Civilinė byla Nr. e2YT-654-618/2018

Proceso Nr. 2-06-3-09530-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.4.5.19.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

sekretoriaujant Agnei Jakulytei,

dalyvaujant pareiškėjai L. K., jos atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. S., T. J., E. G., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog N. K., butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį valdė nuosavybės teise; atnaujinti terminą įregistruoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį N. K. vardu; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. K., po motinos N. K. mirties priėmė palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog L. K., po vyro V. K. mirties priėmė palikimą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad 2000-03-14 buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjai - M. S., atstovaujama globėjo R. S., R. J. ir Z. M. pardavė, o pareiškėjos sutuoktinio V. K. motina N. K. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis buvo patvirtinta Klaipėdos I-ojo notarų biuro. Už butą, esantį (duomenys neskelbtini), N. K. pardavėjams sumokėjo 20 000,00 Lt iki sutarties sudarymo. Sudariusi pirkimo - pardavimo sutartį N. K. perėmė iš pardavėjų faktinį buto valdymą ir kreipėsi į migracijos tarnybą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo įsigytame bute. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti per tris mėnesius įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Kadangi N. K. netrukus po buto įsigijimo, t.y. (duomenys neskelbtini) mirė, ji minėtos sutarties įstatymo nustatytu terminu neįregistravo. Tokiu būdu buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimas naujo savininko vardu nekilnojamo turto registrą tvarkančioje įstaigoje liko nepabaigtas. Po N. K. mirties vieninteliu turto paveldėtuoju buvo jos sūnus – pareiškėjos sutuoktinis - V. K.. Jis 2000-12-21 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu paveldėjo N. K. piniginius indėlius ir faktiniu valdymu priėmė likusią palikimo dalį - 2000-03-14 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi N. K. 2000-03-14 pirkimo - pardavimo sutarties nebuvo įregistravusi nekilnojamo turto registre, V. K. 2005-05-16 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. K. pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-5695-460/05 dėl neįteiktų procesinių dokumentų ir nepašalintų pareiškimo trūkumų buvo paliktas nenagrinėtu. Pareiškėja nurodo, jog ji žinojo apie vyro pradėtą procesą siekiant nustatyti jo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau minėtoje byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta nebuvo, sutuoktinis jai apie tai, kad jo pareiškimas teismo buvo paliktas nenagrinėtu, nepranešė. Pareiškėja buvo įsitikinusi, jog V. K. nustatė savo nuosavybės teisę į butą, paveldėtą po motinos mirties. (duomenys neskelbtini) V. K. mirė. Po jo mirties pareiškėja perėmė visą sutuoktinio valdytą turtą, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradėjus tvarkyti paveldėjimo priėmimo klausimą jai tapo žinoma, kad V. K. nebaigė buto, esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimo savo vardu ir šis butas iki šiol tebėra registruotas M. S., R. J. ir Z. M. vardu. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi N. K. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsigijusi minėtą butą ji kreipėsi į migracijos tarnybą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nepasibaigus terminui įregistruoti sutartį, t.y. (duomenys neskelbtini), N. K. mirė. Po jos mirties sūnus V. K. kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir tuo metu jam paaiškėjo, kad 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo, butas nėra registruotas N. K. vardu. Dėl šios priežasties V. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą sutarčiai įregistruoti, tačiau šis prašymas buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi V. K. teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo trūkumų. Pareiškėjos atstovė pažymėjo, jog vienas iš pagrindinių pareiškimo trūkumų buvo skirtinga V. K. ir N. K. pavardžių rašyba. Aplinkybė dėl skirtingos pavardžių rašybos atsirado dėl to, jog visi asmens dokumentai buvo išduoti rusų kalba, o juos išverčiant į lietuvių kalbą buvo panaudotos skirtingos raidės. Tokiu būdu ta pati pavardė skirtingiems asmenims buvo rašoma nevienodai. (duomenys neskelbtini) V. K. mirė. Po jo mirties pareiškėjai tapo žinoma, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas nei vyro V. K., nei jo mamos N. K. vardu. Esant šioms aplinkybėms pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama priimti palikimą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusį po V. K. mirties, tačiau ir vėl susidūrė su anksčiau nurodyta problema dėl skirtingos pavardžių rašybos. Siekdama pašalinti teismo nurodytus trūkumus, pareiškėja kreipėsi į advokatą, kuris patarė jai šiuo klausimu nesirūpinti – tiesiog toliau gyventi minėtame bute ir mokėti su butu susijusius mokesčius, todėl pareiškėja į teismą nebesikreipė.

Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas byla nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo T. J. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-03-14 buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėjai - M. S., atstovaujama globėjo R. S., R. J. ir Z. M. pardavė, o N. K. (dabar – N. K.), atstovaujama įgaliotinės L. K., įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė N. K.. 2000-12-21 ir 2001-01-25 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus N. K. turtą paveldėjo sūnus V. K.. Pagal Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro 2017-06-30 liudijimą visą turtą po N. K. mirties pagal įstatymą paveldėjo sūnus V. K.. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota pareiškėjos L. K. ir V. K. santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. 2007-08-17 pareiškimu V. K. atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo V. K. mirties. 2007-08-28 pareiškimu V. K. atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo V. K. mirties. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruota R. J. vardu, 1/6 dalis – M. S. vardu, 1/6 dalis Z. M. vardu. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad palikimą, atsiradusį R. J. mirties priėmė T. J.. Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuras 2017-07-21 pranešimu nurodė, kad palikimą atsiradusį po Z. M. mirties, priėmė E. G..

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą įregistruoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį N. K. vardu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-03-14 buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėjai - M. S., atstovaujama globėjo R. S., R. J. ir Z. M. pardavė, o N. K. (dabar – N. K.), atstovaujama įgaliotinės L. K., įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad N. K. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus mėnesiui laiko po 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, todėl minėta sutartis įstatymo nustatytu terminu nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Po N. K. mirties palikimą priėmė jos sūnus – pareiškėjos sutuoktinis - V. K.. Kadangi N. K. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota nebuvo, V. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti, tačiau šis prašymas buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi V. K. dėl objektyvių priežasčių negalėjo ištaisyti teismo nustatytų pareiškimo trūkumų. (duomenys neskelbtini) V. K. mirė. Po jo mirties pareiškėjai tapo žinoma, kad butas, esanti (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas nei vyro V. K., nei jo mamos N. K. vardu, todėl ji kreipėsi į teismą, siekdama priimti palikimą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusį po V. K. mirties, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo ištaisyti teismo nustatytų pareiškimo trūkumų.

2000-03-14 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnyje buvo numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė N. K.. 2000-12-21 ir 2001-01-25 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus N. K. turtą paveldėjo sūnus V. K.. Pagal Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro 2017-06-30 liudijimą visą turtą po N. K. mirties pagal įstatymą paveldėjo sūnus V. K.. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota pareiškėjos L. K. ir V. K. santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. 2007-08-17 pareiškimu V. K. atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo V. K. mirties. 2007-08-28 pareiškimu V. K. atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo V. K. mirties. Iš byloje esančio 2017-07-05 VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo matyti, kad 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis neįregistruota, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais įregistruoti R. J., M. S., Z. M..

Įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjos ir jos atstoves nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos nurodytos termino sandoriui įregistruoti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Visų pirma, N. K. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, todėl įstatymo nustatytu terminu šios sutarties nekilnojamojo turto registre neįregistravo. Pagal Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro 2017-06-30 liudijimą visą turtą po N. K. mirties pagal įstatymą paveldėjo sūnus V. K.. Pažymėtina, jog po N. K. mirties teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo perėjo jos sūnui V. K.. 2005-05-16 V. K. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą -  butą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2005-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5695-460/2005 pareiškėjo prašymas buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi V. K. nustatytu terminu neištaisė teismo nurodytų prašymo trūkumų – nenurodė suinteresuotų asmenų R. J., M. S. ir Z. M. gyvenamosios vietos adresų. (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Po V. K. mirties teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo įgijo jo sutuoktinė L. K.. 2008-03-12 pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu siekdama priimti palikimą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusį po V. K. mirties. Klaipėdos apylinkės teismo 2008-09-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3854-637/2008 pareiškėjos pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėja nustatytu terminu neištaisė teismo nurodytų prašymo trūkumų – nenurodė suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos ir nepateikė įrodymų apie civilinės būklės aktų įrašuose ištaisytas klaidas. Taigi, V. K. ir pareiškėja ne kartą bandė atnaujinti terminą 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti nepavyko.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės niekas pretenzijų iki šiol nepareiškė, bei į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškėjos pareikštam reikalavimui neprieštarauja, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas (CPK 78 straipsnis).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog N. K., butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį valdė nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Nagrinėjamu atveju N. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Minėta sutartis nėra prarasta. Taigi, šiuo atveju dokumentas, patvirtinantis N. K. nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nėra prarastas, todėl klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog N. K., butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2000-03-14 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, valdė nuosavybės teise, paliktinas nenagrinėtu.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. K., po motinos N. K. mirties priėmė palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. K., t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir dabar galiojančiame CK. Jame įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Pareiškėja nurodė, kad ji kartu su sutuoktiniu po V. K. motinos N. K. mirties prižiūrėjo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį valdė. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. kartu su pareiškėja po motinos N. K. mirties gyveno minėtame bute, rūpinosi mokėjimu už šiam butui suteiktas paslaugas.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, pareiškėjos ir jos atstoves nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad V. K. po motinos N. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Teismas pažymi, jog pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymi, jog nors V. K. nuosavybės teisę į butą, esantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu, tačiau CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), V. K. priėmus palikimą jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. Tai reiškia, jog šiuo atveju nėra visų sąlygų, reikalingų, kad klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų nagrinėjamas teisme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise, paliktinas nenagrinėtu.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog L. K., po vyro V. K. mirties priėmė palikimą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. 2007-08-17 pareiškimu V. K. atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo V. K. mirties. 2007-08-28 pareiškimu V. K. atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo V. K. mirties. Pareiškėja po sutuoktinio V. K. mirties gyvena minėtame bute, rūpinasi mokėjimu už šiam butui suteiktas paslaugas. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, pareiškėjos ir jos atstovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio V. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. K. mirties ji valdė asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja įgijo paveldėjimo pagrindu, todėl, vadovaujantis, įstatymu šis butas, pareiškėjai priėmus palikimą, jai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Tai reiškia, jog šiuo atveju nėra visų sąlygų, reikalingų, kad klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų nagrinėjamas teisme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise, paliktinas nenagrinėtu.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui, pareiškimas tenkintinas iš dalies, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai – kad V. K. po N. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ir kad pareiškėja L. K. po V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šių juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“ nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2000 m. kovo 14 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise, nustatymo palikti nenagrinėtu.

Pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise, nustatymo palikti nenagrinėtu.

Pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėja L. K., a. k., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise, nustatymo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

Pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas, apie civilinės bylos Nr. 2-3854-637/2008, užbaigimą.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja                                                                                                                     Larisa Šimanskienė