu ir treciuju suinteresuotu asmenu teises teikti atsiliepimus. Esant tokiems reikalavimams neaišku, ar skund˛iamas koks nors neteisetas aktas ar neveikimas, o jeigu skund˛iamas, tai kokios institucijos padarytas pa˛eidimas. Nurode mananti, kad nuo to priklauso ir kreipimosi i teisma terminu nustatymas, taip pat nustatymas, ar buvo padarytas koks nors teises pa˛eidimas. Pabre˛e, kad pareiškejas yra netinkamas subjektas atkurti nuosavybes teise, nes nera jokiu teismo sprendimu, kuriais tokia teise pareiškejui butu pripa˛inta. Paaiškino, kad pareiškejo papildomai pateikti du raštai tera tik atitinkamu valstybes instituciju tarnautoju nuomone, kuria teismas vadovautis neprivalo.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkricio 19 d. sprendimu  byla del pareiškejo  reikalavimo ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos priimti sprendima, kaip nustatyta Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnyje, del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusius maldos namus – sinagoga, esancius M. Daukšos g. 27A, Kaune, pagal Kauno ˛ydu religines bendruomenes 1991 m. gruod˛io 13 d., 1997 m. kovo 27 d., 1997 m. prašymus, nutrauke. Kitus pareiškejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes reikalavimus atmete.

Remdamasis ABTI 23 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis  pa˛ymejo, kad teismas nagrineja ginca pareikštu reikalavimu ribose ir  gali  atitinkamai spresti del bylos šaliu tik tuo atveju, kai yra aiškiai suformuluotas ginco dalykas, taciau nagrinejamoje byloje  pareiškejas negalejo apsispresti, del kurio iš jo nurodytu atsakovu veiksmu (neveikimo) buvo pa˛eistos pareiškejo teises (t. III, b. l. 41-42). Todel teismas nusprende, kad esant tokiai pareiškejo pozicijai jis negali keisti ir nekeicia  pareiškejo nurodytu bylos šaliu ir nagrineja byla pagal pareiškejo raštu pateiktus reikalavimus, atsi˛velgdamas ir i ˛odini pareiškejo atstovo paaiškinima, kad iš esmes yra skund˛iamas vilkinimas priimti sprendima. Teismas ivertino ir tai, kad, nors 2009 m. liepos 16 d. paduotame patikslintame skunde atsakovu nurodoma valstybe, taciau konkretus reikalavimas reiškiamas Vyriausybei.

I. Del subjekto pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymo nuostatas.

 Pirmiausia teismas sprende, ar pareiškejas Kauno ˛ydu religine bendruomene yra tinkamas subjektas atkurti nuosavybes teises pagal Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma. Religiniu bendruomeniu ir bendriju istatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad religine bendruomene yra asmenu grupe, siekianti igyvendinti tos pacios religijos tikslus, ji gali buti atitinkamos religines bendrijos vietinis padalinys,  religines bendrijos - ba˛nyciu ir tolygiu religiniu organizaciju – bendruomeniu, siekianciu igyvendinti tos pacios religijos tikslus, susivienijimai.

Vertindamas, ar pareiškejas yra tinkamas subjektas, kuriam gali buti atkuriama nuosavybes teise pagal Atkurimo tvarkos istatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A2-942/2007, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad religine bendruomene neturi teises kreiptis pagal Atkurimo istatymo nuostatas del nuosavybes teisiu atkurimo i išlikusi nekilnojamaji turta netgi, kai prašo atnaujinti termina prašymui paduoti.

Teismas taip pat vadovavosi Atkurimo tvarkos istatymo 11 straipsnio nuostata, kad religinems bendruomenems nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta galejo buti atkuriamos iki 1995 m. kovo 30 d., o 15 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nustato, kad nuo šio istatymo isigaliojimo dienos sprendimai del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo arba lešu kompensavimo religinems bendruomenems pagal 1990 m. vasario 14 d. istatyma „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“ nepriimami. Šio istatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimai del turto gra˛inimo arba jo išpirkimo nagrinejami šio istatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tai, kad tinkamu subjektu nuosavybes teisems atkurti pagal ši istatyma gali buti tik religine bendrija, patvirtina istatymo 2 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nekilnojamaji turta susigra˛inti turi teise tos religines bendrijos, kurios veike Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kuriu turtas buvo valstybes nusavintas. Istatymo 1 straipsnis nustato, kad šis istatymas reglamentuoja religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta, kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybes nusavintas.

Nustates, kad pareiškejo  prašymai del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata turi buti nagrinejami Atkurimo tvarkos istatymo nustatyta tvarka, teismas vertino, kad pareiškejas tapo netinkamu subjektu atkurti nuosavybes teises pagal Atkurimo tvarkos istatyma nuo šio istatymo isigaliojimo dienos.

Teismas nesutiko su pareiškejo pozicija, kad  pareiškejas yra ne religine bendruomene, bet bendrija del to, kad pereme visu Kaune iki 1940 metu veikusiu ˛ydu religiniu bendruomeniu teises. Teismas pa˛ymejo, kad Kaune yra dar kelios ˛ydu religines bendruomenes (pvz. tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje – Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene, Teisingumo ministerija dar iregistravo Kauno krašto judeju religine bendruomene ir pan.). Todel, teismo vertinimu, pareiškejas, kaip viena iš religiniu bendruomeniu, negali pretenduoti atkurti nuosavybes teise i ˛ydu religiniu bendruomeniu turta, tureta iki 1940 metu. Pa˛ymejo, kad Atkurimo tvarkos istatyme butent ir nustatyta, kad nuosavybes teises atkuriamos religinems bendrijoms, kurios gali vienyti bendruomenes. Pa˛ymejo, kad Vyriausybes 2003 m. lapkricio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintas klasifikatorius registruojant pareiškeja dar neveike, be to, klasifikatoriuje neišskiriama bendruomene ir bendrija (pateiktos klasifikacijos 12.13 punktas), todel butina atsi˛velgti i istatus.

Teismas pasisake, kad pareiškejo pateiktas Vyriausybes kanceliarijos 1998 m. baland˛io 15 d. raštas Nr. 28-3734 (t. III, b. l. 48), taip pat Teisingumo ministerijos 1996 m. baland˛io 18 d. raštas Nr. 01-04-455 (t. III, b. l. 49) sprend˛iant pareiškejo statusa reikšmes neturi, nes po to Kaune atsirado ir kitos ˛ydu religines bendruomenes, be to, šiuose raštuose išdestyta tik valstybes tarnautoju nuomone, kuri veliau buvo paneigta steigiant kitas ˛ydu religines bendruomenes Kaune (del to vyko teisminiai procesai).

Pa˛ymejo, jog faktas, kad pareiškejui jau gra˛inta daug nekilnojamojo turto pagal istatyma, kuris taikytinas ir šioje byloje, niekaip neriboja teismo pasisakant del tinkamo subjekto, nes šioje byloje sprend˛iamas reikalavimas priimti sprendima del konkretaus nekilnojamojo turto ir subjekto tinkamumas vertinamas tik šios bylos kontekste.

Teismas priejo prie išvados, kad pareiškejas Kauno ˛ydu religine bendruomene, neturedama religines bendrijos statuso, neturi teises kreiptis del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojama turta atkurimo, taciau, atsi˛velges i tai, kad pareiškejo atstovai ypatingai akcentavo, jog ju prašymus spresti buvo vilkinama, teismas  taip pat pasisake  ir  del pareiškejo prašymu nagrinejimo.      

II. Del reikalavimo ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukšos g. 27A, Kaune, gra˛inant ši pastata Kauno ˛ydu religinei bendruomenei natura.

Pareiškejo teigimu, jis kreipesi del nuosavybes teisiu atkurimo i Kauno miesto savivaldybe daug kartu. Patikslintame skunde nurodoma, kad kreipesi 1991-12-31, 1997-03-27, 1997-04-02, 2002-09-02 i Vyriausybe ir i Kauno miesto savivaldybe. Pareiškejas pateike 1991-12-27 prašyma Vyriausybei ir Kauno miesto savivaldybei (t. II, b. l. 157-159), 1997-03-27 prašyma Kauno miesto merui (t. II, b. l. 160), 2002-09-02 prašyma Kauno miesto merui (t. II, b. l. 161). 1997-04-02, 2002-09-02, 2003-05-26, 2003-12-12,  2004-03-12, 2004-08-19, 2006-04-19 pareiškejas taip pat kreipesi i Kauno miesto savivaldybe (mera). Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriui 2004-06-07 paduotame prašyme nurodoma, kad pareiškejas 1991-05-09, 1997-03-27, 2002-09-02 kreipesi i Kauno miesto savivaldybe del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata M. Daukšos g. 27A.

Teismas atkreipe demesi i tai, kad pats pareiškejas nevienodai nurodo prašymu padavimo datas, taciau Nuosavybes teisiu atkurimo byloje yra prašymai, paduoti nuo 1997 metu. Iš Nuosavybes teisiu atkurimo byloje esancio susirašinejimo tarp pareiškejo ir Kauno miesto savivaldybes teismas sprende, kad kartu su prašymais pateiktu dokumentu nepakako, kad butu atkurta nuosavybes teise i pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune. Anot teismo, šios bylos dokumentai rodo, kad Kauno miesto savivaldybes meras ir administracija nuo 2002 metu teikdavo atsakymus i pareiškejo prašymus. Pa˛ymejo, kad atsakymu neteikimas iki 2002 metu, 2006 metais jau negalejo buti teismui skund˛iamas, nes butu praleisti ABTI 33 straipsnyje numatyti apskundimo terminai, kai vilkinama priimti sprendima. Vilkinimas gali buti skund˛iamas per 2 menesius nuo tos dienos, kai baigiasi  istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas. Pagal Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsni sprendimai del nuosavybes teisiu atkurimo priimami per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Pareiškejas isitikines, kad jis pateike visus butinus dokumentus, todel skusti sprendimo nepriemima ir privalejo per 2 menesius nuo dienos, kai sprendimas turejo buti priimtas. Ivertines aplinkybe, kad nuo 2003 metu atsakymai pareiškejui buvo teikiami, teismas pa˛ymejo, jog pareiškejas neteisingai nurodo, jog tik 2006 metais buvo pradetas nagrineti jo prašymas. Del pareiškejo argumento, esa Kauno miesto savivaldybe prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo pradejo nagrineti 2006 m. gegu˛es 18 d., teismas pasisake, kad pareiškejas taip nusprende remdamasis aplinkybe, jog tuo metu gavo savivaldybes  rašta, jog truksta dokumentu, kurie butini nuosavybes teisems atkurti, taip pat pa˛ymejo, kad pareiškejas nieko nepaaiškina del nuo 2003 metu gautu savivaldybes raštu. 2006 m. gegu˛es 18 d. rašte Nr. 10-2-1753 nurodoma, kad nuosavybes teisems atkurti  nepakako dokumentu, be to,  buvo praleistas istatyme nustatytas terminas dokumentams pateikti.

Teismas pa˛ymejo, jog pareiškejas del prašymu datu  nepateike tvirtu irodymu, taciau, atsi˛velgiant i minetas Atkurimo tvarkos istatymo nuostatas, prašymai, kurie nebuvo išnagrineti iki šio istatymo isigaliojimo, turejo buti nagrinejami šio istatymo nustatyta tvarka.

Teismas pastebejo, kad Atkurimo tvarkos istatyme nustatyti sprendimo del nuosavybes teises atkurimo terminai – sprendimas turejo buti priimtas per 6 menesius nuo nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo dienos. Toks terminas nustatytas nuosavybes teisiu atkurimui tiek natura, tiek kompensuojant. Pareiškejo teigimu galutinis dokumentas, patvirtines nuosavybes teises, buvo Kauno apygardos teismo 2006 m. baland˛io 5 d. sprendimas civilineje byloje Nr. A2-287-1/2006, nors pirmiau minetame savivaldybes 2006 m. gegu˛es 18 d. rašte nurodoma, kad dokumentu nuosavybes teisiu atkurimui nepakanka, o iš šio rašto turinio matyti, kad savivaldybe ivertino ir teismo 2006 m. baland˛io 5 d.  sprendima, kas reiškia, kad teismo sprendimas nebuvo ivertintas kaip pakankamas dokumentas atkurti nuosavybes teise. Pagal minetas istatymo nuostatas pareiškejas nuo šio teismo sprendimo pateikimo dienos, tuo atveju, jeigu butu pripa˛inta, kad tikrai pateikti visi butini dokumentai, nurodyti Atkurimo tvarkos istatymo 7 straipsnyje, tik per 6 menesius galejo reikalauti sprendimo priemimo. Taciau, kaip pastebejo teismas, pareiškejas kreipesi i teisma 2006 m. bir˛elio 16 d., taigi nelaukes 6 menesiu, per kuriuos galejo buti priimtas sprendimas. Kauno miesto savivaldybe skundo padavimo teismui momentu dar neturejo pareigos priimti teigiama ar neigiama sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, juo labiau, kad 2006 m. gegu˛es 18 d. raštu praneše pareiškejui, kad nuosavybes teisiu atkurimui dokumentu nepakanka, kad baigesi istatyme nustatytas dokumentu teikimo terminas. Teismas pa˛ymejo, kad pareiškejas šio rašto, kaip administracinio sprendimo, teismui neskund˛ia. Anot teismo, svarbu ir tai, kad kol vyko teisminiai gincai Kauno apygardos teismo civilineje byloje, Nr. 2A-287-1/2006 (prijungta byla), taip pat nuo skundo padavimo i šia byla momento – 2006 m. bir˛elio 16 d. – Kauno miesto savivaldybe negalejo atlikti jokiu veiksmu, kuriais butu nagrinejamas pareiškeju prašymas atkurti nuosavybes teise. Prad˛ioje vyko gincai teisme del pastato nuosavybes teises (mineta civiline byla), po to pareiškejas iš karto kreipesi i administracini teisma. Administracines proceduros tokiu atveju turejo buti sustabdytos pagal Viešojo administravimo istatymo nuostatas.

Teismas pa˛ymejo, kad Kauno miesto savivaldybe neturejo pareigos perduoti pareiškejo prašymo ir su juo susijusios med˛iagos Vilniaus dailes akademijai, Švietimo ministerijai, nes iki 2009 m. baland˛io menesio nei Akademijai nei Ministerijai pareiškejas nebuvo padaves prašymo del nuosavybes teisiu atkurimo. Atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad religines bendrijos prašymus del teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir turto gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vieta per vienerius metus nuo šio istatymo isigaliojimo dienos. Tokio prašymo faktiniam  turto valdytojui pareiškejas nebuvo pateikes, pagal dokumentus turto valdytoju buvo Kauno miesto savivaldybe, todel ji ir nagrinejo prašyma kiek tai leido atskirais periodais buvusi situacija. Nuo 2004 m. gruod˛io 10 d. iki 2006 m. baland˛io 5 d. vyko gincas del pastato nuosavybes teises. Todel, teismo vertinimu, nera pagrindo teigti, kad savivaldybe vilkino sprendimo priemima. Teismas taip pat pa˛ymejo, jog jis nesprend˛ia klausimo del anksciau paduotu prašymu nagrinejimo vilkinimo, nes vilkinima pareiškejas galejo skusti teismui ABTI 33 straipsnyje nustatytais terminais. Pa˛ymejo, kad vilkinima pareiškejas skunde 2004 metais Seimo kontrolieriu istaigai. Pagal Seimo kontrolieriaus rekomendacijas Kauno miesto savivaldybe kreipesi i teisma del pastato nuosavybes teisiu panaikinimo kitiems asmenims (t. II, b. l. 171-172). Tuo metu pareiškejas i teisma del vilkinimo nesikreipe, todel teismo vertinimu dabar konstatuoti vilkinima 1991 – 2004 metu periodu jau nera galimybes, nes praleisti procesiniai terminai. Be to, iš nuosavybes teisiu atkurimo bylos teismas nustate, kad  nuo 2002 metu pareiškejui raštu buvo atsakoma, kodel negalimas nuosavybes teisiu atkurimas. 2006 metu neigiamo atsakymo pareiškejas teismui neskund˛ia, taip pat neskunde ir kitu atsakymu, kuriais Kauno miesto savivaldybe praneše pareiškejui apie prie˛astis, del kuriu negalimas nuosavybes teisiu atkurimas i ginco pastata: t.y. Nuosavybes teisiu atkurimo byloje esantys raštai 2005-02-10 Nr. (A27V128)-R-487, 2004-07-22  Nr. (A27R9)-R-2007 , 2004-07-20  Nr. 10-2-1650, 2004-04-20  Nr. 10-2-1650 , 2004-03-02  Nr. 10-2-1065, 2004-01-15 Nr. 10-2-249, 2003-09-26  Nr. 631-2-2432. Šiuo raštu pareiškejui buvo pranešta, kad truksta dokumento, patvirtinancio nuosavybes teise, pasiulyta kreiptis i teisma del juridine reikšme turincio fakto nustatymo. Nuosavybes teise i ginco pastata atsisakyta atkurti ir 2003 m. bir˛elio 10 d. Kauno miesto savivaldybes administracijos raštu Nr. 631-2-1708 (ten pat). 2002 m. rugsejo 20 d. raštu Nr. 752 pranešta pareiškejui, kad istatyme nustatytu laiku nebuvo pateikti nuosavybes teise patvirtinantys dokumentai del ginco pastato, todel atsisakoma spresti klausima del nuosavybes teisiu atkurimo natura, šis atsisakymas teismui nebuvo skund˛iamas. Del išdestytu aplinkybiu teismas sprende, kad  nera pagrindo pripa˛inti Kauno miesto savivaldybes administracijos vilkinimo priimti sprendima.

Teismas konstatavo, kad pareiškejo prašymas ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu atkurti nuosavybes teise i pastata M.Daukšos g. 27A, Kaune, natura, negali buti tenkinamas del to, kad pareiškejas nera tinkamas subjektas pagal Atkurimo istatymo 5 straipsni, o Kauno miesto savivaldybes administracija pagal Atkurimo tvarkos statymo 8 ir 9 straipsni negali priimti sprendimo del nekilnojamojo turto gra˛inimo, nes jis nera Kauno miesto savivaldybes administracijos ˛inioje. Pa˛ymejo, jog del to šiuo atveju nera reikšminga ir tai, kad nuosavybes teise negali buti atkuriama, nes tai draud˛ia Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktai. Pastatas perduotas švietimo istaigai. Atliktos teismo ekspertizes išvadoje (Kauno technologijos universiteto Architekturos ir statybos instituto 2008 m. bir˛elio 30 d. Statybines technines ekspertizes aktas Nr. 08-48) pasakyta, kad pastatas yra iš esmes perstatytas (rekonstruotas) 1986 metais, pastato M.Daukšos g. 27A, Kaune, pagrindines konstrukcijos (daugiau kaip 50 procentu muriniu pamatu ir sienu, bei visos laikancios medines perdangu sijos, visos laikancios medines stogo konstrukcijos) pakeistos 1985 – 1986 m. vykdant pastato rekonstrukcijos – statybos darbus. Nustatyta, kad pagrindiniu laikanciu konstrukciju pakeista 61,32 procentai arba kitu skaiciavimu 61,35 procentai, rekonstravus pastata sukurta naujo ploto. Paskutines 2006 m. lapkricio 20 d. inventorizacijos duomenimis, buvusio pastato bendras plotas 322,53 kv.m. ( nustatytas 1952 m. kovo 17 d. inventorizacijos metu) padidejo iki 470,14 kv. m. (vien pagrindinis pastatas), o kartu su priestatais pastato bendras plotas sudaro 692,31 kv. m., t. y. buvusio pastato, be priestatu, plotas padidejo 45,8 procento. Teismas pa˛ymejo, jog net ir laikantis pareiškejo pozicijos, kad negalima skaiciuoti priestatu, tai ir be priestatu pastatas negali buti gra˛intas vadovaujantis Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnio 2 punktu. Ekspertu išvadoje teigiama, kad naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusio, nes priestatai kartu su pagrindiniu pastatu sudaro vieninga mokomaji tekstiles ir keramikos laboratoriju ir dirbtuviu kompleksa.

Del aptartu prie˛asciu teismas sprende, kad nagrinejamu atveju negali buti tenkinamas pareiškejo reikalavimas, kurio jis keisdamas reikalavimus ir tikslindamas skundus neatsisake: ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukšos g. 27A, Kaune, gra˛inant ši pastata Kauno ˛ydu religinei bendruomenei natura. Pa˛ymejo, jog pareiškejas nereikalavo ipareigoti priimti bet koki sprendima, o reikalavo ipareigoti priimti sprendima gra˛inti turta natura, todel del tokio reikalavimo ir pasisakoma. Atkreipe demesi i tai, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybe jau negali priimti jokio sprendimo, nes nuo 2008 metu pasikeite turto valdytojas.

III. Del reikalavimo ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769 perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai.

Teismas konstatavo, jog šis reikalavimas negali buti tenkinamas del to, jog iki pareiškejo skundo padavimo teismui, Kauno miesto savivaldybes administracijai buvo ˛inoma, kad pareiškejas nera padaves Vilniaus dailes akademijai prašymo atkurti nuosavybes teise. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Vilniaus dailes akademija (t. II, b. l. 169) tik nuo 2008 m. sausio 11 d. turto patikejimo teise valdo pastata, taciau prašymas atkurti nuosavybes teise Akademijai  nera paduotas.  Nekilnojamojo turto registro duomenys, kai tiksliai ˛inomas pastato adresas, yra viešai prieinami, todel teismo vertinimu pareiškejas visais periodais galejo su˛inoti, kas valdo pastata. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos atstoves teismo posedyje pateiktu paaiškinimu teismas nustate, kad tik 2009 m. baland˛io 15 d. ministerijoje buvo gautas pareiškejo prašymas atkurti nuosavybes teise i ginco pastata. Taigi reikalavimas perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla, kuri yra prijungta prie nuo 2006 m. bir˛elio 16 d. nagrinejamos administracines bylos, yra pateiktas per anksti. Pa˛ymejo, jog pareiškejui kreipiantis i teisma, Kauno miesto savivaldybes administracija neturejo jokio pagrindo perduoti šia nuosavybes teisiu atkurimo byla Švietimo ir mokslo ministerijai, be to, šia byla buvo butina perduoti ginca nagrinejanciam teismui. Gincas del tokios bylos perdavimo ar atsisakymo perduoti  nera kiles, todel pareiškejo prašymas negali buti tenkinamas. Pa˛ymejo, jog teismas vadovaujantis ABTI 5 straipsniu gina tik pa˛eista ar gincijama teise ar istatymu saugoma interesa, o šiuo atveju nera nei pa˛eistos, nei gincijamos teises nei istatymu saugomo intereso, kuri reikia ginti.

IV. Del reikalavimo ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti Daukšos g. 27a, Kaune.

Teismas nustate, kad ginco pastatu nuo 1974 metu faktiškai naudojosi ne Kauno miesto savivaldybe, o Vilniaus dailes akademija. 1974 metais 322,53 kv. m. bendro ploto sandeli, esanti M. Daukšos g. 27A, Kaune, Kauno miesto vykdomasis komitetas perdave naudotis Lietuvos valstybinio dailes instituto vakariniam skyriui. Institutas pastata rekonstravo ir 1988 m. gruod˛io 14 d. Kauno miesto vykdomasis komitetas prieme sprendima Nr. 440 perduoti ši pastata i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu byloje Nr. 201203112 yra Kauno miesto liaudies deputatu tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. gruod˛io 14 d. sprendimas Nr. 440 (minetos bylos lapas 43), kurio 8 punktu murinis sandelis M. Daukšos g. 27A perduodamas i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. 2000 m. spalio 9 d. prašymu Nr. 5-403207 Kauno dailes institutas praše atlikti nekilnojamojo turto, esancio adresu Kaunas, M. Daukšos g. 27A, nuosavybes (patikejimo) teises iregistravima (ten pat, l. 53). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu byloje yra duomenu, kad iki 2000 metu Kauno dailes institutas u˛ ginco pastato rekonstravimo darbus sumokejo 327 tukstancius rubliu (ten pat, l. 57). 2000 metais prašymas iregistruoti turta nebuvo  patenkintas, nes pastatas buvo rekonstruotas, o statybos darbai nebuvo iregistruoti nekilnojamojo turto registre (ten pat, l. 60, išvada). Vilniaus dailes akademijos Kauno dailes institutas 2006 metais kreipesi i VI Registru centra del ginco pastato kadastro duomenu keitimo (ten pat, l. 98-100). Kauno miesto savivaldybes administracija 2007 m. spalio 10 d. kreipesi i VI Registru centra, prašydama patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, susijusius su ginco pastatu, nurode, kad pastatas dar 1988 metais perduotas Valstybiniam dailes institutui (ten pat, b. l. 107). Visu šiu prašymu galutinis nagrinejimo rezultatas buvo tas, kad remiantis Vilniaus dailes akademijos 2008 m. sausio 2 d. prašymu (ten pat, l. 115) 2008 m. sausio 11 d. buvo išduotas pa˛ymejimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre, kuris patvirtina, kad Vilniaus dailes akademija turto patikejimo teise valdo pastata – sandeli, esanti M. Daukšos g. 27A, Kaune. Iregistravimo pagrindas - LDT vykdomojo komiteto sprendimas 1988 m. gruod˛io 14 d., Nr. 440. Šio pagrindo nurodymas reiškia, kad nuo 1988 metu sprendime nurodytos datos pastata patikejimo teise valde Valstybinis dailes institutas (pavadinimas keitesi), veliau - Vilniaus dailes akademija.

Teismas pa˛ymejo, kad nuosavybes teise šiuo metu gali buti atkurta tik vadovaujantis Atkurimo tvarkos istatymo nuostatomis. Šio istatymo 5 straipsnis numato, kad religines bendrijos prašymus del teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo ir turto gra˛inimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vieta per vienerius metus nuo šio istatymo isigaliojimo dienos. Atkurimo tvarkos istatymo 8 straipsnis nustato, kad religiniu bendriju prašymus del išlikusio nekilnojamojo turto, esancio savivaldybiu ˛inioje, nagrineja miesto (rajono) valdyba (meras), turto, esancio kitu valstybiniu imoniu, istaigu, organizaciju ˛inioje, - ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso šios organizacijos arba turtas. Teismas vertino, kad del Vilniaus dailes akademijos ˛inioje esancio nekilnojamojo turto sprendima gali priimti tik Švietimo ir mokslo ministerija, bet prašymas turejo buti pateiktas Vilniaus dailes akademijai (Atkurimo tvarkos istatymo 5 straipsnis). Teismas nustate, kad reikalavimas del Švietimo ir mokslo ministerijos vilkinimo priimti sprendima teismui paduotas ir priimtas 2009 m. kovo 5 d. (t. II, b. l. 101-103) teismo posed˛io metu protokoline teismo nutartimi. Pareiškejo atstovai teismo posedyje aiškino, kad sprendimo nepriemima jie vertina kaip vilkinima. Atsi˛velgiant i tai, kad nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Vilniaus dailes akademija iki pareiškejui paduodant nauja reikalavima teismui dar nebuvo gave jokio pareiškejo prašymo del nuosavybes teisiu atkurimo (tiesiogiai paduoto ar persiusto iš Kauno miesto savivaldybes administracijos), nebuvo sprende tokio prašymo priemimo galimybes klausimo, po to, klausimo, ar su prašymu pakankamai pateikta dokumentu, nesprende del subjekto tinkamumo, kitu klausimu, kuriuos butina ivertinti pagal Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsni, teismas pasisake, kad negali buti pripa˛intas joks vilkinimas priimti teigiama ar neigiama sprendima. Pa˛ymejo, jog Švietimo ir mokslo ministerija paskutiniame šios bylos teismo posedyje paaiškino, kad 2009 m. baland˛io 15 d. gavo pareiškejo prašyma atkurti nuosavybes teises i ginco pastata, taciau proceduras sustabde, kadangi, kol vyksta gincas teisme, Viešojo administravimo istatymo nuostatos nenumato galimybes priimti administracini sprendima.  Pa˛ymejo, kad pareiškejas šio 2009 m. baland˛io 15 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje gauto prašymo svarstymo proceduru negincija, be to, kol teisme nagrinejama byla Ministerija negali spresti  nuosavybes teisiu atkurimo klausimo pagal Atkurimo tvarkos istatymo nuostatas.  Todel Švietimo ir  mokslo ministerijos  vilkinimas negali buti pripa˛intas.

V. Del reikalavimo ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe priimti sprendima

Teismas nustate, jog pareiškejas, teikdamas reikalavima Vyriausybei, remiasi tuo, kad institucijos, kurioms pavesta Atkurimo tvarkos istatymu atkurti nuosavybes teise, nesprende šio klausimo. Reikalavimas suformuluotas Vyriausybei (ne valstybei), nors atsakovu pareiškejas nurode ir Valstybe. Reikalavima Vyriausybei pareiškejas grind˛ia Vyriausybes kanceliarijos 2009 m. gegu˛es 19 d. raštu Nr. 12-3140 (t. II, b. l. 191-196). Teismas vertino,  jog šis raštas nesukelia Vyriausybei jokiu pareigu (apie tai pasakyta paciame rašte) Taip pat šis raštas nesukuria jokiu teisiu ir pareigu Kauno miesto savivaldybes administracijai ar Švietimo ir mokslo ministerijai.

Vyriausybei Atkurimo tvarkos istatymo 15 straipsnis išimtiniais atvejais suteikia teise gra˛inti išlikusi nekilnojamaji turta ir Atkurimo tvarkos istatymo 4 straipsnyje nustatytu išimciu atvejais. Tokiam Vyriausybes ir religines bendrijos susitarimui turi pritarti Seimas. Ši Vyriausybes teise yra absoliucios diskrecijos teise, be to, butinas Vyriausybes ir religines bendrijos susitarimas, todel Vyriausybe negaletu buti ipareigota gra˛inti turta teismo sprendimu. Teismas pa˛ymejo, jog atsi˛velgiant i ABTI 16 straipsnio 2 dali, teismas negali tirti Vyriausybes veiklos, todel šioje dalyje byla turi buti nutraukta vadovaujantis ABTI 101 straipsnio 1 punktu, nustatanciu, kad teismas nutraukia byla, jeigu byla nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai. Ginco klausimu pareiškejas gali kreiptis tiesiogiai i Vyriausybe (išaiškinama vadovaujantis ABTI 102 straipsnio 1 dalimi).  

 

III.

 

Pareiškejas Kauno ˛ydu religine bendruomene (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda (t. III, b. l. 79-87), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja: 1) ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo pareiškejui Kauno ˛ydu religinei bendruomenei i buvusios sinagogos pastata, esanti Daukšos g. 27A, Kaune; 2) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769.

Apeliacini skunda grind˛ia šiais pagrindiniais motyvais:

            1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taike Atkurimo tvarkos istatyma ir priejo prie klaidingos išvados, kad Kauno ˛ydu religine bendruomene neturi religines bendrijos statuso. Pa˛ymi, kad tiek istatymu leidejas, tiek valstybes institucijos savoka „bendrija“ praktikoje taiko ir vartoja placiaja prasme – apjungdama tiek religines bendrijas, tiek bendruomenes, tiek centrus, kadangi ne visu tradiciniu religiniu konfesiju ba˛nycios turi hierarchine struktura. 1995 m. spalio 4 d. priimtame Lietuvos Respublikos religiniu bendruomeniu ir bendriju istatyme numatyta, kad valstybe pripa˛ista devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dali sudarancias tradicines Lietuvoje egzistuojancias religines bendruomenes ir bendrijas (5 straipsnis), o to paties istatymo 13 straipsnyje itvirtinta nuostata, kad religinems bendruomenems, bendrijoms ir centrams gali nuosavybes teise priklausyti maldos namai, gyvenamieji namai ir kiti statiniai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taike Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2007 m. spalio 26 d. nutarti administracineje byloje Nr. A2-942/2007, nes šios bylos aplinkybes nera analogiškos nagrinejamai bylai. Minetoje byloje kalbama apie katalikiškaja bendruomene, kuri priklauso konfesijai su grie˛ta konfesine (bendruomenine) hierarchija, tuo tarpu pareiškejas yra ˛ydu (judeju) konfesijos tradicine religine bendruomene, kuri tvarkosi autonomiškai ir neturi konfesines hierarchijos.

             2. Teismas nepagristai sprende, kad pareiškejui nuosavybes teises negali buti atkurtos ir del to, kad Kaune yra dar kelios ˛ydu religines bendruomenes. Pa˛ymi, kad buvimas ˛ydu religine bendruomene savaime nesuteikia teises buti pretendentu atkurti nuosavybes teises. Akcentuoja, kad teismo minimos Kauno chasidu sinagogos religine bendruomene ir Kauno krašto judeju religine bendruomene neveike ir nebuvo iregistruotos tuo metu kai buvo priimtas Religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatymas, todel yra praleidusios visus terminus paduoti atitinkamus prašymus. Pa˛ymi, kad Lietuvos ˛ydu religine bendrija negali buti laikoma nei Lietuvoje veikianciu ˛ydu tradiciniu religiniu bendruomeniu vyriausiaja vadovybe, nei tinkamu nuosavybes teises atkurimo subjektu, nes tai savanoriškumo pagrindais susivienijusiu bendruomeniu isteigta organizacija. Pa˛ymi, kad ne visos bendruomenes yra istojusios i šios religines bendrijos sudeti. Mineta bendrija taip pat nera istatyme nustatytais terminais pasikreipusi i valstybes institucijas del Kaune išlikusio ˛ydu religinio turto gra˛inimo, todel teismas nepagristai itrauke ja bei kitas religines bendruomenes treciaisiais suinteresuotais asmenimis šioje byloje.

             3. Laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2000 m. Kauno ˛ydu religinei bendruomenei buvo atkurtos nuosavybes teises i 6 pastatus, laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2009 m. pareiškejui perduoti neatlygintinai nuosavyben 2 ˛emes sklypai pagal ˇemes reformos istatyma. Šios aplinkybes patvirtina, kad institucijoms, igaliotoms spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausimus, inter alia teismams nekilo abejoniu del pareiškejo subjektiškumo.

             4. Teismas neteisingai nustate, kad pareiškimas del nuosavybes teisiu atkurimo turejo buti paduotas Vilniaus dailes akademijai ir nepagristai atmete reikalavima ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769. Viešojo registro duomenimis iki 2008 m. sausio 11 d. pastato Daukšo g. 27a, Kaune, Lietuvos valstybes turto patiketiniu buvo nurodyta Kauno miesto savivaldybes taryba, i kuria ir kreipesi pareiškejas, siekdamas realizuoti savo teises. Pasikeitus turto patiketiniui, savivaldybe privalejo imtis priemoniu ir perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla tam subjektui, kuris pagal istatyma yra igaliotas spresti klausima del nuosavybes teisiu atkurimo.

              5. Teismas nepagristai atmete reikalavima ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata, kadangi teismo sprendimo priemimo diena (net nuo 2009 m. baland˛io 14 d.) pareiškejos pateikto prašymo buvo praeje daugiau kaip 6 menesiai.

              6. Pasisakydamas, kad pareiškejas negali apsispresti del kurio iš atsakovu  veiksmu (neveikimo) buvo pa˛eistos jo teises, teismas pa˛eide ABTI 37 straipsnio 4 dali,

               7. Teismas neivykde ABTI 108 straipsnyje numatytos pareigos priimti atskiraja nutarti del instituciju padarytu istatymo pa˛eidimu. Mano, kad Kauno miesto savivaldybes tarybos patikejimo teise galejo pasibaigti tik esant kompetentingos valstybes institucijos sprendimui perduoti ši turta patikejimo teise kitam subjektui bei ši turta realiai perdavus priemimo-perdavimo aktu. Nesant šiu teisiniu dokumentu, toks perdavimas vertintinas kaip istatymu pa˛eidimas.

              Apeliantas taip pat praše kreiptis i Konstitucini Teisma su prašymu ištirti, ar Atkurimo tvarkos istatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 3 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria numatyta tik religiniu bendriju, taciau nenumatyta religiniu bendruomeniu teise, susigra˛inti išlikusi nekilnojamaji turta, neprieštarauja  Konstitucijos 43 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijos 23 straipsniui.

Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. III, b. l. 94-97) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti, kadangi apelianto argumentai yra nepagristi.

Atsakovas nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai pateikia šiuos argumentus:

1.Del reikalavimo ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo pa˛ymi, kad pagal Atkurimo istatymo nuostatas del nuosavybes teisiu i ginco pastata atkurimo reikia kreiptis i turto valdytoja (šiuo atveju – Vilniaus dailes akademija), o toki prašyma išnagrinetu Ministerija. Pa˛ymi, kad pareiškejas prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata pateike jau vykstant teisminiam procesui šioje byloje (gautas Ministerijoje 2009 m. baland˛io 15 d.). 2009 m. baland˛io 23 d. pareiškejui pranešta raštu, kad  pagal Viešojo administravimo istatyma sprendimo priemimas kol nagrinejama byla teisme nera galimas.

2.Priešingai, ne teigia pareiškejas, pa˛ymejimo, nurodancio nekilnojamo daikto iregistravima nekilnojamojo turto registre, išdavimo datos negalima laikyti nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pateikimo diena nuo kurios skaiciuotini terminai.

3. Istatymai nenumato pareigos perduoti nuosavybes teisiu atkurimo byla, be to, šiuo atveju, mineta byla buvo butina perduoti  šia administracine byla nagrinejanciam teismui.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. III, b. l. 99-104) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti iš esmes analogiškais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui (t. III, b. l. 1-4).

Atsakovas Vilniaus dailes akademija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. III, b. l. 113-116) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti iš esmes analogiškais, kaip ir Švietimo ir mokslo ministerija, argumentais.

 

Teiseju kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškejas Kauno ˛ydu religine bendruomene nagrinejamoje byloje iškele administracini ginca del nuosavybes teises atkurimo i pastata, esanti Daukšos g. 27A, Kaune. Pareiškejas pretenduoja, kad jam butu atkurtos nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta – pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune (planuose ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašuose pastatas ˛ymimas indeksu 1H2p).

           Pirmosios instancijos teismas, ištyres ir ivertines pateiktu i byla irodymu visuma, teisingai nustate, kad pastatu M. Daukšos g. 27A, Kaune (iki nacionalizacijos  šio pastato adresas - Daukšos g. Nr. 9, Kaunas) nuo 1974 metu naudojosi tuometinis Lietuvos valstybinis dailes institutas (veliau pakeitus pavadinima – Vilniaus dailes akademija). 1988 m. gruod˛io 14 d. Kauno miesto vykdomasis komitetas prieme sprendima Nr. 440 perduoti ši pastata i Lietuvos valstybinio dailes instituto balansa. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašai patvirtina, kad  iki 2008 m. sausio 11 d.  pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune (sandeli), i kuri nuo 1952 m. bir˛elio 11 d. buvo iregistruota valstybes nuosavybe, patikejimo teise valde Kauno miesto savivaldybes taryba, nuo 2008 m. sausio 11 d. patikejimo teise  valdo Vilniaus dailes akademija.

           Pareiškejui šioje byloje iškelus administracini ginca (skundas apygardos administraciniam teismui pateiktas 2006 m. bir˛elio 16 d.) galiojo 1995 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma Nr.I-822 (2002 m. liepos 2 d. istatymo Nr. IX-1035 redakcija), kurio 9 straipsnis nustate, kad sprendimus del išlikusio nekilnojamojo turto, esancio savivaldybiu ˛inioje, priima miesto (rajono) tarybos, del turto, esancio valstybiniu imoniu, istaigu ir organizaciju ˛inioje, - ministerija, kurios reguliavimo sriciai priklauso šios imones, istaigos, organizacijos arba turtas. Minetas teisinis reguliavimas nepasikeites.

            Nustatyta, kad pareiškejui Kauno ˛ydu religinei bendruomenei iškelus šioje byloje administracini ginca, viešojo administravimo subjektas, kurio kompetencijai pagal Atkurimo tvarkos istatyma buvo priskirta priimti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i išlikusi nekilnojamaji turta, buvo Kauno miesto savivaldybes taryba. Pareiškejas kreipdamasis i administracini teisma praše ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriu priimti sprendima – atkurti Kauno ˛ydu religinei bendruomenei nuosavybes teises i sinagogos pastata, esanti M. Daukšos g. 27A, Kaune, gra˛inant ši pastata natura. Nuo 2008 m. sausio 11 d. pasikeitus ginco pastato valdytojui patikejimo teise, Kauno miesto savivaldybes administracija pagal Atkurimo tvarkos istatyma nebeturi igaliojimu priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i ginco pastata. Tai patvirtina ir  velesne pareiškejo pozicija pirmosios instancijos teisme (reikalavima del ipareigojimo priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata nukreipe  kitoms institucijoms – Švietimo ir mokslo ministerijai, Vyriausybei).

Apeliaciniame skunde bei apeliacines instancijos teisme pareiškejas savo reikalavimu apimti susiaurino iki reikalavimu: 1) ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo Kauno ˛ydu religinei bendruomenei i buvusios sinagogos pastata, esanti Daukšos g. 27A, Kaune; 2) ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769. Administraciniu bylu teisenos istatymas pareiškejui suteikia teise atsisakyti visu, ar dalies savo reikalavimu bet kurioje bylos nagrinejimo stadijoje (ABTI 52, 133 str.). Atsi˛velgdama i pareiškejo apeliacines instancijos teisme palaikomus reikalavimus, teiseju kolegija nutraukia apeliacini procesa ta apimtimi, kuria pareiškejas atsisake savo reikalavimu (ABTI 52, 101 str.3 p., 133, str.), byla apeliacine tvarka nagrineja pareiškejo apeliacineje instancijoje palaikomu reikalavimu ribose ir nepasisako del pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri nera susijusi su pareiškejo apeliacineje instancijoje palaikomais reikalavimais.

Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pa˛eista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. Pagal šio istatymo 22 straipsnio 1 dali skunda (prašyma) del viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teise paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, iskaitant valstybes ir savivaldybiu viešojo administravimo tarnautojus, pareigunus ir istaigu vadovus, kai jie mano, kad ju teises ar istatymu saugomi interesai yra pa˛eisti. Taigi, asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisiu ar interesu pa˛eidima minetu istatymo nuostatu prasme suteikia jam teise  kreiptis i administracini teisma, taciau teismines gynybos prašantis asmuo turi teismui nurodyti kokios jo subjektines teises ar istatymu saugomi interesai ir kokiu konkreciu budu (atitinkamais aktais, veiksmais, neveikimu) yra pa˛eisti, suformuoti konkretu reikalavima, kuri išsprend˛iant vienu iš Administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytu budu, butu galima išspresti kilusi administracini ginca, taip pat turi išdestyti aplinkybes, kuriomis grind˛iamas reikalavimas, pateikti jas patvirtinancius irodymus. Ši pareiga pareiškejui kyla iš Administraciniu bylu teisenos istatymo 23 straipsnio 2 dalies 5,6,7 punktu, 24 straipsnio nuostatu. Nagrinedamas administracine byla teismas kilusio ginco ribose turi nustatyti: ar asmuo turejo jo nurodyta teise (istatymu saugoma interesa); ar ši teise (istatymu saugomas interesas) iš tikruju buvo pa˛eista ir ar buvo pa˛eista asmens skund˛iamo viešojo administravimo subjekto nurodytais administraciniais aktais, veiksmais (neveikimu); ar nustatyti teises aktu pa˛eidimai (jei tokie nustatomi) yra pagrindas pareikštiems reikalavimams patenkinti (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. baland˛io 19 d. nutartis administracineje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A502-906/2008 ir kt.).

               Pareiškejas savo  subjektine teise  susigra˛inti  pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune kildina iš 1990 m. vasario 14 d. istatymo „Del maldos namu bei kitu pastatu gra˛inimo religinems bendruomenems“, kuriam isigaliojus padave pirmaji (1991 m. gegu˛es 6 d.) ir velesnius prašymus Kauno miesto savivaldybei ir i˛velgia pagal ši istatyma igytos teises testinuma pagal 1995 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos religiniu bendriju teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tvarkos istatyma Nr.I-822.

               Nagrinejamu atveju turi buti nustatyta, ar pareiškejo nurodytas viešojo administravimo subjektas – Švietimo ir mokslo ministerija – Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsnio taikymo kontekste pa˛eide pareiškejo teise atkurti nuosavybes teises i ginco pastata. Viešojo administravimo subjektas gali pa˛eisti asmens teises veiksmais ar neveikimu. Teismas gali apginti asmens teises ar istatymu saugomus jo interesus del  ivykdyto (ar vykdymo) ir asmens skund˛iamo viešojo administravimo subjekto neteiseto veiksmo ar neveikimo. Byloje nustatyta, kad pareiškejas 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos administracinio teismo posedyje pateike patikslinta skunda, kuriuo praše ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima – atkurti nuosavybes teises i sinagogos pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune, taciau kreipdamasis i teisma del šio ipareigojimo pareiškejas Švietimo ir mokslo ministerijai net nebuvo pateikes prašymo. Byloje nera ginco del aplinkybes, kad pareiškejas i Švietimo ir mokslo ministerija del pastato M. Daukšos g. 27A, Kaune, gra˛inimo kreipesi 2009 m. baland˛io menesi (ministerija prašyma gavo 2009 m. baland˛io 19 d.), t. y. veliau nei kreipesi i  teisma, prašydamas ipareigoti ministerija priimti sprendima. Taigi pareiškejo kreipimosi i teisma momentu atsakovas Švietimo ir mokslo ministerija nebuvo pa˛eidusi ir negalejo pa˛eisti pareiškejo teisiu ar interesu, nes pareiškejas jai nebuvo pateikes prašymo atkurti nuosavybes teises. Byloje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija del pareiškejo 2009 m. baland˛io 19 d. prašymo nera priemusi jokio sprendimo (nei teigiamo, nei neigiamo), nes atsi˛velgdama i aplinkybe, kad pareiškejas kreipesi i teisma, vadovaudamasi Viešojo administravimo istatymo 23 straipsnio 4 dalimi sustabde administracine procedura del nagrinejamos administracines bylos (2009 m. baland˛io 23 d. pranešimas  Nr.78-08-R-309). Pagal  Viešojo administravimo istatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu paaiškeja, kad, pradejus administracine procedura, skunda tuo paciu klausimu pradejo nagrineti ir teismas, administracine procedura sustabdoma, kol teismas išnagrines skunda, ir apie tai pranešama asmeniui. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad ši Švietimo ir mokslo ministerijos veiksma nera pagrindo vertinti kaip atsisakyma priimti sprendima, ar kitaip traktuojama neteiseta veiksma, nes pareiškejo 2009 m. baland˛io 19 d. prašymo nagrinejimo proceduros sustabdymas viešojo administravimo institucijoje nagrinejamu atveju iš esmes atitiko Viešojo administravimo istatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo salygas. Taciau teiseju kolegija pa˛ymi, kad nors gincas nagrinejamoje byloje buvo iškeltas del ipareigojimo priimti sprendima atkurti pareiškejui  nuosavybes teises i ta pati pastata M. Daukšos g. 27A, Kaune, kuri nuo 2008 m. sausio 11 d. patikejimo teise valdo i Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sriti patenkanti istaiga (Vilniaus dailes akademija), taciau pareiškejas administracini ginca teisme iškele ne del Švietimo ir mokslo ministerijos kokiu nors veiksmu ar aktu, o del kito viešojo administravimo subjekto (Kauno miesto savivaldybes) neveikimo. Švietimo ir mokslo ministerija del pastato M. Daukšos g. 27A, Kaune, gra˛inimo iki 2009 m. baland˛io 19 d. nebuvo gavusi pareiškejo prašymu del pastato gra˛inimo, todel neturejo iš istatymu kylancios pareigos atlikti kokius nors veiksmus pareiškejo interesais, ar nuo ju susilaikyti. Gavusi pareiškejo prašyma del mineto pastato gra˛inimo, Švietimo ir mokslo ministerija pagal Atkurimo tvarkos istatymo 9 straipsni šiuo metu patenka i subjektu rata, kuriam suteikta kompetencija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo. Pagal nagrinejamos bylos aplinkybes teiseju kolegija konstatuoja, kad pareiškejas reikalavima Švietimo ir mokslo ministerijai del ipareigojimo priimti sprendima del pastato gra˛inimo iškele šiai institucijai nepa˛eidus pareiškejo teisiu ar teisetu interesu (nepareiškes šiam viešojo administravimo subjektui, jog prašo gra˛inti pastata, nepriemus jam nepalankaus sprendimo, neatsisakius ji priimti, ar kt.). Esant minetoms aplinkybems teismas neturi pagrindo ipareigoti Švietimo ir mokslo ministerija priimti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo i pastata, nes ji nera atsisakiusi priimti toki sprendima ir neatsisako ji priimti. Švietimo ir  mokslo ministerija turetu atnaujinti sustabdyta pareiškejo 2009 m. baland˛io 19 d. prašymo nagrinejimo procedura ir priimti sprendima, ivertindama visas aplinkybes pagal Atkurimo tvarkos istatyma. Tik tuo atveju, jei priimtas sprendimas netenkintu pareiškejo, galetu kilti gincas teisme. Teiseju kolegijos vertinimu, esant aukšciau aptartoms aplinkybems, t. y. Švietimo ir mokslo ministerijai iš esmes net nepradejus spresti nuosavybes teisiu atkurimo klausimo, pirmalaikis teismo isikišimas i nuosavybes teisiu atkurimo procesa nepagristai apribotu Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija. Patikrinusi byla teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nera pagrindo ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai Nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769, nes nera ginco dalyko (savivaldybe neatsisako ja perduoti, o prašoma perduoti byla šiuo metu yra prie nagrinejamos administracines bylos).

              Pagrindo kreiptis i  Konstitucini Teisma su prašymu ištirti, ar Atkurimo tvarkos istatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 3 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria numatyta tik religiniu bendriju, taciau nenumatyta religiniu bendruomeniu teise, susigra˛inti išlikusi nekilnojamaji turta, neprieštarauja Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 43 straipsnio 1 daliai ir  23 straipsniui, teiseju kolegija nagrinejamu atveju nenustate  ir šis apelianto prašymas netenkinamas.

 

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškejo Kauno ˛ydu religines bendruomenes apeliacini skunda del Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ipareigojimo priimti sprendima ir Kauno miesto savivaldybes administracijos ipareigojimo perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai nuosavybes teisiu atkurimo byla Nr. 2-3769 atmesti. Likusioje dalyje apeliacini procesa nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 19 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

 

Teisejai                                                                                    Audrius Bakaveckas

 

                                                                                                Laime Baltrunaite

 

                                                                                                                               Arunas Sutkevicius