Civilinė byla Nr. 2-1771-910/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00718-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 128.2
(S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė,
sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjui D. K. (D. K.), suinteresuotam asmeniui J. K. (J. K.), vertėjai Ritai Daškevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. K. (J. K.), Vilniaus miesto keturiasdešimtasis notaro biuras,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo senelio V. K. (V. K.) mirties 1990-06-09 palikimą – sodo namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), – paveldėjo jo sutuoktinė (pareiškėjo senelė) M. K., pradėdama faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.
Pareiškėjas nurodė, kad jo seneliai, gyvendami santuokoje, sodo sklype pradėjo statyti namą ir ūkio pastatą, kurių statyba oficialiai buvo įteisinta 2011-03-02 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, t. y. jau po senelio V. K. (V. K.) mirties. Pareiškėjo teigimu, po senelio mirties 1990-06-09 jo sutuoktinė nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė senelio palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą: prižiūrėjo ir tvarkė sodo namą ir ūkio pastatą, mokėjo už juos mokesčius. 2010-11-14 M. K. mirė. Testamentu ji visą savo turtą paliko pareiškėjui, kuris priėmė palikimą, tai patvirtina Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro išduotas 2011-02-11 paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjo teigimu, notarė atsisakė išduoti pavedėjimo teisės liudijimą dėl sodo namelio ir ūkio pastato, nes šie įregistruoti V. K. (V. K.) vardu. Tam, kad galėtų paveldėti ir šį turtą, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė po savo vyro mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.
Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad palaiko pareiškime išdėstytas aplinkybes, ir prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo J. K. (J. K.) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su reiškiamu reikalavimu. Teismo posėdyje šis suinteresuotas asmuo papildomai nurodė, kad po V. K. (V. K.) mirties M. K. vienintelė priėmė palikimą.
Suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto keturiasdešimtajam notaro biurui teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2012-02-22, tačiau atsiliepimas į pareiškimą nepateiktas. Suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškimas tenkintinas
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po V. K. (V. K.) mirties 1990-06-09, priėmimo faktą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. (V. K.) ir M. K. susituokė 1952-12-13 (b. l. 5-8). Santuokoje susilaukė vieno sūnaus J. K. (b. l. 9). Pareiškėjas D. K. (D. K.) yra V. K. (V. K.) ir M. K. anūkas (b. l. 10-13). Gyvendami santuokoje, V. K. (V. K.) ir M. K. gavo 0,1187 ha valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiame sklype 1981 m. pradėjo statyti sodo namą ir ūkio pastatą (b. l. 24-25). 1986-10-31 valstybiniu kolektyvinio sodo namelio priėmimo aktu statytojo V. K. sodo namelis buvo priimtas eksploatuoti (b. l. 37). V. K. (V. K.) mirė 1990-06-09 (b. l. 14-15). Nurodyti statiniai buvo įregistruoti V. K. (V. K.) vardu tik 2011-03-02 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1D-4108 pagrindu (b. l. 38-39).
Iš prie pareiškimo pateikto Keturiasdešimtojo notaro biuro 2012-02-09 rašto Nr. S-0041 matyti, kad po V. K. (V. K.) mirties 1990-06-09 niekas nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo (b. l. 41). Tačiau pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po V. K. (V. K.) mirties 1990-06-09 jo sutuoktinė M. K. tvarkė ir prižiūrėjo sodo sklype esančius statinius, mokėjo mokesčius (b. l. 26-32). Suinteresuotas asmuo J. K. (J. K.) – Vasilijaus ir M. K. sūnus – teismo posėdyje nurodė, kad po V. K. (V. K.) mirties tik M. K. priėmė palikimą. M. K. mirė 2010-11-14 (b. l. 18). Testamentu ji visą savo turtą paliko pareiškėjui, kuris priėmė palikimą, tai patvirtina Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro išduotas 2011-02-11 paveldėjimo teisės liudijimas (b. l. 19).
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad po V. K. (V. K.) mirties 1990-06-09 jo sutuoktinė M. K. priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę pareiškėjui, siekiančiam įteisinti po jo senelės M. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K. (V. K.), gim. 1925-09-03, mirties 1990-06-09 jo palikimą priėmė sutuoktinė M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.
Teisėja Laima Ribokaitė