Civilinė byla Nr. e2A-911-640/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17721-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl nepagrįstai gauto atlyginimo pagal sutartį priteisimo ir defektų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto Priežiūra“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas NPC“ 7027,97 Eur žalos, 421,68 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pagal šalių 2012 m. sausio 2 d. sutartį Nr. NPCV-SUT-0126 (toliau – Sutartis) atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir daugiabutis namas) administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Į atsakovės teikiamų paslaugų apimtį įėjo ir namo priešgaisrinės sistemos priežiūra, už kurią atsakovė skaičiavo mėnesinį 36,3568 Eur mokestį, tačiau realiai atsakovė jokios priešgaisrinės sistemos priežiūros nevykdė, prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl nepagrįstai gavo atlyginimą už nesuteiktas paslaugas. Per visą Sutarties galiojimo laikotarpį namo gyventojai už priešgaisrinės sistemos priežiūrą sumokėjo 5 454,97 Eur, t. y. 31 garažas x 1,1728 Eur /mėn.= 36,3568 Eur (be PVM), 36,3568 Eur x 10 metų 4 mėn. = 4 504,24 Eur + PVM = 5 454,97 Eur. Kadangi atsakovė tinkamai nesuteikė paslaugų, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. kovo 1 d. informavo apie Sutarties nutraukimą, įsipareigojimų neįvykdymą ir prašė grąžinti už priešgaisrinės sistemos priežiūrą sumokėtas sumas. Sutarties nutraukimo data 2021 m. balandžio 30 d. Ieškinyje nurodė, kad atsakovės paslaugų nesuteikimą patvirtina UAB „Santjana“ (naujojo namo administratoriaus) 2021 m. gegužės 14 d. Defektinis ir pastabų aktas Nr. 2021/05/14, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. gegužės 25 d. nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, pačios atsakovės veiksmai nutraukiant sutartį, kada buvo bandoma ginčą išspręsti taikiai ir atsakovė pripažino savo neįvykdytus įsipareigojimus, ketino kompensuoti sumokėtas sumas, siūlė atlyginti 1500,00 Eur. Taip pat nurodė, kad atsakovė atliko ir daugiabučio namo lauko terasos vandens nuotekų trapo montavimo darbus, tačiau darbai buvo atlikti su defektais. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo, tačiau atsakovė iki sutarties nutraukimo atliktų darbų defektų neištaisė. Ieškovė kreipėsi į kitą rangovą, kuris atliko namo lauko terasos vandens nuotekų trapo remonto darbus. Lauko terasos vandens nuotekų trapo remonto darbų kaina 1573,00 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai neatliko prisiimtų įsipareigojimų, paaiškėjusių atliktų darbų defektų neištaisė, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti atsiradusių trūkumų šalinimo išlaidas.

3.       Atsakovė UAB „Mano būstas NPC“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai 10 metų mokėjo už paslaugas, tačiau ieškovė reikalauja pinigų grąžinimo už visą sutarties laikotarpį, ieškovė nepateikė sąskaitų faktūrų, mokėjimo dokumentų, kurie pagrįstų ieškovės nurodomą sumą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės reikalavimas atlikti namo lauko terasos vandens nuotekų trapo remonto darbus yra nepagrįstas, praleistas ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Pagal CK 6.667 str. 1 d. reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Atsakovė nurodė, kad senaties terminas nagrinėjamu atveju yra praleistas, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuotekų trapo remonto darbai būtų buvę atlikti netinkamai. Nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas. Atsakovė vykdė savininkų sprendimą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo paslaugų teikimo. Atsakovė įsipareigojo prižiūrėti namą, vykdyti administratoriaus funkcijas, tačiau nevykdė pareigos prižiūrėti priešgaisrinę sistemą, nors už jos priežiūrą skaičiavo mokestį. Atsakovė atliko namo aikštelės trapo darbus, darbai atlikti su defektais, tačiau defektai nebuvo pašalinti. Šalys bandė spręsti ginčą, tačiau taikos sutartis nebuvo pasirašyta, nebuvo sutarta dėl kompensacijos dydžio. Dėl priešgaisrinės sistemos priežiūros – priešgaisrinė sistema nebuvo įrengta, funkcionuojanti, lėšos buvo renkamos. Nurodė, kad atsakovė turėjo imtis priemonių tinkamai įrengti priešgaisrinę sistemą. Atsakovė iki šios dienos nėra perdavusi dokumentų. Nurodė, kad senaties terminai buvo praleisti dėl svarbių priežasčių, prašė atnaujinti.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad žala buvo padaryta bendraturčių turtui, bendrija nėra tinkamas ieškovas šiuo atveju. Nurodė, kad sąskaitos buvo išrašomos namo gyventojams, būtent gyventojai mokėjo atsakovei. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad turi visų namo gyventojų įgaliojimus teikti ieškinį. Nėra aišku, ar ieškovas turi reikalavimo teisę. Būtent savininkai o ne bendrija privalo mokėti mokesčius. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nenurodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ 4927,07 Eur nepagrįstai gautų mokėjimų ir 1573,00 Eur defektų šalinimo išlaidų, 390,00 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ 1063,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė atsakovei UAB „Mano Būstas NPC“ iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 72,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyventų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, be kita ko, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme. Tokia teisė įtvirtinta ir CK 4.242 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad paprastojo turto administravimo atveju administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimo susijusius ieškinius (DNSBĮ 3 straipsnio 4 dalis). Be to, nustatyta, kad yra visuotinio bendrijos susirinkimo pritarimas spręsti teismo tvarka klausimą dėl kylančių problemų dėl sutarties su atsakove nutraukimo, įskaitant negrąžintas iš gyventojų surinktas lėšas už nevykdytą priešgaisrinės sistemos priežiūrą. Atsižvelgus į išdėstytą, konstatavo, kad bendrija, įgyvendindama butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, sudaro sutartis su paslaugų teikėjais, kurie teikia paslaugas daugiabučio namo butų savininkams. Tuo pagrindu bendrija yra atsakinga už sudarytų sutarčių tinkamo vykdymo priežiūrą ir kontrolę. Nagrinėjamu atveju, 2012 m. sausio 2 d. sutartis yra sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. sutartį sudarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, o ne kiekvienas buto ar patalpos savininkas atskirai. Tik šios sutarties pagrindu atsakovė įgijo teisę teikti paslaugas daugiabučio namo gyventojams ir siųsti jiems mokėjimo pranešimus. Konstatavo, kad ieškovė, veikdama ją įsteigusių savininkų interesų naudai, turi teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti nepagrįstai įgytas butų savininkų lėšas, kurias galėtų tinkamai paskirstyti butų ir patalpų savininkams, be kita ko, užtikrinti priešgaisrinės sistemos įrengimą ir finansavimą iš šių lėšų. Dėl to atmetė atsakovės argumentus, kad ieškinį pareiškė netinkamas subjektas.

9.       Nustatė, kad atsakovė sutarties 5.1 punkte buvo įsipareigojusi teikti priešgaisrinės sistemos priežiūros darbus, už šią paslaugą skaičiavo mokesčius, įtraukdavo juos į sąskaitas ir jas pateikdavo apmokėti. Aplinkybė, kad priešgaisrinė sistema yra nefunkcionuojanti paaiškėjo 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnybai surašius nurodymą. Bylos duomenimis, atsakovė paaiškėjus šiai aplinkybei ir toliau skaičiavo mokesčius už priešgaisrinės sistemos priežiūros darbus, o ieškovė sukauptas (sumokėtas) lėšas už šią priežiūrą vertino kaip pinigų sumą, panaudotiną priešgaisrinei sistemai įrengti (2019 m. kovo 13 d., 2020 m. gegužės 28 d. susirinkimų protokolai, kreipimąsi į atsakovę, 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. vasario 11 d. atsakovės atsakymai, kad sutinka iš surinktų lėšų skirti šiai sistemai įrengti, po sutarties nutraukimo ieškovei pareikalavus grąžinti surinktas lėšas atsakovės 2021 m. gruodžio 12 d. išreikštas sutikimas šias lėšas kompensuoti), ieškovė reikalavimą atsakovei grąžinti surinktas lėšas pareiškė su 2021 m. kovo 1 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, tačiau ir po sutarties nutraukimo buvo tariamasi dėl šių lėšų grąžinimo, atsakovė sutiko jas (dalį) kompensuoti. Į teismą ieškovė kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 29 d. Taigi sutiko su ieškove, kad buvo sukurtas pagrįstas lūkestis, kad atsakovė surinktas lėšas panaudos sutvarkant priešgaisrinę sistemą ar šias lėšas grąžins po ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą. Šiame kontekste pažymėjo ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ne visuomet atsakydavo į ieškovės kreipimąsi, t. y. ieškovė, kaip paslaugų teikėja, nepakankamai bendradarbiavo su atsakove (CK 6.200 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino šiam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas neatitiktų ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

10.       Pažymėjo, kad byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad priešgaisrinė sistema ieškovės daugiabučiame name iš viso nebuvo tinkamai įrengta (nebuvo funkcionuojanti), tuo tarpu sutartyje atsakovas buvo įsipareigojęs teikti tokias paslaugas ir reiškė reikalavimus apmokėti už tokias paslaugas nuo sutarties sudarymo, neneigė, kad šias lėšas gavęs. Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė atsakovui pateikti tiek priešgaisrinės sistemos funkcionavimą, tiek teiktas paslaugas patvirtinančius įrodymus (įskaitant priešgaisrinio vandentiekio įrengimo dokumentus, techninės priežiūros žurnalą), tačiau atsakovas nurodė, kad tokių duomenų į bylą neteiks. Iš sprendimo 21 punkte nurodyto akto sprendė, kad priešgaisrinio vandentiekio sistema nebuvo prijungta prie bendro įrenginio (bloko). Tai paneigiančių duomenų nėra pateikta. Taigi iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovas teikė priešgaisrinės sistemos priežiūros, už kuriuos skaičiavo įmokas. Minėta, kad atsakovas nurodė, kad į bylą įrodymų neteiks ir neįrodinėjo, kad yra suteikęs paslaugas (visiškai ar iš dalies), už kurias sumokėtas įmokas prašo grąžinti ieškovas, taip pat kad nėra gavęs šių įmokų. Iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių darė išvadą, kad atsakovas gavo lėšas už paslaugas (priešgaisrinės sistemos priežiūrą), kurias pagal šalių sudarytą sutartį turėjo pareigą teikti, tačiau kurių nesuteikė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta sprendė, kad ieškovas įrodė, o atsakovas nepaneigė, kad priešgaisrinės sistemos priežiūros atsakovas faktiškai nevykdė visą sutarties laikotarpį, tačiau už tai skaičiavo įmokas, įtraukė jas į sąskaitas ir gavo lėšas. Pažymėjo, kad atsakovės, kaip verslininkės, savo srities profesionalės atsakomybė šiuo atveju yra be kaltės. Dėl nurodyto pareikštas reikalavimas tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistina 4927,07 Eur (31 garažas x 1,1728 Eur *112 mėn. (9 metai ir 4 mėn.) + 21 proc. PVM) sumokėtų įmokų už atsakovo nesuteiktas paslaugas.

11.       Pažymėjo, kad bylos duomenimis ieškovė apie sutarties nutraukimą ir reikalavimą ištaisyti daugiabučio namo lauko terasos vandens nuotekų trapo montavimo broką ir perduoti tinkamai sutvarkytą ir veikiančią sistemą atsakovei pateikė su 2021 m. kovo 1 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, vėlesniuose elektroniniuose laiškuose šį reikalavimą pakartojo. Taigi šio reikalavimo ieškinio senaties terminas baigėsi 2022 m. kovo 1 d. Dėl to sutiko su atsakove, kad ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą.

12.       Teismas atsižvelgęs į aplinkybes, kad bylos duomenimis ieškovė ėmėsi visų priemonių, jog atsakovė visų pirma ištaisytų paaiškėjusius darbų trūkumus, perduotų dokumentus, iš kurių būtų aišku, kokie darbai buvo atlikti, siekiant įvertinti situaciją, į tai, kad atsakovė ir bylos nagrinėjimo metu vis dar nėra perdavusi bendrijai (ieškovei) reikšmingų dokumentų, į tai, kad atsakovė būdama profesionali administravimo paslaugų teikėja nebendradarbiavo su ieškove dėl trūkumų šalinimo (pvz., iš elektroninių laiškų turinio spręstina, kad atsakovė neatsakydavo į paklausimus dėl trūkumų) (CK 6.200 straipsnis), kita vertus, iš vėlesnio šalių elektroninio susirašinėjimo galima daryti tikėtiną išvadą, kad savo elgesiu atsakovė sukūrė ieškovei lūkestį, kad nutraukiant sutartį darbų defektai bus pašalinti (pvz., 2021 m. gegužės 26 d. el. laiškas) (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), o vėliau atsakovė nurodė, jog siekia sudaryti taikų susitarimą, terminas praleistas nedaug, teismas sprendė, kad jos sudaro pagrindą atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą. Be to, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turėjo šaukti narių susirinkimą dėl kreipimosi į teismą, 2021 m. spalio 28 d. susirinkimo dalyviai priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, supratus, kad atsakovė defektų nešalins nustatyti darbų defektus, jų apimtį ir jiems pašalinti reikalingų išlaidų dydį, kas, teismo vertinimu, rodo, kad ieškovės elgesys nebuvo pasyvus.

13.       Nurodė, kad atsakovė neteikė duomenų, kad ji kreipėsi į darbus atlikusį trečiąjį asmenį dėl darbų defektų šalinimo, nors kaip galima spręsti iš bylos medžiagos atsakovei 2019 m. spalio pabaigoje jau turėjo būti žinoma, kad atlikti darbai galimai turi trūkumų (pvz., 2019 m. spalio 28 d. el. laiškas). Ieškovė, liudytojas A. Ž. teismo posėdyje patvirtino, kad minėti trūkumai šuo metu yra ištaisyti, išlaidos paskirstomos gyventojams kas mėnesį. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo A. Ž. parodymus, sprendė, kad ieškovė įrodė lauko terasos vandens nuotekų trapo defektų faktą, išlaidų šiems defektams pašalinti dydį. Dėl nurodyto, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1573 Eur lauko terasos vandens nuotekų trapo defektų šalinimo išlaidas tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir grąžinti bylą nagrinėti bylą pirmos instancijos teismui. Tuo atveju, jeigu nebus pagrindo tenkinti pirmiau nurodyto reikalavimo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

15.1.                      Pažymėjo, kad teismas priimdamas sprendimą padarė esminį procesinį pažeidimą, pasisakydamas dėl į civilinę bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų turinio. Nurodė, jog sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovės atžvilgiu yra priimtas nesant visų bendrijos narių pritarimo. Nors civilinėje byloje nėra ginčo, kad civilinė byla iš esmės inicijuota remiantis 2021 m. spalio 28 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo sprendimu, tačiau iš į bylą pateikto šio susirinkimo sprendimo matyti, kad dėl kreipimosi į teismą buvo nuspręsta pritarus 29 gyventojams. Atsižvelgiant į tai, kad bendrijoje yra 40 narių, o iš viso (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių pagal VĮ „Registrų centras“ yra net 73, 29 narių valia kreiptis į teismą dėl visų klausimų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektais ir su jais susijusiomis prievolėmis, yra nepakankama vertinti, kad visi namo bendraturčiai iki teismui priimant sprendimą gavo galimybę pasisakyti dėl savo teisių ir pareigų civilinėje byloje. Teismas privalėjo įvertinti, jog pareikštu ieškiniu ne visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų, susijusių su jiems priklausančia bendrąją daline nuosavybe ir tuo pagrindu remdamasis privalėjo įtraukti šiuos asmenis suinteresuotais asmenimis į civilinės bylos nagrinėjimą.

15.2.                      Pažymėjo, kad byloje kilo ginčas, ar ieškovė – daugiabučio namo savininkų bendrija – turi teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti lėšas, kurios priklauso ne bendrijai, o būtent bendrosios nuosavybės objektų bendraturčiams – namo butų savininkams. Akcentavo, jog pati ieškovė kartu su ieškiniu pateikė atsakovės išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą, tačiau iš šių sąskaitų turinio matyti, kad sąskaitos buvo rašomos ne būtent bendrijai, kuri reiškia reikalavimą civilinėje byloje, bet būtent daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams. Tai suponuoja, jog šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas būtent dėl bendraturčių turto – atsakovei sumokėtų lėšų už suteiktas paslaugas – teisinio statuso. Teismas sprendime šios aplinkybės visiškai nevertino ir nepagrįstai konstatavo, kad bendraturčių sumokėtos lėšos yra priteistinos bendrijos naudai. Taigi, taip teismas sprendime sukūrė ydingą teisinę situaciją, tenkindamas reikalavimo teisės neturinčio asmens reikalavimą į trečiųjų asmenų turtą, neįtraukęs šių trečiųjų asmenų į civilinę bylą suinteresuotais asmenimis. 

15.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo bendriją esant tinkama ieškove byloje. Teismas visiškai neįvertino to, jog ieškovė neįrodė turinti teisę visų Namo patalpų savininkų vardu teikti ieškinį byloje. Duomenų, jog Namo patalpų savininkai ieškovei yra suteikę pavedimą jų vardu kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį šioje byloje, nepateikta. Byloje taip pat nepateiktas Bendrijos narių sąrašas, kuris patvirtintų, jog Bendrijai priklauso visi namo savininkai ir ieškovė teisėtai prašo priteisti visų savininkų sumokėtas lėšas. Galima situacija, kai ne visi Namo patalpų savininkai yra Bendrijos nariai, dėl ko Bendrija be pagrindo visų namo gyventojų vardu reiškia teismui reikalavimus. Šiuo atveju ieškiniu prašomas priteisti lėšas yra sumokėję Namo patalpų savininkai, ir ieškovei nepagrindus teisės atstovauti savininkus teisme, būtent Namo savininkai, o ne ieškovė turėtų teisę reikšti reikalavimą nagrinėjamoje byloje.

15.4.                      Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti žalą už 10 metų 4 mėn. laikotarpį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Namo lauko terasos vandens nuotekų trapo montavimo darbai atlikti 2019 metais, ieškovė yra praleidusi senaties terminą reikšti reikalavimą dėl šių darbų trūkumų. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kurios pagrįstų ieškinio senaties termino praleidimą bei sudarytų pagrindą jį atnaujinti. Vien tik teismo sprendime nurodytos priežastys šiuo atveju yra mažareikšmės ir nesudarančios pagrindo atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą.

16.       Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

17.1.                      Nurodė, jog byloje ieškinį dėl žalo atlyginimo pareiškė daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, gindama visų namo gyventojų interesus bei rūpinantis namo bendrojo naudojimo objektais. Ieškinys pareikštas Sutarties pagrindu, kuri sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Bendrija buvo sudariusi Sutartį su atsakove ir vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir iš Sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis turėjo teisę pareikšti ieškinį atsakovei dėl netinkamai suteiktų paslaugų bei žalos atlyginimo.

17.2.                      Pažymėjo, kad 2021 m. spalio 28 d. daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimo protokolu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl sumokėtų sumų grąžinimo iš atsakovės. Apie šį susirinkimą ir priimtą sprendimą buvo informuoti visi butų savininkai. Susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė savininkų, todėl susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimus. Be to susirinkimo sprendimai nebuvo nuginčyti ir yra galiojantys. Atsakovės argumentai, jog ne visi savininkai pasisakė dėl sprendimo kreiptis į teismą, jog neva name yra virš 70 savininkų yra nepagrįsti. Daugiabučiame gyvenamajame name yra 40 butų, taip pat yra ir garažai, kurie priklauso tiems patiems butų savininkams, taigi savininkų yra ne 73 kaip bando įrodyti atsakovė. Nei įstatymas, nei Bendrijos įstatai, nei jokie kiti teisės aktai neįpareigoja gauti visų 100 proc. savininkų sutikimo dėl kreipimosi į teismą ginant visos bendrijos interesus, tai prieštarautų bet kokiai logikai ir galiojantiems teisės aktams. Visi bet kokių susirinkimų sprendimai priimami balsų dauguma. Taigi šiuo atveju tiek susirinkimas buvo sušauktas tinkamai, tiek ir kvorumas buvo, tiek ir sprendimai priimti balsų dauguma, todėl galiojantys ir privalomi, bei nenuginčyti.

17.3.                      Bendrija atstovauja visų savininkų interesus, namo priešgaisrinė sistema yra viso namo bendrosios inžinerinės konstrukcijos, lietaus trapas ir aikštelė taip pat bendrojo naudojimo objektai, todėl Bendrija turi pilną teisę reikšti reikalavimus atsakovei, kylančius iš Sutarties.

17.4.                      Šiuo atveju prievolės kyla iš Sutarties, tai ir ieškinį pareiškė reikalavimo teisę turintis asmuo. Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme.

17.5.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė derino priešgaisrinės sistemos įrengimą, tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl surinktų sumų, jų panaudojimo, įrengimo darbų atlikimo, taip pat nutraukus Sutartį derantis buvo derybos dėl taikos sutarties, kur buvo kalbama apie kompensaciją už neįrengtą priešgaisrinę sistemą, savo el. laiškuose atsakovė pripažino, kad netinkamai teikė paslaugas, taip pat žadėjo kreiptis į rangovą dėl trapo įregimo broko ištaisymo (el. susirašinėjimas 2019 m. gruodžio 17 d., 2021 m. kovo 28 d., 2021 m. gegužės 26 d. el. laiškai, 2019 m. kovo 13 d., 2020 m. gegužės 28 d. susirinkimų protokolai, kreipimąsi į atsakovę, 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. vasario 11 d. atsakovės atsakymai, kad sutinka iš surinktų lėšų skirti šiai sistemai įrengti, po sutarties nutraukimo ieškovei pareikalavus grąžinti surinktas lėšas atsakovės 2021 m. gegužės 12 d. išreikštas sutikimas šias lėšas kompensuoti), taigi tokiais veiksmai pripažino prievolę ir ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog viskas bus išspręsta be teismo. Atsakovė savo veiksmais ir pažadais suteikė lūkestį ieškovei, tačiau visgi pažeidė prievolę. Iš pateiktų argumentų ir byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė savo veiksmais leido suprasti, jog surinktas lėšas už nesuteiktas priešgaisrinės priežiūros paslaugas ji grąžins ir ištaisys lauko terasos vandens nuotekų trapo montavimo defektus, o tai, kad to nepadarys paaiškėjo tik jau po sutarties nutraukimo. Taip pat tik po sutarties nutraukimo paaiškėjo tiksli lauko terasos vandens nuotekų trapo defektų šalinimo darbų kaina (kada defektus ištaisė UAB „Santjana“ pasitelktas rangovas 2022 m. rugpjūčio mėn.). Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, atsakovės ir ieškovės veiksmus ir pagrįstai atnaujino senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, tuo labiau, jog senaties terminas praleistas nežymiai, o ieškovė ėmėsi visų priemonių ginčą išspręsti taikiai. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė, kaip paslaugų teikėja, nepakankamai bendradarbiavo su ieškove (CK 6.200 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

19.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

20.       Nurodė, kad sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovės atžvilgiu yra priimtas nesant visų bendrijos narių pritarimo. Iš į bylą pateikto 2021 m. spalio 28 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo sprendimo matyti, kad dėl kreipimosi į teismą buvo nuspręsta pritarus 29 gyventojams. Atsižvelgiant į tai, kad bendrijoje yra 40 narių, o iš viso (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių pagal VĮ „Registrų centras“ yra net 73, 29 narių valia kreiptis į teismą dėl visų klausimų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektais ir su jais susijusiomis prievolėmis, yra nepakankama vertinti, kad visi namo bendraturčiai iki teismui priimant sprendimą gavo galimybę pasisakyti dėl savo teisių ir pareigų civilinėje byloje. Teismas privalėjo įvertinti, jog pareikštu ieškiniu ne visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų, susijusių su jiems priklausančia bendrąją daline nuosavybe ir tuo pagrindu remdamasis privalėjo įtraukti šiuos asmenis suinteresuotais asmenimis į civilinės bylos nagrinėjimą. Taigi, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl butų savininkų materialiųjų teisių ir pareigų, kurie į šią civilinę bylą nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl, apeliantės vertinimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija tokiems apeliantės argumentams nepritaria.

21.       Visų pirma, kaip nurodo ir pati apeliantė, byloje nėra ginčo, kad Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime 2021 m. spalio 28 d. buvo svarstyta dėl sutarties su administratoriumi nutraukimo problemų ir nutarta kreiptis į teisininkus įvertinti kreipimosi į teismą galimybės dėl nepasirašytų sutarties nutraukimo dokumentų, neperduoto bendrijai priklausančio turto, negrąžintų iš gyventojų surinktų 4 763,20 Eur už neįvykdytą priešgaisrinės sistemos priežiūrą. Taigi 2021 m. spalio 28 d. daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimo protokolu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl sumokėtų sumų grąžinimo iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad šie susirinkimo sprendimai būtų nuginčyti ar negaliojantys. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai.

22.       Antra, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 11 straipsnio 5 dalis numato, jog visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Nustatyta, kad bendrijoje yra 40 narių, o iš viso susirinkime dalyvavo 29 nariai, taigi šiuo atveju minėtas susirinkimas buvo sušauktas tinkamai, buvo tiek kvorumas, tiek ir sprendimai priimti balsų dauguma. Taip pat teisėjų kolegija neturi duomenų, kad priimti susirinkimo sprendimai būtų nuginčyti tuo pagrindu, jog buvo nesilaikyta DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarkos. Atitinkamai, laikytina, jog visi namo bendraturčiai gavo galimybę pasisakyti dėl savo teisių ir pareigų šioje civilinėje byloje, taip pat išreiškė pageidavimą kreiptis į teismą dėl sumokėtų sumų grąžinimo iš atsakovės.

23.       Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini apeliantės teiginiai, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Dėl ginčo esmės ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių

24.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei UAB „Mano Būstas NPC“ dėl nepagrįstai gauto atlyginimo pagal sutartį priteisimo ir defektų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ (buvusi UAB „Namų priežiūros centras“) 2012 m. sausio 2 d. sudarė sutartį Nr. NPCV-SUT-0126, kuria atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas (3 punktas). Remiantis sutarties 5.1 punkto 6 dalimi (inžinerinių sistemų priežiūra požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje) atsakovė įsipareigojo, kad gaisrinės signalizacijos sistema turi veikti nuolat, priešdūminė sistema ir automatinė gaisro gesinimo sistema su vidaus gaisriniu vandentiekiu turi veikti nuolat, taip pat įsipareigojo vykdyti nuolatinį būklės stebėjimą, smulkių gedimų, defektų ir deformacijų fiksavimą ir šalinimą. Ieškovė 2021 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl 2012 m. sausio 2 d. sutarties Nr. NPCV-SUT-0126 nutraukimo nuo 2021 m. kovo 31 d. ir prašė atsakovės perduoti bendrijos pirmininkei visus su namo administravimu susijusius dokumentus, grąžinti visus namui priklausančius raktus, perduoti ir pasirašyti pastato perdavimo-priėmimo aktą; grąžinti gyventojų sumokėtus 4763,20 Eur (t. y. 3936,53 Eur + 826,77 Eur PVM) per visą namo administravimo laikotarpį (36,3568 Eur/mėn. x 9 metai x 12 mėnesių = 3936,53 Eur be PVM) už nevykdytą priešgaisrinės sistemos priežiūrą į daugiabučio namo savininkų bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą ir ištaisyti daugiabučio namo lauko terasos vandens nuotekų trapo montavimo defektus, perduoti tinkamai sutvarkytą ir veikiančią sistemą. Ieškovė 2021 m. kovo 28 d. pakartotinai išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu pranešimą dėl paslaugų sutarties nutraukimo, kuriame taip pat prašė grąžinti gyventojų sumokėtas lėšas už neįvykdytą priešgaisrinės sistemos priežiūrą, ištaisyti namo lauko terasos vandens nuotekų defektus ir perduoti sutvarkytą ir veikiančią sistemą. Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta 2021 m. balandžio 30 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime 2021 m. spalio 28 d. svarstyta dėl sutarties su administratoriumi nutraukimo problemų ir nutarta kreiptis į teisininkus įvertinti kreipimosi į teismą galimybės dėl nepasirašytų sutarties nutraukimo dokumentų, neperduoto bendrijai priklausančio turto, negrąžintų iš gyventojų surinktų 4 763,20 Eur už neįvykdytą priešgaisrinės sistemos priežiūrą. UAB „Santjana“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. pasiūlyme dėl hidroizoliacijos įrengimo vidiniame kieme prie lietaus subėgimo trapo Nr.220805 nurodyta, kad hidroizoliacijos įrengimas vidiniame kieme prie lietaus subėgimo trapų įrengimas kainuotų 1573 Eur (su PVM). Teismo posėdyje ieškovės atstovė, liudytojas A. Ž. patvirtino, kad šie trūkumai šiuo metu yra ištaisyti, juos ištaisė UAB „Santjana“. Iš 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros STJ Nr. 008202 matyti, kad išlaidos už hidroizliacijos įrengimą vidiniame kieme prie lietaus subėgimo trapo yra įtraukiamos į sąskaitas gyventojams.

26.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5 454,97 Eur gyventojų sumokėtas lėšas už priešgaisrinės sistemos priežiūrą per visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. 10 m. ir 4 mėn., bei 1573 Eur lauko terasos vandens nuotekų trapo montavimo defektų šalinimo (hidroizoliacijos įrengimo) išlaidų.

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ 4927,07 Eur nepagrįstai gautų mokėjimų ir 1573,00 Eur defektų šalinimo išlaidų, 390,00 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28.       Atsakovė nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo Bendriją esant tinkama ieškove byloje, taip pat nurodė, kad teismo sprendime nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą.

29.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad nebuvo suteiktos paslaugos arba jos buvo suteiktos netinkamai, tai, jog nebuvo ištaisyti atliktų darbų trūkumai. Taip pat apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų sumų dydžio. Atitinkamai, teisėjų kolegija, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dėl šių aplinkybių nepasisako.

Dėl (ne)tinkamos ieškovės

30.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė neįrodė turinti teisę visų namo patalpų savininkų vardu teikti ieškinį byloje. Duomenų, jog Namo patalpų savininkai ieškovei yra suteikę pavedimą jų vardu kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį šioje byloje, nepateikta. Byloje taip pat nepateiktas Bendrijos narių sąrašas, kuris patvirtintų, jog Bendrijai priklauso visi namo savininkai ir ieškovė teisėtai prašo priteisti visų savininkų sumokėtas lėšas. Galima situacija, kai ne visi namo patalpų savininkai yra Bendrijos nariai, dėl ko Bendrija be pagrindo visų namo gyventojų vardu reiškia teismui reikalavimus. Šiuo atveju ieškiniu prašomas priteisti lėšas yra sumokėję namo patalpų savininkai, ir ieškovei nepagrindus teisės atstovauti savininkus teisme, būtent namo savininkai, o ne ieškovė turėtų teisę reikšti reikalavimą nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių.

31.       CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

32.       Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ar jiems arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams tenkinti. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, be kita ko, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme. Tokia teisė įtvirtinta ir CK 4.242 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad paprastojo turto administravimo atveju administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimo susijusius ieškinius (DNSBĮ 3 straipsnio 4 dalis).

33.       Kaip jau minėta, Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime 2021 m. spalio 28 d. buvo svarstyta dėl sutarties su administratoriumi nutraukimo problemų ir nutarta kreiptis į teisininkus įvertinti kreipimosi į teismą galimybės dėl nepasirašytų sutarties nutraukimo dokumentų, neperduoto bendrijai priklausančio turto, negrąžintų iš gyventojų surinktų 4 763,20 Eur už neįvykdytą priešgaisrinės sistemos priežiūrą. Taigi susirinkime dalyvavusių bendrijos narių balsų dauguma buvo gautas pritarimas spręsti teismo tvarka klausimą dėl kylančių problemų dėl sutarties su atsakove nutraukimo, įskaitant negrąžintas iš gyventojų surinktas lėšas už nevykdytą priešgaisrinės sistemos priežiūrą.

34.       Teisėjų kolegija laiko deklaratyviais ir nepagrįstais apeliantės argumentus, jog visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas, nepatvirtina fakto, jog namo patalpų savininkai ieškovei yra suteikę pavedimą jų vardu kreiptis į teismą. Apeliantė pažymi, jog galima situacija, kai ne visi namo patalpų savininkai yra bendrijos nariai, dėl ko Bendrija be pagrindo visų namo gyventojų vardu reiškia teismui reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog 2021 m. spalio 28 d. vykusio susirinkimo sprendimai būtų nuginčyti ar negaliojantys, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šiame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumu, įskaitant ir sprendimą, kuriuo bendrijos nariai (patalpų savininkai) išreiškė pritarimą kreiptis į teismą dėl problemų, susijusių dėl sutarties su atsakove nutraukimo, įskaitant negrąžintas iš gyventojų surinktas lėšas už nevykdytą priešgaisrinės sistemos priežiūrą.

35.       Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bendrija, įgyvendindama butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, sudaro sutartis su paslaugų teikėjais, kurie teikia paslaugas daugiabučio namo butų savininkams. Šiuo pagrindu bendrija yra atsakinga už sudarytų sutarčių tinkamo vykdymo priežiūrą ir kontrolę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. sausio 2 d. sutartis yra sudaryta būtent tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. sutartį sudarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, o ne kiekvienas buto ar patalpos savininkas atskirai. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, veikdama ją įsteigusių savininkų interesų naudai, turi teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti nepagrįstai įgytas butų savininkų lėšas, kurias galėtų tinkamai paskirstyti butų ir patalpų savininkams, be kita ko, užtikrinti priešgaisrinės sistemos įrengimą ir finansavimą iš šių lėšų. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini apeliantės argumentai, kad ieškinį pareiškė netinkama ieškovė.

Dėl senaties termino

36.       Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime konstatavo, jog ieškovė nepraleido senaties termino reikalavimui dėl gyventojų sumokėtų lėšų už priešgaisrinės sistemos priežiūrą grąžinimo, taip pat, teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės lauko terasos vandens nuotekų trapo defektų šalinimo išlaidas.

37.       Apeliantė nesutiko su tokiomis teismo išvadomis ir apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti žalą už 10 metų 4 mėn. laikotarpį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad namo lauko terasos vandens nuotekų trapo montavimo darbai atlikti 2019 metais, ieškovė yra praleidusi senaties terminą reikšti reikalavimą dėl šių darbų trūkumų. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kurios pagrįstų ieškinio senaties termino praleidimą bei sudarytų pagrindą jį atnaujinti. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

38.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė nepraleido senaties termino reikalavimui dėl piniginių lėšų grąžinimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad priešgaisrinė sistema yra nefunkcionuojanti paaiškėjo tik 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnybai surašius nurodymą. Bylos duomenimis, atsakovė paaiškėjus šiai aplinkybei ir toliau skaičiavo mokesčius už priešgaisrinės sistemos priežiūros darbus, o ieškovė sukauptas (sumokėtas) lėšas už šią priežiūrą vertino kaip pinigų sumą, panaudotiną priešgaisrinei sistemai įrengti (2019 m. kovo 13 d., 2020 m. gegužės 28 d. susirinkimų protokolai, kreipimąsi į atsakovę, 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. vasario 11 d. atsakovės atsakymai, kad sutinka iš surinktų lėšų skirti šiai sistemai įrengti, po sutarties nutraukimo ieškovei pareikalavus grąžinti surinktas lėšas atsakovės 2021 m. gegužės 12 d. išreikštas sutikimas šias lėšas kompensuoti), ieškovė reikalavimą atsakovei grąžinti surinktas lėšas pareiškė su 2021 m. kovo 1 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, tačiau ir po sutarties nutraukimo buvo tariamasi dėl šių lėšų grąžinimo, atsakovė sutiko jas (dalį) kompensuoti. Taigi ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį manyti, kad atsakovė surinktas lėšas panaudos sutvarkant priešgaisrinę sistemą ar šias lėšas grąžins po ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą. Vis dėlto, atsakovei nurodytų įsipareigojimų neįvykdžius, ieškovė kreipėsi į teismą 2022 m. rugpjūčio 29 d. Atitinkamai laikytina, kad ieškovė nepraleido bendrojo ieškinio senaties termino šiam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

39.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl antrojo reikalavimo, t. y. dėl atsakovės lauko terasos vandens nuotekų trapo defektų šalinimo išlaidų priteisimo, pareikšti (CK 6.668 straipsnio 1 dalis). Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti šį praleistą ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas,  byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad atsakovė pati ištaisytų paaiškėjusius darbų trūkumus, perduotų dokumentus, iš kurių būtų aišku, kokie darbai buvo atlikti, siekiant įvertinti situaciją, kitaip tariant, ieškovė nebuvo pasyvi. Be to, iš byloje esančių duomenų (el. susirašinėjimo, atsakovės deklaruojamo sieko sudaryti taikų susitarimą) galima manyti, jog ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad nutraukiant sutartį darbų defektai bus pašalinti. Nustatyta, kad šio reikalavimo ieškinio senaties terminas baigėsi 2022 m. kovo 1 d., o ieškovė ieškinį pareiškė 2022 m. rugpjūčio 29 d., todėl laikytina, jog terminas praleistas nežymiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad apeliantė skunde tik deklaratyviai teigia, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, tačiau nenurodo jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, jog ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės lauko terasos vandens nuotekų trapo defektų šalinimo išlaidas, negalėjo būti atnaujintas.

Dėl bylos procesinės baigties

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

42.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.       Ieškovė pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur teisinių išlaidų. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą palikus nepakeistą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. 302630723) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ (j. a. k. 125596783) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Loreta Bujokaitė

                                        Eglė Surgailienė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė