Administracinė byla Nr. eAS-128-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01441-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., V. K., G. K., G. S., A. M.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja I. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 2D-7890 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti iš naujo išspręsti jos skundą.

Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į atsakovą su prašymu ištirti valstybinėje žemėje, kultūros paveldo teritorijoje vykdomų statybos darbų teisėtumą ir nurodė, jog valstybinės žemės nuomojamame sklype, kuriame ji turi statinių, vykdoma statyba pažeidžia jos interesus ir teisę į saugią aplinką. Statyba vykdoma nesuderinus su kitais statinių savininkais, tačiau keičiant žemės sklype statinių atstumus, keičiant bendrai naudojamo sklypo plotą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas Raštu formaliai išnagrinėjo jos prašymą-skundą bei netyrė skunde nurodytų esminių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Institucija vilkino laiku priimti sprendimą, atsisakė fiksuoti pažeidimus, o Rašte dėl jų nepasisakė. Pareiškėja institucijai nurodė, jog 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje atvykusi į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio dalį valdo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, pastebėjo, kad yra nugriautas buvęs ūkinis pastatas 2I1m, iš pradžių antžeminė dalis, o vėliau išmontuoti ir pamatai. Netrukus prasidėjo naujo ūkinio pastato statybos darbai, kurių metu kilo įtarimų, kad šio pastato statybos pažeidžia sklypo naudotojos teises. Susipažinus su „Infostatyba“ sistemoje parengtu „Ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ pastebėjo, kad šiam projektui išduotas statybos leidimas pažeidžia teisės aktus, todėl reikalavo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą projektui, kadangi jame nurodyta projekto statybos rūšis (kapitalinis remontas) neatitinka STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatytų reikalavimų. Taip pat skunde prašė konstatuoti faktą, kad ūkinis pastatas 2I1m yra nugriautas, jokių buvusių konstrukcijų nelikę, išsiaiškinti dėl vykdomų naujo ūkinio pastato statybų neturint statybą leidžiančio dokumento bei įpareigoti pašalinti neteisėtos naujo ūkinio pastato statybos sukeltus padarinius, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) bei kiti teisės aktai.

Skundžiamu Raštu atsakovas pripažino, kad kapitalinio remonto metu pastato aukštingumas, ilgis, plotas neatitinka projektinės dokumentacijos, tačiau nevertino buvusių inventorinių pastato charakteristikų, nemotyvavo, kokiu būdu buvo konstatuota, jog nebuvo išmontuoti ūkinio pastato pamatai. Tokia išvada prieštarauja faktinei situacijai, nes tame pačiame Rašte nurodoma, jog buvo pastatyti nauji poliniai gręžtiniai pamatai. Pareiškėjos vertinimu, akivaizdu, kad institucija sąmoningai nevertino to, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, vykdoma nauja statyba. Pareiškėjos manymu, Inspekcija netinkamai atsakė į jos skundą, Raštas nėra tinkamai motyvuotas, teisiškai pagrįstas ir suprantamas. Taigi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. nėra tinkamai motyvuotas, teisiškai pagrįstas ir suprantamas, jame nepateiktas konkretus (suprantamas) teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog Inspekcija, gavusi pareiškėjos 2021 m. sausio 19 d. skundą „Dėl ūkinio pastato naujos statybos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Skundas), 2021 m. sausio 29 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2021 m. vasario 5 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą
Nr. FAK-140-(15.2) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad „<...> žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytas medinių konstrukcijų pastatas (plotis apie 4,60 m, ilgis apie 7,30 m, aukštis apie 3,70 m)“. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančia informacija, 0,0830 ha dydžio Žemės sklypas nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso V. K. ir G. K., Lietuvos Respublikai, A. M., G. S.. Žemės sklype esantis pastatas – ūkinis pastatas pažymėtas plane 2I1m (toliau – ir Ūkinis pastatas), nuosavybės teise priklauso R. M., V. K. ir G. K., G. S., A. M.. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nurodytiems ginčo statinio savininkams 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. vasario 22 d. ir 2021 m. kovo 17 d. surašė privalomuosius nurodymus pateikti informaciją dėl atliktų statybos darbų. Inspekcija 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. 2D-2449 „Dėl prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo“, 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2D-4049 „Dėl prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo“ bei 2021 m balandžio 14 d. raštu Nr. 2D-5689 „Dėl prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo“ informavo pareiškėją, jog skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas ir atsakymas į Skundą bus pateiktas iki 2021 m. gegužės 15 d. Atsakovas nustatė, kad pagal D. Z. 2020 m. parengtą ginčo statinio kapitalinio remonto projektą „Ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ Nr. 2008-36-TDP (toliau – ir Projektas), Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 22 d. R. M., kaip statytojui, išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą Nr. LSKR-21-201022-00068 (toliau – ir Leidimas). Inspekcija 2021 m. gegužės 17 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-20-210517-00052 (toliau – ir Leidimo patikrinimo aktas) konstatavo, jog leidimas išduotas teisėtai. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad patikrinus projektinę dokumentaciją nustatyta, kad Projekte nėra numatyta pastato pamatų kapitalinio remonto darbai, taip pat neatitinka pastato aukštis, plotis ir ilgis, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 79.2 punktu nustatė, jog pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. 2021 m. gegužės 14 d. V. K., G. S., R. M., A. M. buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus (toliau – ir privalomieji nurodymai). Atitinkamai, Inspekcija, atsakydama į pareiškėjos 2021 m. sausio 19 d. skundą, šias aplinkybes nurodė Rašte.

Atsakovo teigimu, konkrečiu atveju turi nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas skundą atmeta. Nagrinėjamu atveju neaišku, dėl kokių aplinkybių ir / ar pažeistų teisės aktų, Raštas galėtų būti panaikintas, kadangi, nors Inspekcija ir nustatė, kad Leidimas išduotas teisėtai, tačiau ginčo statinio bendrasavininkai nukrypo nuo Projekto sprendinių, todėl privalomaisiais nurodymais Inspekcija ginčo statinio bendrasavininkus įpareigojo šiuos pažeidimus pašalinti.

Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, o pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, t. y. ir pati pareiškėja, bet ji šia teise nesinaudojo, todėl atsakovui neaišku, kokio rezultato ji siekia. Raštas yra priimtas remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atlikus patikrinimą vietoje, ir teisės aktais, kuriais Inspekcija rėmėsi tirdama jos Skundą, taip pat Rašte yra nurodyta, kokius veiksmus Inspekcija atliko, be to, Inspekcija turėjo teisę priimti Raštą bei nurodė jo apskundimo tvarką, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Inspekcijos manymu, vien ta aplinkybė, kad Raštas bus panaikintas, savaime nereiškia, jog pareiškėjos teisės ir / ar teisėti interesai bus apginti tokiu būdu, kokio ji siekia, t. y. kad būtų panaikintas Leidimas, kadangi pareiškėja, būdama žemės sklypo dalies nuomininkė ir nuo 2020 m. lapkričio mėn. įtardama galimą savo teisių pažeidimą, jokių veiksmų nesiėmė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

NŽT nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. gavo R. M. prašymą dėl sutikimo išdavimo atlikti ūkinio pastato kapitalinį remontą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ir (ar) valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, tačiau jam buvo atsakyta, jog kapitalinio remonto atveju besiribojančios teritorijos valdytojų rašytinis sutikimas nėra privalomas. NŽT vertinimu, Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog atsakovas, įvertinęs pareiškėjos Skundą, nustatė neesminius pažeidimus, kurie yra redakcinio pobūdžio ir padaryti nenumatant projektavime, t. y. nebuvo žinoma, kad po Ūkiniu pastatu yra minimalūs pamatai - poliai, ant kurių stovėjo balkiai. Tačiau, nors ir Ūkinio pastato savininkų pirminė mintis buvo sumažinti Ūkinio pastato stogą, tai numatant kapitaliniame projekte, tačiau visgi realiai Ūkinio pastato stogo aukštis išliko toks pats.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nutraukė bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – NŽT, R. M., V. K., G. K., G. S., A. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas nustatė, kad Skundu pareiškėja prašė Inspekcijos: 1) panaikinti statybą leidžiantį dokumentą projektui „Ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“, kadangi projekte, jos manymu, yra padaryti pažeidimai bei nurodyta projekto statybos rūšis (kapitalinis remontas) neatitinka STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatytų reikalavimų; 2) konstatuoti faktą, kad Ūkinis pastatas 2I1m yra nugriautas; 3) išsiaiškinti teisės aktų nustatyta tvarka dėl vykdomų naujo ūkinio pastato statybų neturint statybą leidžiančio dokumento bei įpareigoti pašalinti neteisėtos naujo ūkinio pastato statybos sukeltus padarinius, kaip tai nustato Statybos įstatymas bei kiti teisės aktai. Inspekcija 2021 m. sausio 29 d. atliko patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė Patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad Žemės sklype esantis Ūkinis pastatas yra medinių konstrukcijų, jo plotis apie 4,60 m, ilgis apie 7,30 m, aukštis apie 3,70 m. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės informaciją, 0,0830 ha Žemės sklypas nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso V. K. ir G. K., Lietuvos Respublikai, A. M., G. S., o pareiškėja I. S. nuomojasi 0,0114 ha šio Žemės sklypo dalį pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Žemės sklype esantis Ūkinis pastatas pažymėtas plane 2I1m, nuosavybės teise priklauso R. M., V. K. ir G. K., G. S., A. M., viešame registre yra žyma, kad jam išduotas Leidimas. Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas (duomenys neskelbtini), kurio 22/100 dalys nuosavybės teise priklauso I. S.. Inspekcija Privalomaisiais nurodymais nurodė, kad Projekte nėra numatyti pastato pamatų kapitalinio remonto darbai, taip pat neatitinka pastato aukštis, plotis ir ilgis, todėl pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, privalomaisiais nurodymais Inspekcija iki 2021 m. lapkričio 14 d. pareikalavo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą statinio projekto korektūrą (dėl pamatų) ir atlikti statybos darbus pagal projektą (pastato aukštis 3,20 m). Leidimo patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad Leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą pagal ūkinio pastato kapitalinio remonto projektą išduotas teisėtai.

Atsižvelgęs į teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), nei skirtų pareiškėjai, nei jokiam kitam asmeniui, nėra. Toks atsakymas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl nėra pagrindo nagrinėti reikalavimą dėl tokio atsakymo, kuriame nėra jokių imperatyviai suformuluotų visuomeninio santykio dalyviams privalomų elgesio taisyklių, nes net ir jį panaikinus pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeis ir nustatytų statybos trūkumų šalinimui pagal atsakovo priimtus ir galiojančius administracinius sprendimus tai neturės jokios įtakos.

Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas, tirdamas Skundą, atliko atitinkamus veiksmus ir priėmė tam tikrus administracinius sprendimus. Atsakovas atliko patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė Patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo faktines statybos aplinkybes. Šių aplinkybių pagrindu Inspekcija surašė privalomuosius nurodymus, kuriuose nurodė pašalinti nustatytus statybos ir projektavimo darbų pažeidimus (pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą statinio projekto korektūrą (dėl pamatų) ir atlikti statybos darbus pagal projektą). Taip pat Inspekcija surašė Leidimo patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad Leidimas išduotas teisėtai. Teismo vertinimu, nurodyti Leidimo patikrinimo aktas ir 2021 m. gegužės 14 d. privalomieji nurodymai šiuo atveju yra tie administraciniai sprendimai, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes asmenims, susijusiems su Ūkinio pastato statybos darbais pagal Leidimą, nes būtent šiais administraciniais sprendimais Inspekcija įformino teisės taikymo aktus, skirtus konkretiems subjektams (statytojams ir pačiai Inspekcijai), juose išreiškė teisės normų taikymo rezultatus šių subjektų atžvilgiu, turinčius įtakos šių subjektų teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms. Šie administraciniai sprendimai atspindi Inspekcijos patvarkymus (įpareigojimus), skirtus statytojams ir pačiai Inspekcijai, todėl savaime sukelia teisines pasekmes.

Remiantis Leidimo patikrinimo aktu, Inspekcija neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo (Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., 10 str. 7 d. 3 p.), nes nustatė, kad leidimas išduotas teisėtai, o, remiantis privalomaisiais nurodymais statytojai, turi pareigą pašalinti statybos ir projektavimo darbų trūkumus. Tai reiškia, kad šie administraciniai sprendimai gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, nes juos panaikinus keistųsi subjektų, kuriems šie administraciniai sprendimai skirti, teisių ir pareigų apimtis ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo traktavimas bei statybos trūkumų šalinimo procedūros. Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jog apie atliktą statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimą skundo ar pranešimo pateikėjas informuojamas raštu per 5 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos, pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą patikrinimo akto kopiją. Tai reiškia, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma apie aptariamą Leidimo patikrinimo aktą, surašytą tiriant jos skundą. Tačiau nei Leidimo patikrinimo akto, nei privalomųjų nurodymų pareiškėja neskundė. Skundžiamas Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir jame teikiama tik informacija apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir priimtus administracinius sprendimus, kartu informuojant, jog jų tolesnis vykdymas (privalomųjų nurodymų) bus vykdomas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Taigi, toks atsakymas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nei pareiškėjai, nei statytojams nesukelia, nes juo tik informuojama, kas buvo atlikta tiriant pareiškėjos skundą ir kokie administraciniai sprendimai buvo priimti bei kaip jie bus vykdomi toliau.

Teismas pažymėjo, jog trečiojo suinteresuoto asmens R. M. 2021 m. lapkričio 18 d. teismui pateikti papildomi duomenys - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. pritarimas „Ūkinio pastato (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto A laidos“ sprendiniams, taip pat pati Kapitalinio remonto projekto A laida - patvirtina, kad Ūkinio pastato statytojai vykdo jiems surašytus Privalomuosius nurodymus, t. y. pateikė derinti ir tvirtinti pakoreguotą projektą. Remiantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, nagrinėjamu atveju priimti privalomieji nurodymai bus įvykdyti arba pačių statytojų arba, pasitelkiant antstolį, bus įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka, jeigu jų tinkamai nevykdys statytojai, nes privalomieji nurodymai nėra ginčijami, jų vykdymas nėra sustabdytas. Tai reiškia, kad Rašto panaikinimas ir įpareigojimas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos Skundą nagrinėjamoje situacijoje nesukels jokių teisinių pasekmių, nes tai nepakeis vykdomų statybos ir projektavimo darbų trūkumų šalinimo procedūrų ir galiojančio statybą leidžiančio dokumento teisėtumo konstatavimo fakto, kol galioja ir nėra nuginčyti privalomieji nurodymai ir Leidimo patikrinimo aktas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėja administraciniam teismui apskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka nenagrinėtiną viešojo administravimo subjekto surašytą atsakymą, kuris yra tik informacinio pobūdžio, niekam nenustatantis jokių teisių ar pareigų, neįtvirtinantis jokių privalomų vykdyti viešojo administravimo subjekto patvarkymų, kuriuo nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys ir kurio panaikinimas ir įpareigojimas iš naujo nagrinėti pareiškėjos Skundą nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir nedarytų įtakos jau vykstančiam statybos ir projektavimo darbų trūkumų šalinimui pagal galiojančius ir nenuginčytus administracinius sprendimus. Todėl administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą teismas nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Atsižvelgęs į tai, kad R. M. palaikė atsakovo poziciją, teismas sprendė, jog jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl priteisė jam 400 Eur iš pareiškėjos.

III.

Pareiškėja I. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja mano, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinės bylos nutraukimo pagrindus. Ji kreipėsi į Inspekciją su prašymu ištirti valstybinėje žemėje, kultūros paveldo teritorijoje vykdomų statybos darbų teisėtumą, nurodydama, kad valstybinės žemės nuomojamame sklype gretimai prie galbūt neteisėtai statomo pastato turi jai nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl ši naujai vykdoma statyba pažeidžia jos interesus bei teisę į saugią aplinką, kadangi ji vykdoma nesuderinus su kitais statinių savininkais keičiant žemės sklype statinių atstumus ir bendrai naudojamo sklypo plotą. Inspekcija Raštu formaliai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, netyrė jos nurodytų esminių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nors pareiškėja pateikė vaizdinę medžiagą, tikslius statinio matavimus, nurodė konkrečius pažeidimus ir teisės aktus. Taigi atsakovas atsisakė fiksuoti pažeidimus, o Rašte dėl jų nepasisakė. Inspekcija Rašte pripažino, kad kapitalinio remonto metu pastato aukštingumas, ilgis ir plotas neatitinka projektinės dokumentacijos, tačiau nevertino buvusių inventorinių pastato charakteristikų, nemotyvavo, kokiu būdu buvo konstatuota, jog nebuvo išmontuoti ūkio pastato pamatai.

Pareiškėja teigia, jog Raštas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikom VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tas, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Nors teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo ginčyti kitus atsakovo priimtus sprendimus, tačiau ji nebuvo supažindinta su teismo nurodytais sprendimais.

Pareiškėja pažymi, jog administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y.. neturi jokios įtakos jos materialinėms teisėms, turėtų būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant. Taigi šiuo atveju teismas, nutraukdamas bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, pažeidė proceso teisės normas.

Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį, jog teismas savo iniciatyva į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė R. M., vėliau atsisakė iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundą, todėl laikytina, kad ne dėl jos pradėto proceso jai užkrauta pareiga padengti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėja kreipėsi į Inspekcija, prašydama panaikinti leidimą, konstatuoti faktą, jog ginčo statinys nugriautas ir išaiškinti teisės normas bei įpareigoti pašalinti neteisėtos ginčo statinio statybos padarinius, jog Inspekcija patikrino faktines aplinkybes vietoje ir bendrasavininkus įpareigojo paaiškinti aplinkybes dėl atliekamų ginčo statinio statybos darbų, patikrino leidimo išdavimą, o, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, bendrasavininkus įpareigojo juos pašalinti ir apie tai apskųstu sprendimu informavo pareiškėją, ne tik nurodė skundžiamoje nutartyje, bet jas ir įvertino, taip pat atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, analizavo taikytinus teisės aktus, o išvadas pagrindė teismų praktika. Todėl atsakovui nesuprantama, kokio iš tiesų rezultato pareiškėja tikėjosi, jeigu ji pati Skunde suformulavo tris prašymus Inspekcijai, kuri Raštu jai atsakė. Be to, Inspekcija, tirdama Skundą, nustatė teisės aktų pažeidimus. Ta aplinkybė, jog Inspekcija nustatė kitokius pažeidimus, nei tikėjosi pareiškėja, o teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria nutraukė bylą, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nemotyvuota ar naikintina. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos elgesys patvirtina, kad ne atsakovo neva neatlikti veiksmais tiriant jos skundą, pažeidžia jos teises ir / ar teisėtus interesus.

Pareiškėja teigė, kad yra pažeidžiamos jos, kaip žemės sklypo dalies nuomininkės, teisės, o skundą suinteresuotu asmeniu nurodė tik NŽT, todėl teismas, atsižvelgęs į šią informaciją bei byloje esančia nekilnojamojo turto registro informaciją, nusprendė į bylą įtraukti trečiąjį suinteresuotą asmenį R. M., o bendrasavininkų įtraukimui pareiškėja ir jos atstovė neprieštaravo. Kadangi R. M. palaikė atsakovo pozicija ir jį atstovavo advokatas, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Taip pat jis prašo priteisti 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja neturi jokio teisinio suinteresuotumo šioje byloje ir bylos išsprendimas niekaip nepakeis jos teisių, kadangi jai nuosavybės teise nepriklauso nei Ūkinis pastatas, nei gretimai egzistavęs 5I1m. Ji nėra nei vieno iš šių statinių savininkė ar naudotoja. Teismui nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie pareiškėjos teisėtą nurodytų statinių turėjimą, naudojimą ar valdymą. Esant minėtai situacijai laikytina, kad pareiškėja neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Pareiškėja, kuri naudojasi žemės sklypo 0,0114 ha dalimi, yra po pareiškėjai priklausančiu garažu ir gyvenamuoju namu Nr. 7, todėl negali būti ir taip nėra laikoma, kad pareiškėja naudojasi žemės sklypo dalimi, kuri yra po ūkiniais pastatais Nr. 2I1m ir Nr. 5I1ž bei kitu gyvenamu namu Nr. 5. Žemės sklypu po Ūkiniu pastatu naudojasi jo bendrasavininkai, nes jiems tuo pačiu priklauso žemės sklypo dalis. Taigi pareiškėja neturi ir negali turėti jokio intereso dėl Ūkinio pastato atlikto kapitalinio remonto, nes nei pats Ūkinis pastas, nei žemė po Ūkiniu pastatu, taip pat nei šalia Ūkinio pastato esantis ūkinis pastatas Nr. 5I1ž ir žemė po juo nepriklauso ir nesinaudoja. Be to, tai, kad pareiškėja neturėjo jokio intereso dėl Ūkinio pastato kapitalinio remonto atlikimo ar netinkamo atlikimo patvirtina ta aplinkybė, jog ji niekada nereiškė kokių nors klausimų, prašymų ar priekaištų Ūkinio pastato bendrasavininkams ir kapitalinio remonto atlikėjams. Ji savo teises ginti nusprendė tik po to, kai R. M. ir H. K. po atlikto Ūkinio pastato kapitalinio remonto užfiksavo, jog šalia iš senų lentų yra sukaltas kitas ūkinis pastatas Nr. 5I1ž, kuris tuo metu nebuvo registruotas VĮ Registrų centre.

Pareiškėja teismui skundė tik Raštą, kuris nei jai, nei kam kitam nesukurią teisių ir pareigų, nes jis yra bendro informavimo pobūdžio, informuojantis apie pagal pareiškėjos skundą Inspekcijos atliktus veiksmus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Kadangi pareiškėjos atstovė neprieštaravo, jog į bylą būtų įtraukti kiti sklypų savininkai, turintys sklypų dalis teritorijoje su ginčijamu statiniu, tai teismas protokoline nutartimi trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė R. M.. Jis, atstovaujamas advokato, pateikė atsiliepimą į skundą, teisėtai ir pagrįstai buvo įtrauktas į bylą, o išlaidos neviršijo rekomendacinių dydžių, todėl teisėtai ir pagrįstai priteistos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė konstatavęs, kad skundžiamame Rašte jokie įpareigojimai pareiškėjai nesuformuluoti, Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, dėl to negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinės bylos nutraukimo pagrindus; Inspekcija Raštu formaliai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, netyrė jos nurodytų esminių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; Raštas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikom VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydama: 1) panaikinti statybą leidžiantį dokumentą projektui „Ūkinio pastato (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“, kadangi projekte, jos manymu, yra padaryti pažeidimai bei nurodyta projekto statybos rūšis (kapitalinis remontas) neatitinka STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatytų reikalavimų; 2) konstatuoti faktą, kad ūkinis pastatas 2I1m yra nugriautas ir jokių buvusių konstrukcijų nėra likę; 3) išsiaiškinti teisės aktų nustatyta tvarka dėl vykdomų naujo ūkinio pastato statybų neturint statybą leidžiančio dokumento bei įpareigoti pašalinti neteisėtos naujo ūkinio pastato statybos sukeltus padarinius, kaip tai nustato Statybos įstatymas bei kiti teisės aktai. Skunde pareiškėja išdėstė aplinkybes, dėl, jos manymu, neteisėtai išduoto statybos leidimo ir nugriauto Ūkinio pastato. Skundžiamu Raštu pareiškėjai atsakyta, kad pagal jos skundą buvo atliktas statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimas, statinio savininkams buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus – pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą statinio projekto korektūrą (dėl pamatų) ir atlikti statybos darbus pagal projektą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Raštas pareiškėjai nesukelia teisinių padarinių, nes jis yra informacinio pobūdžio dokumentas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-800-756/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021).

Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 103 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. neturi jokios įtakos jos materialinėms teisėms, turėtų būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (nes nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), t. y. užbaigdamas bylą nepriėmus sprendimo, pažeidė proceso teisės normas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas Raštas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas nėra baigtas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Arūnas Sutkevičius

        Milda Vainienė