Administracinio nusižengimo byla Nr. II-137-917/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00162-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 

21.1.5; 21.3.2; 21.3.3; 21.9.10; 21.10.4; 21.11.3

                                                                                    (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai Poškienei,

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui – pareiškėjui V. G., jo atstovei advokatei R. U.,

liudytojai A. P. ir jos atstovei advokatei A. Ž.,

nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 23-ANR_N-1299-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20116753615), panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Kauno

Skunde pareiškėjas V. G. nurodė, kad skundžiamu nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį. Jam buvo paskirta 20 eurų dydžio bauda. Protokolas jam buvo surašytas ir minėtu nutarimu jis nubaustas todėl, kad 2020 m. birželio 4 d. V. G. būdamas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje, tai yra laiptinėje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, uždengė A. P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo į butą duris prie jų pritvirtindamas medinę plokštę ir tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi, jo manymu jis yra nepagrįstas, neteisėtas. Pareiškėjo nuomone, pareigūnas nagrinėjęs administracinę bylą nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių. Nutarime klaidingai nurodoma, kad pareiškėjas įvykdė administracinį nusižengimą, nes uždengė A. P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo į butą duris, prie jų pritvirtindamas medinę plokštę. Šios aplinkybės yra nepagrįstos, kadangi jis neuždengė durų, kaip nurodoma nutarime, nes uždengė tik duryse išdaužtą durų stiklą ir tai padarė po pokalbio su O. M., kuriai tuo metu nuosavybės teise priklausė butai, esantys name adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos durys yra laiptinėje, kuria naudojasi gyvenamųjų patalpų savininkai ir gyvenamųjų patalpų savininkams priklauso bendros dalinės nuosavybės teise, šios durys nėra A. P. buto durys, kaip nurodyta nutarime. Be to, A. P. neturi nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta nutarime. A. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - prekybos patalpa. Tai patvirtina pateikiamas nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Ši aplinkybė yra esminė, kadangi A. P., turėdama nuosavybės teise prekybos patalpas, negali naudotis gyvenamojo namo bendra laiptine, o turi naudotis atskiru įėjimu, kaip numatyta teisės aktuose. Draudimas, kad skirtingos paskirties patalpos negali turėti bendro įėjimo yra įtvirtintas teisės aktuose STR2.01.01:2004 gyvenamieji pastatai 178.3 p. bei Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše 1 ir 3 punktai.

Pareiškėjo nuomone, nutarime aplinkybės klaidingai yra nurodytos tikslu, kad jo veiksmuose būtų administracinių nusižengimo sutartis, nes iš nutarime klaidingai nurodytų pažeidimo aplinkybių, gal būtų galima daryti išvadą, kad dėl nutarime nurodytų pareiškėjo veiksmų A. P. negalėjo naudotis durimis ir todėl buvo pažeistos jos teisės. Nesuprantama, kuo gali būti pažeidžiamos A. P. teisės uždengus išdaužtą stiklą. Būtent klaidingas reikšmingų aplinkybių nustatymas įtakojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.

Skunde nurodoma, jog nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, nes nebuvo padaryta žalos A. P. teisės ir teisėtiems interesams, kadangi negali pažeisti asmens teisių, kurių asmuo neturi. Durys, kurių išdaužtą stiklą pareiškėjas užtaisė, yra laiptinėje ir jos yra visų gyvenamojo namo butų savininkų bendra dalinė nuosavybė ir nepriklauso A. P. nuosavybės teise, nes ankstesniam patalpų savininkui S. Ž., kurio teisių perėmėja yra A. P. buvo suteikta teisė įsirengti ginčo patalpas, jei bus įrengtas atskiras įėjimas. Tai patvirtina pateikiami sutikimai. Taigi durų, kurios yra gyvenamojo namo butų savininkų nuosavybė, sutvarkymas negalėjo pažeisti A. P. teisių ar teisėtų interesų.

V. G. veiksmuose nėra tyčios ir neatsirado jokios žalingos pasekmės, nebuvo pažeista jokia teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Tai patvirtina ir pats nutarimas, kuriame nėra nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė V. G.. Buto Nr. 2, esančio name savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijos pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso        su sutuoktine, kiti butai nuosavybės teise priklausė O. M., kuri sakė, kad reikia užtaisyti duryse išdaužtą stiklą, todėl pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o priešingai elgėsi, sutinkamai su civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad savininkas ar naudotojas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams. Nurodytu įėjimu A. P. naudotis negali, niekada šiuo įėjimu nesinaudojo ir net neturi teisės naudotis laiptine, kadangi minėtos durys yra laiptinėje ir skiria laiptinę, priklausančią namo gyvenamosioms patalpoms ir A. P. priklausančias patalpas, kurios yra negyvenamosios paskirties - prekybos patalpos ir turi turėti atskirą įėjimą. 

Taip pat skunde pareiškėjas pažymi, jog nepagrįstai nutarime nurodyta, kad jis pripažino įvykdęs administracinį nusižengimą. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinę bylą, nenustatė turinčių reikšmės bylai aplinkybių, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo V. G. skundą.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. G. ir jo atstovė advokatė R. U. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė teismo jį tenkinti.

Atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad nutarimas nepagrįstas ir naikintinas, kadangi V. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, asmuo, surašęs šiuos dokumentus, neišsiaiškino visų svarbių administracinei bylai aplinkybių. Tiek protokole, tiek nutarime nurodoma, kad uždengė P. priklausančio buto duris, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, tuo pažeisdamas A. P. teises. Adresu (duomenys neskelbtini), A. P. buto neturi. Tai yra negyvenamos patalpos. Tai yra kavinė. Prie skundo yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad A. P. priklauso būtent negyvenamos patalpos ir tos durys, tai nėra konkrečiai į jos patalpas, o būtent yra durys laiptinėje. Dėl to, kad A. P. neturi teisės naudotis tomis durimis, tai yra įtvirtinta teisės aktu. Statybų techninio reglamento statinių klasifikavimo patvirtinimo 6 straipsnis 6.3 punktas sako, kad gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau pastatai skirti dviem ir daugiau negyvenamosios paskirties pastatuose patalpos, o būtent A. P. priklausančios patalpos yra negyvenamosios, tai turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis ir jos turi turėti atskirus įėjimus. Jeigu administracinis nusižengimas yra galimas ir yra pažeidžiamos teisės, tai šiuo atveju, protokolas surašytas ir administracinė nuobauda taikyta nepažeidus P. teisių, kadangi teisė naudotis laiptine A. P. nesuteikta įstatymo, ji negali. Jeigu asmuo neturi teisės naudotis laiptine, tai ir negalima pažeisto jo teisių. Todėl administracinis nutarimas surašytas nepagrįstai, kadangi G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Be to, pateikti sutikimai patvirtina, kad asmuo, iš kurio įgijo patalpas, minėtas patalpas įrengė tik su kitų namo savininkų sutikimu. Kad nebus naudojamasi minėta laiptine, tai taip pat patvirtina, kad negalėjo būti pažeistos teisės, nes A. P. negalėjo, gaudama dovanojimo būdu įgyti daugiau teisių negu turėjo ankstesnis savininkas. Prašo skundą tenkinti ir administracinę bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. G. paaiškino, kad rudenį, tikslios datos neatsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindiniai savininkai yra jis, jo žmona N. V. G. ir sūnus D. G. nusipirko iš O. M. vieną butą iš šešių esamų toje laiptinėje – (duomenys neskelbtini) A. S., kad kitą sandorį darys pavasarį. O. M. gyvena Palangoje. Po šio sandorio O. M., juos išleisdama, padavė raktus nuo to buto, kurį jie nusipirko ir nuo bendros laiptinės pagrindinių durų. O. M. pasakė niekam neduoti to rakto ir durų nelaikyti atidarytų, kadangi ji išvažiuoja į Palangą ir jos penki butai lieka be priežiūros. Tas duris, dėl kurių ginčas eina, jos atskiria laiptinę nuo patekimo į rūsį. Jos buvo uždarytos, grotomis užspaustos ir ant grotų buvo uždėta spyna. Ji pasakė, kad šių raktų kol kas neduoda, kadangi jis kol kas nereikalingas, nes vandenį jų bute paliko atsuktą. Kadangi O. M. daugiausiai gyvendavo Palangoje, tai ji išvykdama nusileisdavo į rūsį, uždarydavo sklendę, kad kiti jos butai būtų be vandens, kad rūsyje atjungti vandenį. O. M. raktus žadėjo atiduoti pavasarį, kuomet bus daromi kiti pirkimo sandoriai dėl kitų butų. Pavasarį jau turėjo daryti pirkimo sandorius dėl likusių butų, bet gegužės 3 d. M. susirgo, ją ištiko insultas. Jiems paskambino M. sesuo. Gegužės mėnesį, gal apie 15 dieną, nuvažiavus į tas patalpas, rado išdaužytą tų durų langą į rūsį. Jos buvo su grotomis, užrakintos, bet langelis išdaužytas. Jie paskambimo O. M. seseriai, nes pati O. M. dar buvo ligoninėje. Ta moteris pasakė, kad pati negali šių klausimų spręsti dėl išdaužyto lango, o sakė palaukti, kol atsigaus po ligos jos sesuo. Jie nusiuntė to išdaužyto lango nuotraukas. Jie laukė, nieko nedarė dėl to lango. Birželio pradžioje paskambino ta moteris ir pasakė, kad parodė O. tas nuotraukas, o O. jai pasakė, kad „jeigu gali Vidmantas, tai tegul užtaiso tą išdaužytą langą“. Nenurodė kaip užtaisyti. Jis pasakė, kad negali taip užtaisyti kaip buvo, tai yra įstiklinti, kadangi tai yra už grotų, o raktų nuo spynos neturi. Jam pasakė užtaisyti kaip gali. Jis pasakė, kad gali prakišti medžio drožlių plokštės galą tarp grotų ir taip užtaisyti. Sakė, kad tai bus laikinai. Jis išsipjovė atitinkamos plokštės gabalą, užkišo už grotų ir pritvirtino medvaržčiais. Netrukus atvažiavo tyrėjas. Buvo A. P.. Ji išsikvietė policiją. Jis užtaisė ne P. buto, o buto į rūsį duris. Durys ne prie pat P. patalpų ribos. Durys viduryje laiptinės. Jis nepagalvojo, kad gali būti A. P. durys. M. apie A. P. interesus nieko nesakė. Jie žinojo, kad Paliokienė turi rūsyje turi patalpas, yra kavinė baras ir parduotuvė. Ten yra kitas išėjimas. Vėliau išsiaiškino, kad buvę savininkai sutiko su pagalbinių patalpų įrengimu ir atskiro įėjimo įrengimu. A. P. realiai niekada šiuo įėjimu nesinaudojo, kadangi neturėjo raktų nei nuo centrinių įėjimo durų nei tos spynos, kuri buvo uždėta grotomis. Raktai nuo tos spynos buvo tik pas O. M.. P. šiuo metu pardavinėja tas patalpas ir tuo nori pasikelti tų patalpų kainą. Ji parduoda komercinės paskirties patalpas su dviem įėjimais. Skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti. Nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, nes to jo paprašė pati O. M.. Pateikta nuotrauka teisingai atžymėta. Tai durys, kurių stiklas buvo išdaužytas, o jis užtaisė plokšte. Durys veda į rūsio patalpas.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad visų pirma įvykio konfliktas su V. žmona N., kuri pareiškė, kad tai jų patalpos, nes jie pirko butą su rūsiu, o ji užėmė tas patalpas. Jai buvo grasinta, kad kažkas atvažiuos ir ją išmes. Ji turi vienuolikos metų mažametę dukrą, todėl ją perspėjo, kad jeigu išgirs, kad kažkas laužiasi pro tas duris, jai pasakytų. Kur rodė tas duris, tai įėjimas į jos nuosavybę. Vienos durys yra iš lauko, o šios iš laiptinės. Jos patalpos yra komercinės paskirties – prekybos, bet šiuo metu tas patalpas naudoja kaip ofisą, nes prekyba negalima. Gyvena (duomenys neskelbtini) pas artimą žmogų, tačiau santykiai neįteisinti. Vienu momentų dukra verkdama jai paskambino, kad ji greičiau atvažiuotų, nes laužiasi pro tas duris. Tai buvo dienos metu, buvo nuotolinis mokymas. Paprastai dienos metu tas patalpas naudojai kaip ofisą ir dukra buvo tose patalpose. Dukra buvo viena, pasakė, kad laužiasi. Ji skambino policijai ir važiavo į ofisą. Atvažiavusi pamatė, kad durys užkaltos. Atvažiavo tyrėjas, ji viską paaiškino. Vėliau buvo antras incidentas. Ji pati paėmė laužtuvą, nuėmė tą spyną, uždėjo kitą spyną. Čia nuotraukoje sena spyna. Šiuo metu ši šeima ją padavė į teismą, vyksta procesas. Birželio 4 dieną buvo kalama su plaktuku, buvo triukšmas. Buvo užkalta plokšte durys. Prieš tai buvo durys su stiklais. Vienas stiklas sutrupėjo ir ji išėmė. Buvusius stiklus ji pati išėmė. Įdėti naujų negali, nes reikia meistrui išmatuoti iš laiptinės pusės. Ji pati prašė pas N. G. bendros laiptinės durų rakto, bet jai niekas neduoda. Namo administratorius pasakė, kad rakto jai neduos, nes nesutinka laiptinės kaimynai. Ji girdi vaikštant žmones. G. vaikštant pro tas duris nematė. Ji nori pakeisti savo duris. O. M. ji žino, tai buvusi savininkė, kuri turėjo kelis butu. Kai O. M. buvo viena savininkė, ginčų nebuvo, o kai išpardavė butus, tai prasidėjo ginčai dėl patalpų. Jai priklauso nuosavybės teisės į būstą ir ji nori būti apsaugota. Patalpas jau nori parduoti, bet šiuo metu negali.

Skundas tenkintinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Byloje nustatyta, kad V. G. K. apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 23-ANR_N-1299-2020 administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį (nors nutarime nurodoma, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagal minėto straipsnio 1 dalį, tačiau, kadangi šis straipsnis dalių neturi, tai laikytina rašymo apsirikimu) ir jam buvo paskirta 20 eurų dydžio bauda. V. G. 2020 m. gruodžio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. birželio 4 d. apie 12:47, būdamas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje, tai yra laiptinėje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, uždengė A. P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo į butą duris prie jų pritvirtindamas medinę plokštę, tokiais savo veiksmai pažeidė ANK 518 straipsnio 1 dalį.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

ANK 518 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ numatyta atsakomybė dėl savavališkos tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaroma esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir panašiai. ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Pagal teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymius - veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje, padarinius, t. y. neesminę žalą nukentėjusiojo atžvilgiu bei priežastinį veikos ir jos padarinių ryšį.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjo ir liudytojos paaiškinimus, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir kad jo veiksmuose būtų buvusi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis.

Pirmiausia, kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokią būtent konkrečią įstatymo numatytą tvarką ir kokią konkrečią teisės normą, būdamas bendro naudojimo patalpoje – laiptinėje, (medinės plokštės pritvirtinimas prie durų), skundžiamame nutarime minimu laiku ir vietoje pažeidė V. G.. Jame tėra abstrakčiai nurodyta, kad V. G., uždengė įėjimo į butą duris prie jų pritvirtindamas medinę plokštę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Posėdžio metu V. G. išsamiai paaiškino aplinkybes ir neginčijo fakto, kad jis, gyvenamųjų patalpų, tai yra kitų butų, esančių (duomenys neskelbtini) name savininkės O. M. žodiniu leidimu užtaisė į rūsio patalpas einančių durų išdaužytą stiklą, jį pakeisdamas medine drožlių plokšte. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad durys, buvo grotuotos, ant jų buvo spyna, nuo kurios raktų jis neturėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo išreikalauta fotonuotrauka, su kuria sutiko tiek V. G., tiek A. P.. Teismo posėdyje apklausta A. P. nurodė, kad jai priklauso komercinės patalpos rūsyje, kurias naudoja kaip ofisą, šiose patalpose negyvena, bet būna dienos metu ji bei jos dukra. A. P. nurodė, kad tose duryse buvo du stiklai, kurių vienas buvo ištrupėjęs, o kitą pati išėmė, o vėliau atsinešusi laužtuvą, nudaužė nuo durų esančių grotų spyną ir uždėjo savo, kad vyksta nesutarimai su kaimynai dėl patalpų, kad nei namo administratorius, nei kaimynai jai neduoda rakto nuo laiptinėje esančių tų durų. Pati Paliokienė nemačiusi, kad V. G. vaikščiotų pro tas duris, bet iš savo patalpų girdi žmonių balsus, todėl sprendžia, kad ten vaikščiojama.

Tačiau, šiuo atveju, tai nėra pakankamas pagrindas pareiškėją pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Byloje taip nėra surinkta ir pateikta jokių duomenų apie tai, kad būtent pro tas duris būtų įeinama tik išimtinai į A. P. priklausančias negyvenamąsias patalpas. Todėl, teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs Institucijos pareigūnas padarė klaidingą išvadą, kad V. G. uždengė A. P. įėjimo į butą duris, kadangi pro minimas duris patenkama į rūsio patalpas, kuriose yra vandens skydinė, o ne į A. P. buto patalpas.

Be to, kaip ir minėta, ANK 518 straipsnyje atsakomybė numatyta už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi žala, nors ir ne esminė, pagal šio straipsnio dispoziciją turi būti padaryta. Taip pat, turi būti nustatyti konkretūs žalą patyrę asmenys bei padarytos žalos dydis ir pobūdis, kurie leistų įvertinti ir konstatuoti žalos dydį kaip neesminį. Šiuo atveju skundžiamame nutarime nėra konstatuotas ir nustatytas konkretus žalą patyręs asmuo ar jų daugetas bei galimai padarytos žalos pobūdis ir dydis. Pažymėtina, kad nutarime įrašyta A. P. pavardė.

Teismo posėdžio metu liudytojos procesiniu statusu buvo apklausta A. P., kuri nurodė, kad tos ginčo durys eina į jai priklausančias negyvenamąsias patalpas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikta. Priešingai, į bylą pateiktame O. M. atsiliepime į ieškinį, patalpų savininkė O. M. nurodo, kad 2020 m. lapkričio 25 d. A. P. paėmusi metalinį laužtuvą ir patekusi į gyvenamųjų butų laiptinę, numušė nuo grotų jai priklausančią pakabinamą spyną ir užkabino naują, taip tikėdamasi įsirengti antrą įėjimą į jai priklausančias prekybinės paskirties (kavinės). Taip pat nurodoma kad A. P., būdama bendro naudojimo objektų , kurie įrengti jai priklausančio rūsio patalpoje, bendrasavininke, turi sudaryti galimybę gyventojams patekti prie inžinerinių tinklų stovų ir kt. (b. l. 36).

Taigi akivaizdu, kad tarp namo bendraturčių yra kilęs ginčas tik dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, kuris patenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamą sritį ir, kaip pagrįstai nurodė pareiškėjo atstovė, jis turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nesant nustatytos patalpų naudojimosi tvarkos, visi bendraturčiai turi teisę naudotis įėjimo į bendras patalpas. Tik išsprendus ginčą dėl patalpų naudojimosi tvarkos, būtų galima nustatyti, ar A. P. teisės buvo pažeistos ar ne.

Pažymėtina tai, kad tarp šalių vyksta procesas civilinio proceso tvarka. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad užvesta civilinė byla Nr. e2-5006-921/2021 ir vykta procesas dėl pažeistų teisių gynimo.

Ir nors A. P. pateikė pranešimą bei apklausta teismo posėdžio metu nurodė, būdama įsitikinusi, kad jos buto durys, esančios namo laiptinėje iš laiptinės pusės yra uždarytos, tačiau tai savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas, nes įvertinus visą bylos medžiagą, vienareikšmiškos išvados, kad V. G. suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo, kad kiltų atitinkamos žalingos pasekmės, daryti negalima. Be to, ir pats savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Konkrečiu atveju vertinant pareiškėjo veiksmus pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, darytina išvada, kad V. G., būdamas įsitikinęs, kad tai nėra A. P. priklausančio buto durys, o durys, einančios į rūsio patalpas, priklausančios O. M., kuriame yra namo inžineriniai tinklai, jokia įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo pažeista, nes jis tik pataisė minėtų durų išmuštą stiklą pakeisdamas medine drožlių plokšte, todėl darytina išvada, jog V. G. jokių nepagrįstų ar tyčinių veiksmų, kurie suponuotų savavaldžiavimo normos dispozicijoje esančių požymių įgyvendinimą, neatliko.

Akcentuotina, jog ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, todėl ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Be to, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas nubausti V. G. negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo anksčiau išnagrinėtų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, visumą, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta ir nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą V. G. veikoje esant administracinio nusižengimo sudėties ir jos objektyviųjų požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje. Todėl jo skundas yra tenkintinas, Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 23-ANR_N-1299-2020 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 20116753615) panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų.

A. P. atstovė advokatė pateikė prašymą iš pareiškėjo priteisti proceso išlaidas (181,50 Eur) bei pateikė proceso išlaidas patvirtinančius dokumentus.

ANK 583 straipsnyje numatytos liudytojo teisės nagrinėjant bylą, tai yra: kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus ir pataisas; pats surašyti parodymus; gauti turėtų išlaidų atlyginimą.

Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti išlaidas liudytojui atlyginti.

BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju A. P. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Galimybės išteisintajam priteisti proceso išlaidas liudytojui už advokato atstovavimą, BPK nenumato. Dėl šios priežasties prašymas priteisti liudytojos patirtas išlaidas advokato pagalbai netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

pareiškėjo V. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. Ž. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 23-ANR_N-1299-2020 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnyje, nutraukti.

Prašymo priteisti atstovavimo išlaidas netenkinti.

Pateiktą kompaktinį diską su nuotrauka (b. l. 34) palikti saugoti bylos medžiagoje.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 20116753615) dokumentus, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato veiklos skyriui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė