Civilinė byla Nr. 2-2451-866/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10784-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:35,4.; 116.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė,
sekretoriaujant Romai Railianienei,
dalyvaujant ieškovui R. R.,
atsakovo UAB „OSBD“ atstovui laikinai einančiam direktoriaus pareigas A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui UAB „OSBD“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas palaikė patikslintą ieškinį (b. l. 39-40), prašė priteisti iš atsakovo 17 247, 94 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovas taip pat prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011 m. liepos 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dirbo pas atsakovą UAB „OSBD“ pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 11, sudarytą 2010 m. vasario 3 d., darbų vadovu. Darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 800 Lt atlyginimą. 2011 m. balandžio 4 d. darbo sutartis buvo pakeista. Ieškovui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, jam buvo nustatytas 3 950 Lt darbo užmokestis. Kadangi atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų laiku mokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį bei dėl nesutarimų su bendrovės savininku, ieškovas nusprendė darbo sutarti nutraukti. Ieškovas pateiktu prašymu prašė atleisti jį iš pareigų nuo 2011 m. birželio 1 d., tačiau darbo sutartis buvo nutraukta tik 2011 m. liepos 5 d. Ieškovo manymu, darbdavys atleisdamas jį iš darbo, nevisiškai atsiskaitė. Ieškovo skaičiavimu, darbdavys turėjo sumokėti 22 691, 92 Lt, tačiau sumokėjo tik 5 263,98 Lt. Ieškovo teigimu, darbdavys pažeidė pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, todėl privalo už uždelstą laikotarpį sumokėti vidutinį darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad pas atsakovą dirbo darbų vadovu, jam buvo mokamas 3 500 Lt darbo užmokestis. Įmonės savininkas neleido ieškovui vykdyti veiklos vykdyti, savo nuožiūra tvarkydavo įmonės pinigus.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti tinkamai (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 57). Atsakovas iki teismo posėdžio pradžios pateikė teismui dokumentus, susijusius su ieškovo atleidimu iš darbo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, tačiau atsakovas skolingas ne ieškovo prašomą priteisti sumą, o 608 Lt. Ieškovas tris mėnesius nedirbo įmonėje savo noru. Ieškovas savavališkai parašė prašymą buhalterei atleisti iš darbo, tačiau neperdavė įmonės dokumentų, antspaudo. Dėl minėtos priežasties atsakovas patyrė nuostolių. Atsakovo atstovas prašė teismo priimti sprendimą atsižvelgiant į atsakovo pateiktus įrodymus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2010 m. vasario 3 d. sudarė darbo sutartį Nr. 11 (b. l. 3-5). Pagal šią darbo sutartį ieškovas priimtas į darbą darbų vadovo pareigoms (b. l. 3, darbo sutarties 1.2 punktas), mokant ne mažesnį kaip 1 MMA dydžio mėnesinį darbo užmokestį (darbo sutarties 3 punktas), pradedant dirbti 2010 m. vasario 3 d. (darbo sutarties 15 punktas). Darbo sutartyje yra įrašas, kuriuo susitarta dėl ieškovo skyrimo direktoriaus pareigoms, nustatant 3950 Lt darbo užmokestį. Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nutrūko 2011 m. liepos 5 d. pagal ieškovo prašymą (b. l. 5).
DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato darbo teisės subjektų lygybės principą, kuris reiškia darbo teisės įstatymai vienodai galioja tiek darbdaviui, tiek ir darbuotojui ir niekas iš šių subjektų neturi viršenybės darbo teisiniuose santykiuose.
DK 186 straipsnyje nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dydžio. Nustatyta, kad darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovui 1 minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestį. Tokio dydžio darbo užmokestį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui laikotarpiu nuo darbo sutarties sudarymo 2010 m. vasario 3 d. iki darbo sutarties pakeitimo 2011 m. balandžio 4 d., kuomet šalys susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo iki 3 950 Lt (b. l. 4). Minėto dydžio darbo užmokestį atsakovas privalėjo mokėti iki darbo santykių nutraukimo 2011 m. liepos 5 d. (b. l. 5). Atsakovas neginčijo aplinkybės dėl darbo užmokesčio padidinimo iki 3 950 Lt sumos. Iš atsakovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovui pateikė prašymus dėl neapmokamų atostogų laikotarpiais: nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.; nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.; nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. spalio 10 d.; nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 75-78). Iš išrašo apie apdraustųjų asmenų nedraudiminius laikotarpius nustatyta, kad ieškovas nedirbo pas atsakovą laikotarpiais: nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. spalio 10 d.; nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.; nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. liepos 5 d.; nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.; nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. (b.l. 71-72).
Iš atsakovo pateiktų įrodymų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 4 632, 89 Lt (darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas), tuo tarpu išmokėta 3 146, 43 Lt (b. l. 85). Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 liepos mėn. priskaičiuota 3 111, 05 Lt (darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas), tuo tarpu išmokėta 3 989, 51 Lt (b. l. 86). Tokiu būdu atsakovas liko skolingas ieškovui 608 Lt. Kadangi ieškovas neginčijo atsakovo išduotos pažymos ir joje esančio paskaičiavimo bei darbo užmokesčio žiniaraščių pagrįstumo, teismas vertina šį įrodymą kaip turintį aukštesnę įrodomąją galią, ir konstatuoja, kad atleidimo dieną atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 608 Lt, atskaičius pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, todėl teismas šią sumą priteisia iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovas skaičiuodamas jam priklausantį darbo užmokestį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad darbo sutarties galiojimo metu jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos nurodytais laikotarpiais, kurių metu darbo užmokestis nėra mokamas. Be to, pažymėtina, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas taip pat skaičiuojama už faktiškai išdirbtą laiką.
Vadovaujantis DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį (DK 141 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo 2011 m. liepos 5 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi atsakovas visiškai atsiskaityti su ieškovu turėjo jo atleidimo iš darbo dieną, t.y. iki 2011 m. liepos 5 d., tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė iki šiol liko skolingas 608 Lt sumą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 185, 60 Lt (b. l. 42), į tai, kad ieškovui nebuvo išmokėta 15, 4 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sudaranti suma, konstatuotina, kad proporcingai už uždelsimo laiką skaičiuotinas darbo dienos užmokestis sudaro 28, 58 Lt. Atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo uždelsė atsiskaityti 132 darbo dienas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-625/2008), todėl ieškovo naudai priteistina 3 772, 56 Lt už uždelsimą atsiskaityti, neatskaičius pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos, vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo bei 28, 58 Lt, neatskaičius pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos, vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovui iš atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos 30 Lt už sąskaitos išrašą (b. l. 30) ir 500 Lt už procesinių dokumentų paruošimą (b. l. 30) (CPK 93 straipsnis).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 131 Lt žyminio mokesčio ir 15, 21 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, remdamasis aukščiau nurodytais argumentais bei vadovaudamasis CPK 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „OSBD“, juridinio asmens kodas 302444544, Ukmergės g. 315B, Vilnius, 608 Lt, atskaičius pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, neišmokėtą darbo užmokestį, 3 772, 56 Lt neatskaičius pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 28, 81 Lt, neatskaičius pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokos, vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 530 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „OSBD“, juridinio asmens kodas 302444544, Ukmergės g. 315B, Vilnius, 146, 21 Lt išlaidų valstybės naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.
Teisėja Asta Pikelienė