Civilinė
byla Nr. 2S-917-260/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės ir Arūno
Rudzinsko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine
tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3086-192/2011
pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei H.
K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, kuria atmestas
ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
n u s t a t ė:
2010 m.
sausio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A.
M. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. K.,
gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis
po 650 Lt kas mėnesį nuo 2009-01-21 iki dukters pilnametystės. Ieškovas A. M. 2011-01-06 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą
prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimu
priteistą išlaikymą, priteisiant iš A. M. nepilnametės
dukters E. K., gim. (duomenys
neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt per
mėnesį. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –
įpareigoti ieškovą A. M., kol bus išnagrinėta byla, mokėti
dukters E. K. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis
išmokomis.
2011
m. sausio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi ieškovo A.
M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė,
kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko interesai nebus pažeisti,
dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus civilinę bylą iš
esmės.
Atskiruoju
skundu (b.l. 28-32, civilinės bylos Nr.2-3086-192/2011 dalis) ieškovas A. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio
7 d. nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą A. M., kol bus išnagrinėta byla, mokėti dukters E. K. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Skunde
nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir
procesinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir
padarė nepagrįstas išvadas. Ieškovas pateikė teismui ieškinį ir rašytinius
įrodymus, jog negali teikti 2010-01-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu
nustatyto dydžio išlaikymo, nes pasikeitė ieškovo A. M. turtinė
padėtis. 2010-08-24 po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme,
prieš paskelbiant sprendimą, ieškovui gimė sūnus D. M..
Ieškovas dėl vėluojančio atlyginimo 2010-09-27 buvo priverstas išeiti iš darbo.
Šiuo metu ieškovas dirba 0,5 etato advokato Kęstučio Jonaičio kontoroje
teisininko pareigose, jam pagal darbo sutartį yra mokamas 400 Lt atlyginimas.
Laisvo nuo darbo metu ieškovas ruošiasi advokatūros egzaminui ir prižiūri 4
mėnesių sūnų. Per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn.
ieškovui buvo išmokėtas 1.065,09 Lt darbo užmokestis, t.y. vidutiniškai 355,03
Lt per mėnesį. Už 2010 m. gruodžio mėn. E. K. išlaikymui
650 Lt periodinę įmoką sumokėjo ieškovo sutuoktinė R. M..
Ieškovui gaunat vidutiniškai 355 Lt pajamas per mėnesį yra neįmanoma skirti
teismo nustatytą išlaikymą dukrai E., kadangi gaunamų pajamų neužtenka nei dviejų
vaikų, nei paties ieškovo išlaikymui. Ieškovas mano, kad skundžiamoje
nutartyje teismas netinkami aiškino laikinųjų apsaugos priemonių institutą ir
jų taikymą šioje byloje. Teismas nepagrįstai išskyrė ir gina vien tik vieno
vaiko - E.
K. interesus, kai tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės taikomos
ne tik siekiant apginti nepilnamečių vaikų, bet ir vieno sutuoktinio interesus,
siekiant apsaugoti turtines ir asmenines neturtines vieno sutuoktinio teises. Teismas
taip pat pažeidė proporcingumo principą, neatsižvelgė į tai, kad vienam vaikui
- E.
K. yra skiriama neproporcingai didelė lėšų dalis, ir tokiu būdu pažeidžiami
kito mažamečio ieškovo sūnaus D. M. turiniai ir asmeniniai
neturtiniai interesai, nes ieškovas negalės teikti tokio pat dydžio išlaikymo
savo sūnui D. M.. Proporcingumo principas turi būti išlaikytas
ne tik tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių santykyje, tačiau ir santykyje
tarp kelių vaikų poreikių. Skundžiamoje nutartyje teismas
konstatavo, kad priteisto išlaikymo dydis vaiko poreikius atitinka, o jau
kitoje eilutėje pasisako, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išlaikymo
dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas. Teismas, konstatuodamas E.
K. išlaikymo dydžio atitikimą, pažeidė procesines teises normas,
išnagrinėjo ir įvertino bylos įrodymus bei aplinkybes iš esmės, nustatė, kad
skundžiamos nutarties priėmimo dienai vaiko poreikiai atitinka priteisto
išlaikymo dydį, neatsižvelgė į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus,
pagrindžiančius iš esmės pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį - dar vieno vaiko
gimimą, darbo santykių pasikeitimą. Teismas nutarties motyvuose iš anksto
išreiškęs nuomonę ir pasisakęs apie E. K. reikalingą
išlaikymo dydį, išimtinai gina tik vieno vaiko - E. K. interesus,
kai tuo tarpu įstatymas gina ne tik vaiko ar visų vaikų, bet lygiai tiek pat ir
vieno sutuoktinio (ieškovo) turtines ar asmenines neturtines teises.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 36-39, civilinės bylos
Nr.2-3086-192/2011 dalis) atsakovė H. K. prašo
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d.
nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto reikalavimas taikyti laikinąsias
apsaugos priemones yra reikalavimas išspręsti ginčą iš esmės, todėl teismas
pagrįstai jo netenkino. Prašydamas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas
jas grindžia aplinkybėmis, kurios yra fakto klausimai ir yra reikšmingos sprendžiant
pareikštą ieškinio reikalavimą, tačiau jokiu būdu negali būti pagrindas
laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Visi apelianto nurodomi argumentai apie
apelianto turtinės padėties pasikeitimą po priimto teismo sprendimo, yra
reikšmingi nagrinėjant ginčą iš esmės ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo
(motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro
ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo
sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių
turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais,
kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo
dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir
yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Apeliantas netinkamai aiškina ir
taiko šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių institutą, numatytą CK 3.65
str. 1 d. 4 punkte dėl laikino išlaikymo priteisimo, nes jis pats byloje nebuvo
pareiškęs reikalavimo priteisti laikiną išlaikymą vaikui pagal CK 3.65 str., o
vadovaujantis CKP 145 str. nuostatomis, prašė įpareigoti ieškovą A. M.
kol bus išnagrinėta byla mokėti dukters E. K. išlaikymui
po 350 Lt kas mėnesį periodinių išmokų. Šis reikalavimas nėra tapatus CK 3.65
str. numatytam laikino išlaikymo priteisimui, apeliantas byloje neprašė
priteisti laikiną išlaikymą vaikui, todėl visi apelianto argumentai dėl laikino
išlaikymo priteisimo, jo paskirties, tikslo užtikrinti, kad iki teismo sprendimo
priėmimo vaikas gautų jo poreikius atitinkantį išlaikymą, yra nepagrįsti ir
atmestini.
Atskirasis
skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties atmestinas.
Kolegija
išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų,
patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų
kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d.
nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti
atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliantas
teigia, jog Kauno miesto apylinkės teismas, netenkinęs jo prašymo taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – sumažinti priteisto išlaikymo dydį, pažeidė
proporcingumo principą, taip pat pažeidė ieškovo ir kito
mažamečio ieškovo sūnaus D. M. turinius ir asmeninius neturtinius interesus.
Tiesėjų
kolegija laiko nepagrįstais šiuos atskirojo skundo argumentus.
Nagrinėjamuoju atveju ieškovas kreipėsi su ieškiniu ne
dėl išlaikymo dydžio priteisimo, o dėl išlaikymo, priteisto Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimu, dydžio pakeitimo, t.y.
sumažinimo. Šiuo atveju išlaikymo dydžio sumažinimas galioja tik ateityje, t.y.
mažesnis išlaikymas pradedamas išieškoti įsiteisėjus teismo sprendimui jį
sumažinti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sumažinant įsiteisėjusiu
teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kuomet nėra išspręstas ginčas iš esmės
dėl išlaikymo sumažinimo, pažeistų nepilnametės E. K. interesus. Priešingai, jei būtų pareikštas
reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, teismas turėtų pagrindą tokią
laikinąją apsaugos priemonę taikyti, nes pareiga mokėti išlaikymą atsirastų nuo
kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dienos. Todėl apeliantas netinkamai aiškina
laikinųjų apsaugos priemonių institutą, numatytą CK 3.65 straipsnio 1 dalies 4
punkte, nagrinėjamuoju atveju.
Apelianto argumentai apie
pasikeitusią jo turtinę padėtį yra reikšmingi tiktai nagrinėjant ginčą dėl
išlaikymo dydžio sumažinimo iš esmės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir
dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atskirąjį
skundą atmesti.
Kauno
miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis
įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai
Izolda Nėnienė
Arūnas Rudzinskas