Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-442-107-2008].doc
Bylos nr.: 1A-442-107-2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Stasys Valužis



Pranešėjas Stasys Valužis                                   Baudž. byla Nr. 1A-442-107/2008

Teisėjas Robertas Povilaitis                                               Procesinio sprendimo kategorija

                                 1.2.4.8.1.; 1.1.8.6.2.; 2.1.15.1.2.;

                    2.4.6. (S)

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2008 m. gruodžio  11 d.

Klaipėda

 

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Rasos Valentinienės, Stasio Valužio,

sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,

dalyvaujant nukentėjusiesiems E. B.,

nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą J. B.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Antanui Butautui,

gynėjui Rolandui Stirbinskui,

nukentėjusiojo E. B. atstovui advokatui Antanui Butautui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. B. atstovo advokato Antano Butauto apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-09-25 nuosprendžio, kuriuo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas penkiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

              Iš R. P. priteista nukentėjusiajam E. B. 800 litų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo E. B. atstovei pagal įstatymą J. B. 121,03 litų turtinei žalai atlyginti.

              Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

                                                                          n u s t a t ė :

 

              R. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 29 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė E. B. du kartus į veidą ir vieną kartą į kaklą, taip nežymiai sutrikdė E. B. sveikatą.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo E. B. atstovas advokatas A. Butautas teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai išspręsta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Advokatas A. Butautas mano, kad teismas iš kaltinimo nepagrįstai, kaip neįrodytą, pašalino aplinkybę, jog nuteistasis R. P. E. B. mušė kastetu, o tokia teismo išvada, kad   R. P. kasteto nenaudojo, prieštarauja įrodymų byloje visetui. Advokatas nurodo, kad nuteistasis R. P. ir V. J. susitikę su E. B. pasisveikino, tačiau atėjo prie tvenkinio turėdami tikslą sumušti E. B.. V. J. laikė E. B. už rankų, o R. P. smogė kastetu du kartus į veidą ir vieną kartą į kaklą. Prie E. B. sumušimo prisidėjo ir V. J.. Jis smogė nukentėjusiajam į krūtinę. Po suduotų smūgių E. B. buvo laikomas, buvo norima ir toliau jį žaloti, tačiau nukentėjusiajam pavyko ištrūkti ir pabėgti. Advokatas teigia, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad nuteistojo R. P. veiksmais buvo siekiama ir toliau žaloti E. B., nes nuteistasis jį vijosi. Nukentėjusiojo atstovas teigia, jog teismas, remdamasis medicinos specialisto išvados baigiamąja dalimi, formaliai nurodė, kad pasekmės buvo nežymios, o tai prieštarauja objektyviems įrodymams – specialisto išvadai Nr. G 1504/08(03). Iš Šilutės medicinos centro medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2008-07-30, apžiūrėjus E. B., rasta: ant jo lūpos ir skruosto muštinės žaizdos, lūpos ir dantenų muštinės žaizdos, pirmi dantys viršutiniame žandikaulyje jautrūs, yra vertikalus ir lateralinis paslankumas, judinant skausmingi. Specialisto nuomone, E. B. sužalojimai padaryti kietų, bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikiu, todėl nukentėjusiojo atstovas mano, kad muštinės žaizdos ant lūpos, skruosto, dantenų padarytos smūgiuojant kastetu – žalojimui pagamintu įrankiu.

Nukentėjusiojo E. B. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog liudytojos L. B., N. L. ir R. L. parodė, kad, mušant E. B., R. P. turėjo kastetą. Advokatas teigia, jog teismas turėjo liudytojo V. J. parodymus vertinti kritiškai, nes E. B. mušė ir V. J.. Nukentėjusiojo atstovas mano, kad teismas, neįvertinęs objektyvių specialisto išvados duomenų dėl E. B. padarytų kūno sužalojimų kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių, daiktais, buvo su teismo medicinos specialisto išvada susipažinęs nepakankamai.                                                                       Nukentėjusiojo E. B. atstovas advokatas A. Butautas mano, kad teismas nukentėjusiojo E. B. atstovės pagal įstatymą J. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino tik iš dalies nepagrįstai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir pagrindų. Advokatas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, realiai į kilusio konflikto priežastis, bylos aplinkybes, į kaltinamojo veiksmų intensyvumą, kaltės laipsnį ir kaltininko turtinę padėtį, padaryto kūno sužalojimo mastą neatsižvelgė. Nukentėjusiojo atstovas tvirtina, jog nepilnametį E. B. nuteistasis R. P. sužalojo būdamas girtas, be jokios priežasties, tyčia, skatinamas tik noro mušti ir žaloti. Pats nuteistasis R. P. taikinamojo ir teisiamojo posėdžių metu prisipažino, kad mušė E. B. todėl, jog buvo girtas. Tai patvirtino ir liudytojas V. J.. Jis parodė, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, abu su     R. P. susitarė E. B. sumušti. Todėl, nukentėjusiojo atstovo teigimu, teismo teiginys, jog nusikaltimą išprovokavo nekorektiškas nukentėjusiojo sesers L. B. elgesys, yra nepagrįstas. Advokatas teigia, jog nepagrįsti teismo teiginiai ir apie tai, kad nusikaltimas truko trumpai, o pasekmės – nežymios.

Nukentėjusiojo atstovas A. Butautas akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir pagrindų teismams išaiškino, kad neturtinė žala yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą, įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Nukentėjusiojo atstovas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, lemiamu kriterijumi būti negali. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Advokatas teigia, kad teismas šiais kriterijais nesivadovavo, juos ignoravo.

Nukentėjusiojo atstovas A. Butautas apeliaciniame skunde nesutinka ir su tuo, kad teismas nuteistojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe palaikė tai, kad šis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Mano, kad tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, nes nuteistasis R. P. dėl pareikšto pagal BK 140 str. 1 d. kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, neigia, kad mušant E. B. naudojo kastetą, todėl tokie parodymai negali būti laikomi visišku kaltės pripažinimu. Iš R. P. elgesio taikinamojo ir teisiamojo posėdžių metu akivaizdžiai matėsi, kad jis dėl E. B. sužalojimo nesigaili, o dėl smūgių sudavimo prisipažino įrodymų verčiamas. Jį, darantį nusikaltimą, matė liudytojai   L. B., N. ir R. L., V. J., o E. B. padarytus sužalojimus patvirtina medicinos specialisto išvada.

Nukentėjusiojo E. B. atstovas A. Butautas, suprasdamas, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba, neigiamai necharakterizuojamas, neteistas, administracine tvarka nebaustas,  su teismo paskirta bausme ir jos rūšimi sutinka, mano, kad bausmė adekvati padarytai veikai.

Nukentėjusiojo atstovas A. Butautas prašo kaltinime R. P. palikti formuluotę, jog nuteistasis 2008-07-29, apie 21 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, suduodamas tris smūgius ranka su kasteltu – du smūgius į veidą ir vieną į kaklą, E. B. sukėlė fizinį skausmą, kartu nežymiai sužalojo jo sveikatą. Iš nuosprendžio pašalinti R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo E. B. atstovės pagal įstatymą J. B. civilinį ieškinį dėl 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti jį iš R. P. E. B., kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovė pagal įstatymą, nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Butautas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo R. P. nusikalstamos veikos kvalifikacija, paskirtos bausmės rūšis ir dydis apeliaciniame skunde neginčijami.

Apylinkės teismas nuteistojo R. P. nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikavo teisingai, aplinkybę, kad nuteistasis R. P. nukentėjusįjį E. B. sužalojo panaudojęs įrankį – kastetą, iš kaltinimo pašalino pagrįstai. Nuteistasis R. P. ir taikinamojo, ir teisiamojo posėdžių metu prisipažino, kad nukentėjusiajam E. B. sudavė smūgius, tačiau kategoriškai neigė tai, kad turėjo kastetą, kad ant rankos buvo ką nors užsidėjęs (b. l. 15, 65–66). Kad nuteistasis mušė E. B. tik kumščiu, o rankoje nieko neturėjo, patvirtina ir liudytojo V. J. parodymai (b. l. 69–70). Praėjus po įvykio dviem dienoms nukentėjusysis E. B. teismo medicinos ekspertui nurodė, kad kaltininkas smūgį sudavė kumščiu, ant kurio buvo kažkas uždėta, tačiau kastetu to daikto nepavadino (b. l. 2). Taikinamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. B. parodė, kad, suduodamas smūgius, R. P. ant rankos buvo užsidėjęs kažkokį daiktą, tačiau tiksliai to daikto neįvardijo (b. l. 15). Tik teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad mušdamas R. P. naudojo kastetą (b. l. 66–67). Liudytojos L. B., N. L., R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, mušdamas E. B., R. P. buvo kažką užsidėjęs ant rankos, gal būt kastetą, tačiau šį daiktą kiekviena apibūdino skirtingai ( b. l. 67-69). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje kasteto nerasta, o nuteistojo R. P. motina pas sūnų kasteto nebuvo mačiusi (b. l. 53). Iš specialisto išvados Nr. G 1504/08(03) matyti, kad sužalojimai nukentėjusiojo E. B. sveikatą sutrikdė nežymiai (b. l. 2). Kadangi dėl įrankio – kasteto – panaudojimo kilo abejonės, todėl apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę aiškino nuteistojo naudai, padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, nepanaudojant įrankių.

Apylinkės teismas nuteistojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), pripažino pagrįstai. Nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. R. P. kaltu prisipažino jau taikinamojo posėdžio metu, buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį E. B., žadėjo atlyginti žalą, norėjo taikytis, tačiau nukentėjusysis nenurodė konkrečios sumos (b. l. 15). Nuteistasis R. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo atlyginti žalą per pusę metų (b. l. 65–66, 71). Nors iš bylos aplinkybių ir nuteistojo atstovo skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo žalojime dalyvavo ir liudytojas V. J., šio nepilnamečio veiksmai ir vaidmuo nusikaltimo padaryme nevertinti, nes jam kaltinimai pareikšti nebuvo. advokato A. Butauto teiginys apeliaciniame skunde, kad nuteistasis R. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, nes neigia, kad mušdamas E. B. naudojo kastetą, todėl tai negali būti vertinama kaip  visiškas kaltės pripažinimas, laikomas nepagrįstu. Teismas abejones dėl įrankio panaudojimo kūnui žaloti kaltinamojo naudai vertino pagrįstai.

Nėra pagrindo keisti nuosprendį ir dėl mažesnės, negu prašė nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, neturtinės žalos priteisimo. Apylinkės teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo nuosprendyje motyvavo išsamiai ir pagrįstai, kolegijai teismo motyvai abejonių nekelia. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės  atėmimo atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, lemiamu kriterijumi nelaikoma, tačiau ir į šį kriterijų atsižvelgti būtina. Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

 

                                      n u t a r i a :

 

nukentėjusiojo E. B. atstovo advokato Antano Butauto apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Violeta Miliuvienė                                                                                                 

 

Teisėjai                                                                                                                         Rasa Valentinienė           

 

              Stasys Valužis