Civilinė byla Nr. e2A-165-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00765-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-958-413/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JOFA“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Kauno įmonių restruktūrizavimo centro, ieškinį atsakovams L. P., M. G. (M. G.), R. M. G. (R. M. G.), A. M. G. (A. M. G.), atstovaujamiems įstatyminės atstovės L. P., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „JOFA“ (toliau – ieškovė) atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro, ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 13 d. atsakovės L. P. (toliau ir – atsakovė) sudarytą dovanojimo sutartį Nr. K1ES- 2258 (toliau – dovanojimo sutartis), kuria atsakovė padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), savo nepilnamečiams vaikams – M. G., R. M. G. bei A. M. G. (toliau – atsakovai), kiekvienam po 1/3 buto, bei taikyti restituciją.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovei iškelta nemokumo byla. Nemokumo administratorius 2016 m. lapkričio 14 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu priteisti solidariai iš M. T. G. (M. T. G.) bei L. P. 2 590 287,62 Eur žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1369-480/2017, ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš M. T. G. bei L. P. 260 582,78 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-275-178/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta solidari M. T. G. ir L. P. atsakomybė, pakeitė, nustatant, kad M. T. G. atsakomybė yra subsidiari. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
3. Prievolėje atlyginti ieškovei padarytus nuostolius atsakovė yra pagrindinis skolininkas. Teismų priteistai skolai išieškoti nemokumo administratorius kreipėsi į antstolių A. Z. ir Z. Z. kontorą, pradėta vykdomoji byla Nr. 0014/18/00520. Atliekant vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį butą savo nepilnamečiams vaikams – atsakovams, kiekvienam po 1/3 buto. Antstolis apie tai pranešė nemokumo administratoriui. Dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovės, jos kreditorių teises bei turtinius interesus, todėl ši sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.
4. Sutartimi sumažinta atsakovės turimo turto masė (mokumas), dėl ko ieškovės turimo finansinio reikalavimo patenkinimas iš ieškovės turto tapo neįmanomu. Atsakovė nepateikė duomenų patvirtinančių, kad ji privalėjo sudaryti dovanojimo sutartį nepilnamečių vaikų naudai, taip pat nenurodė sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, įpareigojančio ją tokį sandorį sudaryti. Atsakovei sudarius neatlygintinę dovanojimo sutartį su savo nepilnamečiais vaikais, kurios įstatymine atstove ji pati ir buvo, galioja nesąžiningumo prezumpcija, todėl yra visi pagrindai išvadai, kad atsakovė veikė nesąžiningai – perleido nepilnamečiams vaikams butą, kad jį apsaugotų nuo kreditorių išieškojimo.
5. Nemokumo administratorius, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl žalos iš atsakovės priteisimo, 2018 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į antstolį dėl informacijos apie atsakovės turimą turtą pateikimo. Tik gavus iš antstolio informaciją apie atsakovės sudarytas dovanojimo sutartis ieškovė sužinojo apie savo, kaip atsakovės kreditorės, teisių pažeidimą. Tai, kad nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki ieškinio dėl šios sutarties pripažinimo pateikimo teismui yra praėję daugiau nei vieni metai, negali būti laikoma, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
6. Atsakovė ir atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 2017 m. kovo 13 d. ir tą pačią dieną sutarties sudarymo faktas paviešintas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė sudarydama ginčijamą sandorį buvo sąžininga, nes turtą perleido savo nepilnamečiams vaikams ir šį faktą paviešino, vaikų įstatyminis atstovas, sudaręs dovanojimo sutartį, tėvas M. T. G.. Sandorio tikslas buvo užtikrinti nepilnamečių vaikų teises, tarp jų ir teisę į būstą. Teismas turi atsižvelgti į 3 nepilnamečių vaikų prioritetinę teisę į būstą ir turi suteikti nepilnamečių vaikų interesams prioritetą prieš kreditorių interesus. Dovanojamam turtui nebuvo taikomi apribojimai, sandoris teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė teigė, jog ieškovė praleido vienų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė nenuslėpė sutarties sudarymo fakto, ir būtent nuo 2017 m. kovo 13 d. ieškovė galėjo sužinoti apie ginčijamą sutartį. Nurodė, kad ieškovės atstovas (administratorius) yra savo srities profesionalas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis anksčiau galėjo ir privalėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį. Ieškinys pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui ir atsakovė reikalavo taikyti ieškinio senatį bei tuo pagrindu ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pripažino negaliojančia atsakovės ir atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį bei taikė restituciją – grąžino atsakovės nuosavybėn butą.
3. Teismas nustatė, kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimui, nemokumo administratorius 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į antstolių A. Z. ir Z. Z. kontorą dėl priverstinio skolos iš atsakovės ieškojimo, užvesta vykdomoji byla Nr. 0014/18/00520. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis nustatė, kad atsakovė dovanojimo sutartimi butą padovanojo savo nepilnamečiams vaikams – atsakovams. Kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė 2016 m. gruodžio 12 d. padovanojo savo motinai E. P.. Ir dar vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 13 d. pardavė J. M. G. (J. M. G.).
4. Nustatyta, kad ieškovės nemokumo administratorius į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi 2016 m. lapkričio 14 d. Ieškinys buvo grindžiamas argumentais, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi iškėlus ieškovei nemokumo bylą, nemokumo administratorius, patikrinęs įmonės sandorius nustatė, jog bendrovei nuo 2002 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. vadovaujant atsakovei, bendrovės vienintelis akcininkas M. T. G., kuris taip pat buvo ir atsakovės sutuoktinis, 2009 – 2012 m. laikotarpyje priėmė sprendimus beviltiškomis pripažinti suteiktas paskolas, išankstinius mokėjimus kitoms įmonėms bei fiziniams asmenims taip pat nurašyti 2 590 287,62 Eur skolą bendrovei.
5. Teismas nustatė, kad šios aplinkybės atsakovei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo žinomos, nes 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė byloje atsiliepimą į nemokumo administratoriaus ieškinį. Teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-1369-480/2017 padarė išvadą, kad atsakovų neteisėtais veiksmais įmonės turtas sumažintas 2009 – 2012 m. laikotarpiu nurašytų skolų suma, o tokie veiksmai sąlygojo įmonės nemokumą, dėl to atsirado įmonei žala.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado ieškovei žala, padaryti 2009 – 2012 m., priėjo išvados, kad ginčijamos 2017 m. kovo 13 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė jau turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę kaip į žalą bendrovei padariusį asmenį.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė ginčijamu sandoriu savo vaikams padovanojo butą, kurio vidutinė rinkos vertė 66 300 Eur. Šis sandoris yra neatlygintinis, atsakovė pajamų negavo. Teismas nustatė, kad atsakovė kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 12 d. padovanojo savo motinai E. P.. Dėl minėto sandorio nuginčijimo ieškovės nemokumo administratorius kreipėsi į teismą. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8734-670/2018 ieškovės ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovės ir E. P. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. K1ES-10565 bei taikė restituciją. Teismas minėtame sprendime priėjo išvados, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus, kadangi sudarydama neatlygintinį sandorį sumažino kreditorių galimybes išieškoti skolą iš atsakovės turto.
8. Teismas priėjo išvados, kad atsakovė sudarydama dovanojimo sutartį dar labiau sumažino savo mokumą. Turtinės padėties sunkinimas, turto perleidimas neatlygintinai yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo ir vengimo atsakyti už prievolę ieškovei.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės bendro pobūdžio pareiga užtikrinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir jų teises į gyvenamąjį būstą nepagrindžia jos pareigos sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį, nes šios sutarties sudarymo privalomumas nėra numatytas nei įstatymo, nei sutartimi, nei teismo sprendimu. Ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta po to, kai ieškovės nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl žalos iš atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio priteisimo, todėl teismas priėjo išvados, kad ginčijamu sandoriu atsakovė siekė išvengti žalos atlyginimo. Nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamą sandorį.
10. Teismas nurodė, kad atsakovės nesąžiningumas pasireiškė jos pačios turtinės padėties bloginimu, žinant, jog atsakovės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Tokios išvados teismas priėjo atsižvelgęs į aplinkybes, kad atsakovė ne tik turtą pagal šioje byloje ginčijamą sandorį perleido neatlygintinai, bet ir kitą turtą, dėl kurio jau yra priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris neatlygintinis, dovanos gavėjai yra atsakovės nepilnamečiai vaikai, kurių įstatyminė atstovė yra pati atsakovė, vaikų sąžiningumo klausimo teismas nesprendė.
11. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo atsižvelgtina į tai, kad atsakovė ieškovei žalą padarė 2009 – 2012 m. laikotarpyje, eidama ieškovės direktorės pareigas. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje dėl žalos iš atsakovės priteisimo. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1369-480/2017 įsiteisėjo 2018 m. gegužės 3 d. nemokumo administratorius dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismas vykdomąjį raštą išdavė 2018 m. gegužės 22 d., kuris 2018 m. liepos 9 d. atiduotas vykdyti antstolių A. Z. ir Z. Z. kontorai. Nemokumo administratorius 2018 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į antstolį dėl informacijos apie atsakovės turimą turtą pateikimo ir tik gavęs iš antstolio informaciją, ieškovės nemokumo administratorius sužinojo apie atsakovės sudarytas dovanojimo sutartis.
12. Teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškinio senatį skaičiuoti nuo sandorio išviešinimo Nekilnojamojo turto registre momento. Byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu nebuvo taikytos. Duomenų, kad nemokumo administratoriui buvo žinoma apie atsakovei priklausantį turtą, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė, todėl prieita išvados, kad ieškovė sužinojo apie savo, kaip atsakovės kreditoriaus, teisių pažeidimą tik tada, kai gavo informaciją iš antstolio apie sudarytą ginčijamą sandorį – 2018 m. rugpjūčio mėnesį, į teismą ieškovė kreipėsi 2018 m. rugsėjo mėnesį, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
13. Teismo vertinimu, pripažinus ginčijamą dovanojimo sutartį negaliojančia, buvo pagrindas taikyti restituciją ir atsakovės padovanotą savo vaikams nekilnojamąjį turtą grąžinti atsakovei.
III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo argumentai
1. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2019 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismo sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:
1.1. Ieškovė dar vienoje byloje ginčija nekilnojamo turto perleidimo sandorį, ieškovė neįrodė, nei kad dėl ginčijamo sandorio atsakovė tapo nemoki nei kad po ginčijamo sandorio jos turto faktiškai sumažėjo tiek, kad likusio turto nebeužtenka patenkinti reikalavimus.
1.2. Dovanojimo sutartimi atsakovė užtikrino pragyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams. Byloje atsakovais yra įtraukti dalyvauti nepilnamečiai asmenys (vaikai), kurių atstovas yra tėvas M. T. G.. Byloje buvo būtina įtraukti dalyvauti Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Vaiko teisių apsaugos tarnyba privalo dalyvauti nagrinėjant bylą ir pateikti išvadą. Institucija į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta.
1.3. Ieškovės ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 2017 m. kovo 13 d. ir tą pačią dieną sutarties sudarymo faktas paviešintas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė sudarydama ginčijamą sandorį buvo sąžininga, nes turtą perleido savo nepilnamečiams vaikams ir šį faktą paviešino vaikų įstatyminis atstovas - tėvas M. T. G..
1.4. Atsakovė pagrįstai užtikrino prioritetinę nepilnamečių vaikų teisę į būstą ir kreditorių teisėtų interesų nepažeidė. Teismas turi atsižvelgti į 3 nepilnamečių vaikų prioritetinę teisę į būstą ir turi suteikti nepilnamečių vaikų interesams prioritetą prieš kreditorių interesus. Atsakovė deda kitas pastangas siekdama grąžinti įsiskolinimus kreditorei. Dovanojamam turtui nebuvo taikomi apribojimai. Atsakovė rūpinosi nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąją patalpą užtikrinimu ir ji negali būti laikoma nesąžininga.
1.5. Spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, teismas privalo prioritetą taikyti nepilnamečių vaikų apsaugai ir jų teisei į būstą. Ieškovė praleido vienų metų ieškinio senaties terminą. Ginčijama sutartis sudaryta 2017 m. kovo 13 d. ir tą pačią dieną sutarties sudarymo faktas buvo paviešintas Nekilnojamojo turto registre, atsakovė nenuslėpė sutarties sudarymo fakto, ir būtent nuo šios datos ieškovė galėjo sužinoti apie ginčijamą sutartį.
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos antstolio Z. Z. 2019 m. kovo 28 d. pažymą Nr. S-19-14-2104. Nurodo šiuos argumentus:
2.1. Antstolio Z. Z. 2019 m. kovo 28 d. pažyma Nr. S-19-14-2104 patvirtina, kad nuo išieškojimo pradžios iki šios dienos iš atsakovės išieškota tik 3 432,69 Eur skolos. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų, juose nebuvo keliamas klausimas dėl dovanojimo sutarties įtakos atsakovės mokumui. Būtinybė pateikti įrodymus apeliaciniame skunde keliamu klausimu iškilo tik bylą ruošiant apeliacinės instancijos teismui metu.
2.2. Dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleisdama savo nepilnamečiams vaikams butą, kurio vertė 66 300 eurų, atsakovė ženkliai sumažino savo mokumą, dėl ko ieškovė prarado galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą.
2.3. Nemokumo administratorius apie bankrutavusios įmonės teisių pažeidimą galėjo sužinoti tik 2018 m. rugpjūčio 22 d., kai kreipėsi į antstolį dėl informacijos apie atsakovės turimą turtą pateikimo. Būtent nuo šios dienos ir turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas šioje byloje.
2.4. Nepilnamečių atsakovų teises ir įstatymų saugomus interesus teisme gynė jų motina – atsakovė, duomenų, kad ji negali ar neturi teisės atstovauti savo nepilnamečiams vaikams nėra, darytina išvada, kad šioje byloje nepilnamečiai atsakovai buvo atstovaujami tinkamai. Šioje byloje ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ar jų išlaikymo nesprendžiamas, todėl įtraukti į bylą Vaikų teisių apsaugos tarnybą nebuvo pagrindo.
2.5. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įpareigoja atsakovę įgyvendinant vaikų teisėtus interesus elgtis sąžiningai. Skolininko su savo vaikais sudarytas sandoris yra nesąžiningas ir pažeidžia skolininko kreditorių interesus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
2. Ieškovė prašo prijungti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus – antstolio Z. Z. 2019 m. kovo 28 d. pažymą Nr. S-19-14-2104, nurodydama, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo siekiant paneigti apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės mokumo.
3. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
4. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma, šalys turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga bei kartu su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateiktais įrodymais. Prieštaravimų dėl jų pateikimo negauta, todėl šiuo atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas, jie priimtini ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukimo į bylą
5. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad būtina įtraukti į bylą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba). Prašymą iš esmės grindžia tuo, kad byloje atsakovais yra įtraukti dalyvauti nepilnamečiai asmenys.
6. Pažymėtina, kad CK bei CPK nuostatose numatyti atvejai, kai šeimos teisinių bylose į procesą turėtų būti įtraukta tarnyba (CK 3.80 straipsnis, 3.178 straipsnis, 3.184 straipsnis, CPK 398 straipsnis, 404 straipsnis, 476 straipsnis, 484 straipsnis, 497 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliantės nurodomas tarnybos įtraukimo pagrindas yra nesusijęs su ginčo dalyku – dovanojimo sutarties pripažinimu negaliojančia, byloje nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų interesų, teismo sprendimas neturi įtakos jų teisėms ir pareigoms. Byloje nėra pareikštų reikalavimų, susijusių su šeimos turtu, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė galėjo pirmosios instancijos teismo prašyti, jog tarnyba būtų įtraukta į bylą ją nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme, tačiau duomenų, kad toks prašymas buvo pareikštas nėra, taip pat nenustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsirado pagrindas įtraukti tarnybą į bylą, todėl šis apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu. Tarnybos neįtraukimas dalyvauti byloje nėra pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą procesinį sprendimą bei nelaikytinas absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
7. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovei iškelta nemokumo byla. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1369-480/2017 iš atsakovų M. T. G. ir L. P. ieškovei solidariai priteisė 260 582,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-275-178/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad atsakovų atsakomybė yra ne solidari, bet subsidiari. Kadangi prievolėje atlyginti ieškovei padarytus nuostolius atsakovė yra pagrindinė skolininkė, nemokumo administratorius kreipėsi į antstolį, kuris pradėjo išieškojimo procesą.
8. Atliekant vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad dar 2017 m. kovo 13 d. dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį butą savo nepilnamečiams vaikams – atsakovams, kiekvienam po 1/3 buto. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygas ir ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad ieškovė neįrodė, nei kad dėl ginčijamo sandorio atsakovė tapo nemoki, nei kad po ginčijamo sandorio jos turtas faktiškai sumažėjo tiek, kad likusio turto nebeužtenka patenkinti reikalavimus. Dovanojimo sandoriu atsakovė užtikrino pragyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams, sudarydama dovanojimo sutartį buvo sąžininga, nes turtą perleido savo nepilnamečiams vaikams ir šį faktą paviešino, be to, mano, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Dėl ieškinio senaties termino pradžios
9. Pirmosios instancijos teismo atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi dovanojimo sutartis sudaryta 2017 m. kovo 13 d. ir tą pačią dieną sutarties sudarymo faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre ir ši data pripažintina ieškinio senaties termino pradžios data.
10. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Jei faktinio sužinojimo ir turėjimo sužinoti datos skiriasi, iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau.
11. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei žalą padarė 2009 – 2012 m. laikotarpiu, eidama ieškovės direktorės pareigas. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1369-480/2017 įsiteisėjo 2018 m. gegužės 3 d. Nemokumo administratorius dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismas vykdomąjį raštą išdavė 2018 m. gegužės 22 d. 2018 m. liepos 9 d. vykdomasis raštas buvo atiduotas vykdyti. Nemokumo administratorius 2018 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į antstolį dėl informacijos apie atsakovės turimą turtą pateikimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tik gavęs iš antstolio informaciją, ieškovės nemokumo administratorius sužinojo apie atsakovės sudarytas dovanojimo sutartis.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (kad CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Subjektyvaus sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, t. y. nustatyti objektyvųjį turėjimo sužinoti momentą. Spręsdamas dėl sužinojimo apie teisės pažeidimą momento teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo susiklosčiusios situacijos vertinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-684/2016, 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nors dovanojimo sutarties sudarymo faktas ir buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre, vien ši aplinkybė negali būti pagrindu ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo išviešinimo datos. Ieškovė neprivalėjo domėtis įrašų pasikeitimais Nekilnojamojo turto registre, todėl pagrįstai teigia, kad ieškovės sužinojimo momentas apie ginčo sandorio sudarymą neturėjo įvykti ankščiau, nei pradėta vykdomoji byla Nr. 0014/18/00520 ir antstolis nustatė, kad buvo sudarytas ir kreditorių interesus pažeidžiantis sandoris. Taip pat atsakovė neįrodė, kad ieškovė faktiškai žinojo apie buto dovanojimo faktą ankščiau, nei kreipėsi į antstolį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė faktiškai sužinojo apie dovanojimo sutartį anksčiau nei turėjo sužinoti iš antstolio.
14. Kadangi byloje duomenų, kad nemokumo administratoriui buvo žinoma apie atsakovei priklausantį turtą, byloje nebuvo, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą tik tada, kai gavo informaciją iš antstolio apie sudarytą ginčijamą sandorį – 2018 m. rugpjūtį, į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjį, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl ginčo esmės
15. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; kt.).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos. 17. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu teigia, kad ieškovė byloje neįrodė antrosios sąlygos, jog dėl ginčijamo sandorio atsakovė tapo nemokia, nei kad po ginčijamo sandorio jos turto faktiškai sumažėjo tiek, kad likusio turto nebeužtenka patenkinti reikalavimus, t. y. neįrodė kreditorės teisių pažeidimo.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
18. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui įvykdyti prievolę kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė ginčijamu sandoriu savo vaikams padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 66 300 Eur. Šis sandoris neatlygintinis, atsakovė pajamų negavo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė ir kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 12 d. padovanojo savo motinai E. P.. Dėl minėto sandorio nuginčijimo ieškovės nemokumo administratorius kreipėsi į teismą. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8734-670/2018 ieškovės ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį Nr. K1ES-10565 bei taikė restituciją, kadangi dovanojimo sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-913-657/2019 Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
21. Teismams minėtose bylose pripažinus, kad dovanojimo sandoris, kuriuo atsakovė savo motinai padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra negaliojantis, butas grąžintas atsakovei. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 24 d. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0014/18/00520, turto arešto aktu areštavo atsakovei priklausantį butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 31 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo. Vykdomojoje byloje gautas ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad skolininkei priklausančio turto rinkos vertė yra 64 100 Eur. Nustačius, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 64 100 Eur, o vykdomojoje byloje esant pateiktam vykdomajam raštui dėl 260 582,78 Eur žalos su procesinėmis palūkanomis išieškojimo, akivaizdu, kad vykdymo procese pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), gautų lėšų nepakaks visiems kreditoriaus reikalavimams pagal vykdomąjį raštą patenkinti.
22. Šioje byloje ieškovė pateikusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kurie patvirtina, kad kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi, taip pat pateikė antstolio Z. Z. 2019 m. kovo 28 d. pažymą Nr. S-19-14-2104, kuri patvirtina, kad nuo išieškojimo pradžios iki 2019 m. kovo 29 d. iš atsakovės išieškota tik 3 432,69 Eur skolos. Tuo tarpu, atsakovė savo teiginiams, kad dėl sudarytos dovanojimo sutarties jos mokumas faktiškai nesumažėjo tiek, kad likusio turto nebeužtenka patenkinti reikalavimus, pagrįsti byloje įrodymų nepateikė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė sudarydama dovanojimo sutartį žymiai pablogino savo turtinę padėtį, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė sudarydama ginčijamą dovanojimo sutartį sumažino savo mokumą ir pažeidė savo kreditorių interesus. Turtinės padėties sunkinimas, turto perleidimas neatlygintinai yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo ir vengimo atsakyti pagal prievolę ieškovei.
23. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė actio Pauliana instituto taikymo sąlygas nagrinėjamoje byloje, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą laikyti ieškovės reikalavimus nepagrįstais. Dėl restitucijos taikymo atsakovė skunde argumentų nepateikia, todėl šiuo aspektu nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovei apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nepaneigus teisėtų bei pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Ieškovė nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad advokato teisinėms paslaugoms, surašant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „JOFA“, juridinio asmens kodas 158736043, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Kauno įmonių restruktūrizavimo centro, iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė