(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl pripažinimo neįgijus teisės vienašališkai nutraukti sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEG Recycling“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – ir ŠRATC arba atsakovė), kurį patikslinusi, prašė pripažinti, kad atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti šalių 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytą viešojo pirkimo–pardavimo „Projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo sutartį“ atsakovės 2021 m. gegužės 3 d. rašte Nr. SD-334 ir 2021 m. liepos 22 d. rašte Nr. SD-498 nurodytais pagrindais.
2. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. ji laimėjo atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą dėl projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo. Ieškovės teigimu, ji įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir 10 metų eksploatuoti Šiaulių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Ieškovė pažymėjo, kad suprojektavus ir atsakovei patvirtinus parengtą mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių techninį projektą bei užbaigus statybos darbus, 2016 m. kovo 31 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatacijos pradžios aktą Nr. 1. Ieškovės aiškinimu, po minėto akto pasirašymo buvo pradėtos teikti sutartyje numatytos mišrių komunalinių atliekų apdorojimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose paslaugos.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai pradėjus teikti mišrių komunalinių atliekų apdorojimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose paslaugas atsakovė paskelbė atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų pirkimą, kuriuo numatė įsigyti papildomas (šalia pagal ankstesnę pagrindinę sutartį teikiamų paslaugų) paslaugas. Ieškovė pažymėjo, kad jai laimėjus paskelbtą papildomų paslaugų pirkimą, tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovė teikė atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo ir po jo likusių atliekų džiovinimo paslaugas. Pastaroji sutartis galiojo tris metus nuo jos pasirašymo, t. y. iki 2021 m. lapkričio 21 d.
4. Ieškovės teigimu, pasikeitus ŠRATC vadovui, nuo 2020 m. lapkričio mėn. bendradarbiavimas tarp šalių iš esmės pasikeitė. Nuo naujojo ŠRATC vadovo veiklos pradžios ieškovė ėmė nuolat gauti raštus su įvairiais kaltinimais dėl sutarčių tariamų pažeidimų ir reikalavimus, kurie nebuvo pagrįsti nei tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatomis, nei faktine situacija. Ieškovė gavo 2021 m. gegužės 3 d. atsakovės raštą, kuriuo buvo informuota, jog ŠRATC vykdomos sutarties įgyvendinimo kontrolės metu neva buvo nustatyti tokie tęstiniai mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo sutarties pažeidimai: 1) ieškovė padarė 35 įvairius mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių priežiūros pažeidimus; 2) ieškovė pažeidė sutarties sąlygas dėl šiukšlių maišų plėšymo efektyvumo patikrinimo; 3) ieškovė pažeidė sąlygas dėl atsisakymo sverti po mechaninio apdorojimo atskirtas biologiškai skaidžias atliekas prieš vežant jas į biotunelius; 4) ieškovė kažkada 2020 m. patiekė atsakovei reikalavimų neatitinkantį techninį kompostą; 5) atsisakydama deginimui skirtas atliekas krauti į ŠRATC transportą, ieškovė esą padarė esminį sutarties pažeidimą; 6) ieškovė pažeidė sutarties sąlygas nepateikdama elektros skaitiklių duomenų; 7) trukdydama vykdyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių stebėjimą įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, ieškovė esą pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir sutarties sąlygas; 8) ieškovė esą nebendradarbiauja su atsakove, nes nedalyvauja nuotoliniu būdu rengiamuose susitikimuose. Šiame atsakovės rašte taip pat nurodyta, kad jei per 30 dienų ieškovė nepašalins nurodytų pažeidimų, atsakovė vienašališkai nutrauks sudarytą sutartį. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nesąžiningais veiksmais siekia neteisėtai nutraukti šalių sudarytą sutartį ir perimti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių gamyklą ir eksploatavimą.
5. Ieškovė akcentavo, kad nors byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau atsakovė 2021 m. liepos 22 d. pakartotinai inicijavo sutarties nutraukimą, remdamasi su tariamai netinkama paslaugų kokybe susijusiais pagrindais. Ieškovės įsitikinimu, toks atsakovės elgesys yra ne tik neteisėtas, nes atsakovė neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutarties nutraukimui, bet ir nesąžiningas, nes atsakovė siekia sau naudos pažeisdama bendruosius sutarčių vykdymo principus.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsakovė pažymėjo, kad šalių sutarytos sutarties nutraukimo procedūra buvo pradėta vadovaujantis joje įtvirtintais nutraukimo pagrindais, po pusę metų trukusių sutarties pažeidimų, kuriuos ieškovė atsisakė pašalinti. Atsakovės teigimu, esminė problema yra ta, kad jos pasitikėjimas ieškovės veiksmais, teikiamų paslaugų kokybe ir tinkamumu yra reikšmingai sumažėjęs, nustačius galimai neteisėtą ar net nusikalstamą bendradarbiavimą tarp ieškovės ir buvusios atsakovės vadovybės, kai atliekos sąvartyne buvo šalinamos netinkamai, o ieškovė gaudavo atlygį už nesuteiktas paslaugas. Atsakovė pusę metų siekė pasinaudoti sutartyje įtvirtintomis teisėmis patikrinti ieškovės veiklą, kad būtų įsitikinta, ar ir kituose paslaugų teikimo etapuose nėra atliekami neteisėti veiksmai, ar paslauga teikiama tinkamai, tačiau bet koks bandymas patikrinti ieškovės veiklą buvo kategoriškai ribojamas. Negana to, ieškovė yra sustabdžiusi dalies paslaugų atsakovei teikimą. Tokioje situacijoje sklandus šalių bendradarbiavimas nėra įmanomas, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pažeidimų nepripažįsta ir neketina jų taisyti, sutarties išsaugojimas nebėra tikslingas.
7. Atsakovė nurodė, kad pasikeitus jos vadovybei, iš ŠRATC darbuotojų pateikiamos informacijos ėmė aiškėti, kad ankstesnė atsakovės vadovybė sudarė ieškovei perdėtai palankias veikimo sąlygas – ieškovės veiklos ne tik neprižiūrėjo, bet netgi skatino aplaidžią ieškovės veiklos priežiūrą. Atsakovės teigimu, ŠRATC darbuotojai paaiškino, kad į sąvartyną vežant mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose atskirtas ir vėliau stabilizuotas bioskaidžias atliekas (stabilatą, techninį kompostą), buvo manipuliuojama šias atliekas vežančių transporto priemonių svoriais, tokiu būdu sudarant prielaidas į sąvartyną pristatyti daugiau atliekų, nei jų fiksuojama apskaitos sistemoje. Atsakovės nuomone, tokios aplinkybės indikuoja ne tik netinkamą šalių sudarytų sutarčių vykdymą, tačiau netgi galimus nusikalstamus veiksmus, kada imituojamas paslaugų teikimas manipuliuojant transporto priemonių svoriais Atsakovės tvirtinimu, šalių sudarytos sutarties tikslas – tinkamai sutvarkyti bioskaidžias atliekas – nebuvo pasiekiamas, kadangi į sąvartyną pristatomos atliekos buvo permaišytos tarpusavyje, tokiu būdu gaunant atlygį už tariamą 2D frakcijos atliekų svorio sumažinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu UAB „NEG Recycling“ ieškinį atsakovei atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir panaikino byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta viešojo pirkimo–pardavimo sutartis „Projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimas“ (toliau – ir 2013 m. gruodžio 2 d. sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir 10 metų eksploatuoti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose paslaugos buvo pradėtos teikti 2016 m. kovo 31 d., pasirašius mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatacijos pradžios aktą Nr. 1.
10. Teismas nustatė, kad į 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties 4 skirsnio turinį (Operavimo sutarties sąlygos) buvo inkorporuota sutartis dėl atliekų apdorojimo įrenginių eksploatavimo (toliau ir – Įrenginių eksploatavimo sutartis), kuri laikoma sudėtine ir neatskiriama 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties dalimi. Be to, teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų sutartį (toliau – Biodžiovinimo paslaugų sutartis).
11. Teismo sprendime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 3 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog vykdydama Įrenginių eksploatavimo sutarties kontrolę ir stebėseną, vertindama, kaip vykdoma ši sutartis, atsakovė nustatė tęstinius sutarties pažeidimus. Atsakovė įspėjo ieškovę, kad nesikreipdama į teismą vienašališkai nutrauks šalių sudarytą sutartį, jei per 30 darbo dienų nuo rašto išsiuntimo dienos ieškovė nepašalins nurodytų sutarties pažeidimų. 2021 m. liepos 22 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei apie papildomai nustatytus pažeidimus ir nurodė, kad dėl padarytų pažeidimų Įrenginių eksploatavimo sutartis bus nutraukta po 30 darbo dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos.
12. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama joje nustatytais pagrindais arba dėl esminio sutarties pažeidimo. Nagrinėjamu atveju Įrenginių eksploatavimo sutarties nutraukimo pagrindai buvo nustatyti jos 18.3 punkte, kuriame nurodyta, jog užsakovas (šioje byloje – atsakovė), raštu informavęs operatorių (šioje byloje – ieškovė) ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, jeigu operatorius per minėtą 30 darbo dienų terminą, be kita ko, kitaip pažeidžia savo įsipareigojimus pagal šią sutartį ir tokių pažeidimų nepašalina per užsakovo nurodytą protingą terminą (18.3.5 papunktis). Teismas konstatavo, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama Įrenginių eksploatavimo sutartį, 2021 m. gegužės 3 d. rašte ir 2021 m. liepos 22 d. rašte įvardijo ieškovės padarytus esminius sutarties pažeidimus.
13. Kaip vieną iš Įrenginių eksploatavimo sutarties nutraukimo pagrindų atsakovė nurodė aplinkybę, jog ieškovė, atsisakydama atlikti šiukšlių maišų plėšymo efektyvumo patikrinimą, pažeidė Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5 papunktį. Teismas nustatė, kad Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5 papunktyje šalys susitarė, jog ieškovė privalo suteikti galimybę (leisti) atsakovei ir (ar) jos paskirtam atstovui: bet kuriuo laiku įleisti į įrenginių teritoriją (7.2.5.1 papunktis); leisti stebėti ir fiksuoti vykdomą įrenginių eksploatavimo procesą (7.2.5.2 papunktis); stebėti ir fiksuoti įrenginių valdymo procesus (7.2.5.5 papunktis); atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi/tikslingi sutarties vykdymo tikslais (7.2.5.7 papunktis).
14. Susiklostė situacija, jog keitėsi atsakovės vadovybė, kuriai priimant darbus, kilo tam tikrų klausimų ir abejonių dėl ieškovės veiklos, todėl buvo paprašyta ieškovės šias abejones išsklaidyti. Tokią aplinkybę teismas konstatavo įvertinęs atsakovės teiktus įvairaus pobūdžio paklausimus ir raštus ieškovei, atsižvelgęs į atsakovės iniciatyva ieškovės ir jos darbuotojų atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurio metu kai kuriems ieškovės darbuotojams buvo pareikšti įtarimai. Teismo vertinimu, mažėjant pasitikėjimui ieškove, atsakovė visomis įmanomomis priemonėmis siekė išsklaidyti kilusias abejones, tačiau kategoriškas ieškovės atsisakymas tą padaryti sukėlė dar didesnį nepasitikėjimą, kol galiausiai atsakovė vienašališkai nutraukė 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį.
15. Teismo vertinimu, atsakovė, kaip mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių savininkė, turėjo pagrindą reikalauti atlikti maišų plėšytojo veikimo eksperimentą Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5.7 papunkčio pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad maišų plėšytuvas apdorojimo procese atlieka bene svarbiausią vaidmenį, todėl kilus abejonių dėl jo funkcijų atlikimo tinkamumo, atsakovė pagrįstai pareikalavo iš ieškovės atlikti plėšytuvo veikimo eksperimentą. Teismas atkreipė dėmesį, kad anksčiau (dar 2019 m.) toks eksperimentas buvo atliktas, jam atrinkus 1 000 vienetų nesuplėšytų maišų su mišriomis komunalinėmis atliekomis, ir nustatyta, kad šis įrenginys dirbo pakankamai efektyviai (rasta tik 2,2 proc. nesuplėšytų ir neištuštintų maišų). Į bylą pateikta įrodymų, jog atsakovei vėliau galėjo kilti abejonių dėl maišų plėšytuvo veikimo efektyvumo. Ieškovei atsisakius atlikti eksperimentą, atsakovė kitais būdais rinko duomenis apie galimus pažeidimus: fiksavo iš mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių į sąvartyną atvežamas apdorotas atliekas prie sąvartyno svarstyklių įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, rankiniu būdu atliko ir užfiksavo po apdorojimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose į sąvartyną ieškovės pristatytas 2D frakcijos atliekas (fiksuotas pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantis nepraplėštų ir neištuštintų maišų kiekis), Vokietijoje atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, jog Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno III sekcijoje, kur pilamos ieškovės apdorotos atliekos, nustatyta didelė metano dujų koncentracija, rodanti biologinių medžiagų (atliekų su organiniais komponentais) irimo procesus, todėl tikėtina, jog į sąvartyno III sekciją pateko atliekos, kurios galimai nebuvo pakankamai apdorotos ar išrūšiuotos atskiriant biologiškai skaidžias atliekas.
16. Teismas nurodė, kad apžiūrėjus ir įvertinus byloje pateiktą medžiagą, užfiksuotą vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis prie įvažiavimo į sąvartyno teritoriją, teismui taipogi kilo abejonių dėl atliekų išrūšiavimo tinkamumo. Ieškovė pateikė duomenis apie 2021 m. rugsėjo 6 d. atliktą maišų plėšymo įrenginio efektyvumo eksperimentą, tačiau, teismo vertinimu, tie duomenys negali būti tinkamu įrodymu, nes plėšytuvo patikrinimas atliktas dalyvaujant tik ieškovės atstovams, be to, eksperimentui buvo atrinkta ir naudota tik 100 vnt. mišrių komunalinių atliekų maišų, nors atsižvelgiant į šio įrenginio vienos dienos mišrių komunalinių atliekų apdorojimo kiekius, buvo siūloma ir prašoma atlikti eksperimentą talpinant bent jau 1 000 vienetų maišų, kaip buvo daroma 2019 m. atlikto eksperimento metu.
17. Teismo vertinimu, ieškovės kategoriškas atsisakymas atlikti maišų plėšytuvo darbo patikrinimą su didesniu maišų kiekiu, taip sukeliant dar didesnes abejones dėl šio įrenginio veikimo efektyvumo ir atitikties viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams, sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog maišų plėšymo įrenginys neatlieka savo funkcijų esant dideliam kiekiui mišrių komunalinių atliekų. Teismas pažymėjo, jog netinkamą mišrių komunalinių atliekų apdorojimą dėl maišų plėšytuvo neefektyvaus veikimo (galimo gedimo) įrodo ir Vokietijoje atliktas tyrimas. Tokia situacija reiškia ir viešo intereso pažeidimą, kadangi sąvartyne besikaupiančios metano dujos daro žalą gamtai. Teismas padarė išvadą, jog aptariamas pažeidimas yra esminis, atsakovė vien dėl šio pažeidimo turėjo teisę vienašališkai nutraukti Įrenginių eksploatavimo sutartį 2021 m. gegužės 3 d. rašte nurodytu pagrindu.
18. Atsakovės teigimu, ieškovė, trukdydama vykdyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių stebėjimą jos pačios įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5 papunktį. Kilus nepasitikėjimu ieškove, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dirba visą parą, o atsakovės darbo laikas yra nuo 8 iki 17 val., atsakovė mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose sumontavo vaizdo stebėjimo kameras, turėdama tikslą kontroliuoti operatoriaus veiklą, tačiau ieškovė šias kameras uždengė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią situaciją (atsakovei praradus pasitikėjimą ieškove), vadovaujantis Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5 papunktyje įtvirtintais kontrolės mechanizmais bei 13.1 punkte įtvirtinta šalių bendradarbiavimo pareiga, atsakovė turėjo teisę reikalauti, bent jau laikinai, stebėti ieškovės veiklą. Teismo vertinimu, ieškovės leidimas atsakovei stebėti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių darbą, įskaitant pirmiau aptartą maišų plėšytuvo veikimą, galimai būtų leidęs šalims išvengti konfliktinių situacijų, sudaręs sąlygas išsaugoti Įrenginių eksploatavimo sutartį, tačiau pritrūko geranoriškumo ir bendradarbiavimo iš ieškovės pusės.
19. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė atsisako vykdyti atliekų pakrovimo deginimui darbus (Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio 6.2 punktas, eil. Nr. 19), o ieškovė teigia, jog šiuos darbus ji turėjo atlikti tik pagal Biodžiovinimo paslaugų sutartį, kurios vykdymas pačios atsakovės iniciatyva yra sustabdytas.
20. Teismas konstatavo, kad pagal ginčo viešojo pirkimo sąlygų 6.2 skyriaus 5 lentelės „Rizikų ir atsakomybių pasidalijimas“ 19 eilutę ieškovė yra atsakinga už atskirtų atliekų frakcijų (lengva, sunki, likutinė stabilizuota) pristatymą konteineriuose į užsakovo pasirinktą vietą iki 2 km atstumu arba pakrovimą į specialius automobiliu. Vadinasi, pakrauti atskirtas atliekas į automobilius, vežant jas deginti, yra viešojo pirkimo sąlygose numatyta ieškovės pareiga, o tai reiškia, jog atsisakydama vykdyti šiuos darbus, ieškovė pažeidė Įrenginių eksploatavimo sutarties nuostatas.
21. Dėl kitų atsakovės 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. liepos 22 d. raštuose nurodytų ieškovės padarytų pažeidimų teismas plačiau nepasisakė, nusprendęs, jog pagal Įrenginių eksploatavimo sutarties sąlygas sutarties nutraukimui pakanka ir vieno esminio sutarties pažeidimo fakto konstatavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „NEG Recycling“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Be to, apeliaciniame skunde pareikšti prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
22.1. Ieškovė tinkamai vykdė tiek Įrenginių eksploatavimo, tiek Biodžiovinimo paslaugų sutartis. Vien tai, kad ieškovė 2020 m. gruodžio mėn. nusprendė stabdyti papildomų, sutartyse nenumatytų paslaugų, tolesnį teikimą, nereiškia, jog ieškovė ėmė pažeidinėti Įrenginių eksploatavimo sutartį.
22.2. Atsakovės vieši pareiškimai akivaizdžiai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 3 d. rašte nurodyti Įrenginių eksploatavimo sutarties pažeidimai yra tik siekis pagrįsti šios sutarties nutraukimą, dėl sutarties nutraukimo apkaltinti ieškovę, taip išvengiant neigiamų neteisėto sutarties nutraukimo teisinių pasekmių.
22.3. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kitoje byloje atliktas teisinis vertinimas, ar atsakovės direktoriaus pavaduotojas iš ŠRATC buvo atleistas pagrįstai ar nepagrįstai, netiesiogiai buvo susijęs su nagrinėjama byla, abi ginčo šalys vienaip ar kitaip rėmėsi kitoje byloje tirtais faktais. Po šios bylos išnagrinėjimo iš esmės 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje, ta pati teisėja 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-678-856/2021, kuriuo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu pripažino buvusio ŠRATC direktoriaus pavaduotojo atleidimą iš darbo teisėtu.
22.4. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes maišų plėšytuvo veikimo patikrinimas ar nepatikrinimas negalėjo būti pagrindas nutraukti Įrenginių eksploatavimo sutartį.
22.5. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė, prašydama patikrinti maišų plėšytuvo veikimą, nenurodė jokios aiškios priežasties, kodėl toks patikrinimas yra reikalingas. Įrenginių eksploatavimo sutarties sąlygos nenumato ieškovei nei pareigos, nei būtinybės atlikti tokio pobūdžio patikrinimus.
22.6. Teismas niekaip nevertino ir nepasisakė dėl to, ar atsakovės reikalavimai ir veiksmai buvo nukreipti sąžiningų tikslų siekimo.
22.7. Ieškovė pagrįstai atsisakė leisti naudoti papildomas vaizdo stebėjimo kameras. Teismas apsiribojo itin siauru susiklosčiusios faktinės situacijos įvertinimu, tačiau bet kokiu atveju turėjo vertinti ir spręsti, ar toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį.
22.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė atsisako krauti deginimui skirtą atliekų frakciją į specialius sunkvežimius.
22.9. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pirmiau nutraukė Įrenginių eksploatavimo sutartį ir tik po to pradėjo rinkti įrodymus tokiam nutraukimui pagrįsti.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Be to, atsakovė pareiškė prašymą priimti ir pridėti prie bylos jos teikiamus papildomus įrodymus. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais esminiais atsikirtimais į skundą:
23.1. Ėmus nuodugniai analizuoti ieškovės veiklą, atsakovė susidūrė su kategorišku ieškovės atsisakymu bendradarbiauti, teikti bet kokią informaciją ir leisti tikrinti ieškovės darbą. Kiek buvo įmanoma patikrinus Įrenginių eksploatavimo sutarties vykdymą, nustatyti įvairūs pažeidimai.
23.2. Ieškovės elgesys po Įrenginių eksploatavimo sutarties nutraukimo inicijavimo sukėlė dviejų ekstremalių situacijų Šiaulių regione grėsmę – kelis kartus susidarė aplinkybės, kai atliekos negalėjo būti surenkamos iš konteinerių, esančių Šiaulių regiono gyvenamosiose bei viešosiose teritorijose, o nereaguojant į šią situaciją, Šiaulių miestas ir visas Šiaulių regionas būtų perpildyti atliekomis, nukentėtų visi Šiaulių regiono gyventojai.
23.3. Egzistavo teisinis pagrindas Įrenginių eksploatavimo sutarties nutraukimui. Sutartyje numatyti platūs sutarties nutraukimo pagrindai, kas yra būdinga atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai.
23.4. Teismo sprendime konstatuoti pažeidimai sudarė pagrindą nutraukti Įrenginių eksploatavimo sutartį. Teismas pagrįstai nustatė, kad nepakraudama atliekų, skirtų deginimui, ieškovė pažeidė sutartį, taip pat pagrįstai konstatavo, jog komunalinės atliekos nėra tinkamai sutvarkomos ir atsakovė iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties.
23.5. Atsakovės darbuotojai vaizdo įrašuose užfiksavo, kaip ieškovės darbuotojai, pakrovę atliekas į konteinerį, prieš vežant į sąvartyną užlipa ant konteinerio viršaus ir rankiniu būdu praplėšia maišus tam, kad paviršiuje esančios atliekos atrodytų tinkamai apdorotos.
23.6. Atsakovės galimybė efektyviai pasinaudoti teise nutraukti sutartį apima ir viešąjį interesą, be to, pranešimas dėl Įrenginių eksploatavimo sutarties nutraukimo buvo įteiktas po pusės metų bandymų rasti kompromisą, pranešime, be kita ko, buvo nustatytas ir terminas pažeidimams pašalinti, tačiau pažeidimai nebuvo pašalinti.
23.7. Ieškovė yra padariusi daugiau Įrenginių eksploatavimo sutarties pažeidimų, kurių teismas nevertino dėl teismo konstatuotų pažeidimų pakankamumo sutarties nutraukimui.
23.8. Iš keturių padarytų Įrenginių eksploatavimo sutarties pažeidimų, ieškovė neginčijo trijų pažeidimų fakto – to, kad neleido atlikti maišų plėšytuvo patikrinimo, kad nekrovė atliekų, kad neleido stebėti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių veikimo vaizdo kameromis.
23.9. Sprendimą priėmė teisėtos sudėties teismas. Bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo pagrindo nusišalinti, tą patvirtina ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl teisėjos nušalinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
25. Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiama argumentu, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, t. y. kad byla nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nebuvo objektyvi, buvo susidariusi išankstinę nuomonę dar iki bylos išnagrinėjimo.
26. Asmens teisė į nešališką teismą įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 109 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. CPK 21 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
27. Europos Žmogaus Teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog teismo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą, kas gali būti nustatoma pagal subjektyviuosius kriterijus – vertinant konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį nagrinėjamoje byloje, ir objektyviuosius kriterijus – vertinant, ar apskritai teismas, jo sudarymas užtikrino pakankamas garantijas, kad būtų galima atmesti bet kokias teisėtas abejones jo nešališkumu (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją Nr. 29369/10, 73 p. ir jame nurodytą praktiką). Be to, EŽTT jurisprudencijoje yra pabrėžta, jog asmeninis teisėjo nešališkumas privalo būti preziumuojamas, kol nepateikiami tam prieštaraujantys įrodymai (pvz., EŽŽT 1989 m. gegužės 24 sprendimo byloje Hauschildt prieš Daniją 47 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė abejones dėl bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo grindžia tuo, kad bylą nagrinėjusi teisėja apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą dėl ŠRATC direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš darbo ir pripažino atleidimą teisėtu, o atleidimo iš darbo faktu ir aplinkybėmis, nors ir netiesiogiai, nagrinėjamoje byloje rėmėsi tiek ieškovė, tiek atsakovė.
28. EŽTT, vertindamas teisėjo galimą šališkumą dėl skirtingų funkcijų vykdymo teisminiame procese ir spręsdamas, ar yra teisėtas pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu, didžiausią dėmesį skiria bylose nagrinėtų klausimų tapatumui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Morel prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34130/96 47 punktą). Tam, kad būtų galima pripažinti teisėjo šališkumą, būtina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieš Portugaliją, peticijos Nr. 4687/11 69 punktą).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryšys. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką, bylos šaliai argumentuojant, jog ji neteko galimybės į nešališką požiūrį naujoje (šioje) byloje, kadangi pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo nulemtas kitos civilinės bylos, kurioje tas pats teisėjas priėmė sprendimą dėl tų pačių asmenų ir juo rėmėsi šioje byloje, turi būti identifikuoti teisėjo nurodytose bylose nagrinėti faktai, jų ryšys (tapatumas), taip pat bylose spręsti teisiniai klausimai, siekiant nustatyti, ar jie yra panašūs ar galbūt visiškai skirtingi. Taip pat kasacinio teismo konstatuota, kad tai, jog teismas savo sprendime remiasi kai kuriomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tos pačios sudėties teismo ankstesnėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių, savaime nepagrindžia teismo (teisėjo) šališkumo, absoliutaus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021 42 punktą ir jame nurodytą praktiką).
30. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė – ŠRATC direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš darbo (ne)teisėtumas – apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime niekaip nebuvo tirta ar vertinta (ji net nebuvo paminėta), tokia aplinkybe nebuvo grindžiamas priimtas sprendimas. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Šiaulių apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-678-856/2021 analizuoti klausimai nėra tapatūs. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimas nėra kildinamas iš atleisto ŠRATC direktoriaus pavaduotojo veiksmų, jis nėra siejamas su teisme nagrinėtu darbo ginču bei šio ginčo išsprendimo rezultatu. Šiame kontekste taipogi paminėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-678-856/2021, buvo peržiūrėta kasacine tvarka ir palikta nepakeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022).
31. Apeliacinio teismo vertinimu, vien tai, kad bylos šalys tam tikrą aplinkybę (šiuo atveju ŠRATC direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš darbo teisėtumą ar neteisėtumą) savo procesiniuose dokumentuose paminėjo kaip atspindinčią bylos šalių tarpusavio santykių dinamiką, galinčią patvirtinti, pavyzdžiui, jų nepasitikėjimą viena kita, nereiškia, jog tokia aplinkybė turi lemiamą ar esminę reikšmę byloje nagrinėjamiems ginčo klausimams. Pirmosios instancijos teismo teisėja procesinius sprendimus (apskųstą sprendimą šioje byloje ir nutartį darbo ginčo byloje Nr. e2A-678-856/2021) priėmė dėl ginčo ne tarp tų pačių šalių, šie procesiniai sprendimai neturi tiesioginio ryšio (sprendimai nėra paremti vienas kitame nustatytomis aplinkybėmis, faktais ar išvadomis), spręsti teisiniai klausimai nėra tapatūs ar panašūs (darbo ginčas ir ginčas dėl ūkinės komercinės sutarties nutraukimo). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad neegzistuoja apeliaciniame skunde nurodytas absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas dėl bylos išnagrinėjimo neteisėtos sudėties teismo.
32. Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teismo teisėjų kolegija nenustatė, taip pat nenustatytas pagrindas peržengti apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas.
Dėl proceso formos ir pateiktų papildomų įrodymų
33. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
35. Prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ieškovė grindžia tuo, kad civilinis ginčas kilo iš specifinės ūkinės veiklos – mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatacijos, todėl bylos šalių, turinčių specialių žinių ir patirties atliekų apdorojimo (rūšiavimo) veikloje, žodiniai paaiškinimai turės reikšmės visų ginčui svarbių aplinkybių suvokimui ir teisinio reguliavimo taikymui.
36. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose pateikė išsamius paaiškinimus, aiškiai išdėstė savo pozicijas dėl sutikimo ar nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, ginčas nagrinėjamas dėl teisinio pobūdžio klausimų – sutarties sąlygų, jos nutraukimo nuostatų aiškinimo bei vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra būtinybės taikyti CPK numatytą išimtį dėl žodinės proceso formos.
37. Su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė: 1) 2022 m. sausio 26 d. įrenginių perdavimo–priėmimo aktą; 2) antstolio T. Ubarto 2021 m. gruodžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/21/23; 3) antstolio T. Ubarto 2021 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/21/24; 4) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 2056; 5) UAB „NEG Recycling“ 2021 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 2021/12/29-1; 6) VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. 2022/01/04-02. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus (išskyrus 2022 m. sausio 26 d. įrenginių perdavimo–priėmimo aktą), nors dėl vieno iš įrodymų (2021 m. gruodžio 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) pasisakė skundžiamame sprendime.
38. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė papildomus įrodymus: 1) Aplinkos apsaugos departamento 2017 m. atlikto patikrinimo aktą; 2) 2021 m. gruodžio 10 d. tarnybinį pranešimą; 3) 2021 m. gruodžio 29 d. antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-100; 4) 2021 m. gruodžio 23 d. pranešimą apie įtarimą UAB „NEG Recycling“ dėl nusikalstamos veikos padarymo; 5) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus 2022 m. sausio 6 d. raštą; 6) 2022 m. vasario 17 d. antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-14; 7) 2022 m. vasario 18 d. straipsnį iš žiniasklaidos savaitraščio Etaplius; 8) Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos specialisto 2022 m. vasario 7 d. pirminę ataskaitą apie Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių tyrimą; 9) Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos specialisto 2022 m. kovo 10 d. ataskaitą apie Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių tyrimą. Atsakovė nurodė, kad dalies naujų aktualių įrodymų nepriėmė pirmosios instancijos teismas (pirmieji keturi su atsiliepimu į skundą pateikti rašytiniai įrodymai), o kiti teikiami įrodymai atsirado ir buvo gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
39. Be to, kartu su 2022 m. spalio 4 d. paaiškinimais ieškovė pateikė papildomus įrodymus – Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-569/2022 kopiją bei 2022 m. sausio 28 d. antstolio T. Ubarto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/22/03. Teikdama naujus duomenis ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimo nebuvo galimybės pateikti anksčiau, o 2022 m. sausio 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas prie bylos turėtų būti pridėtas tuo atveju, jei teismas priimtų atsakovės teikiamą 2021 m. gruodžio 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
40. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Be to, CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
41. Dalis tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikiamų rašytinių įrodymų buvo teikti pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės papildomai teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti teisėjo 2021 m. gruodžio 13 d. rezoliucija, nurodydamas, jog bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas, šalys yra pateikusios paaiškinimus, teismo posėdis atidėtas tik baigiamosioms kalboms, vėlyvas rašytinių įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. 2022 m. sausio 5 d. posėdyje pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl papildomai pateiktų įrodymų priėmimo, nurodęs, kad prašyme išdėstytos aplinkybės nėra naujos, jos buvo žinomos bylos iškėlimo metu, įrodymų rinkimas negali būti begalinis, toks įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, užtęstų teismo procesą.
42. CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. CPK 251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau (CPK 252 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 253 straipsnio 1 dalį, išsprendus CPK 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų.
43. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. posėdyje užbaigęs bylos nagrinėjimą iš esmės, atidėjo teismo posėdį 2022 m. sausio 5 d. šalių baigiamųjų kalbų išklausymui. Per daugiau nei pusantro mėnesio laikotarpį tarp teismo posėdžių atsirado su ginču susijusių naujų įvykių, buvo sukurti nauji rašytiniai įrodymai – antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, šalių raštai, pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos ir kt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad naujų įrodymų priėmimas pirmosios instancijos teisme galėjo užvilkinti bylos nagrinėjimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo CPK numatytą pagrindą atsisakyti priimti baigiamojoje proceso stadijoje (prieš baigiamąsias kalbas) šalių teikiamus naujus įrodymus.
44. Kita vertus, akcentuotina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo dabartinėje proceso stadijoje. Dalyvaujantiems byloje asmenims buvo sudaryta galimybė išreikšti savo poziciją dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų rašytinių įrodymų priimtinumo bei vertinimo. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad būtinybė šalims teikti naujus įrodymus iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
45. Susipažinęs su šalių pateiktų naujų įrodymu turiniu, apeliacinės instancijos teismas priima ir prie bylos medžiagos prideda šiuos ieškovės pateiktus įrodymus: a) antstolio T. Ubarto 2021 m. gruodžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/21/23; b) antstolio T. Ubarto 2021 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0136/21/24; c) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 2056; d) UAB „NEG Recycling“ 2021 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 2021/12/29-1; e) VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. 2022/01/04-02; priima šiuos atsakovės pateiktus įrodymus: a) Aplinkos apsaugos departamento 2017 m. atlikto patikrinimo aktą; b) 2021 m. gruodžio 10 d. tarnybinį pranešimą; c) 2021 m. gruodžio 29 d. antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-100; d) 2021 m. gruodžio 23 d. pranešimą apie įtarimą UAB „NEG Recycling“ dėl nusikalstamos veikos padarymo; e) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus 2022 m. sausio 6 d. raštą. Kitų šalių pateiktų naujų įrodymų priimti nėra teisinio pagrindo, kadangi šie įrodymai yra atsiradę po šalis siejusių teisinių santykių pasibaigimo (ginčo sutarties nutraukimo), todėl neturi tiesioginės sąsajos su byloje nagrinėjamais ginčo klausimais. Be to, CPK 179 straipsnio 3 dalies normos sudaro prielaidas teismui susipažinti su duomenimis teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ apie kitų teismų priimtus sprendimus, todėl ieškovės pateikta neįsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo kopija nepridedama prie bylos medžiagos.
Dėl deginimui skirtų atliekų pakrovimo į autotransportą darbų
46. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atskirtas deginimui atliekas pakrauti į automobilius vežant jas deginti, yra pirkimo sąlygose numatyta ieškovės pareiga. Tai reiškia, jog atsisakydama vykdyti šiuos pakrovimo darbus, ieškovė pažeidžia 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties sąlygas. Ieškovės apeliaciniame skunde pažymima, kad tokia teismo išvada yra nemotyvuota. Ieškovės teigimu, deginimui skirtų atliekų frakcijos krovimo į atsakovės autotransportą darbus reguliuoja ne 2013 m. gruodžio 2 d. sutartis, bet Biodžiovinimo paslaugų sutartis, kurios vykdymą sustabdė atsakovė. Be to, pasak ieškovės, net ir konstatavęs pažeidimą, teismas turėjo įvertinti, ar nurodytas pažeidimas yra toks, kuris užkirstų kelią šalims toliau vykdyti ilgalaikę 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį, tuo labiau, kai tokį pažeidimą atsakovė toleravo ilgą laiką (nuo 2017 m. kilusio nesutarimo).
47. Įrenginių eksploatavimo sutarties (ji yra sudėtinė 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties dalis) 1.1.4 papunktyje paslaugos apibrėžtos kaip atliekų apdorojimo įrenginiuose ir su atliekų apdorojimu susijusios paslaugos, identifikuotos techninėje specifikacijoje ar užsakovo reikalavimuose, kurias operatorius (byloje ieškovė) teiks užsakovui (byloje atsakovė) visą sutarties galiojimo laikotarpį šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir už tiekėjo (operatoriaus) pasiūlyme bei sutartyje nustatytą paslaugų teikimo kainą. Įrenginių eksploatavimo sutarties 1.1.16 papunktyje numatyta, kad techninė specifikacija – pirkimo dokumentų III skirsnyje pateikti užsakovo specialieji reikalavimai. Pagal Įrenginių eksploatavimo sutarties 1.2 punktą sutartis turi būti aiškinama vadovaujantis teisės aktais ir sistemiškai su pirkimo sąlygomis bei kiekvieno iš paslaugų teikėjų pateiktais pasiūlymais. Aptariama sutartimi ieškovė įsipareigojo valdyti ir prižiūrėti įrenginius sutartyje nustatyta tvarka, priimti ir apdoroti laikantis sutarties reikalavimų atliekų vežėjų ir (ar) atsakovės atvežamas atliekas bei suteikti kitas su atliekų apdorojimu susijusias paslaugas, nurodytas techninėje specifikacijoje, o atsakovė įsipareigojo užtikrinti atliekų tiekimą ieškovei bei mokėti paslaugų kainą (Įrenginių eksploatavimo sutarties 2.1 punktas). Pagal Įrenginių eksploatavimo sutarties 4.2.4 papunktį ieškovė įsipareigojo sąvartyne šalinamas atliekas (kaip apibrėžta sutarties 1 punkte) pristatyti į sąvartyną ar kitą atsakovės nurodytą vietą laikantis techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų ir neviršijant nustatyto perdirbtų atliekų pervežimo atstumo, o perkančioji organizacija (atsakovė) turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti papildomas perdirbtų atliekų transportavimo paslaugas.
48. Į bylą pateiktų pirkimo dokumentų (atviro konkurso projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos darbų ir operatoriaus paslaugų pirkimas) III skyriaus – techninės specifikacijos (užsakovo reikalavimai) 2 skirsnio (specialieji techniniai reikalavimai) 6 dalies (reikalavimai eksploatacijai) 6.2 poskyryje (rizikų ir atsakomybių pasidalinimas) esančios 5 lentelės eilutėje Nr. 19 nurodyta, kad už atskirtų atliekų frakcijų (lengva, sunki, likutinė stabilizuota) pristatymą konteineriuose į užsakovo pasirinktą vietą iki 2 km. atstumu arba pakrovimą į specialius automobilius atsakinga ieškovė. Nurodytos lentelės eilutėje Nr. 26 numatyta, kad tinkamas visų likutinių atliekų parengimas perdavimui konteineriuose ar (ir) transportavimui yra priskiriamas ieškovės atsakomybei. Iš byloje esančio 2012 m. liepos 19 d. atviro konkurso projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos darbų ir operatoriaus paslaugų pirkimas aiškinamojo susirinkimo protokolo matyti, kad devyniolikto klausimo (ar likutinių atliekų perdavimas konteineryje laikomas tinkamu?) atsakymas patvirtina, jog likutinės atliekos gali būti perduodamos konteineryje.
49. Ieškovė UAB „NEG Recycling“ 2017 m. sausio 30 d. rašte atsakovei atkreipė dėmesį į 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties (jos sudėtinių dalių) sąlygas, susijusias su likutinių atliekų perdavimu, taip pat į tai, kad pagal šalių sudarytos sutarties 2.5 punktą, pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus poreikiui įsigyti papildomų paslaugų, tiesiogiai susijusių su ieškovės teikiamomis paslaugomis, atsakovė turi teisę įsigyti papildomų paslaugų. Atsakovė 2017 m. vasario 10 d. rašte ieškovei UAB „NEG Recycling“ pažymėjo, kad pareiga pakrauti sunkiąją ir lengvąją išrūšiuotų mišrių komunalinių atliekų frakcijas į konteinerius arba į specialius automobilius yra savarankiška, atskirai pirkimo dokumentuose aptarta ieškovės pareiga, o jos nesilaikymas atsakovės bus vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas.
50. Biodžiovinimo paslaugų sutarties 1.1 punkte susitarta, kad šia sutartimi paslaugų teikėjas (byloje ieškovė) įsipareigoja nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti užsakovui (byloje atsakovė) atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo ir po jo likusių atliekų džiovinimo paslaugas, o užsakovas (atsakovė) įsipareigoja už tinkamai suteiktas paslaugas su paslaugų teikėju (ieškove) atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; detalus paslaugų aprašymas ir apimtys yra pateiktos sutarties priede Nr. 1 „Techninė specifikacija“. Biodžiovinimo sutarties priedo Nr. 1 „Atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ 1 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas – atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslauga, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir po rūšiavimo likusių atliekų biodžiovinimas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių tuneliuose. Nurodyto sutarties priedo 7 punkte parašyta, kad visos po rūšiavimo ir biodžiovinimo likusios atliekos užsakovo svarstyklėmis sveriamos nemokamai, tačiau atliekų pakrovimas į užsakovo pateiktą transportą, transportavimas iki pakrovimo vietos yra atliekamas tiekėjo sąskaita pagal užsakovo tiekėjui pateiktą atliekų išvežimo grafiką.
51. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
52. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iki 2017 m. ir vėliau kraudavo atskirtas atliekas į užsakovo automobilius, vežant jas deginti. Šalys nesutaria dėl pakrovimo darbų vykdymo priežasties. Ieškovės teigimu, atskirtas atliekas (deginimui skirtas 2D atliekų frakcijas) ieškovė į atsakovės transportą pakraudavo gera valia, o ne privalomai pagal sutartį. Atsakovės įsitikinimu, tokie atliekų pakrovimo darbai buvo numatyti 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties sąlygose, o būtent – pirkimo dokumentų III skyriaus techninės specifikacijos (užsakovo reikalavimai) 2 skirsnio (specialieji techniniai reikalavimai) 6 dalies (reikalavimai eksploatacijai) 6.2 poskyryje (rizikų ir atsakomybių pasidalinimas) esančios 5 lentelės eilutėje Nr. 19. Byloje esantis 2016 m. kovo 31 d. eksploatacijos pradžios aktas Nr. 1 bei šalių teikti paaiškinimai leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė atskirtas atliekas, skirtas deginimui, į atsakovės transportą kraudavo nuo 2016 m. kovo 31 d. iki tol, kol kilo nesutarimų dėl ieškovės pareigos pagal 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį krauti atskirtas atliekas į atsakovės transportą egzistavimo. Kaip jau minėta, atsakovė 2017 m. vasario 10 d. rašte ieškovei pažymėjo, kad pareiga pakrauti atskirtas atliekas į atsakovės pateiktą transportą yra ieškovės įsipareigojimas pagal 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsakiusi į atsakovės 2017 m. vasario 10 d. raštą ar tuoj po rašto gavimo reiškusi nesutikimą dėl atsakovės pateikto 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties sąlygų aiškinimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė tvirtina, kad ieškovė savo pareigą pakrauti atskirtas atliekas, skirtas deginimui, į atsakovės transportą vykdė iki 2020 m. pabaigos. Vadinasi, faktinis ieškovės elgesys patvirtina, kad ji vykdė atskirtų atliekų, skirtų deginimui, pakrovimo į atsakovės paruoštą transportą darbus tiek iki Biodžiovinimo sutarties sudarymo, tiek po šios sutarties sudarymo.
53. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo dokumentuose sąlyga dėl likutinių atliekų perdavimo (pirkimo dokumentų III skyriaus techninės specifikacijos (užsakovo reikalavimai) 2 skirsnio (specialieji techniniai reikalavimai) 6 dalies (reikalavimai eksploatacijai) 6.2 poskyryje (rizikų ir atsakomybių pasidalinimas) esančios 5 lentelės eilutė Nr. 26), nenumatanti transportavimo ar pakrovimo, yra įvardyta tik kaip parengimas perdavimui ar (ir) transportavimui. Byloje taip pat nustatyta, jog 2012 m. liepos 19 d. aiškinamojo susirinkimo metu atsakovė patvirtino, kad likutinių atliekų pateikimas konteineriuose yra tinkamas sutarties vykdymas. Toks skirtingų atliekų rūšių (atskirtų ir likutinių) pateikimo nevienodas sutartinis reguliavimas suponuoja aiškinimą, jog dėl tokių atliekų rūšių pateikimo atsakovei kyla skirtingos ieškovės prievolės: likutinių atliekų buvimo atveju – tik pateikimas konteineriuose, atskirtų atliekų buvimo atvejų – transportavimas 2013 m. gruodžio 2 d. sutartyje nustatytomis sąlygomis arba pakrovimas į atsakovės pateiktą transportą.
54. Atsižvelgiant į tai, kad nors Biodžiovinimo sutarties objektas ir papildo 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį (dalį dėl Įrenginių eksploatavimo sutarties), visgi tai yra atskiras sutarties objektas, nes Biodžiovinimo sutartimi ieškovė įsipareigojo išrūšiuoti atliekas, likusias po mechaninio apdorojimo, ir po rūšiavimo likusias atliekas išdžiovinti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių tuneliuose. Darytina išvada, kad Biodžiovinimo sutartyje numatytas atliekų pakrovimas į atsakovės transportą apima tik išrūšiuotas ir po džiovinimo likusias atliekas. Įvertinus Biodžiovinimo sutarties objektą, šios sutarties sąlygos dėl atliekų pakrovimo negali būti taikomos neišrūšiuotoms ir ne po biodžiovinimo likusioms atliekoms.
55. Įvertinusi faktinį ieškovės elgesį vykdant 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį ir pakraunant atskirtas atliekas, skirtas deginimui, į atsakovės pateiktą transportą, taip pat atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose apibrėžtas skirtingas ieškovės prievoles dėl skirtingų rūšių atliekų bei į Biodžiovinimo sutarties objektą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, kaip numatančios pareigą ieškovei pakrauti atskirtas atliekas, skirtas deginimui, į atsakovės pateiktą transportą. Tai reiškia, kad atsisakydama vykdyti atskirtų atliekų, skirtų deginimui, pakrovimo į atsakovės pateiktą transportą pareigą, ieškovė pažeidė 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį.
Dėl ieškovės veiklos kontrolės stebint per vaizdo kameras
56. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl atsakovės prarasto pasitikėjimo ieškove, taip pat į 2013 m. gruodžio 2 d. sutartyje įtvirtintus kontrolės mechanizmus bei šalių bendradarbiavimo pareigą, atsakovė turėjo teisę reikalauti leisti, bent jau laikinai, stebėti ieškovės veiklą per vaizdo stebėjimo kameras.
57. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad ji neginčija atsakovės teisės stebėti ir fiksuoti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatacijos procesą, įrenginių valdymo procesus ar atlikti kitus veiksmus, tačiau, ieškovės nuomone, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas ir nuolatinis mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių stebėjimas yra perteklinė priemonė, kuri net nekyla iš 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties. Ieškovė pabrėžė, kad teismas visai nepasisakė dėl ieškovės siūlytos alternatyvos – ieškovė, būdama mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operatore, pati stebi šių įrenginių teritoriją savo stebėjimo kameromis ir gali tokią informaciją pateikti atsakovei pagal atitinkamą prašymą. Be to, ieškovė nurodė, kad teismas nevertino atsakovės deklaruoto poreikio stebėti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių teritoriją vaizdo kameromis, šiuo atveju nėra aišku, kodėl 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties nutraukimas buvo laikomas vieninteliu atsakovės interesų apgynimo būdu.
58. 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties dalies – Įrenginių eksploatavimo sutarties sąlygų 7.2.5 papunktyje numatyta, kad operatorius (ieškovė) privalo suteikti galimybę (leisti) užsakovui (atsakovei) ir (arba) jo paskirtam atstovui: 1) bet kuriuo laiku įleisti į įrenginių teritoriją (sutarties 7.2.5.1 papunktis); 2) leisti stebėti ir fiksuoti įrenginių eksploatavimo procesą (7.2.5.2 papunktis); 3) imti atliekų mėginius ir atlikti jų kontrolinius tyrimus (7.2.5.3 papunktis); 4) atlikti priimamų atliekų tyrimus ir gaunamų likutinių atliekų frakcijos tyrimus (7.2.5.4 papunktis); 5) stebėti ir fiksuoti įrenginių valdymo procesus (7.2.5.5 papunktis); 6) įsirašyti valdymo, kontrolės ir ataskaitų duomenis (7.2.5.6 papunktis); 7) atlikti kitus veiksmus, kurie reikalini (tikslingi) sutarties vykdymo tikslais (7.2.5.7 papunktis). Iš nurodytų sutarties sąlygų matyti, kad šalys nebuvo susitarusios tik dėl konkrečių ieškovės veiklos kontrolės būdų, t. y. kokiu konkrečiu būdu atsakovė įgyvendins teisę stebėti bei fiksuoti įrenginių eksploatavimo bei valdymo procesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės galimų atlikti kontrolės veiksmų sąrašas nėra baigtinis – Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5.7 papunktyje numatyta galimybė atsakovei atlikti kitus veiksmus, reikalingus ir (ar) tikslingus sutarties vykdymo tikslais.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties dalies – Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5 papunktis sudaro prielaidas atsakovei pasirinkti būdus, kuriais ji įgyvendins teisę stebėti ir fiksuoti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatacijos bei valdymo procesus. Tokia kontrolė gali būti vykdoma ir ieškovės akcentuojamu būdu – atsakovės atstovams nuolat ar laikinai būnant patalpose, kuriose įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, ir fiksuojant duomenis pasirinktais duomenų fiksavimo būdais. Tačiau tokia kontrolė gali būti vykdoma ir įrengiant vaizdo stebėjimo kameras, kurios fiksuotų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatacijos, jų valdymo procesą.
60. 2021 m. sausio 11 d. rašte ieškovei dėl papildomų kontrolės priemonių taikymo atsakovė nurodė, kad 2021 m. sausio 5 d. pasirašė sutartį su UAB „Telekonta“ dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo, prijungiant jas prie esamos vaizdo stebėjimo sistemos, įskaitant kameras, įrangą ir medžiagas, reikalingas darbų atlikimui. Tuo raštu atsakovė informavo ieškovę, kad vaizdo stebėjimo kameros bus montuojamos Jurgeliškių k. 9, Šiaulių r., nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje esančioje mechaninio biologinio apdorojimo gamykloje, jog vaizdo kameros bus įrengtos per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos. Ieškovė 2021 m. sausio 13 d. atsakyme į atsakovės 2021 m. sausio 11 d. raštą pažymėjo, kad Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.4 papunktis nesudaro teisinio pagrindo įdiegti nuotolinio stebėjimo sistemas, be to, akcentavo pareigą užtikrinti, kad jos darbuotojų asmens duomenys būtų tvarkomi tinkamai ir teisėtai. 2021 m. kovo 30 d. rašte atsakovei ieškovė, be kita ko, nurodė, kad ji pati vykdo stebėjimą vaizdo kameromis mechaninio biologinio apdorojimo gamykloje (lauko teritorijoje, atliekų priėmimo zonoje, prie mechaninio rūšiavimo įrenginių, operatorinėje), jog kameros įrengtos laikantis atsakovės patvirtinto mechaninio biologinio apdorojimo gamyklos techninio projekto šios gamyklos statybos metu, todėl nėra pagrindo dubliuoti video stebėjimą. Į bylą pateiktame 2021 m. balandžio 14 d. antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 14 d. atvykus į sąvartyną, esantį Jurgeliškių k. 9, Šiaulių r., ŠRATC atliekų tvarkymo tarnybos priežiūros vyr. specialistas paaiškino, jog patalpose, kuriose apdorojamos atliekos, yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jas sumontavus, jau kitą dieną UAB „NEG Recycling“ iniciatyva kameros buvo uždengtos, kad per jas nebūtų galima matyti vaizdo. Nurodytame protokole antstolis konstatavo, kad kieme yra sumontuota viena vaizdo stebėjimo kamera, gamybinėse patalpose – aštuonios; visos kameros yra uždengtos, o šalia šių kamerų sumontuotos UAB „NEG Recycling“ vaizdo stebėjimo kameros, kurios neuždengtos.
61. Šios nutarties 60 punkte išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė ir atsakovė, kaip sutartinių teisinių santykių partnerės, nebendradarbiavo. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad ieškovė nesudarė atsakovei galimybės vykdyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo kontrolę atsakovės pasirinktu būdu – per atsakovės įrengtas vaizdo stebėjimo kameras. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ieškovė buvo pasiūliusi atsakovei alternatyvą – ieškovės vykdomą video stebėjimą per sąvartyne jau buvusias kameras, tačiau toks ieškovės teiginys negali būti vertinamas kaip atsakovei suteikta alternatyva, kadangi ieškovė 2021m. kovo 30 d. rašte tik nurodė atsakovei faktą apie vykdomą stebėjimą vaizdo kameromis, tačiau nepateikė konkrečių pasiūlymų pavyzdžiui, dėl prisijungimo prie esančių vaizdo kamerų ar dėl įrašytų vaizdo įrašų perdavimo.
62. Pagal CK 1.139 straipsnio 1 dalį panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik CK numatytais atvejais. Netgi tuo atveju, jei atsakovės argumentai dėl mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatacijos proceso stebėjimo atsakovės įrengtomis vaido kameromis būtų nepagrįsti, ieškovės veiksmai uždengiant atsakovės įrengtas vaizdo stebėjimo kameras negali būti vertinami kaip tinkami ir leistini. Ieškovės argumentus dėl jos darbuotojų asmens duomenų apsaugos galimo pažeidimo atsakovei vykdant stebėjimą vaizdo kameromis, paneigia byloje esantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 3R-763 (2.13-1.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės elgesys nepadėjo spręsti tarp šalių kilusios konfliktinės situacijos, nesudarė sąlygų pašalinti atsakovės abejones dėl mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių netinkamo eksploatavimo, todėl neatitiko šalių bendradarbiavimo pareigos.
63. Apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuojama, kad atsakovės pasirinkta ieškovės veiklos kontrolės forma – stebėjimas vaizdo kameromis – yra neproporcinga. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5.1 papunktis numato, kad atsakovė arba jos įgaliotas atstovas bet kuriuo laiku turi būti įleistas į įrenginių teritoriją; Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5.1 papunkčiu ieškovė įsipareigojo leisti stebėti ir fiksuoti įrenginių eksploatavimo procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminio skirtumo, ar atsakovė stebėjimo ir fiksavimo teisę įgyvendintų į ieškovės veiklos vykdymo teritoriją siųsdama įgaliotą asmenį, kuris nuolat fiksuotų ieškovės veiklą, ar nuspręstų tokiam asmeniui sudaryti galimybę ieškovės veiklą stebėti nuotoliniu būdu per įrengtas vaizdo stebėjimo kameras.
64. Apibendrinant tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad sudarydama kliūtis atsakovei vykdyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo kontrolę atsakovės pasirinktu būdu (stebėsena per vaizdo stebėjimo kameras), ieškovė pažeidė Įrenginių eksploatavimo sutarties 7.2.5 papunktį.
Dėl šiukšlių maišų plėšytuvo veikimo patikrinimo
65. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pagal viešojo pirkimo sutarties esmę griežtas sutarties sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Viešojo pirkimo sutartis su ieškove buvo sudaryta turint tikslą tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, o abejonių, ar atliekų tvarkymo paslaugos iš tiesų teikiamos kokybiškai, taip ir nepavyko pašalinti. Viena iš to priežasčių – ieškovės atsisakymas tinkamai atlikti maišų plėšytuvo veikimo eksperimentą, taip pažeidžiant 2013 m. gruodžio 2 d. sutartyje numatytą jos įsipareigojimą geranoriškai bendradarbiauti ir operatyviai teikti visą reikalingą ar kitos šalies pagrįstai reikalaujamą informaciją, būtiną tinkamam šalių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymui.
66. Ieškovės įsitikinimu, maišų plėšytuvo veikimo efektyvumo patikrinimas ar nepatikrinimas negalėjo būti pagrindas 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties nutraukimui. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino maišų plėšytuvo funkcijas mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių veikloje. Be to, ieškovė pabrėžė, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė, teigdama apie 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimą, teikė įrodymus, buvusius ne sutarties nutraukimo metu, bet atsiradusius vėliau – tik po to, kai ieškovė pradėjo ginčyti tokių pagrindų egzistavimą. Ieškovės aiškinimu, 2013 m. gruodžio 2 d. sutartis apskritai nenumatė maišų plėšytuvo veikimo efektyvumo patikrinimo, o 2019 m. atliktas toks patikrinimas patvirtino tinkamą šio įrenginio veikimą.
67. Į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 27 d. mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių efektyvumo patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių efektyvumo rezultatai – atlikus bandymą su 1 000 vienetų atrinktų maišų buvo nustatyta, kad, mechaninio biologinio apdirbimo įrenginiuose išrūšiavus atliekas, nesuplėšytų maišų liko 22 vienetai, tai yra 2,2 proc.
68. 2021 m. kovo 25 d. rašte atsakovė nurodė ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. atlikti maišų plėšytuvo veikimo efektyvumo patikrinimą, atsakovės darbuotojams iš bendro atliekų srauto atrinkus 500 vienetų maišelių su atliekomis. Tokį nurodymą atsakovė grindė 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties 4 skirsnio 7.2 punkte įtvirtinta operatoriaus (ieškovės) pareiga sudaryti galimybes užsakovui (atsakovei) kontroliuoti operatoriaus veiklą. 2021 m. kovo 29 d. raštu atsakydama atsakovei, ieškovė pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 2 d. sutartyje apibrėžtos aiškios šalių teisės bei pareigos, tad atsakovė negali įpareigoti atlikti veiksmus, kurie tiesiogiai nenumatyti sutartyje. Ieškovės aiškinimu, tokio eksperimento atlikimas reikalautų papildomų nenumatytų žmogiškųjų bei kitų išteklių, sukeltų papildomą riziką ieškovei (ieškovė atsakinga už darbų saugą), maišų plėšytuvas, kaip ir visa kita įranga, dėvisi, todėl palaipsniui gali prarasti savo efektyvumą, gali gesti, todėl naujai įrangai taikytinas efektyvumo rodiklis gali būti nepasiektas. 2021 m. balandžio 1 d. rašte ieškovei atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti su atsakove ir kartu atlikti maišų plėšytuvo veikimo patikrinimą, taip pat nurodė, jog ketina maišų plėšytuvo efektyvumo patikrinimą atlikti 2021 m. balandžio 6–8 d., pabrėždama, kad bet koks tolesnis trukdymas (ar nesudarymas galimybės) vykdyti planuojamą patikrinimą bus vertinamas kaip esminis operatoriaus pareigų pagal sutartį bei bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Ieškovė raštu (rašto data nenurodyta) atsakydama į atsakovės 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 9 d. bei 2021 m. balandžio 1 d. raštus pakartojo savo anksčiau išdėstytą poziciją, pažymėdama, kad 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties nuostatos neturi būti aiškinamos išplėstai, kaip suteikiančios atsakovei neribotas teises, jog atsakovės reikalaujami atlikti veiksmai dėl maišų plėšytuvo veikimo patikrinimo nėra numatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių technologiniame procese ir trikdo suprojektuotą bei nusistovėjusią šių įrenginių darbo tvarką, taip pat normalią ieškovės veiklą, o tai, kad toks patikrinimas buvo atliktas 2019 m., nepaneigia argumentų dėl tokio patikrinimo neprivalomumo ieškovei.
69. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas esminių prievolių vykdymo principų – kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas sutarties vykdymo principas – vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas bendradarbiavimo pareigos vykdymas yra reikšmingas prievolinių teisinių santykių elementas, kuris sudaro galimybes sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu ir naudingesniu šalims būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-701/2021, 34 punktas). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai. Bendradarbiavimas – tai abiejų šalių aktyvūs ir koordinuoti tarpusavio veiksmai siekiant sutarties tikslo, t. y. abipusės gausimos naudos iš sutarties tinkamo įvykdymo. Tam tikrais atvejais bendradarbiavimas gali pasireikšti pasyviais veiksmais. Pasyvusis bendradarbiavimas nustato pareigą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kurie galėtų kliudyti kitai šaliai įvykdyti sutartį (Ed. Vogenauer, S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford University Press, 2015, p. 62). Netinkamas bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas, t. y. jos neįgyvendinimas, gali lemti, kad sutarties tikslas – jos tinkamas įvykdymas – nebus pasiektas. Todėl sutarties pažeidimu, kurio pagrindu gali kilti sutartinė atsakomybė, laikytinas ir netinkamas šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 34 punktas).
70. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2021 m. kovo 25 d. pareikalavo pakartoti prieš maždaug 1,5 metų (2019 m. lapkričio 27 d.) atliktą maišų plėšytuvo efektyvumo tyrimą, t. y. atlikti eksperimentą su iš bendro šiukšlių srauto atrinktais 500 vienetų maišelių. Kaip matyti iš ieškovės raštų atsakovei, ieškovė tokį eksperimentą atlikti atsisakė, motyvuodama, kad tyrimo atlikimas nėra tiesiogiai įtvirtintas 2013 m. gruodžio 2 d. sutarties sąlygose. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė savo raštuose patvirtino, jog mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kaip ir bet kokia kita įranga, ją naudojant nusidėvi, atsakovės pageidavimas atlikti dvigubai mažesnės apimties, nei buvo atliktas 2019 m. lapkričio 27 d., mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių patikrinimą laikytinas racionaliu. Tokio patikrinimo rezultatai sudarytų sąlygas sutarties šalims įvertinti įrangos būklę, o nustačius netinkamą įrangos veikimą – imtis veiksmų pašalinti trūkumus, sumažinti įrangos nusidėvėjimą, arba priešingai – būtų patvirtinta ieškovės pozicija, kad įranga veikia tinkamai ir efektyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog kategoriškas atsisakymas pakartoti anksčiau atliktą mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių veikimo tyrimą (dalyvaujant abiejų šalių atstovams), gali būti vertinamas kaip šalių bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas.
71. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl maišų plėšytuvo veikimo tinkamumo grindė įrodymais, atsiradusiais jau po atsakovės pareikalavimo atlikti tyrimo eksperimentą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė siekio atlikti maišų plėšytuvo efektyvumo patikrinimą neatsisakė ir bylos nagrinėjimo metu, toks siekis buvo tęstinis. Pastebėtina, kad teisę nutraukti 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį atsakovė grindė ieškovės nebendradarbiavimu, šiai atsisakant atlikti maišų plėšytuvo veikimo eksperimentą, todėl vien tai, kad, kilus šalių ginčui, atsakovė surinko įrodymų, kuriais grindė abejones dėl maišų plėšytuvo galimo netinkamo veikimo, nepaneigia atsakovės nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti visus į bylą pateiktus įrodymus, tiek atsiradusius iki atsakovės pareiškimo apie ketinimą nutraukti 2013 m. gruodžio 2 d. sutartį, tiek ir po tokio pareiškimo.
72. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės atsisakymas kartotinai atlikti maišų plėšytuvo veikimo efektyvumo patikrinimą, neatitiko šalių kooperavimosi bei bendradarbiavimo principo.
Dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir bylos procesinės baigties
73. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
74. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-368-378/2018, 32 punktas ir jame nurodyta praktika).
75. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, 2013 m. gruodžio 2 d. sutartis (Įrenginių eksploatavimo sutarties 18.3.5 punktas) numatė, kad užsakovas, raštu informavęs operatorių ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, jeigu operatorius per minėtą 30 darbo dienų terminą tokių aplinkybių nepašalina ar jos neišnyksta, operatorius kitaip pažeidžia savo įsipareigojimus pagal šią sutartį ir tokių pažeidimų nepašalina per užsakovo nurodytą protingą terminą.
76. Byloje nustatyta, kad ieškovė pažeidė 2013 m. gruodžio 2 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareiškusi apie atsisakymą krauti į atsakovės pateiktą transportą atskirtas atliekas, skirtas deginimui, sudarydama atsakovei kliūtis vykdyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo stebėjimą atsakovės pasirinktu būdu. Be to, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovė, atsisakydama atlikti pakartotinį maišų plėšytuvo veikimo efektyvumo patikrinimą (eksperimentinį tyrimą), pažeidė šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principą. Tokie sutarties pažeidimai sudarė pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytomis vienašališko nutraukimo sąlygomis, nevertinant, ar tokie pažeidimai laikytini esminiais.
77. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, naikinti ar keisti apskųstą teismo sprendimą pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
78. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
79. Atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pateikė duomenis apie patirtas 2365,55 Eur bylinėjimosi išlaidas (apmokėtos 2022 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymu) už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į skundo parengimą dydį, todėl iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 2 183 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ (juridinio asmens kodas 302805578) atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (juridinio asmens kodas 145787276) 2 183 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Gintaras Pečiulis
Laima Ribokaitė