Civilinė byla Nr. e2A-728-950/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00502-2025-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. C. ir J. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4783-466/2025, pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance Group“ ieškinį atsakovams A. C. ir J. C. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė draudimo brokerio bendrovė „Sandėjas“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Viena Insurance Group“ 2025 m. sausio 9 d. pareiškė ieškinį (reg. Nr. CBP-499) atsakovams A. C. ir J. C. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė draudimo brokerio bendrovė (toliau – UADBB) „Sandėjas“.
3. Ieškovė ADB „Compensa Viena Insurance Group“ 2025 m. spalio 4 d. pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo (reg. Nr. DOK-146445) sumažinusi savo reikalavimus (530,59 Eur suma), galutinai prašė solidariai iš atsakovų A. C. ir J. C. priteisti 4 986,33 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė ADB „Compensa Viena Insurance Group“ (toliau – ieškovė, draudikas) pateiktuose procesiniuose dokumentuose (2025 m. sausio 9 d. ieškinyje Nr. CBP-499; 2025 m. kovo 3 d. dublike Nr. DOK-32921; 2025 m. spalio 6 d. pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo Nr. DOK-146445) nurodė, kad gyventojų turto draudimu (poliso Nr. 220 0385206) buvo apdraudusi trečiajam asmeniui UADBB „Sandėjas“ (toliau – trečiasis asmuo, draudėjas) priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Anksčiau minėtas Butas 2024 m. liepos 13 d. buvo aplietas dėl atsakovams A. C. ir J. C. (toliau – atsakovai, apeliantai) priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), trūkusio vandens vamzdžio (toliau – Įvykis). Atlikusi žalos reguliavimo procedūrą, ieškovė nukentėjusiam asmeniui (t. y. draudėjui) išmokėjo 1 326,32 Eur dydžio draudimo išmoką pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. žalų reguliavimo eksperto parengtą nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatą (toliau – Sąmata1). Atsakovai nurodytą sumą ieškovei atlygino 2024 m. rugsėjo 9 d., tačiau draudėjas vėliau ieškovei pateikė mažosios bendrijos (toliau – MB) „H.“ parengtą remonto sąmatą (toliau – Sąmata2), remiantis kuria, Buto remonto darbų suma – 8 352,92 Eur (su PVM). Ieškovės žalų reguliavimo ekspertas nustatė, kad Sąmatoje2 nurodyti darbai, medžiagos bei jų kiekiai yra būtini, siekiant atkurti ginčo Butą į prieš Įvykį buvusią padėtį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė išskaičiavusi 1 449,68 Eur dydžio PVM sumą, 60 Eur dydžio franšizę bei 1 326,32 Eur dydžio jau išmokėtą draudimo išmoką, ko pasėkoje papildomai pervedė UADBB „Sandėjas“ 5 516,92 Eur dydžio draudimo išmokos priemoką. Atsakovams 2024 m. spalio 2 d. buvo išsiųsta pretenzija, kuria pareikalauta padengti minėtą sumą, tačiau atsakovai tai padaryti atsisakė, išreiškė abejones dėl Sąmatos2 pagrįstumo. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo reikalavimą, užsakė uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „E.A.“ vertinimą ginčo Butui. Nurodyta įmonė 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė žalos vertinimą Nr. SBV-241115/MR/SK1 (toliau – Sąmata3), kad Butui padarytos žalos šalinimo darbų kaina siekia 10 099,57 Eur (su PVM). Tačiau atsakovai vis vien nepadengė ieškovei sumos, pastarosios papildomai išmokėtos draudėjui. Kadangi draudimo išmoka UADBB „Sandėjas“ buvo išmokėta neatskaičius ginčo Buto nusidėvėjimo, įvertinusi šią aplinkybę, ieškovė atsisakė dalies reikalavimo (530,59 Eur sumos) ir galutinai prašė jai iš atsakovų priteisti 4 986,33 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovai A. C. ir J. C. su ieškovės ADB „Compensa Viena Insurance Group“ reikalavimais nesutiko. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose (2025 m. sausio 29 d. atsiliepime į ieškinį Nr. DOK-14927; 2025 m. kovo 17 d. triplike Nr. DOK-41020) nurodė, kad iš tiesų 2024 m. liepos 13 d. jiems priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), trūko vandens vamzdis, dėl ko buvo padaryta žala ginčo Butui. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 3 d. pateikė Sąmatą1, kurioje buvo aiškiai nurodytas padarytos žalos dydis, todėl 2024 m. rugsėjo 9 d. gera valia atlygino 1 326,32 Eur sumą, tačiau 2024 m. spalio 2 d. gavo naują ieškovės pretenziją (su Sąmata2), kuria buvo pareikalauta papildomai padengti dar 5 516,92 Eur žalos sumą. Tokius ieškovės veiksmus laiko neteisėtais. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad visi Sąmatoje2 nurodyti darbai, medžiagos bei jų kiekiai yra būtini siekiant atkurti ginčo Butą į padėtį, buvusią prieš įvykstant Įvykiui. Palyginus Sąmatą1 ir Sąmatą2, kurios abi parengtos pagal 2024 m. liepos 18 d. apžiūros aktą (toliau – Apžiūros aktas), matyti tai, kad į Sąmatą2 buvo įtrauktos papildomos medžiagos ir papildomas darbo užmokestis, padidinta kvadratūra ir darbo įkainiai. Pareiškus pretenziją dėl Sąmatos2, ieškovė ne tik kad nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų žalos sumos padidėjimą, tačiau pateikė Sąmatą3, pagal kurią Butui padarytos žalos suma išaugo dar labiau. Tačiau ieškovės pateiktose Sąmatoje2 ir Sąmatoje3 yra nepagrįstai padidinta apgadintų Buto sienų ir grindų kvadratūra, taip pat nepagrįstai įtrauktos su žala nesusijusios išlaidos, padidinti remontui naudotinų medžiagų kiekiai, kurie neatitinka realybės. Visa tai sudaro pagrindą teigti, kad Sąmata2 ir Sąmata3 neatitinka Apžiūros akte nustatytai ir užfiksuotai žalai, todėl negali būti naudojamos kaip pagrindas reikalauti iš atsakovų papildomai primokėti prie to, ką jie sumokėjo pagal Sąmatą1. Be to, abejones kelia ir paties Įvykio tyrimo eiga, kadangi apgadinto ginčo Buto apžiūros nuotraukos nesutampa ir galimai buvo padarytos ne tą pačią dieną, netinkamai (neturint sertifikuotos įrangos) buvo matuojamas drėgmės lygis ginčo Bute. Todėl atsakovai laiko, kad tik Sąmata1 visiškai atitinka Apžiūros akte užfiksuotiems duomenims, dėl ko 2024 m. rugsėjo 9 d. sumokėję joje nurodytą sumą, žalą ieškovei yra atlyginę visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies (530,59 Eur) ieškinio reikalavimo ir nurodytoje dalyje civilinę bylą nutraukė, o likusioje dalyje ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 4 986,33 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2025 m. sausio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 233,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat grąžino ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio – 9 Eur.
7. Teismas nurodė, kad byloje ginčas tarp šalių kilo tik dėl žalos dydžio, nes aplinkybės, jog būtent atsakovai yra atsakingi už ginčo Butui padarytą žalą, pastarieji neginčijo.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikšdama ieškinį atsakovams dėl žalos priteisimo, jį grindė Sąmata2. Nors ieškovė buvo byloje pateikusi ir Sąmatą3, kuria siekė įrodyti, kad anksčiau minėta Sąmata2 yra teisinga ir patikima, tačiau teismas ja (t. y. Sąmata3) nesivadovavo, konstatavęs, jog ne pagal ją reiškiamas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo.
9. Teismas pagrįstomis pripažino visas Sąmatoje2 nurodytas darbų ir medžiagų kainas (koridoriaus ir virtuvės remontas – 1 519,70 Eur; tualeto remontas – 675,12 Eur; vonios remontas – 370,42 Eur; grindų remontas – 1 282,32 Eur; elektros darbai – 240 Eur; papildomi darbai (baldų uždengimas, jų pernešimas, atliekų išvežimas, statybinių medžiagų supirkimas ir sunešimas, sąmatos sudarymas) – 650 Eur; statybinės medžiagos – 2 620,47 Eur), taip pat sutiko ir su tuo, kad minėtoje sąmatoje nurodyti darbų ir medžiagų kiekiai yra būtini siekiant atkurti ginčo Buto padėtį į buvusią prieš įvykstant Įvykiui. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė, pritaikiusi metinį turto nusidėvėjimo koeficientą, bylos nagrinėjimo metu atsisakė 530,59 Eur dydžio reikalavimo.
10. Teismas nesivadovavo asmeniniu atsakovų užsakymu MB „L.“ 2025 m. spalio 3 d. parengtu ekspertinio vertinimo aktu (toliau – Aktas), kuriuo apibendrintai buvo konstatuota, jog vandens poveikis padarė lokalią, ne konstrukcinę žalą, kuri turi būti pašalinta atliekant paviršinių sluoksnių atnaujinimo darbus, o bendras žalos mastas laikytinas nedideliu, apsiribojančiu apdailos sluoksnių atkūrimo darbais. Pažymėjo, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovų pasitelktų specialistų vertinimo metodika, taip pat pabrėžė, kad Aktas buvo parengtas net betarpiškai neapžiūrėjus vertinamo objekto (ginčo Buto) vietoje, t. y. iš fotonuotraukų.
11. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad pagal įvykio aplinkybes, vanduo tekėjo ne trumpiau kaip pusvalandį (galėjo būti iki valandos laiko), todėl esant spaudimui galėjo pritekėti reikšmingas jo kiekis. Tikėtina, kad vanduo pasiskirstė gerokai didesniame, nei matomi akivaizdūs pažeidimai plote, dėl ko teismas rėmėsi MB „H.“ duomenimis (t. y. Sąmata2) apie būtinumą keisti grindų dangą visame užlieto Buto plote. Teismas nesutiko su Akto teiginiais, kad konstrukcinis karkasas tinkamas pakartotinam naudojimui, taip pat nesutiko ir su teiginiais dėl lubų / sienų remonto apimties. Todėl spręsdamas dėl ginčo Buto lubų / sienų remonto, taip pat atšokusių plytelių keitimo, teismas vadovavosi Sąmata2, pažymėdamas ir tai, kad MB „H.“ nurodyti darbų įkainiai nelaikytini neadekvačiais. Teismas neteisingomis laikė ir Akto išvadas dėl elektros jungiklių, šviestuvų tinkamumo, taip pat sprendė, kad atsakovų pasitelkti specialistai netinkamai įvertino ir Buto vidaus durų (pagamintų iš medžio drožlių plokščių) būklę.
12. Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu ginčijo remonto darbų ir medžiagų įkainius, teikė daug savo skaičiavimų, kurie laikytini iš esmės teoriniais, nesudarančiais pagrindo jais remtis. Todėl pripažino, kad nors atsakovai ir atlygino ieškovei dalį išmokėtos draudimo išmokos, jie vis vien turi pareigą pilnai padengti draudikui visą pastarojo draudėjui išmokėtą sumą. To pasėkoje teismas ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 4 986,33 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Skirstydamas ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nepagrįstomis pripažino ieškovės išlaidas, patirtas rengiant Sąmatą3, todėl jai priteisė solidariai iš atsakovų tik 2 233,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (116 Eur žyminį mokestį + 2 117,50 Eur už teisinę pagalbą). Teismas solidariai iš atsakovų priteisė valstybei 24,50 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovai A. C. ir J. C. 2026 m. sausio 7 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-1082) bei 2026 m. sausio 12 d. pateiktu patikslintu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-5045) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Compensa Viena Insurance Group“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
14.1. Atsakovai kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, jog Aktas parengtas remiantis ydinga vertinimo metodika (t. y. iš fotonuotraukų), realiai neapžiūrėjus ginčo Buto. Laiko, kad atsakovų pasitelkti specialistai naudojo tokią pačią žalos vertinimo metodiką kaip ir kiti tai darę asmenys, t. y. taikydami vizualinį vertinimo metodą (vertindami tik fotonuotraukas ir Apžiūros akto informaciją), nes byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad ieškovės žalų reguliavimo ekspertas (parengęs Sąmatą1) ar MB „H.“ atsakingas asmuo (parengęs Sąmatą2) būtų apžiūrėję ginčo Butą vietoje. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, taikė nevienodus jų vertinimo standartus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei ginčo šalių lygiateisiškumo principą.
14.2. Atsakovai nepagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su vandens poveikiu ginčo Buto grindims, jų būkle po apliejimo, grindų dangos keitimo apimtimi (plotu). Skundžiamu sprendimu nepagrįstai buvo konstatuota, kad grindų danga turi būti keičiama visame Buto plote, nes tai darant tik jo dalyje labai sudėtinga priderinti raštą, atspalvį ir pan., be to, visi grindų dangos pažeidimai gali būti ir nematomi. Tačiau, atsakovų teigimu, jų pateiktame Akte yra pagrįsta, kad pagal pateiktas fotonuotraukas nėra požymių, jog turėtų būti keičiamas visas laminatas, dėl ko ir yra keistinas tik 13,90 kv. m grindų plotas (virtuvės-koridoriaus zonoje). Be to, galimai paslėpti defektai (jeigu jie paaiškėtų), būtų nustatomi tik Buto remonto eigoje, ko pasėkoje Buto savininkas ir turėtų imtis veiksmų naujos sąmatos suderinimui. Mano, kad byloje nėra ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamo sprendimo teiginius, jog vanduo tekėjo ne trumpiau nei pusvalandį, vanduo tekėjo esant spaudimui, pritekėjo reikšmingas vandens kiekis ir pan. Atliekant grindų dangos vertinimą drėgmės matavimo įranga, nebuvo nustatyta drėgmės poveikio požymių laminato dangai, dangos sluoksniams po laminatu, pelėsio kvapo ar mikroorganizmų židinių po danga, dėl ko MB „L.“ specialistai pagrįstai Akte konstatavo, jog vandens poveikis buvo paviršinis, lokalus ir trumpalaikis. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad be betarpiškos Buto apžiūros, atsakovų pasitelkti MB „L.“ specialistai negalėjo nustatyti realios grindų dangos (laminato) būklės, dėl ko jų išvadas dėl grindų dangos atstatymo apimties pripažino netinkamomis. Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados (kad vanduo pasiskirstė gerokai didesniame, nei matomi akivaizdūs pažeidimai, plote; kad dėl estetinio vaizdo grindų danga paprastai keičiama visame patalpų grindų plote; kad vadovaujamasi MB „H.“ duomenimis apie būtinumą keisti grindų dangą visame užlieto Buto plote) yra pagrįstos prielaidomis, nors kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pabrėžta, jog teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais ar abstrakčiomis prielaidomis.
14.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl Sąmatos2 pagrįstumo, t. y. kokiais skaičiavimo principais ir šaltiniais remiantis buvo nustatyti joje nurodomi įkainiai. Tuo tarpu Akte yra tiksliai ir aiškiai nurodyta, kokia metodika ir kokiais šaltiniais remiantis buvo nustatyti skaičiuojamieji įkainiai, pagal kuriuos sudaryta lokalinė sąmata 2 374,36 Eur (su PVM) sumai. Todėl atsakovai laiko, kad teismas ne tik nepagrįstai atmetė, tačiau dar ir šališkai vertino byloje pateiktą Aktą.
14.4. Nepagrįstais laiko skundžiamo sprendimo motyvus, kuriais buvo atmestos ir Akto išvados (padarytos iš fotonuotraukų) dėl elektros jungiklių, šviestuvų tinkamos būklės. Anot atsakovų, pačios ieškovės žalų reguliavimo ekspertai išvadas dėl žalos darė remdamiesi fotonuotraukomis, t. y. neapžiūrėję Buto vietoje, kaip kad ir Sąmata3 buvo sudaryta remiantis tomis pačiomis fotonuotraukomis ir (galimai) Apžiūros aktu.
14.5. Nesutinka su teismo argumentais, kuriais kaip nepagrįsta buvo atmesta Akto išvada, jog Buto vidinės (medžio drožlių plokščių) durys yra be pažeidimų. Atsakovų pasitelkti specialistai aiškiai konstatavo, kad vidaus durų defektai yra lokalūs (paviršiniai ir mechaniniai), o drėgmės poveikio požymių nenustatyta. Tai reiškia, kad net ir egzistuojant tam tikriems vizualiai matomiems Buto vidaus durų defektams, jie nėra ginčo Įvykio padarinys ir todėl negali būti priskiriami atlyginamai žalai.
14.6. Atsakovai laiko, kad byloje nebuvo pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių plytelių pažeidimus (jų atšokimą) ginčo Bute. Bylos duomenys nurodytu klausimu yra prieštaringi: pradžioje, Apžiūros akte buvo pažymėtas 24,98 kv. m pažeistas plotas, kuris vėliau buvo išbrauktas, o pakartotinai įrašytas jau tik 3,74 kv. m plotas; nei ieškovės žalų reguliavimo ekspertė, nei atsakovų pasitelkti specialistai apskritai nenustatė, kad yra būtini kokie nors plytelių pažeidimų atstatymo darbai, o priešinga pozicija buvo pateikta tik MB „H.“ parengtoje Sąmatoje2. Byloje esančios fotonuotraukos taip pat liudija, kad tualeto patalpoje plytelėmis išklijuotos sienos yra lygios, vizualiai nematyti plytelių atšokimo nuo sienų požymių, kaip kad nematyti ir išbyrėjusių / ištrupėjusių tarpų.
14.7. Nepagrįsta laiko ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl konstrukcinio karkaso keitimo poreikio, nes ji nėra paremta jokiais objektyviais bylos duomenimis bei grindžiama prielaidomis. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog konstrukcinio karkaso keitimas yra būtinas dėl vandens poveikio, sugadintų tvirtinimo lizdų, varžtų ar kitų elementų. Byloje nėra ir jokių duomenų, patikimai patvirtinančių realų šių tvirtinimo vietų pažeidimą (pavyzdžiui, atidengtų konstrukcijų apžiūros, matavimų ar kitų ekspertinių duomenų). Vien prielaidos apie galimą vandens poveikį gipso kartono plokščių tvirtinimo vietoms savaime nepatvirtina nei konstrukcinio karkaso pažeidimo fakto, nei jo keitimo būtinybės.
15. Ieškovė ADB „Compensa Viena Insurance Group“ 2026 m. sausio 22 d. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-11511), kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė tokius esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
15.1. Nepagrįstais laiko apeliacinio skundo teiginius dėl ginčo Butui padarytos žalos vertinimo aplinkybių. 2024 m. liepos 18 d. ginčo Butą betarpiškai apžiūrėjo ieškovės atsakingas asmuo – žalų reguliavimo ekspertas R. R., po ko buvo sudaryta Sąmata1 bei jos pagrindu atlikta draudimo išmoka draudėjui. Bylos duomenys liudija ir tai, kad Sąmatą2 parengusios MB „H.“ atsakingas asmuo 2024 m. rugsėjo 1 d. taip pat betarpiškai apžiūrėjo Butą. Todėl ieškovei nekilo jokių abejonių, kad Sąmata2 buvo sudaryta tinkamai įvertinus Buto būklę bei atliktinų remonto darbų kainą. Tuo tarpu MB „L.“ specialistams buvo pateiktos tik fotonuotraukos (galimai – atrinktos selektyviai), todėl pagrįstai laikytina, kad jie negalėjo tinkamai įvertinti Butui padarytos žalos dydžio.
15.2. Buto apžiūros metu buvo nustatyta, kad grindų danga (laminatas) buvo tiek užlietas, jog apskritai atšoko. Vanduo buvo prasiskverbęs į gilesnius sluoksnius ir padaręs tokį poveikį, kurio pasėkoje laminatas net nebesilaikė vietoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad grindų dangą būtina keisti visame Bute, siekiant jį grąžinti į prieš Įvykį buvusią padėtį. Pakeitus laminatą tik dalyje Buto, nebūtų užtikrintas estetinis jo vaizdas, rašto priderinimas (atsižvelgiant į Buto remonto datą – 2017 m.) būtų realiai neįmanomas. Akte teikiamos rekomendacijos keisti tik minimalų laminato bei grindjuosčių plotą yra praktiškai neįgyvendinamos ir tokių rekomendacijų atsakovų pasirinkti specialistai nebūtų teikę, jeigu būtų faktiškai apžiūrėję Butą, o ne dėl žalos sprendę tik iš fotonuotraukų.
15.3. Sutinka su teismo išvada apie netrumpalaikį ir reikšmingą vandens poveikį Butui, kas buvo nustatyta iš paties atsakovo A. C. duotų paaiškinimų. Be to, drėgmė Bute buvo pamatuota sertifikuotu ir tinkamai veikiančiu įrenginiu.
15.4. Laiko, kad žala Buto grindims yra akivaizdžiai užfiksuota Apžiūros akte. Iš apžiūros metu darytų fotonuotraukų akivaizdu, kad grindų danga yra paveikta vandens – grindys atšokusios, sąnariai tarp grindų plokščių pastebimai išsiplėtę, lamintas praradęs savo tvirtumą ir stabilumą. Visa tai yra požymiai to, kad drėgmės poveikis buvo ilgalaikis
15.5. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai įvertino Sąmatą2 bei pagrįstai sprendė, kad joje pateikti skaičiavimai atitinka rinkos kainas. Be to, Sąmatą2 įvertino ir ieškovės ekspertai, kurie taip pat nenustatė, kad žalos dydžio skaičiavimai yra padaryti kainomis, neatitinkančiomis rinkos kainas. Sąmatos2 pagrįstumą patvirtino ir ieškovės iniciatyva užsakyta Sąmata3. Todėl visų šių įrodymų visuma liudija, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sąmatoje2 nurodytų kainų pagrįstumo yra teisingos.
15.6. Nors atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl elektros jungiklių, šviestuvų būklės, tačiau jau vien kartu su Apžiūros aktu pateiktos fotonuotraukos visiškai patvirtina faktą, kad Buto sienos ir lubos aplink šviestuvus buvo ženkliai paveiktos drėgmės. Drėgmės buvimas šalia elektros prietaisų, tokių kaip šviestuvai, kelia saugumo pavojų ir didina galimą elektros smūgio riziką. Analogiška situacija susiklostė ir dėl elektros jungiklių bei rozečių. Tokių aplinkybių MB „L.“ specialistai negalėjo tinkamai įvertinti tik iš fotonuotraukų, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nesivadovavo Akto išvadomis, pateiktomis šiuo klausimu.
15.7. Buto apžiūros metu darytose fotonuotraukose aiškiai matyti, kad vidaus durys yra nelygiais paviršiais, išsipūtusios. Durų paviršaus atšokimai rodo, kad medžiaga, iš kurios jos pagamintos, prisikaupė drėgmės per ilgesnį laikotarpį, o ne trumpalaikio vandens poveikio pasėkoje. Akivaizdūs struktūriniai pokyčiai, tokie kaip nelygumai ir pasipūtimai, rodo, jog vidaus durys buvo stipriai paveiktos drėgmės. Visa tai paneigia Akto išvadas apie tariamai tik trumpalaikį drėgmės poveikį.
15.8. Nors atsakovai neigia plytelių atšokimo Bute faktą, tačiau toks faktas buvo užfiksuotas jau Apžiūros akte. Tai, kad Apžiūros akte buvo atliktas taisymas (pataisyta pažeistų plytelių kvadratūra), niekaip nesudaro pagrindo teigti, jog Apžiūros aktu negalima vadovautis, o žala plytelėms padaryta nebuvo.
15.9. Ieškovė visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konstrukcinio karkaso keitimo poreikio. Gipso kartono plokštės yra jautrios drėgmės poveikiui ir, esant vandens infiltracijai, jos gali deformuotis ir prarasti tvirtumą. To pasėkoje tvirtinimo vietos, tokios kaip varžtų lizdai, gali tapti silpnesnės ir nesaugios. Varžtų tvirtinimo vietos (gręžimo skylės) gali būti paveiktos ne tik drėgmės, bet ir medžiagos struktūros pokyčių. Dėl to Akto išvada dėl konstrukcinio karkaso keitimo būtinybės nebuvimo stokoja pagrįstumo.
16. Trečiasis asmuo UADBB „Sandėjas“ 2026 m. sausio 27 d. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-13522), kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atsakovų byloje pateikto apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų (ne) prijungimo
18. Atsakovai A. C. ir J. C. kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, t. y. skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo kopiją bei fotonuotraukas (10 vnt.). Prašymo prijungti prie bylos nurodytus dokumentus atsakovai apeliaciniame skunde nesuformulavo, taip pat nenurodė jokių motyvuotų argumentų, kokias reikšmingas bylai išnagrinėti aplinkybes teikiami dokumentai pagrindžia ar turi pagrįsti.
19. Ieškovė ADB „Compensa Viena Insurance Group“ kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naują dokumentą, t. y. 2026 m. sausio 18 d. MB „H.“ el. laišką (atsakymą) į 2026 m. sausio 14 d. el. laišką (paklausimą). Nurodė, kad šis dokumentas patvirtina, jog rengiant Sąmatą2, MB „H.“ atsakingas asmuo buvo nuvykęs betarpiškai apžiūrėti ginčo Buto, o poreikis pateikti tokį dokumentą iškilo tik po to, kai buvo gautas atsakovų apeliacinis skundas, kuriame tokia aplinkybė neigiama.
20. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; arba 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo (naujų įrodymų) įtaką šalių ginčo išsprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra išimtinė apeliacinės instancijos teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
21. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo nurodyta šios nutarties 20 punkte, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus (CPK 314 straipsnis), kadangi atsakovai netgi patys nenurodė jokių motyvuotų argumentų, kokias gi reikšmingas civilinės bylos išnagrinėjimui aplinkybes ar faktus, jų teikiami dokumentai turėtų pagrįsti.
22. Sprendžiant dėl ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto dokumento (2026 m. sausio 18 d. el. laiško) priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jis gautas jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir gali turėti įtakos sprendžiant jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia prijungti prie bylos ieškovės naujai pateiktą (nurodytą šios nutarties 19 punkte) dokumentą (CPK 314 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės pateikto naudo dokumento pasisakys tik tuo atveju ir tik tiek, kiek jis objektyviai yra reikšmingas ir gali turėti įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.
Dėl atsakovų 2026 m. vasario 12 d. pateikto dokumento (reg. Nr. DOK-3309) ir 2026 m. balandžio 28 d. pateikto dokumento (reg. Nr. DOK-9479) (ne) prijungimo
23. Atsakovai 2026 m. vasario 12 d. pateikė naują dokumentą (reg. Nr. DOK-3309), pavadinimu „Atsikirtimai“, kuriame išdėstė savo poziciją tiek dėl ieškovės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą, tiek dėl trečiojo asmens pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą, išreiškė nuomonę dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme, suformulavo netgi ir visiškai naujus procesinius prašymus (pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismo posėdžio garso įrašo išreikalavimo ir t. t.). Be to, atsakovai 2026 m. balandžio 28 d. pateikė dar vieną naują dokumentą (reg. Nr. DOK-9479), pavadinimu „Atsakovų prieštaravimai dėl ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų dydžio“, kuriame išdėstė eilę pačių įvairiausių argumentų dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų (patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme) dydžio.
24. Pažymėtina, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Minėta teisės normos nuostatos suponuoja išvadą, kad bet kokie ginčo šalių dokumentai (rašytiniai paaiškinimai, atsikirtimai, prieštaravimai ar pan.), kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Tokie dokumentai (rašytiniai paaiškinimai, atsikirtimai, prieštaravimai ir pan.), kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami ir dėl tos priežasties, kad apeliacinį procesą reglamentuojančiose CPK normose nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį. Pažymėtina, kad analogišką išvadą dėl dokumentų (tokių kaip rašytiniai paaiškinimai, atsikirtimai, prieštaravimai ar pan.), kuriuose yra nurodomi papildomi atsikirtimai į priešingos šalies atsiliepimą, nepriėmimo kaip nenumatyto kasaciniame procese dokumento, ne kartą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
25. Todėl, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu bei suformuota kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovų 2026 m. vasario 12 d. pateiktą naują dokumentą (reg. Nr. DOK-3309), pavadinimu „Atsikirtimai“, taip pat atsisako priimti ir 2026 m. balandžio 28 d. pateiktą naują dokumentą (reg. Nr. DOK-9479), pavadinimu „Atsakovų prieštaravimai dėl ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų dydžio“ (CPK 323 straipsnis).
Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto
26. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (gautais CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu), nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra registruotas ginčo Butas, nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui UADBB „Sandėjas“. Minėtas Butas ieškovės (draudiko) 2023 m. lapkričio 21 d. buvo apdraustas gyventojų turto draudimu (poliso Nr. 220 0385206) (draudimo apsaugos terminas: nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.).
27. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad Butas 2024 m. liepos 13 d. buvo aplietas vandeniu dėl Įvykio, t. y. dėl atsakovams A. C. ir J. C. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), trūkusio vandens vamzdžio.
28. 2024 m. liepos 18 d. buvo surašytas Apžiūros aktas, kuriuo konstatuota, kad įvyko vandens prasiskverbimas iš viršutinio aukšto buto, ko pasėkoje nukentėjo apdrausto buto lubos, sienos, grindys, durys. Apie užliejimą pranešta namo administratoriui, pažymėta aplinkybė, kad WC patalpoje nėra elektros. Akto dalyje „Nustatyti turto sugadinimai“ nurodyta: 1. Koridoriaus patalpa Nr. 64-4, plotas 6.83 kv. m. Lubos – gelžbetoninė perdanga, glaistyta, dažyta. Užlieta, dėmės dažų paviršiuje. Bendras plotas su virtuvės patalpa (12,85 kv. m). 2. Vonios patalpa Nr. 64-3, plotas 1,94 kv. m. Lubos – gelžbetoninė perdanga, glaistyta, dažyta. Užlieta, rudos dėmės (1.94 kv. m). 3. Vonios patalpa Nr. 64-3, plotas 1,94 kv. m. Sienos – glaistyta, dažyta. Užlieta, pūslės, nubėgimai dažų paviršiuje (3,70 kv. m). 4. WC patalpa Nr. 64-2, plotas 1,19 kv. m. Lubos – gelžbetoninė perdanga. glaistyta, dažyta. Užlieta, pūslės (1,15 kv. m). 5. WC patalpa Nr. 64-2, plotas 1,15 kv. m. Sienos – akmens masės plytelės. Užlieta, atšoko (3.74 kv. m). 7. Koridoriaus patalpa Nr. 64-1. Revizinės durys – medžio drožlių, laminuotos. Užlietos, atšoko laminatas (0,55 x 2,5 m). 8. Koridoriaus patalpa Nr. 64-1, virtuvės patalpa Nr. 64-4. Grindys – laminatas. Užlietos, nelygumai (12,85 kv. m). 9. Koridoriaus patalpa Nr. 64-1. Sienos – glaistyta, dažyta. Užlieta, dėmės, įtrūkimai dažų paviršiuje (20,22 kv. m). 10. WC, vonios patalpa Nr. 64-2, Nr. 64-3. Durys – medžio drožlių laminatas. Užlieta, išbrinko varčios, apvadai (2 x 0,65 m; 2 vnt.).
29. Ieškovės žalų reguliavimo ekspertas 2024 m. rugpjūčio 30 d. parengė Sąmatą1, kuria remiantis ginčo Butui padarytos žalos suma sudarė 1 386,32 Eur sumą.
30. Ieškovė, atskaičiusi 60 Eur dydžio franšizę, 2024 m. rugpjūčio 29 d. išmokėjo draudėjui (t. y. UADBB „Sandėjas“) 1 326,32 Eur dydžio draudimo išmoką. Tai padariusi, ieškovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. vienam iš atsakovų (t. y. atsakovui A. C.) pateikė pretenziją Nr. R24-2654 dėl draudimo išmokos (1 326,32 Eur) grąžinimo. Atsakovas A. C. nurodytą sumą ieškovei gera valia sumokėjo 2024 m. rugsėjo 9 d.
31. Draudėjo UADBB „Sandėjas“ užsakymu, MB „H.“ 2024 m. rugsėjo 3 d. parengė Sąmatą2, kuria remiantis, Buto remonto darbų suma sudarė 8 352,92 Eur (su PVM). Draudėjas UADBB „Sandėjas“ Sąmatą2 pateikė ieškovei, kuri atskaičiusi PVM sumą (1 449,68 Eur), franšizę (60 Eur) bei jau išmokėtos draudimo išmokos sumą (1 326,32 Eur), likusią draudimo išmokos priemokos dalį, t. y. 5 516,92 Eur, 2024 m. spalio 1 d. pervedė draudėjui (t. y. UADBB „Sandėjas“).
32. Ieškovė 2024 m. spalio 2 d. vėlgi vienam iš atsakovų (t. y. atsakovui A. C.) pateikė naują pretenziją Nr. R24-2997 dėl papildomai išmokėtos draudimo išmokos (5 516,92 Eur) grąžinimo.
33. Atsakovas A. C. 2024 m. spalio 7 d. ir 2024 m. spalio 14 d. pateikė ieškovei pretenzijas, kuriomis atsisakė sumokėti reikalaujamą 5 516,92 Eur sumą.
34. Ieškovės iniciatyva UAB „E. A.“ 2024 m. lapkričio 15 d. parengė Sąmatą3, kuria remiantis ginčo Butui padarytos žalos šalinimo darbų kaina – 10 099,57 Eur (su PVM).
35. Atsakovas A. C. 2024 m. gruodžio 16 d. pretenziją pakartotinai atsisakė padengti ieškovės reikalaujamą 5 516,92 Eur sumą.
36. Ieškovė 2025 m. sausio 9 d. pareiškė teisme ieškinį A. C. ir J. C. dėl žalos atlyginimo priteisimo, žalos dydį grįsdama Sąmata2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, ieškovės prašomos priteisti žalos dydžiui paneigti bylos nagrinėjimo metu pateikė Aktą (t. y. MB „L.“ 2025 m. spalio 3 d. parengtą ekspertinio vertinimo aktą), kuriuo remiantis ginčo Butui padarytos žalos suma yra 1 767,96 Eur (pritaikius nusidėvėjimą). Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimu, vadovaudamasis ieškovės pateikta Sąmata2 bei atmesdamas atsakovų pateiktą Aktą, ieškinį tenkino. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė atsakovai.
37. Taigi, apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ADB „Compensa Viena Insurance Group“ reikalavimas atsakovams A. C. ir J. C. dėl 4 986,33 Eur žalos atlyginimo priteisimo buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo (ne) pagrįstumo
38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
39. Remiantis anksčiau minėta CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, pažymėtina tai, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė yra įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo (t. y. draudikas) privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
40. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovų byloje nebuvo ginčo, kad žala draudiko (t. y. ieškovės) apdraustam turtui – ginčo Butui, priklausiančiam draudėjui (t. y. trečiajam asmeniui UADBB „Sandėjas“), atsirado dėl atsakovams priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įvykusio Įvykio, t. y. trūkusio vandens vamzdžio. Atsakovai nurodytų aplinkybių niekada neginčijo, gera valia, dar iki civilinės bylos iškėlimo, atlygino ieškovei (draudikui) dalį padarytos žalos, t. y. draudėjui pagal Sąmatą1 išmokėtą 1 326,32 Eur dydžio draudimo išmoką. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo nustatytos ir egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymui atsakovų atžvilgiu būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tačiau ieškovei teisme pareiškus ieškinį dėl papildomai draudikui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovų, tarp šalių kilo ginčas dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. žalos (jos dydžio). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų visą prašytą priteisti sumą – 4 986,33 Eur, laikydamas, kad tikrąjį ginčo Butui padarytos žalos dydį patvirtina MB „H.“ parengta Sąmata2. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovai A. C. ir J. C. nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatytu žalos dydžiu, laikydami jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio nepagrįstumą grindžia Aktu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje toliau pasisakys dėl CK 6.249 straipsnio („Žala ir nuostoliai“) nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje ginčo situacijoje.
41. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
42. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad visiško nuostolių atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).
43. Pažymėtina, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali, be kita ko, pasireikšti ir turto sunaikinimu ar sugadinimu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu atsiradusios žalos atlyginimo, yra nurodęs, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
44. Žalos fakto ir jos dydžio įrodinėjimo aspektu svarbu tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog būtent draudikui (nagrinėjamu atveju – ieškovei ADB „Compensa Viena Insurance Group“) tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai (visų pirmą – ekonomiškai) įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad žala (nuostoliai) neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Tai, be kita ko, susiję su tuo, jog draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl jai nukentėjusiajam asmeniui (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tik tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas.
45. Apibendrinant kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus šios nutarties 41–44 punktuose, konstatuotina, jog sprendžiant draudiko pareikštą subrogacinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas privalo patikrinti ir įsitikinti, ar jo draudėjui išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra tikrai pagrįstas. Tarp bylos šalių iškilus ginčui dėl žalos dydžio pagrįstumo, byloje turi būti pateikti įrodymai, kurie leistų spręsti, jog ieškovo (draudiko) nurodoma procesinė pozicija yra teisinga. Taigi, pateikti patikimus ir neprieštaringus žalos (nuostolių) dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo (t. y. draudiko), teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo (t. y. už žalą atsakingo asmens), atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus. Tai išplaukia tiek iš CPK 12 straipsnio, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek ir iš CPK 178 straipsnio, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą, nuostatų. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
46. Įrodymų vertinimas atliekamas pagal CPK 185 straipsnį, o bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, o įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę taip pat reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra nustatytų prejudicinių faktų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
47. Vertindamas šalių byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
48. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys liudija tokią įvykių seka: (1) 2024 m. liepos 13 d. buvo aplietas ginčo Butas, priklausantis draudėjui UADBB „Sandėjas“; (2) 2024 m. liepos 18 d. buvo surašytas Apžiūros aktas (tai padarė ieškovės (draudiko) žalų reguliavimo ekspertas R. R.); (3) 2024 m. liepos 30 d. buvo parengta Sąmata1 (tai padarė ieškovės (draudiko) žalų reguliavimo ekspertė S. V.), kuria buvo nustatytas Butui padarytos žalos dydis, atsižvelgiant į nusidėvėjimą (162,44 Eur) – 1 386,32 Eur; (4) 2024 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė, atskaičiuosi franšizės sumą (60 Eur), išmokėjo draudėjui UADBB „Sandėjas“ 1 326,32 Eur draudimo išmoką; (5) 2024 m. rugsėjo 3 d. MB „H., draudėjo UADBB „Sandėjas“ užsakymu, parengė Sąmatą2, pagal kurią Buto remonto darbų kaina – 8 352,92 Eur (su PVM); (6) 2024 m. spalio 1 d. ieškovė (draudikas), išskaičiavusi PVM sumą (1 449,68 Eur), franšizę (60 Eur) bei jau anksčiau išmokėtos draudimo išmokos sumą (1 326,32 Eur), papildomai pervedė draudėjui UADBB „Sandėjas“ 5 516,92 Eur sumą.
49. Atsakovai, 2024 m. rugsėjo 9 d. atlyginę ieškovei pagal Sąmatą1 nustatytą ginčo Butui padarytos žalos sumą (1 326,32 Eur), vėliau atsisakė jai atlyginti papildomai išmokėtą draudimo išmokos dalį pagal Sąmatą2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai įrodinėjo, kad Sąmatą2 laiko nepagrįsta, jai paneigti pateikė MB „L.“ specialistų parengtą Aktą, kuriuo remiantis ginčo Butui padarytos žalos dydis (apskaičiuotas naudojant SISTELA programinę įranga) – 1 767,96 Eur (pritaikius nusidėvėjimą). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės (draudiko) ieškinį vadovavosi Sąmata2, o atsakovų pateiktą Aktą (jame nurodytą vertinimo metodiką) atmetė kaip netinkamą ir nepatikimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų faktinių duomenų visetą bei atsakovų pateikto apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tai darė nepagrįstai, iš esmės pažeisdamas šios nutarties 46–47 punktuose nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.
50. Pažymėtina, kad Sąmata2 buvo parengta žalą patyrusio asmens – draudėjo UADBB „Sandėjas“ – užsakymu, o tai padarė MB „H.“. Viešai prieinami duomenys (www.rekvizitai.lt; www.okredo.lt; www.info.lt) liudija, kad MB „H.“ veikla yra nauja statyba, minėtoje įmonėje dirba vos vienas apdraustas asmuo, t. y. direktorė R. A.. Prie Sąmatos2 nėra pridėta jokių duomenų (sertifikatų, pažymėjimų, atestatų ar pan.), liudijančių ją parengusio asmens (t. y. MB „H.“ direktorės R. A.) išsilavinimą, kvalifikaciją ar realią patirtį statybų / remonto srityje. Nei prie pačios Sąmatos2, nei apskritai byloje nėra ir jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kuo gi vadovaujantis MB „H.“ parengė Sąmatą2, t. y. kokia programine įranga naudojantis buvo apskaičiuotas galimai ginčo Butui padarytos žalos dydis, iš kur buvo gauti duomenys (darbų / medžiagų kainos ir pan.), reikalingi apskaičiuojant ginčo Butui padarytos žalos dydį, kokiais faktiniais duomenimis remiantis apskritai buvo parengta Sąmata2. Nors ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ypač akcentavo, kad MB „H.“ atsakingas asmuo realiai lankėsi ginčo Bute bei betarpiškai nustatė susikaupusį itin didelį vandens kiekį po grindimis, žalą elektros instaliacijai ir kt. bei, kaip to įrodymą, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikė 2026 m. sausio 18 d. el. laišką (kuriame nurodyta, kad siekiant įvertinti padarytą žalą ir reikalingų darbų apimtis, ginčo Butas buvo gyvai apžiūrėtas 2024 m. rugsėjo 1 d. 15.30 val.), tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodytą aplinkybę laiko sunkiai tikėtina. Nelogiška ir apskritai sunkiai įmanoma, kad MB „H.“ atsakingas asmuo iš nurodytos įmonės veiklos vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), būtų vykęs į ginčo Buto apžiūrą adresu: (duomenys neskelbtini), o tai padaręs nebūtų nei surašęs jokio Buto apžiūros akto (arba kito analogiško savo esme dokumento), nei įprastinėmis techninėmis priemonėmis (fotoaparatu ar pan.) užfiksavęs jo realios būklės po Įvykio (pavyzdžiui, vandens poveikį grindų dangai bei elektros instaliacijai ar pan.). Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad MB „H.“ atsakingas asmuo ginčo Buto betarpiškai neapžiūrėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačioje Sąmatoje2 nurodyti statybos / remonto darbų kiekiai (apimtys) iš esmės neatitinka (yra didesni) pačios ieškovės žalų reguliavimo eksperto surašytame Apžiūros akte užfiksuotų ginčo Buto pažeidimų dydžio (apimties).
51. Visos ankstesniame nutarties punkte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Sąmatos2 pagrįstumu bei jos, kaip žalos dydį patvirtinančio įrodymo, patikimumu. Tokia išvadą sustiprina ir ta faktinė aplinkybė, kad pačios ieškovės kompetentingas darbuotojas (t. y. žalų reguliavimo ekspertė S. V.) apskaičiavo keliskart mažesnio dydžio žalą – 1 386,32 Eur (žr. Sąmata1), kurią ieškovė pripažino visiškai pagrįsta bei išskaičiavusi franšizę (60 Eur) išmokėjo draudėjui (UADBB „Sandėjas“) 1 326,32 Eur dydžio draudimo išmoka. Todėl nėra aišku, kuo remiantis vėliau tiek pati ieškovė (draudikas), tiek ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, MB „H.“ parengtą Sąmatą2 jau savaime (nesant tam jokio realaus pagrindimo) laikė teisinga ir patikima. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, jog aplinkybė, kad draudėjo (UADBB „Sandėjas“) pateiktos Sąmatos2 ieškovė (draudikas) niekaip nekvestionavo ir savaime sutiko joje nurodytą sumą laikyti atitinkančią draudimo išmokos kriterijus, automatiškai nereiškia ir negali reikšti, kad ieškiniu prašoma priteisti žalos suma turi būti pripažįstama pagrįsta.
52. Vertinant atsakovų byloje pateiktą Aktą, pažymėtina tai, kad jį parengė tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys – ekspertas D. K. (kuris, be kita ko, yra įtrauktas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą) bei specialistas R. M.. Abu minėti asmenys yra įgiję statybos inžinerijos srities išsilavinimą, jų kvalifikaciją ir praktinę patirtį liudija prie Akto pridėtos įvairių atestatų (statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo; ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo; kt.) kopijos. Akte pateikta ginčo Butui padarytos žalos skaičiuotė (lokalinė sąmata) buvo parengta naudojant sertifikuotą ir plačiai statybų / remonto kaštams apskaičiuoti taikomą programine įrangą SISTELA, kas laikytina visuotinai žinoma aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Akte yra detaliai ir argumentuotai aprašyti tiek ginčo Butui padaryti pažeidimai, tiek ir jų šalinimo metodika bei būdai, taip pat konstatuota ir tai, kokiems Buto elementams drėgmė žalos apskritai nepadarė. Nors ieškovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą kvestionuoja Aktą remdamasi tuo, kad UAB „L.“ specialistai betarpiškai ginčo Buto neapžiūrėjo, tačiau nurodyta aplinkybė nagrinėjamu atveju nelaikytina teisiškai reikšminga, nes anksčiau buvo konstatuota (žr. nutarties 50 punktas), kad ir MB „H.“ atsakingas asmuo, rengdamas Sąmatą2, realiai Buto neapžiūrėjo, kaip kad jo neapžiūrėjo ir Sąmatą1 rengusi ieškovės žalų reguliavimo ekspertė S. V.. MB „L.“ parengtame Akte buvo suformuluotos tokios galutinės išvados, t. y. ginčo Bute drėgmės poveikis buvo trumpalaikis ir lokalus, tačiau sukėlė paviršinius apdailos sluoksnių pažeidimus – dažų ir glaisto atsisluoksniavimą, smulkius įtrūkimus, laminato dangos deformacijas jungčių vietose bei dalinį grindjuosčių išbrinkimą; pagrindinės konstrukcijos (tinkas, mūras, gipso kartono karkasas, elektros instaliacija, durys) išliko mechaniškai stabilios, todėl kapitalinio remonto poreikio nenustatyta; gipso kartono plokštės WC ir vonios patalpose buvo paveiktos visame plote, todėl turi būti keičiamos visiškai, išsaugant esamą metalinį karkasą; lubų ir sienų paviršiai virtuvėje, koridoriuje ir sanitarinėse patalpose pažeisti paviršiniu drėgmės poveikiu, todėl rekomenduojamas glaistymo ir visos plokštumos perdažymo remontas, siekiant išvengti spalvinių skirtumų ir siekiant atkurti vientisą estetinį paviršių; grindų laminato danga virtuvės koridoriaus zonoje pažeista vietomis, tačiau dėl vientiso paviršiaus be slenksčių tikslinga pakeisti visą dangą (13,9 kv. m), kad būtų užtikrintas vientisumas ir neatsirastų aukščio bei spalvinių skirtumų; grindjuostės šioje zonoje turi būti pakeistos dalinai – apie 6 m, kur nustatytas deformacijų ir atšokimų poveikis; elektros prietaisai (šviestuvai ir jungikliai) drėgmės nepažeisti (arba tokia informacija pateikta nebuvo), remonto metu jie turi būti tik laikinai demontuoti ir po darbų vėl sumontuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant galutinę Butui padarytos žalos sumą, Akte buvo įvertintas ir ginčo Buto konstrukcijų nusidėvėjimas taikant iš esmės tą patį koeficientą (25,6 proc.), kaip kad darė pati ieškovė (žr. Sąmata1 – 24,5 proc.).
53. Pažymėtina, kad Akte padarytos išvados visiškai atitinka kitą aktualią bylos faktinę medžiagą – Apžiūros aktą ir fotonuotraukas, jokių esminių prieštaravimų tarp Akto ir minėtų dokumentų, apeliacinės instancijos teismas (priešingai nei pirmosios instancijos teismas) nenustatė. Įvertinus byloje pateiktas ginčo Buto fotonuotraukas, yra akivaizdu, kad drėgmės poveikis buvo paviršinis ir nesukėlė didelių jo vidaus apdailos pažeidimų, t. y. fotonuotraukose matomi tik smulkūs sienų apdailos pažeidimai (atšokę dažai, atsiradę maži įtrūkimai), pažeistos lubos, pažeista dalis grindų dangos ir dalis grindjuosčių. Byloje esančios fotonuotraukos niekaip nepatvirtina, kad dėl ginčo Įvykio buvo pažeistas gipso kartono karkasas, kad kur nors atšoko plytelės, kad buvo realiai pažeistos vidaus durys (kuriose stebimi iš esmės tik seni mechaniniai įbrėžimai / nusitrynimai), kad elektros prietaisai (šviestuvai ir jungikliai), drėgmei išgaravus, tapo nesaugūs ir netinkami naudoti toliau. Kitų, prieš tai nurodytas aplinkybes, galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų, byloje nepateikė nei draudikas (ieškovė), nei draudėjas (trečiasis asmuo). Tai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime kritiškai vertindamas Aktą ir spręsdamas, kad Bute yra reikalinga keisti gipso kartono karkasą, kad reikalinga keisti visą grindų dangą ir grindjuostes, kad reikalinga keisti duris ir elektros prietaisus (šviestuvus ir jungiklius), vadovavosi ne byloje pateiktais objektyviais įrodymais, o vien tik prielaidomis.
54. Svarbu paminėti ir tai, kad Aktu nustatytas ginčo Butui padarytos žalos dydis – 1 767,96 Eur (atskaičius nusidėvėjimą) – yra itin artimas pačios ieškovės kompetentingo darbuotojo (t. y. žalų reguliavimo ekspertės S. V.) apskaičiuotai žalos sumai – 1 386,32 Eur (atskaičius nusidėvėjimą) (žr. Sąmata1).
55. Nors ieškovė byloje buvo pateikusi ir Sąmatą3, t. y. UAB „E. A.“ 2024 m. lapkričio 15 d. parengtą žalos vertinimą Nr. SBV-241115/MR/SK1, kaip dokumentą, įrodantį Sąmatos2 pagrįstumą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ja remtis pagrindo byloje taip pat nebuvo ir nėra. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ne pagal Sąmatą3 buvo pareikštas ieškovės reikalavimas atsakovams dėl žalos atlyginimo priteisimo. Be to, remiantis Sąmata3 ginčo Butui padarytos žalos dydis siekia jau net 10 099,57 Eur (su PVM), tačiau jokių patikimų domenų, kodėl jis daugiau nei penkis kartus yra didesnis nei buvo nustatytas pačios ieškovės atsakingo darbuotojo parengta Sąmata1 (1 386,32 Eur) bei MB „L.“ parengtu Aktu (1 767,96 Eur), byloje nėra. Sąmatą3 rengusio M. R. 2025 m. lapkričio 12 d. el. laiške (pateiktame kartu su tos pačios dienos ieškovės prašymu (reg. Nr. DOK-167548)) lakoniškai įvardintos trys priežastys (kad neturėjo būti skaičiuojamas nusidėvėjimas; kad nesutampa darbų kiekiai skaičiavimuose; kad neįskaičiuotas ankstesnių dažytų paviršių nuvalymas, paviršių paruošimas), vėlgi, niekaip nepagrindžia kad Sąmata3 nustatyta žalos suma (10 099,57 Eur) atitinka realumo, protingumo ir ekonomiškumo principus.
56. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta šios nutarties 50–55 punktuose, apeliacinės instancijos teismas pagrįstu ir teisingu ginčo Butui padarytos žalos dydžiu pripažįsta sumą, nurodytą atsakovų byloje pateiktame Akte, t. y. 1 767,96 Eur. Atsakovai yra atlyginę ieškovei 1 326,32 Eur sumą (žr. 2024 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę iš atsakovų papildomai gauti tik 441,64 Eur dydžio žalos atlyginimą (1 767,96 Eur – 1 326,32 Eur = 441,64 Eur).
Dėl procesinės bylos baigties
57. Vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šioje nutartyje išdėstytais teisiniais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Sąmatą2, ko pasėkoje neturėdamas tam pakankamo pagrindo priteisė ieškovei iš atsakovų visą ieškiniu prašytą priteisti žalos sumą, t. y. 4 986,33 Eur. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad objektyviausiai ginčo Butui padarytos žalos dydį atspindi atsakovų pateiktas Aktas, byloje yra pagrindas skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti tik iš dalies, t. y. ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ solidariai iš atsakovų A. C. ir J. C. priteisti 441,64 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
58. Kiti apeliaciniame skunde / atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai bei teisiniai motyvai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų detaliau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, naujo paskirstymo
59. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
60. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo tokias išlaidas: 116 Eur žyminis mokestis (atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atsisakius nuo dalies (530,59 Eur) reikalavimo jai yra grąžintina proporcinga dalis žyminio mokesčio, t. y. 9 Eur); 2 117,50 Eur teisinei pagalbai apmokėti; 1 089 Eur išlaidos už UAB „E. A.“ paslaugas).
61. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės sumokėta 1 089 Eur suma už UAB „E. A.“ paslaugas (t. y. Sąmatos3 parengimą) negali būti pripažįstama būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, nes žalos atlyginimas nukentėjusiam asmeniui (draudėjui UADBB „Sandėjas“) buvo išmokėtas remiantis Sąmata2, dėl ko jokios objektyvios būtinybės byloje vėliau rengti ir teikti Sąmatą3 ieškovė neturėjo. Todėl konstatuotina, kad pagrįsta ieškovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 233,50 Eur (116 Eur žyminis mokestis + 2 117,50 Eur teisinei pagalbai apmokėti).
62. Vienas iš atsakovų, t. y. atsakovas A. C., pirmosios instancijos teisme patyrė 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su Akto parengimu.
63. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
64. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog civilinėje byloje ieškovės pareikštas ieškinys yra tenkinamas 9 proc. apimtimi, t. y. vietoje ieškiniu prašytos priteisti 4 986,33 Eur sumos yra priteisiama tik 441,64 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovei turi būti atlyginta proporcinga (9 proc.) jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 201 Eur (2 233,50 Eur x 9 proc.). Atsakovui A. C. turi būti atlyginta proporcinga (91 proc.) jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 771 Eur (847 Eur x 91 proc.). Įskaičius nurodytas sumas (201 Eur ir 771 Eur), atsakovui A. C. iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 570 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
65. Valstybė byloje patyrė 24,50 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš ginčo šalių (ieškovės ir atsakovų), lygiomis dalimis, t. y. po 8,16 Eur (24,50 / 3 = 8,16 Eur) (CPK 92 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
66. Vienas iš apeliantų (t. y. atsakovas A. C.) apeliacinės instancijos teisme patyrė 125 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors A. C. realiai sumokėjo 232 Eur dydžio žyminį mokestį (žr. 2026 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymas), tačiau mokėtino žyminio mokesčio dydis už apeliacinį skundą buvo mažesnis, dėl ko pirmosios instancijos teismas byloje įskaitė tik 125 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio dalį. Dėl nepanaudotos žyminio mokesčio dalies (107 Eur) grąžinimo ar įskaitymo už naują procesinį dokumentą, atsakovas A. C. turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą (CPK 87 straipsnis).
67. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 324 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
68. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas yra patenkintas 91 proc. apimtimi (t. y. ieškovei iš atsakovo yra priteistina 441,64 Eur suma, vietoje ieškovės ieškiniu prašytos priteisti (ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priteistos) 4 986,33 Eur sumos). Atsižvelgiant į tai, atsakovui A. C. turi būti atlyginta proporcinga (91 proc.) jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 113,75 Eur (125 Eur x 91 proc.). Ieškovei turi būti atlyginta proporcinga (9 proc.) jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 479,16 Eur (5 324 Eur x 9 proc.). Įskaičius ginčo šalių viena kitai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (113,75 Eur ir 479,16 Eur), ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, lygiomis dalimis iš atsakovų A. C. ir J. C. priteistina 365,41 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. po 182,71 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
69. Valstybė, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsisakymą nuo dalies – 530,59 Eur – ieškinio reikalavimo ir nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 530,59 Eur sumos priteisimo iš atsakovų A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, solidariai iš atsakovų A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 441,64 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (441,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovui A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, dalį bylinėjimosi išlaidų – 570 Eur.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – po 8,16 Eur.
Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 9 Eur žyminio mokesčio dalį (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija).“.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, lygiomis dalimis iš atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, t. y. po 182,71 (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus ir 71 centą) Eur iš kiekvieno atsakovo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Tomas Ridikas