Civilinė byla Nr. e2A-1273-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14587-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6.; 3.3.1.18.1.

         (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simvolita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Simvolita“ dėl namo atstatymo kaštų, reikalingų pašalinti paslėptus namo trūkumus, priteisimo,

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. B. ir A. B. (toliau – ieškovas, ieškovė, o kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami priteisti ieškovų naudai iš atsakovės UAB „Simvolita“ (toliau – atsakovė) 13 261,05 Eur sumą, reikalingą parduoto daikto trūkumams pašalinti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad atsakovė ir ieškovė A. B. 2020 m. balandžio 24 d. sudarė Žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį su priėmimo–perdavimo aktu (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), kuria atsakovė pardavė ieškovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir pastatą – Vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Žemės sklypas ir Namas perėjo ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

3.       2021 metų pavasarį ieškovai pastebėjo, kad nusėdo gruntas Žemės sklype ties nuotekų šuliniu. Tam, kad nebūtų pažeista nuotekų sistema, ieškovai pasamdė darbuotojus, kurie sutvarkė minėtą trūkumą. Atsakovė UAB „Simvolita“, kaip Namo statytoja ir pardavėja, būdama atsakinga dėl minėtų paslėptų trūkumų atsiradimo, atlygino ieškovams minėtas išlaidas. 2022 metų pradžioje ieškovai pastebėjo, kad ėmė „sėsti“ Namo grindys ir trinkelių grindinys Žemės sklype. Apie tai iš karto buvo informuota atsakovė. Atestuotas teismo ekspertas T. M., 2022 m. balandžio 27 d. apžiūrėjęs Namą ir Žemės sklypą, 2022 m. gegužės 23 d. surašė Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 220520 (toliau – Ataskaita), kurioje padarė išvadą: „namo, adresu (duomenys neskelbtini), grindys ir trinkelių grindinys lauke nusėdęs, to priežastis nepakankamas grunto pagrindo po grindimis ir grindiniu sutankinimas, neišpildymas Statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ X Skyriaus reikalavimų. Kaip pasekmė šio defekto atsiradę pažeidimai: plyšiai pertvarų ir grindų sandūrose, nepageidaujamas vizualiai matomas grindų nuolydis, atsiradę įtrūkiai pertvarų tarpusavio bei su sienomis sandūrose, atsivėrusios duobės lauko nuogrindoje, atsidengęs netinkuotas cokolio kraštas. Šių defektų ir pažeidimų užfiksuotų 2022 m. balandžio 27 d. atstatymo kaštai sudaro: 12 711,05 Eur su PVM.“

4.       Ieškovai su pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydami sumokėti Ataskaitoje nurodytą Namo ir Žemės sklypo atstatymui (trūkumų pašalinimui) reikalingą sumą. Atsakovė nesutiko atlyginti ieškovų pretenzijoje nurodytos sumos bei su Ataskaitoje nurodytų darbų būtinybe. Atsakovė nurodė, jog yra pasirengusi savo sąskaita atlikti išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus (neatliekant grunto sutankinimo darbų) ir taip neva išspręsti kilusią grindų nusėdimo problemą. Ieškovai, pasitarę su T. M. dėl atsakovės pasiūlytų atlikti darbų, nesutiko su atsakovės pasiūlymu nurodydami, kad atsakovės siūlomi darbai problemos neišspręs, o galimai tik dar labiau ją pagilins.

5.       Ieškovai kreipėsi į kelias bendroves, kurios specializuojasi šalinant nustatytus ieškovų Name ir Žemės sklype trūkumus. Vienos iš įmonių preliminarus pasiūlymas buvo nusiųstas atsakovei, kuriai buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį su darbus atliksiančia bendrove bei tiesiogiai už šiuos darbus apmokėti. Taip pat pasiūlyta savo sąskaita atlikti kitus trūkumų pašalinimo darbus, kurie nėra nurodyti pasiūlyme (Žemės sklype esančio grunto sutankinimas ir trinkelių atskirose vietose perklojimas; laminato/plytelių perklojimas ir/ar galimas jo pakeitimas, jeigu jis bus pažeistas, ir t. t.). Atsakovė, atsakydama į ieškovų pasiūlymą, 2022 m. birželio 20 d. elektroniniame laiške ieškovų atstovui nurodė, kad

6.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovų ieškinį atmesti. Paaiškino, kad Namo statyboms, atskirų dalių įrengimui buvo samdomi skirtingi rangovai. Turtas buvo parduotas ieškovams. Nurodo, kad ieškovai ieškiniu nutyli, kad atsiradus nurodytam trūkumui jie atsakovės nereikalavo pašalinti šį trūkumą ar sumokėti 900 Eur, ieškovai už šį trūkumą iš atsakovės reikalavo 3 000 Eur sumos, ir tik atsakovei primygtinai atsisakius šią sumą mokėti, nurodant, kad ji yra neprotinga ir nepagrįsta, ieškovai surado bei pasamdė nurodytus darbuotojus bei trūkumas buvo pašalintas už 900 Eur. Atsakovė be jokių ginčų atsiskaitė su darbuotojais už šio trūkumo pašalinimą. Pažymėjo, kad ji sutinka su tuo, kad grindys ir trinkelių grindinys yra nusėdę, tačiau, atsakovės vertinimu, ieškovų reikalavimas šių trūkumų pašalinimui priteisti jiems 12 711,05 Eur sumą yra nepagrįstas. Atsakovė pažymi, kad ji neatsisako pati savo jėgomis ir sąskaita pašalinti ieškovų nurodytus trūkumus. Atsakovė visą laiką geranoriškai bendrauja su ieškovais, nesislapsto bei bando surasti abiem šalims priimtiną susidariusios situacijos sprendimo būdą. Tačiau, jos įsitikinimu, ieškovų jai pareikštas reikalavimas yra siekis neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita, kadangi trūkumai gali būti pašalinti kitais, žymiai mažesnių kaštų ir laiko sąnaudų reikalaujančiais būdais, negu nurodo ieškovai, t. y. perklojant įgriuvusių trinkelių vietas bei išlyginti Namo grindis išlyginamojo sluoksnio pagalba. Pažymi, kad T. M. siūlymas perdaryti ir sutankinti tik dalį po Namu esančio grunto, t. y. 54,9 kv. m, kai Namas yra 80 kv. m ploto, yra nelogiška, nes per visą Namo plotą yra pakloti plastikiniai grindinio šildymo vamzdžiai. Dėl to išardyti Namo grindų dalinai, t. y. tik 54,9 kv. m iš 80 kv. m, yra iš esmės neįmanoma. Norint šalinti trūkumą specialisto siūlomu būdu turi būti ardomos viso Namo grindys. Visų Namo grindų ardymo atveju taip pat turės būti išardytos, o vėliau iš naujo įrengtos ir Name esančios pertvaros. Namo pertvarų išardymas sąlygos Namo sienų ir lubų perdarymą, kas sąlygos ir tai, kad nustatytų trūkumų šalinimo kaštai bus dideli, o trūkumų šalinimas užtrūks nepateisinamai ilgą laiką, todėl specialisto T. M. siūlomas nustatytų trūkumų šalinimo būdas, atsakovės vertinimu, yra neįgyvendinamas.

7.       Ieškovai pateikė teismui dubliką, kuriame prašo ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog paslėptus trūkumus galima pašalinti perklojant įgriuvusių trinkelių vietas bei išlyginant Namo grindis išlyginamojo sluoksnio pagalba. Nurodo, kad poziciją, jog Namo grindys ir trinkelių grindinys Žemės sklype nusėdo būtent dėl nepakankamo grunto pagrindo po grindimis ir grindiniu sutankinimo (bei tuo pačiu neišpildymo Statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ X Skyriaus reikalavimų) pagrindžia kartu su ieškiniu teismui pateikta T. M. ataskaita. Ieškovai pažymi, kad šiai dienai, lyginant su T. M. užfiksuota situacija rengiant Ataskaitą, Namo grindys ir trinkelių grindinys Žemės sklype yra dar labiau nusėdę, tai patvirtina ir į bylą pateiktas ir OU Lietuvos filialo ,,Uretek Baltic“ pasiūlymas. Šiame 2022 m. birželio 16 d. pasiūlyme nurodyta, kad maksimalus išmatuotas nusėdimas 20 mm. T. M. Ataskaitoje užfiksuota, jog išmatuoti grindų nusėdimai iki 5 mm, t. y. nuo T. M. atliktos apžiūros (atliktos 2022 m. balandžio 27 d.) iki 2022 m. birželio 16 d. Namo grindys papildomai nusėdo 15 mm.

8.       Nurodo, kad skirtingai nuo Namo viduje esančių trūkumų pašalinimo, dėl trinkelių grindinio Žemės sklype trūkumų pašalinimo metodo tarp šalių nebuvo jokio ginčo. Atsakovė susitikimo metu pati nurodė, jog trinkelių grindinį Žemės sklype reikia išardyti, sutankinti po juo esantį gruntą bei trinkelių grindinį vėl iš naujo sudėti. Su tokiu trinkelių grindinio Žemės sklype trūkumų pašalinimo metodu ieškovai sutiko bei nurodė, jog šiuos lauko darbus atsakovė gali pradėti nedelsiant. Nepaisant to, atsakovė šių darbų iki šiol neatliko. Pažymi, kad UAB ,,Geolift Baltic“ pasiūlymas buvo pateiktas kaip preliminarus pasiūlymas fiziškai neapžiūrėjus Namo. Tuo tarpu, nors OU Lietuvos filialo ,,Uretek Baltic“ atstovai apžiūrėjo Namą, jų pasiūlyta kaina taip pat yra preliminari, kadangi galutinė kaina priklausytų nuo faktiškai sunaudotų medžiagų kiekio, kuris paaiškėtų tik atlikus darbus. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad tiek į UAB ,,Geolift Baltic“, tiek ir į OU Lietuvos filialo ,,Uretek Baltic“ pasiūlymų kainą nebuvo įtraukti trinkelių grindinio Žemės sklype trūkumų pašalinimo kaštai bei darbai Namo viduje: grindų dangos (ir apšiltinamojo sluoksnio) išardymas, laminuotų grindų dangų įrengimas (perklojimas), grindų apšiltinamojo sluoksnio įrengimas, grindjuosčių permontavimas, plytelių perklojimas, pertvarose esančių įtrūkimų bei plyšių tarp pertvarų ir grindų užglaistymas, nudažymas ir t. t. Įtraukus minėtus darbus galutinė trūkumų pašalinimo kaina būtų dar didesnė, nei nurodyta T. M. Ataskaitoje.

9.       Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ieškovų pateikta specialisto išvada iš viso negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas šioje byloje. Ieškovai nurodo, kad specialisto T. M. išvada yra tinkama ir aiški, tačiau dublike teikia savo paaiškinimus ir išvadas, kaip buvo nustatyti nusėdusių Namo grindų kiekiai, kuriuos yra būtina perdaryti. Iš esmės ši informacija išvadoje neatsispindi, o šiuos paaiškinimus ir pasvarstymus dublike nurodo patys ieškovai. Todėl specialisto T. M. išvada iš esmės nėra aiški ir konkreti, dėl to ja vadovautis negalima. Ieškovai, nebūdami statybų specialistais, dublike teigia, kad demontuojant Namo grindis nėra būtina demontuoti Namo vidinių pertvarų, o demontavus grindis, pertvaras galima atremti į laikinas atramas. Pažymi, kad tai įvykdyti iš esmės neįmanoma dėl kelių priežasčių: 1) visos pertvaros yra „surištos“ tarpusavyje, taip pat prie pertvarų yra pritvirtintos įtempiamos lubos ir išardžius Namo grindis po pertvaromis, visa konstrukcija neturės vienos plokščios atramos dėl to gali pasislinkti visa vidinių pertvarų konstrukcija, gali persikreipti vidiniai Namo kampai ir tai gali sukelti dar didesnius nuostolius ir pažeidimus; 2) atrėmus pertvaras į laikinas atramas ir pradėjus grunto sutankinimo darbus, nuo grunto tankintuvo sukeliamos vibracijos pertvaros gali nuslysti nuo laikinų atramų, tuo pačiu sugadinant viso Namo vidinę konstrukciją – lubas ir pertvaras, gali užkristi ant darbus vykdančių statybininkų ir juos sužeisti; 3) atrėmus pertvaras į laikinąsias atramas, po atramomis esančio grunto nebus įmanoma sutankinti, kadangi po jomis tiesiog netilps grunto tankintuvas. Todėl ieškovų pasvarstymai ir specialisto T. M. pateikta išvada yra iš esmės nepagrįsti.

10.       Atsakovė taip pat akcentuoja, kad ieškovai statybų specialisto T. M. išvados pagalba įrodinėja aplinkybę, kad Namo grindys nusėdo dėl netinkamai sutankinto grunto, o, kaip paaiškėjo iš šalių procesinių dokumentų, šiuo atveju negalima teigti, kad po Namo grindimis buvęs gruntas yra sutankintas netinkamai, kadangi grunto sutankinimo lygiui nustatyti T. M. naudotas metodas buvo netinkamas. Todėl ieškovų ieškinys neįrodytas, todėl nepagrįstas. Atsakovės įsitikinimu, grindys ir Namas natūraliai jau nusėdo tiek, kiek galėjo nusėsti, ir daugiau nesės. Dėl to papildomas kelių centimetrų išlyginamasis sluoksnis jokiu būdu nesąlygos papildomo grindų nusėdimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino.

12.       Teismas, spręsdamas dėl ieškinio (ne)tenkinimo, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas bendrąsias pirkimo–pardavimo sutarčių normas, yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022).

13.       Atsižvelgiant į išdėstytą praktiką, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog daikto trūkumai atsirado dėl priežasčių, už kurias atsakingi ieškovai kaip pirkėjai, priešingai, ieškovų pateikti įrodymai pagrindžia tiek daikto trūkumų faktą, tiek tą aplinkybę, kad daikto trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu, o šiuos daikto trūkumus įrodo T. M. parengta Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 220520 bei šio 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakymas į prašymą Nr. AD-2022/09/14-1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad specialistas Ataskaitoje nurodė, kad Namo grindys ir lauko grindinys nusėdo dėl netinkamo grunto sutankinimo. Minėtame specialisto atsakyme į prašymą nurodoma, jog pagrindas galėjo būti arba išplautas vandens, arba suslūgti, nes buvo blogai sutankintas. Nurodė, jog vandens paplovimo požymių nei iš išorės, nei viduje nebuvo nustatyta, o padarius skylę grindyse, matyti, jog gruntas purus, nesutankintas. Vadinasi, tokio pobūdžio defektas egzistavo jau daikto perdavimo metu, o atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, teismui nepateikė, priešingai, nustatė, kad šalių birželio 2 d.–liepos 11 d. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė šį defektą pripažino ir sumokėjo darbininkams, atlikusiems aukščiau nurodyto trūkumo pašalinimo darbus. Taigi ir pati atsakovė savo veiksmais iš esmės pripažino daikto trūkumų faktą ir kad jie egzistavo jau daikto perdavimo metu.

14.       Teismas, vertindamas prašomų priteisti trūkumų šalinimo kaštų dydžio pagrįstumą, nurodė, kad, remiantis UAB „Geolift Baltic“ 2022 m. birželio 6 d. pasiūlymu Nr. PRO-0093, grindų kėlimo ir grindų sutankinimo ir stabilizavimo darbus Name pasiūlyta atlikti už 8 092,96 Eur. Remiantis OU Lietuvos filialo ,,Uretek Baltic“ 2022 m. birželio 16 d. pasiūlymu Nr. #SO1252, siūloma darbų (tuštumų po grindimis užpildymas, grunto po grindimis stabilizacija ir maksimalus įmanomas saugus grindų konstrukcijos pakėlimas gyvenamajame name) kaina yra 9 012,08 Eur. Ataskaitoje nurodoma, kad nustatytiems pažeidimams ištaisyti vertinamas visų laminuotų grindų ir grindjuosčių ardymas, grindų betono sluoksnio su grindinio šildymo vamzdeliais ardymas, išėmimas putplasčio, grunto tankinimas ir analogiškų grindų įrengimas atgal panaudojant tą patį putplastį pakartotinai, visų sienų perdažymas, užtaisant įtrūkius. Nurodoma, kad lauko trinkelių grindinys atstatomas analogiškai, panaudojant trinkeles antrą kartą. Teismas atsakovės poziciją, kad daikto trūkumai gali būti pašalinti pigesniu būdu, t. y. išlyginant Namo grindis išlyginamojo sluoksnio pagalba, taip pat jog T. M. pasiūlytas trūkumų šalinimo būdas neįgyvendinamas, nes, anot atsakovės, neįmanoma išardyti dalies Namo grindų, laikė nepagrįstais, kadangi atsakovė šių savo teiginių neįrodė, t. y. nepateikė jokių šiuos atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, nepasinaudojo teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje pateiktu pasiūlymu prašyti teismą skirti šioje byloje teismo ekspertizę. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju parduoto daikto trūkumų faktas įrodytas, šių trūkumų šalinimo išlaidų dydis pagrįstas objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, todėl yra pagrindas ieškovams priteisti iš atsakovės UAB „Simvolita“ visų jų prašomų būsimų išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimą – 12 711,05 Eur. Taip pat, remiantis ieškovų pateiktais įrodymais, ieškovai patyrė 550 Eur nuostolių dėl Ataskaitos parengimo išlaidų, todėl šią sumą taip pat priteisė iš atsakovės.

15.       Taip pat teismas, spręsdamas dėl įstatymų nustatyto dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pažymėjo, kad ieškovai prašė priteisti iš atsakovės šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas, tačiau nagrinėjamu atveju tik viena iš šalių (atsakovė) yra privatus juridinis asmuo, todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės UAB „Simvolita“ ieškovams priteisė ne 6, o 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (13 261,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas priteisė ir ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudarė 2 789,2 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atsakovė UAB „Simvolita“ (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės –  ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Apeliantė nurodo, kad T. M. vertinimo ataskaita yra iš esmės vienintelis įrodymas, kurio pagrindu buvo tenkintas ieškovų ieškinys, tačiau teismo iš esmės nebuvo vertinamas šio įrodymo patikimumas bei jo įrodomoji galia. Akcentuoja, kad specialisto T. M. vertinimo ataskaita negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas dėl to, kad specialistas išvadą dėl netinkamai sutankinto grunto po Namo grindimis padarė vadovaujantis vienoje Namo vietoje paimto grunto mėginiu; priešingai negu nurodo ieškovai bei specialistas savo išvadoje, Namo betonines grindis demontuoti tik iš dalies nėra įmanoma; visos pertvaros yra „surištos“ tarpusavyje, taip pat prie pertvarų yra pritvirtintos įtempiamos lubos ir išardžius Namo grindis po pertvaromis, visa konstrukcija neturės vienos plokščios atramos dėl to gali pasislinkti visa vidinių pertvarų kontrakcija; atrėmus pertvaras į laikinas atramas ir pradėjus grunto sutinkinimo darbus, nuo grunto tankintuvo sukeliamos vibracijos pertvaros gali nuslysti nuo laikinų atramų tuo pačiu sugadinant viso Namo vidinę konstrukciją - lubas ir pertvaras, tuo pačiu gali užkristi ant darbus vykdančių statybininkų ir juos sužeisti. Taip pat pažymi, kad atrėmus pertvaras į laikinąsias atramas, po atramomis esančio grunto nebus įmanoma sutankinti, kadangi po jomis tiesiog netilps grunto tankintuvas. Todėl apeliantė teigia, kad specialisto atliktas grunto tankio matavimas bei šio matavimo pagrindu padaryta išvada, kad po Namo grindimis esantis gruntas yra sutankintas netinkamai, yra visiškai nepagrįsta ir teismo negali būti vertinama kaip pagrįstas įrodymas.

16.2.                      Apeliantė taip pat mano, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas iš esmės yra neproporcingas padarytam pažeidimui, ieškovų nurodyti pažeidimai gali būti pašalinami kitu, optimalesniu būdu, t. y. perklojant įgriuvusių trinkelių vietas bei išlyginti Namo grindis išlyginamojo sluoksnio pagalba. Nors teismas sprendime ir teigia, kad šių teiginių atsakovas neįrodė jokiais įrodymais, tačiau atsakovas yra statybų verslą vykdantis subjektas bei Namo statytojas, t. y. subjektas turintis kompetenciją vertinti atsiradusių trūkumų šalinimo būdus. Tuo tarpu ieškovai savo reikalavimą grindė specialisto T. M. 2022 m. gegužės 23 d. Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 220520, bei joje pateiktais skaičiavimais. Tačiau, kaip jau yra nurodyta, apeliantės vertinimu, specialisto ataskaita teismo turėjo būti vertinama kaip nepatikimas įrodymas, kadangi T. M. siūlomas nustatytų trūkumų šalinimo būdas, t. y. Namo grindų nusėdimo pašalinimui yra būtina išardyti 54,9 kv. m betoninių grindų (kartu su danga), sutankinti po išardytomis grindimis esantį gruntą bei iš naujo įrengti betonines grindis, įrengiant naują grindų dangą, iš esmės yra neįgyvendinamas ir dėl to nepagrįstas. Akcentuoja, kad norint tinkamai pašalinti trūkumus yra būtina ardyti visas Namo grindis, šių ardymo atveju taip pat turės būti išardytos, o vėliau iš naujo įrengtos ir Name esančios pertvaros. Namo pertvarų išardymas sąlygos sienų ir lubų perdarymą. Tokio būdo nustatytų trūkumų šalinimo kaštai bus neapsakomai dideli, o trūkumų šalinimas užtrūks nepateisinamai ilgą laiką.

16.3.                      Taip pat pažymi, kad nuostoliai ieškovams buvo priteisti vadovaujantis specialisto T. M. atliktu vertinimu, tačiau ieškovai taip pat į bylą yra pateikę UAB „Geolift Baltic“ ir OU Lietuvos filialo „Urtek Baltic“ pasiūlymus, kuriuose yra nurodyta, kad Namo grindų nusėdimo defektas gali būti pašalintas už 8 092,96 Eur arba 9 012,08 Eur sumą, t. y. už žymiai mažesnę sumą negu nurodyta ieškovų pateiktoje specialisto išvadoje. Taip pat akcentuoja, kad nurodytuose pasiūlymuose yra skaičiuojama po visu Namu esančio (80 kv. m.) grunto sutankinimo kaina. Tuo tarpu minėtoje išvadoje yra nurodyta, kad po Namu turi būti sutankintas tik 54,9 kv. m. ploto gruntas. Atsižvelgiant į tokią specialisto išvadą bei į pateiktus pasiūlymus, apeliantė daro išvadą, kad Namo grindų nusėdimo trūkumas gali būti pašalintas dar už mažesnę kainą negu nurodo ieškovai, atitinkamai už 5 553,61 Eur UAB „Geolift Baltic“ atveju ir 6 184,54 Eur UAB „Urtek Baltic“ Lietuvos filialo atveju. Mano, kad ieškovai neįrodė jiems padarytų nuostolių masto, tuo tarpu teismas, priteisdamas ieškovams žalą, vadovavosi konkrečiai specialisto T. M. atliktais skaičiavimais, neįvertindamas pačių ieškovų pateiktų UAB „Geolift Baltic“ ir OU Lietuvos filialo „Urtek Baltic“ pateiktų pasiūlymų. Akivaizdu, kad iš atsakovės ieškovų naudai priteista trūkumų pašalinimo suma yra akivaizdžiai neproporcinga ieškovų pažeistoms teisėms ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

17.       Ieškovai A. B. ir V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Apeliantė skunde nenurodė, kokias materialinės ir/ar procesinės teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė apeliantei palankaus teismo sprendimo, nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantei, kaip pardavėjui, teko pareiga įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado dėl priežasčių, už kurias atsakingi ieškovai kaip pirkėjai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė šios savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Pažymi, kad ieškovų pateikti įrodymai pagrindžia tiek daikto trūkumų faktą, tiek tą aplinkybę, kad daikto trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu, o šiuos faktus įrodo ieškovų paaiškinimai, T. M. parengta Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 220520, bei T. M. 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakymas į prašymą Nr. AD-2022/09/14-1. Ieškovai nesutiktina ir su apeliantės teiginiu, jog T. M. Ataskaita negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, nurodo, kad tai leistinas rašytinis įrodymas, kartu su Ataskaita buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys T. M. kvalifikaciją. Pažymi, kad T. M. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl T. M. turėjo pakankamą patirtį ir kvalifikaciją tam, kad galėtų tinkamai įvertinti grunto nusėdimo priežastis bei parengti Ataskaitoje nurodytas išvadas. Nurodo, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ji yra statybų verslą vykdantis subjektas bei Namo statytoja, visiškai neįrodo, jog būtent jos nurodomas trūkumų pašalinimo būdas yra tinkamas.

17.2.                      Ieškovai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas siūlė šalims apsvarstyti ekspertizės atlikimo byloje klausimą, tačiau apeliantė tripliku nurodė, jog neprašo byloje skirti ekspertizės. Todėl ieškovai mano, kad tokiu būdu apeliantė nusprendė savo poziciją byloje grįsti ne objektyviais rašytiniais įrodymais ar specialistų išvadomis, o išimtinai teismui teikiamais savo subjektyviais paaiškinimais. Taip pat nurodo, kad apeliantė neginčija fakto.

17.3.                      Pasisakydami dėl UAB „Geolift Baltic“ ir OU Lietuvos filialo „Uretek Baltik“ pasiūlymų ieškovai atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Geolift Baltik“ pasiūlymas buvo pateiktas kaip preliminarus pasiūlymas fiziškai neapžiūrėjus Namo. Tuo tarpu, nors OU Lietuvos filialo „Uretek Baltik“ atstovai apžiūrėjo Namą, jų pasiūlyta kaina taip pat yra preliminari, kadangi galutinė kaina priklausytų nuo faktiškai sunaudotų medžiagų kiekio, kuris paaiškėtų tik atlikus darbus. Mano, kad šiuo atveju svarbu pažymėti, kad tiek į UAB „Geolift Baltic“, tiek ir į OU Lietuvos filialo „Uretek Baltik“ pasiūlymų kainą nebuvo įtraukti trinkelių grindinio Žemės sklype trūkumų pašalinimo kaštai bei darbai Namo viduje, o įtraukus tuos darbus, galutinė trūkumų pašalinimo kaina būtų dar didesnė nei nurodyta T. M. Ataskaitoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentą, neva ieškovų pateikti minėti komerciniai pasiūlymai paneigia ieškovų prašomos priteisti sumos dydį. Teismas pagrįstai nurodė, jog UAB „Geolift Baltic“ ir OU Lietuvos filialo „Uretek Baltik“ pasiūlymai pateikti tik dėl dalies darbų, pavyzdžiui, neapimant sienų perdažymo, be to, jie remiasi kitu trūkumų šalinimo metodu nei siūloma T. M. Ataskaitoje. T. M. 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakyme į prašymą Nr. AD-2022/09/14-1 pagrindžiama, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas Ataskaitoje nurodomas trūkumų šalinimo metodas (grunto tankinimas mechaninėmis priemonėmis), taip pat jog UAB „Geolift Baltic“ metodas nėra tinkamas, nes nesuteikia pakankamų garantijų. Todėl ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei mano apeliantė, pagrįstai atmetė apeliantės argumentus ir pagrįstai priteisė ieškovų naudai T. M. Ataskaitoje nurodytą sumą, reikalingą parduoto daikto (Namo ir Žemės sklypo) trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

20.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovų ieškinys atsakovei (apeliantei) dėl Namo atstatymo kaštų, reikalingų pašalinti paslėptus Namo trūkumus, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (atsakovė) UAB „Simvolita“ ir ieškovė A. B. 2020 m. balandžio 24 d. sudarė Žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį su priėmimo–perdavimo aktu. Pirkimo–pardavimo sutartimi Pardavėjas Pirkėjui pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatą – Vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis Pirkimo–pardavimo sutarties 6.1 punktu, šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, Žemės sklypas ir Namas pereina ieškovei A. B. ir jos sutuoktiniui ieškovui V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

22.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. pradžioje ieškovai pastebėjo, kad ėmė sėsti Namo grindys ir trinkelių grindinys Žemės sklype. Ieškovai 2022 m. vasario 27 d. kreipėsi į apeliantę, informuodami, kad Namo viduje ėmė sėsti grindys (po laminatu atsirado tuštumos prie laikančiųjų sienų). 2022 m. kovo 22 d. ieškovai paprašė apeliantės pateikti šiuos dokumentus: grunto tyrimą, atliktą prieš statybos pradžią, Namo projektą, grindų ir pamato konstrukcijai naudotų medžiagų sertifikatus. Šių nepateikus, ieškovai informavo apeliantę, jog ketina kreiptis pagalbos į ekspertą, 2022 m. balandžio 27 d. planuota probleminių vietų apžiūra, apeliantė buvo kviečiama dalyvauti sudarant defektacijos aktą, tačiau atsakovė į minėtą apžiūrą neatvyko.

23.       Ieškovai kreipėsi į T. M., kuris, 2022 m. balandžio 27 d. apžiūrėjęs Namą ir Žemės sklypą, surašė Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 220520, kuria nustatyta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), grindys ir trinkelių grindinys lauke nusėdęs, to priežastis – nepakankamas grunto pagrindo po grindimis ir grindiniu sutankinimas, neišpildymas Statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ X skyriaus reikalavimų. Kaip pasekmė šio defekto atsiradę pažeidimai: plyšiai pertvarų ir grindų sandūrose, nepageidaujamas vizualiai matomas grindų nuolydis, atsiradę įtrūkiai pertvarų tarpusavio bei su sienomis sandūrose, atsivėrusios duobės lauko nuogrindoje, atsidengęs netinkuotas cokolio kraštas. Šių defektų ir pažeidimų, užfiksuotų 2022 m. balandžio 27 d., atstatymo kaštai sudaro: 12 711,05 Eur su PVM. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad buvo atliktas grindų sluoksnių atidengimas (šurfas). Organoleptiniu metodu nustatyta, kad gruntas po minėtais sluoksniais nėra pakankamai sutankintas. Išmatuoti grindų nusėdimai iki 5 mm. Paaiškėjus šiems trūkumams, ieškovai pateikė apeliantei UAB „Simvolita“ 2022 m. gegužės 26 d. pretenziją Nr. AD-2022/05/26-1, reikalaudami sumokėti ieškovams 13 261,05 Eur, į šią sumą įtraukdami 12 711,05 Eur Namo paslėptų trūkumų šalinimo kaštus ir 550 Eur nuostolių (ataskaitos parengimo išlaidų). Apeliantei nesutikus patenkinti pretenzijos, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai jų naudai nurodytą sumą iš atsakovės.

24.       Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė (atsakovė) su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažindama egzistuojant trūkumų faktą – nusėdusias Namo grindis ir lauko grindinį. Tačiau nesutiko su ieškovų nurodomu šio defekto pašalinimo būdu ir prašomos priteisti sumos dydžiu.

Dėl askaitos kaip rašytinio įrodymo vertinimo, defektų pašalinimo būdo ir priteistinos sumos (ne)pagrįstumo

25.       Apeliantė (atsakovė) UAB „Simvolita“ apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi T. M. išvadomis tenkindamas ieškovų ieškinį. Nurodo, kad T. M. ataskaita, išvados yra nepagrįstos. Apeliantė kaip savo profesijos specialistė mano, kad tyrimas dėl grindų nusėdimo atliktas neteisingai, siūlomi trūkumų šalinimo būdai nepagrįsti bei daugiau sukeliantys žalos bei didesnių trūkumų šalinimo kaštų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą remdamasis T. M. ataskaita ir šios išvadomis.

26.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

27.       Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2002).

28.       Taip pat kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

29.       Įstatymas yra įtvirtinęs, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022).

30.       Iš bylos procesinių dokumentų matyti, kad 2022 m. pradžioje ieškovai pastebėjo, kad ėmė „sėsti“ Namo grindys ir trinkelių grindinys Žemės sklype. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovai 2022 m. vasario 27 d. kreipėsi į apeliantę, informuodami, kad Namo viduje ėmė ,,sėsti“ grindys (po laminatu atsirado tuštumos prie laikančiųjų sienų). 2022 m. kovo 22 d. ieškovai paprašė apeliantę pateikti šiuos dokumentus: grunto tyrimą, atliktą prieš statybos pradžią, Namo projektą, grindų ir pamato konstrukcijai naudotų medžiagų sertifikatus. Apeliantei nepateikus šių dokumentų, ieškovai informavo ją, jog ketina kreiptis pagalbos į ekspertą. 2022 m. balandžio 20 d. žinutė patvirtina, jog ieškovai informavo apeliantę apie tai, kad 2022 m. balandžio 27 d. planuojama probleminių vietų apžiūra, ji yra kviečiama dalyvauti sudarant defektacijos aktą. Remiantis šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nustatyta, kad apeliantė į minėtą apžiūrą, dalyvaujant T. M., neatvyko. Ieškovai kreipėsi į T. M., kuris, 2022 m. balandžio 27 d. apžiūrėjęs Namą ir Žemės sklypą, surašė Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 220520, kurioje daroma galutinė išvada: namo, adresu (duomenys neskelbtini), grindys ir trinkelių grindinys lauke nusėdęs, to priežastis – nepakankamas grunto pagrindo po grindimis ir grindiniu sutankinimas, neišpildymas Statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ X skyriaus reikalavimų. Dėl šio defekto atsiradę pažeidimai: plyšiai pertvarų ir grindų sandūrose, nepageidaujamas vizualiai matomas grindų nuolydis, atsiradę įtrūkiai pertvarų tarpusavio bei su sienomis sandūrose, atsivėrusios duobės lauko nuogrindoje, atsidengęs netinkuotas cokolio kraštas. Šių defektų ir pažeidimų, užfiksuotų 2022 m. balandžio 27 d., atstatymo kaštai sudaro: 12 711,05 Eur su PVM. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad buvo atliktas grindų sluoksnių atidengimas (šurfas). Organoleptiniu metodu nustatyta, kad gruntas po minėtais sluoksniais nėra pakankamai sutankintas. Išmatuoti grindų nusėdimai iki 5 mm. Paaiškėjus šiems trūkumams, ieškovai pateikė apeliantei 2022 m. gegužės 26 d. pretenziją Nr. AD-2022/05/26-1, reikalaudami sumokėti ieškovams 13 261,05 Eur, į šią sumą įtraukdami 12 711,05 Eur Namo paslėptų trūkumų šalinimo kaštus ir 550 Eur nuostolių (Ataskaitos parengimo išlaidų). Apeliantei nesutikus patenkinti pretenzijos, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai jų naudai nurodytą sumą iš atsakovės.

31.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, šalių rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu išsakytus šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, jog pagal įrodymų visetą matyti, jog daikto trūkumai atsirado dėl priežasčių, už kurias atsakinga atsakovė, pagrįstai sprendė, kad atsakovė, neįvykdydama savo, kaip pardavėjos pareigos įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado dėl ieškovų veiksmų, nepaneigė ieškovų teiginių dėl daikto trūkumo. Pažymėtina, kad į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog tiek daikto trūkumų faktą, tiek tą aplinkybę, kad daikto trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu, kadangi tai įrodo T. M. parengta Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 220520, T. M. 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakymas į prašymą Nr. AD-2022/09/14-1. Specialistas Ataskaitoje nurodė, kad Namo grindys ir lauko grindinys nusėdo dėl netinkamo grunto sutankinimo. Minėtame specialisto atsakyme į prašymą nurodoma, jog pagrindas galėjo būti arba išplautas vandens, arba suslūgti, nes buvo blogai sutankintas. Nurodė, jog vandens paplovimo požymių nei iš išorės, nei viduje nebuvo nustatyta, o padarius skylę grindyse, matyti, jog gruntas purus, nesutankintas. Todėl laikė, tokio pobūdžio defektas egzistavo jau daikto perdavimo metu.

32.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi minėta T. M. parengta Defektų ir pažeidimų atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 220520, T. M. 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakymas į prašymą Nr. AD-2022/09/14-1, kadangi jis atliko tyrimą neteisingai, ne tokiu būdu, kokiu turėjo, ataskaitos išvados yra nepagrįstos ir sukeliančios daugiau žalos daiktui ir sukeliantis didesnių daikto trūkumo pašalinimo kaštus. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir pažymi, jog, kaip jau minėta, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).