Nr. ATP-1070-238/2014;
Proceso Nr. 4-51-3-00414-2014-9;
Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos vado N. A. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2014-04-26 00.10 val. pasienio ruože Jasauskų k. ribose (kelyje Daržininkų k.- Jasauskų k.) Kaniavos sen. Varėnos r. Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus specialistei A. T. ir Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui T. P. pakartotinai sustabdžius automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. kartu su automobiliu vykusiais R. T., O. K., R. K., D. V., pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius keiksmus: tuo įžeisdamas pareigūno T. P. ir A. T., vykdančių tarnybines pareigas, garbę ir orumą ir padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, taip pat garsiai vartodamas necenzūrinius keiksmus viešoje vietoje R. R. padarė veiką, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje. Nevykdydamas pareigūnų A. T. ir T. P. reikalavimų: nutraukti neteisėtus veiksmus (baigti įžeidinėti juos, nevartoti necenzūrinių keiksmų viešoje vietoje), vykti į užkardą su vairuota transporto priemone (siekiant, kad jei būtų atlikta detali transporto priemonės apžiūra), vykti į A. Barausko užkardą procesinių dokumentų surašymui, R. R. pažeidė 2002-04-30 Vyriausybės nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių (2008-01-16 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 39 redakcija) 9 punktą (Asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus teisėtus pareigūnu reikalavimus), taip padarė veikas, numatytas LR ATPK 205 straipsnio l dalyje ir LR ATPK187 straipsnio 2 dalyje.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Įstatymais pagrįsti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 2000 m. gegužės 9 d. Nr. VIII-1666 (Žin., 2000, Nr. 42-1192) Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad: Pasienio teisinio režimo kontrolę atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 2000 m. spalio 10 d. Nr. VUI-1996 Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92 2848) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad: Užtikrindama pasienio teisinį režimą, Tarnyba: kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vykimo į pasienio ruožą ir buvimo jame tvarkos, 10 straipsnis nustato, kad: Užtikrindama teisėtvarką pasienio ruože kontroliuojamuose ar saugomuose objektuose, Tarnyba turi Lietuvos Respublikos įstatymu nustatytas policijos bendrąsias teises ir pareigas. 18 straipsnio 2 punkte yra nustatyta, kad: Pareigūnas, dėvintis nustatyto pavyzdžio uniformą ar aprangą, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybini pažymėjimą turi teisę duoti privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus kitiems fiziniams, juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, 20 straipsnyje (Bendrieji pareigūnų tarnybiniai įgaliojimai) nustatyta, kad: Pareigūnai pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami Tarnybos funkcijas pasienio juostoje, valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, saugomuose objektuose ir teritorijose, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse, teisės aktų nustatyta teise: atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų pasienio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimą, pristatyti pažeidėjus į Tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijas kaimo vietovėse asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu R. R. nubaustas už tai, kad jis įžeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų garbę ir orumą, o būtent: 2014-04-26, 00.10 val. pasienio ruože, Jasauskų k. ribose (kelyje Daržininkų k.- Jasauskų k.) Kaniavos sen., Varėnos r., Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus specialistei A. T. ir Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui T. P. sustabdžius automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. R. ir kartu važiavo keleiviai R. T., O. K., R. K., D. V., dėl šių asmenų veiksmų, prieš tai jų atžvilgiu atlikto patikrinimo pasienio ruože, skysčiu apipilant VSAT tarnybinį automobilį, pažymėtą specialiais skiriamaisiais ženklais, tyčia išsakytais keiksmažodžiais, įžeidė VSAT pareigūnų A. T., T. P. garbę ir orumą. Taip R. R. nubaustas už tai, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 300 Lt (trijų šimtų litų) bauda.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl veikų pagal LR ATPK 174 straipsnį, ATPK 205 straipsnio 1 dalį nutrauktos, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismo nutarime nurodyta, kad byloje nenustatyta, jog R. R. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje (nedidelį chuliganizmą). Nedidelis chuliganizmas - tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Išsakydamas keiksmažodžius R. R. įžeidė konkrečių valstybės tarnautojų garbę ir orumą, bet jo veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, sutrikdant žmonių rimtį. Sustabdžius R. R. vairuojamą automobilį kelyje, pašalinių asmenų, kurie su juo kartu važiavo, ir VSAT pareigūnus, nebuvo. R. R. ir su juo vykę asmenys buvo automobilio viduje, t. y. ne viešoje vietoje. Byloje nenustatyta, kad R. R. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 205 straipsnio 1 dalyje (Pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimas). Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 p. numato, kad asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Byloje nustatytos aplinkybės, kad R. R., būdamas pasienio ruože, pažeidė pasienio teisinio režimo taisykles, nevykdė teisėtų VSAT pareigūnų reikalavimų – sustabdyti transporto priemonę pagal šių pareigūnų reikalavimus, siekiant ištirti padarytą teisės pažeidimą dėl VSAT pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo po patikros apipilant VSAT tarnybinį automobilį, pažymėtą skiriamaisiais ženklais, skysčiu. Nagrinėjamu atveju Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkto reikalavimų nevykdymas nėra savarankiškas administracinis teisės pažeidimas, o tokie veiksmai atitinka LR ATPK 187 straipsnio 2 dalies sudėtį. Atlikus pirmą patikrą nebuvo nustatyti pagrindai detaliai automobilio apžiūrai, taigi nebuvo pagrindo ir antrą kartą detaliai apžiūrėti automobilį pagal pasienio teisinio režimo taisykles.
Apeliaciniame skunde Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos vadas (toliau – Institucija) prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą, konstatuojant, kad R. R. veiksmai (atlikti 2014-04-26, 00.10 val.) užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalį, 205 straipsnio l dalį, 174 straipsnį, ir jam už padarytas veikas paskirti adekvačią, subendrintą administracinę nuobaudą.
Institucija sutinka su Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu, kad R. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutinka su už šį pažeidimą paskirta administracine nuobauda (300 Lt), taip pat nesutinka, kad R. R. atliktoje veikoje nėra LR ATPK 174 straipsnyje ir 205 straipsnio l dalyje numatytų pažeidimų.
Apeliantas nurodo, kad iš LR ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė kyla už dviejų alternatyvių veikų padarymą – pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą arba jo garbės ir orumo įžeidimą, todėl administracinė atsakomybė asmeniui kyla ir už vieną iš nurodytų veikų. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62 - 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju pažeidėjo veiksmuose yra nustatytos abi LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos.
Teismas konstatavo, kad R. R. keiksmažodžių vartojimu pareigas atliekančių pareigūnų atžvilgiu padarė veiką, numatytą LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, tačiau nutarime nepasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto R. R. nevykdytų pareigūnų A. T. ir T. P. teisėtų reikalavimų: nutraukti neteisėtus veiksmus (baigti įžeidinėti juos, nevartoti keiksmų viešoje vietoje), išlipti iš automobilio, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kuris reikalingas procesinių dokumentų surašymui), vykti į A. Barausko užkardą procesinių dokumentų surašymui, o tai užtraukia atsakomybę pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Nevykdydamas šių reikalavimų R. R. pažeidė 2002-04-30 Vyriausybės nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių (2008-01-16 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 39 redakcija) 9 punktą ir padarė veiką, numatytą LR ATPK 205 straipsnio l dalyje. (187 str. 2 d. ir 205 str. l d. idealioji sutaptis). Nors teismas nutarime pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, kad R. R. pažeidė Pasienio teisinio režimo taisykles, bet tai vertino ne kaip savarankišką teisės pažeidimą, o kad tokie veiksmai atitinka LR ATPK 187 straipsnio 2 dalies sudėtį. Apelianto nuomone, R. R. veiksmuose yra nustatyta ir LR ATPK 174 straipsnyje numatyta veika, esanti idealiąja sutaptimi su nustatytu pažeidimu pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalį (žr. LVAT nutartis byloje N261-1076/2012), būtent tuo, kad R. R. įžeidinėdamas VSAT pareigūnus necenzūriniais keiksmais (nors ir būdamas automobilyje, bet išsakydamas juos garsiai), automobiliui stovint viešoje vietoje (kelyje Jasauskai - Daržininkai, Jasauskų k. ribose Varėnos r.) pažeidinėjo viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (žr. nutartį byloje Nr. N575-332/2012). R. R. vartojamus necenzūrinius žodžius VSAT pareigūnų T. P. ir A. T. atžvilgiu girdėjo ir į įvykio vietą atvykę kiti VSAT pareigūnai, iškviesti kaip pagalba sargybai (t. y. N. M., E. P., N. B.), t. y. pareigūnai, kurie nebuvo susiję su minėtu įvykiu. Nors teismas nutarime konstatavo, kad R. R. nepadarė veikos pagal LR ATPK 174 straipsnį, kadangi jo veika buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos trikdymą, o turėjo privatų pobūdį. Tačiau iš LR ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti LR ATPK 174 straipsnio dispozicijoje) (žr. nutartį byloje Nr. N438-59/2011), todėl teismas nepagrįstai pasisakė, kad R. R. nepadarė šio pažeidimo, motyvuodamas tuo, jog jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ir pažeidimas padarytas R. R. būnant automobilyje, t. y. ne viešoje vietoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki, išankstinių blogų santykių su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nebuvo, todėl šių asmenų parodymais nėra pagrindo abejoti. Institucija nesutinka ir su R. R. teismo nutarimu (už LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo) paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu. Institucija, nurodydama nuobaudos tikslus, bendrąsias nuobaudos skyrimo taisykles, numatytas LR ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisykles, numatytas LR ATPK 302 straipsnyje, įsitikinusi, kad teismas, nutarime konstatavęs jog nėra R. R. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, už LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą turėjo jam skirti ne mažesnę kaip 400 (keturių šimtų litų) baudą, tuo labiau kad R. R. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės, pažeidimas buvo padarytas grupės asmenų, o tai pripažintina sunkinančia aplinkybe (LR ATPK 32 straipsnio l dalies l punktas)
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012), tokią praktiką formavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT nutartys Nr. N575-2377/2011, N575-2002/2011 ir kt.).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LVAT nutartys Nr. N62-1830/2011, N575-927/2012, LAT nutartis 2AT-6-2012).
Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (LR ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Pagal LR ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (LVAT nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje apklausė vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris nuo pat proceso pradžios neigė savo kaltę, nepripažino atlikęs visus jam inkriminuotus veiksmus, nurodė kitokias įvykio aplinkybes. Teismas nubaudimą iš esmės grindė tik rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu ir pasienio pareigūnų A. T., T. P., N. M., A. M., I. B., N. B., E. P. tarnybiniais pranešimais. Visgi, kaip jau minėta, vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Tai pažymėta ir gausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT nutartys Nr. N62-2204/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62 -2203/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, nebuvo aktyvus, neapklausė tiesiogiai mačiusių įvykį asmenų, į įvykio vietą atvykusių kitų pareigūnų, nesuteikė asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, galimybės užduoti šiems asmenims klausimų, neapklausė ir kartu su R. R. automobiliu važiavusių asmenų, nors jų paaiškinimai prieštarauja protokole bei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Neapklausus šių asmenų teismo posėdyje, iš R. R. buvo atimta teisė gintis nuo jam inkriminuotų kaltinimų ir bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi, taip pat nesistengta pašalinti prieštaravimų tarp administracinio teisės pažeidimo protokole ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nurodytų aplinkybių. Tuo pačiu nebuvo tinkamai patikrintos aplinkybės, ar padarytos veikos, numatytos LR ATPK 174 straipsnyje ir 205 straipsnio 1 dalyje, ar jos nepadarytos.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių ir nepašalinus byloje surinktų įrodymų tarpusavio prieštaravimų, iš esmės remiantis vien rašytine bylos medžiaga. Teismas į posėdį nekvietė įvykio liudytojų (Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, kartu su R. R. važiausių asmenų) ir jų neapklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Taip teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti įtaką galimiems iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimams, dėl jų šioje nutartyje nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r ė :
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos vado N. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Danguolė Šiugždinytė