LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 7 d. paduotu ieškovų L. K., I. P. – K., R. T., G. T., T. D. ir J. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl kelio servituto nustatymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovų L. K., I. P. – K., R. T., G. T., T. D. ir J. D. ieškinys atsakovams D. S., S. P., R. K., M. A., V. K., I. A., K. R. J., R. L., S. L., G. Č., E. Č., tretieji asmenys Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. K., A. T., S. B., M. U., P. T., Ž. K., T. B., L. U.. Kasacija grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad:
1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111, 4,126 straipsniai) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl minimalaus savininko teisių ribojimo principo, nustatant servitutus, taip pat nepagrįstai nevertino CK 4.130 straipsnio 1 dalies ir 4.135 straipsnio nuostatų dėl servituto pabaigos, išnykus servituto būtinumui, t. y. tuo atveju, jei / kai atsirastų alternatyvi ir reali galimybė privažiuoti prie ieškovų sklypų nesinaudojant atsakovų žemės sklypu;
2) atsižvelgiant į atsakovų žemės sklypo naudojimo būdą, ieškiniu prašomo kelio servituto nustatymas neapsunkintų atsakovų žemės sklypo daugiau nei to galėtų tikėtis jo savininkai (atsakovai) ir jiems netektų jokių papildomų ar didesnių suvaržymų, kurie buvo iki kelio servituto nustatymo; atsakovai, įsigydami ginčo žemės sklypo dalį, žinojo apie būtinybę šį sklypą naudoti kaip kelią, todėl nuo pat atsakovų žemės sklypo įgijimo momento nė vienam iš jų nebuvo pagrindo tikėtis, kad tarnaujantis daiktas (atsakovų žemės sklypas) bus naudojamas kitam tikslui, ir kad ieškovai negalės, kaip ir kiti savininkai, šiuo sklypu naudotis kaip keliu;
3) apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad būtent (duomenys neskelbtini) gatvė yra skirta privažiavimui prie ieškovų sklypų, pažeidė proceso teisės normas: įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–185 straipsniai), išsamumo ir argumentavimo taisykles, analizuojant bylos salių argumentus ir atsikirtimus bei teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 331 straipsnis);
4) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023), kurioje teigiama, kad detalusis planas yra dokumentas, kuris sudaro pagrindą spręsti apie objektyvų servitutų nustatymo būtinumą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formuojamos servituto nustatymo klausimais, atrankos kolegijos vertinimu, tokių skundo teiginių taip pat nepatvirtina. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, ieškovui T. D. grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovui T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 8 d., kodas ZN30161.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė