Civilinė byla Nr. 2A-55/2009

                      Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6, 50.5, 44.5.1, 44.2.4.1, 124.4 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. spalio 23 d.

 Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. I. U. ir D. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-263-527/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį atsakovei Rimantos Irenos Urbšienės įmonei ir bendraatsakoviams R. I. U., D. U. , trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Dirbtinis pluoštas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovės Rimantos Irenos Urbšienės įmonės priešieškinį ieškovui, trečiajam asmeniui VĮ „Girstučio erdvės“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Rimantos Irenos Urbšienės įmonei, R. I. U.ir D. U. kreipėsi ieškovas UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ir prašė priteisti iš atsakovės Rimantos Irenos Urbšienės įmonės 142 255,78 Lt skolą už laikotarpį nuo 1999 m. birželio mėnesio iki 2000 m. sausio mėnesio ir 69 628,03 Lt delspinigių, paskaičiuotų 2001 sausio 10 d. duomenimis po 0,3 % už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Ieškinyje nurodė, kad 1999 m. gegužės 1 d. sutartimi išnuomojo atsakovei 1 068,82 kv. m. ploto patalpas, esančias Kovo 11-osios g. 26, Kaune. Atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 8 Lt už 1 kv. m. bendro ploto, iš viso kas mėnesį – 8 550,56 Lt, taip pat apmokėti negyvenamų patalpų eksploatavimo išlaidas, išlaidas už pagal galiojančius tarifus teikiamas komunalines paslaugas bei žemės nuomos ir turto mokestį pagal nuomotojo pateikiamas sąskaitas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, tačiau savo pareigų tinkamai nevykdė ir 2001 m. sausio 10 dienai liko skolingas ieškovui 142 255,78 Lt. Vadovaujantis nuomos sutarties 15 punktu, atsakovei laiku neapmokėjus ieškovo pateiktų sąskaitų už patalpų nuomą bei kitus mokesčius, skaičiuojami delspinigiai po 0,3 % nuo neapmokėtos skolos sumos. Ieškovas daug kartų raštu ragino atsakovės įmonę sumokėti skolą gera valia, tačiau ji į raginimus nereagavo ir skolos ieškovui gera valia negrąžino.

Atsakovė R. I. Urbšienės individuali įmonė pareiškė priešieškinį (CK 227 str. ir 6.62 str.), prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 167 018,40 Lt nuostolių atlyginimo, visas teismo išlaidas ir atstovavimo išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad ji pagal 1999 gegužės 1 d. su ieškovu pasirašytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, galiojančią iki 2008 m. rugpjūčio 1 d., bei priėmimo-perdavimo aktą eksploatavo 1 068,82 kv. m. bendrojo ploto, kurį naudojo kaip kavinę, savo lėšomis tam paruošus patalpas nuo interjero iki virtuvės bei visą kitą pagalbinę pusę. Kapitaliniai įdėjimai buvo daromi, atsižvelgiant į sutarties terminus. Sutartis įstatymo nustatyta tvarka nenutraukta (CK 312 str. ir 6.497 str.). Nors savo sutartinius įsipareigojimus atsakovė visą laiką vykdė, tačiau ieškovas, pažeisdamas įstatymo (CK 176, 177 str. ir 6.38 str.) bei nuomos sutarties reikalavimus, nuo 2001 m. sausio mėn. pradžios savo veiksmais, kurie pasireiškė tuo, kad buvo nutraukiamas komunalinių paslaugų tiekimas (vanduo, telefonas, elektra), užkirto kelią įmonės veiklai, dėl ko įmonė patyrė didelius nuostolius. Sausį, vasarį ir kovą buvo daromi nuolatiniai periodiniai nutraukinėjimai, dėl ko apyvarta sumažėjo vidutiniškai trigubai, o nuo 2001 m. balandžio mėnesio dėl tokių ieškovo veiksmų veiklą teko visiškai sustabdyti. Be to, teko neapmokamų atostogų išleisti 7 darbuotojus, kurie taip pat neteko pajamų šaltinio. Negautos pajamos už 2001 m. sausio, vasario, kovo mėnesius – 39 371 Lt. Per vieną mėn., pradedant nuo balandžio mėn., vidutiniškai negauta 19 924 Lt pajamų. Ieškinio kaina skaičiuota už 6 mėnesius, iš viso – 119 544 Lt - iki 2001 m. rugsėjo mėn. imtinai, išvedus vidurkį už visą laikotarpį nuo 1999 m. gegužės mėn. Be to, pagal 2000 m. balandžio 21 d. trišalę sutartį įmonė suteikė VĮ ,,Girstučio erdvės“ paslaugų už 2 808,40 Lt ir šią sumą ieškovas (šios sutarties šalis) įsipareigojo išskaičiuoti iš nuomos mokesčio, tačiau to nepadarė, dėl ko patirti nuostoliai, kuriuos ieškovas privalo atlyginti teismo keliu, nes geruoju tai padaryti atsisakė. 2000 m. balandžio mėn. atsakovė savo lėšomis atliko ieškovui priklausančių patalpų stogo remontą už          5 295 Lt. Ieškovas šią sumą įsipareigojo atlyginti, išskaičiuodamas iš nuomos mokesčio, tačiau geruoju to nepadarė, todėl patirtas nuostolis, kurį ieškovas privalo atlyginti teismo keliu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Rimantos Irenos Urbšienės įmonės apeliacinį skundą, 2002 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista 5 295 Lt nuostoliams atlyginti ir 264,75 Lt žyminio mokesčio atsakovei, pakeitė ir priteisė iš ieškovo            8 103,40 Lt nuostoliams atlyginti ir 405,20 Lt, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 70,20 Lt o iš atsakovės – 3 726,9 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi Rimantos Irenos Urbšienės įmonės kasacinį skundą, 2003 m. sausio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 15 d. nutartį paliko nepakeistus.

Pareiškėjas D. U. 2004 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Prašyme nurodė, kad R. I. Urbšienės individuali įmonė yra įregistruota jo santuokos su R. I. U. D. U. , sudarytos 1990 m. birželio 7 d., metu. Vadovaujantis CK 3.87, 3.88, 3.91 straipsniais, turtas, įgytas vieno iš sutuoktinių santuokos metu, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įskaitant ir įmonę bei jos gaunamas pajamas ir skolas. Kadangi jis nežinojo apie nagrinėjamą bylą, į teismo posėdžius kviečiamas nebuvo, todėl teismas pažeidė jo teises į bešališką teismą ir gynybą bei nusprendė dėl jo pareigos mokėti skolas, kurių jis net neturėjo galimybės ginčyti. 2003 m. kovo 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismas, remdamasis 2002 m. balandžio 8 d. teismo sprendimu, iškėlė R. I. Urbšienės individualiai įmonei bankroto bylą ir areštavo įmonės turtą, t.y. jam bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą.

Kauno apygardos teismas, tenkindamas pareiškėjo D. U. 2004 m. vasario 23 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2005 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Ta pačia nutartimi teismas pakartotiną bylos nagrinėjimą iš esmės perdavė teismui, nagrinėjančiam R. I. Urbšienės bankroto bylą. Šioje nutartyje R. I. U. yra įvardinta atsakove.

Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 20 d. nutartimi D. U. 2004 vasario  23 d. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimo panaikinimo atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 rugpjūčio 9 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Kauno apygardos teismui naujos sudėties.

Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartimi šią civilinę bylą Nr. 2-37/2002 dėl skolos už patalpų nuomą ir delspinigių priteisimo išskyrė iš bankroto bylos į atskirą bylą.

Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu D. U. prašymą patenkino iš dalies, Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies.

Teismas priėmė ieškovo atsisakymą dėl 11 828,39 Lt skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė.

Ieškovui UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ (dabar likviduojamai UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“) iš atsakovės Rimantos Irenos Urbšienės įmonės (dabar bankrutuojančios Rimantos Irenos Urbšienės įmonės) priteistą skolos sumą teismas sumažino iki 130 427,39 Lt, o delspinigių sumą - iki 4 319, 05 Lt.

Teismas panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Rimantos Irenos Urbšienės įmonės priteistas žyminis mokestis valstybei 7 094,19 Lt ir ieškovui 3 500 Lt.

Sprendimo dalį dėl priešieškinio dalinio patenkinimo ir dėl žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo atsakovei, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 15 d. nutartimi, teismas paliko nepakeistą.

Be to, teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria iš R. I. Urbšienės įmonės priteista 3 726,9 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismas nutartyje konstatavo, kad D. U. , proceso atnaujinimą inicijavęs dar 2004 m. vasario 23 d. prašymu, ir bendraatsakovė R. I. U., procese dalyvavusi nuo pat pradžių, t.y. nuo 2001 m. vasario mėn., per pakankamai ilgą laiką iki teismo posėdžio, kuriame buvo nuspręsta bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, nesugebėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu šiame procese.

Aplinkybė, kad D. U. bendraatsakoviu teismas pripažino tik 2007 m. gruodžio 4 d. protokoline nutartimi, teismo teigimu, negalėjo įtakoti jo realios galimybės šioje byloje laiku išspręsti atstovavimo ir atsiliepimo į ieškinį per nustatytus terminus surašymo klausimų, kadangi D. U. ir po jo pripažinimo bendraatsakoviu jokie nauji savarankiški reikalavimai nebuvo pareikšti, o nuo pat 2004 m. vasario 23 d. prašymo surašymo jam buvo žinoma, kad jam, kaip bankrutuojančios įmonės bendrasavininkiui, kyla atsakomybė už bankrutuojančios įmonės skolas. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog naujai į bylos nagrinėjimą įtrauktas pareiškėjas ir bendraatsakovis D. U. be pateisinamos priežasties per teismo nustatytus terminus nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas atsisakė priimti jo teismo posėdžio metu išsakytus motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį. Teismo teigimu, tų motyvų ir išreikalautinų įrodymų detalus tyrimas bet kokiu atveju būtų užvilkinęs galutinio sprendimo šioje byloje priėmimą (CPK 142 str. 3 d.).

Atsakovės atsikirtimą, kad prievolė nuomotojui įvykdyta, pagal žodinį nuomotojo nurodymą sumokant atitinkamas sumas tiesiogiai kitam ūkio subjektui, teismas, pritardamas ankstesnių bylą nagrinėjusių teismų išvadoms, vertino kaip neįrodytą. Teismas nurodė, kad susitarimas prievolės įvykdymą perkelti trečiajam asmeniui turi būti įformintas tokia pat forma, kaip ir sutartis, iš kurios prievolė atsiranda. Prievolės įvykdymo tvarkos pakeitimas turi būti įformintas raštu, nes to reikia tinkamai ir teisingai ūkio subjektų ūkinei veiklai užtikrinti. Jeigu atsakovė vykdė, kaip ji pati teigia, prievolę trečiajam asmeniui, tai net ir tokį faktą įrodžius, reikėtų konstatuoti, kad prievolė pagal nuomos sutartį neįvykdyta. Teismo teigimu, paskolos sandorio tarp atsakovės ir AB ,,Dirbtinis pluoštas” galiojimas ar negaliojimas šiai išvadai neturi teisinės reikšmės, nes paskolos prievoliniai santykiai yra kito pobūdžio nei nuomos. Nustatyti nuomotojo mokesčių teisės pažeidimai neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti prievolę pagal nuomos sutartį. Teismas konstatavo, kad atsakovė R. I. Urbšienės įmonė prievolės neįvykdė, todėl ieškinį dėl įsiskolinimo pagal nuomos sutartį (išskyrus skolą už elektros energiją, nuo kurios ieškovas atsisakė) priteisimo teismai patenkino pagrįstai.

Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo įspėjimų, pranešimų apie galimą nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo reikalavimu negalima vertinti kaip kliudymo atsakovei vykdyti ūkinę veiklą.

Ieškovas už laikotarpį nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą ieškinio dėl nuomos mokesčio priteisimo nereiškė. Atsakovė nesprendė nuomos sutarties tinkamo vykdymo ar nutraukimo klausimų, nevykdė ūkio veiklos ir nepagrįstai prašė priteisti nuostolius už savo neveikimą iš nuomotojo. Iš 2000 m. balandžio 21 d. trišalės sutarties turinio teismas sprendė, kad AB ,,Dirbtinis pluoštas“ įsipareigojo sumokėti ieškovui atsakovės įmonės įsiskolinimą už šventės dalyvių maitinimą. Nustatyta, kad atsakovė pateikė dvi sąskaitas 2 808,40 Lt ir 1 988,60 L sumai. Kadangi ieškovas skolos grąžinimui įskaitė tik 1 988,60 Lt, ieškovo atstovas pripažino, kad 2 808,40 Lt atsakovei nesumokėjo, todėl Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. liepos 15 d. nutartimi iš ieškovo atsakovės įmonei priteistą sumą pagrįstai padidino 2 808,40 Lt.

Teismo teigimu, bendraatsakovis D. U. , dėl kurio neįtraukimo į bylą, buvo atnaujintas procesas šioje byloje, jokiais leistinais įrodymais ir motyvais nepagrindė savo teiginių apie tai, kad priimtų teismų sprendimų (nutarčių) dalys dėl skolos už nuomą ir komunalinius patarnavimus priteisimo (išskyrus skolą už elektros energiją, nuo kurios ieškovas atsisakė) bei priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo dalinio patenkinimo pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, todėl teismas dėl šių reikalavimų teismų sprendimą (nutartis) paliko nepakeistus.

Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl 11 828,39 Lt skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, nurodęs, kad tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia niekieno interesų. Įvertinęs bendraatsakovių argumentus, teismas konstatavo, jog nuomos sutartyje nustatytos netesybos po 0,3 procento už kiekvieną pradelstą dieną yra aiškiai per didelės ir, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, priteistas netesybas sumažino iki 4 319, 05 Lt, nurodęs, kad tai atitinka ir LAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Paskaičiuodamas priteistinas netesybas, teismas atsižvelgė į ieškovo pateiktą pažymą.

Apeliaciniu skundu atsakovai R. I. U. ir D. U. prašo:

1. Sustabdyti civilinę bylą tol, kol Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr.I-282-402/2008 ir įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis.

2. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl bylos tinkamo tolesnio nagrinėjimo, nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos - 2006 m. balandžio 4 d., iš esmės.

3. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalį, nes procesas byloje pakartotas ne nuo pradžių, o nuo bankroto bylos atsakovės R. I. Urbšienės individualiai įmonei iškėlimo. Atnaujinus bylą, teismas ją nagrinėjo peržengdamas ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas, nes nagrinėjo bylą, įtraukdamas naują proceso šalį - bankrutuojančią R. I. Urbšienės IĮ, kuri nuo      2001 m. sausio 25 d. byloje nedalyvavo, nes šalimi buvo R. I. Urbšienės IĮ (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

2. Teismas pažeidė sąžiningumo principą (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), nes ieškovas ir atsakovas šioje byloje yra tas pats asmuo: ieškovo ir atsakovo atstovai šioje byloje veikė interesų konflikto sąlygomis: bylą nagrinėjant nuo pradžių ieškovui UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ atstovavo A. V. , kurio vadovaujama įmonė dabar administruoja atsakovą bankrutuojančią R. L. Urbšienės individualią įmonę. Buvo pažeistas ir lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), nes D. U. praktiškai buvo atimtos teisės teikti byloje įrodymus, užduoti klausimus bylos šalims, buvusioms nagrinėjant bylą nuo pradžių (CPK 42 str. l d.), teismas nesustabdė bylos, kol bus administracine tvarka išspręstas klausimas dėl valstybės apmokamos antrinės teisinės pagalbos skyrimo.

3. Yra absoliutūs sprendimų negaliojimo pagrindai, nes pažeistas teisingo teismo proceso principas, o byla išnagrinėta ne pagal įstatymą įsteigto, šališko ir priklausomo teismo, todėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimas naikintini (CPK 329 str. 2 d. 1 p. ir 7 p.), o byla perduotina nagrinėti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 1 d. 4 p.). Teismas išskyrė bylas taip, kad iš bylos buvo išimtos 2006 m. kovo 20 d. LAT panaikintos 2005 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo ir 2005 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bei kasacinis skundas ir atsiliepimas į kasacinį skundą su priedais. Taip buvo paslėpti proceso faktus pagrindžiantys įrodymai, tarp jų ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2005 m. birželio 20 d. nutartys dėl teisėjo nušalinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartyje nustatė, kad buvo pažeistas nešališko teismo principas, dėl kurio kaltas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, tačiau nežiūrint to, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi jis vėl sprendė teisėjos nušalinimo klausimą. Visi po 2006 m. balandžio 4 d. priimti teismų sprendimai ar nutartys yra neteisėti ir absoliučiai negaliojantys CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

4. Buvo pažeista CPK 170 straipsnio 5 dalis: byloje nėra 2007 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio protokolo, todėl 2007 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

5. Apeliantai bendraatsakoviais buvo pripažinti tik 2007 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio. Teismas 2007 m. gruodžio 6 d. neskundžiama nutartimi apribojo teisę pateikti atsiliepimus į patikslintą, jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstą ieškinį. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytos įsiskolinimų sumos skiriasi – įsiskolinimo suma patikslintame ieškinyje sumažėja, o delspinigiai padidėja, kas prieštarauja elementariai matematinei logikai. Teismas atsisakė išduoti liudijimą įrodymams, įrodantiems ieškovo nesąžiningumą (CK 1.5 str.), gauti, padarė 2 valandų pertrauką, kurios metu reikėjo pateikti ieškinio reikalavimus paneigiančius įrodymus. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pradinį ieškinį pagrindžiančios sąskaitos-faktūros neatitiko Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimų, tad tiek pradinis, tiek patikslintas ieškiniai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Sprendimas priimtas neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleista bylos esmė, teismo sprendimas yra be motyvų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovo R. I. Urbšienės individualios įmonės teisinio statuso pasikeitimas, iškėlus jai bankroto bylą, neturi jokios įtakos išvadai, kad, atnaujinus procesą, atsakovu šioje byloje tapo esą kitas asmuo. Nepagrįstas yra apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalį, nes procesas byloje pakartotas ne nuo pradžių, o nuo bankroto bylos atsakovės R. I. Urbšienės individualiai įmonei iškėlimo: ieškovo reikalavimai šioje byloje grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis 1999 m. gegužės   1 d. - 2001 m. sausio 10 d. laikotarpiu, tuo tarpu bankroto byla atsakovui iškelta tik 2003 m. kovo 28 d. Ieškovas ir atsakovas šioje byloje nėra tas pats asmuo, nes jų pavadinimai, teisinės formos ir įmonių kodai yra skirtingi. Atnaujinus procesą šioje byloje, ieškovui atstovavo advokatė                A. Meliukštienė, o atsakovui - administratoriaus įgaliotas asmuo K. S. . Iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui atstovavo pati R. I. U., o ieškovui - įmonės vadovas   N. S. ir atstovas pagal pavedimą A. V. . Todėl apeliantų teiginys, kad ieškovui ir atsakovui šioje byloje atstovavo tas pats asmuo, nepagrįstas ir nesąžiningas. Atnaujinus procesą, Kauno apygardos teismas atsakovams (apeliantams) suteikė galimybę naudotis visomis procesinėmis teisėmis, tuo tarpu apeliantai siekė vilkinti procesą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų R. I. U. ir D. U. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia atnaujinimo pagrindai.

Tenkindamas pareiškėjo D.U. 2004 m. vasario 23 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, Kauno apygardos teismas 2005 m. sausio 7 d. nutartimi (t. 4, b.l. 58) šioje civilinėje byloje atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nustatęs, kad atsakovas R. I. Urbšienės individuali įmonė yra bendroji jungtinė R. I. U.ir D. U. nuosavybė ir iš šio turto mokėtinų skolų klausimą būtina spręsti, dalyvaujant D. U. , nes tai gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Taigi, procesą pirmosios instancijos teismas atnaujino, nustatęs, kad 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu, kuriuo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovo ieškovui priteista      142 255,78 Lt skolos ir 69 628,03 Lt delspinigių, galėjo būti nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje D. U. teisių ir pareigų. Ta pačia, 2005 m. sausio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pakartotiną bylos nagrinėjimą iš esmės perdavė teismui, nagrinėjančiam R. I. Urbšienės individualios įmonės bankroto bylą, vadovaudamasis ĮBĮ įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Atnaujinus procesą, byla iš esmės buvo nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles, dalyvaujant D. U. , pagal kurio, kaip asmens, dėl kurio teisių ir pareigų galėjo būti nuspręsta ankstesniuoju teismo sprendimu, prašymą procesas ir buvo atnaujintas.

Aplinkybė, kad atsakovui R. I. Urbšienės individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, nereiškia, kad pasikeitė atsakovas ir buvo įtraukta nauja proceso šalis. Iškėlus bankroto bylą, pasikeitė tik atsakovo įmonės teisinis statusas - atsakovas tapo bankrutuojančia įmone, įmonės valdymo organai neteko savo įgaliojimų, o vadovavimas įmonės ūkinei komercinei veiklai buvo perduotas administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p., 11 str. 3 d. 6 p.). Tačiau bankroto bylos iškėlimas negali būti tapatinamas su įmonės likvidavimu, reorganizavimu ar/ir teisių bei pareigų perėjimu kitiems asmenims. Todėl negalima sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalį, nes procesas byloje pakartotas ne nuo pradžių, o nuo bankroto bylos R. I. Urbšienės individualiai įmonei iškėlimo, bei kad buvo peržengtos ribos, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas, nes byla buvo nagrinėjama, į bylą įtraukiant naują proceso šalį - bankrutuojančią R. I. Urbšienės IĮ.

Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 170 straipsnio 5 dalį: byloje nėra 2007 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio protokolo, ir todėl skundžiamas sprendimas pripažintinas neteisėtu ir absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Tačiau toks teiginys nėra pagrįstas ir iš esmės prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Pagal CPK 168 straipsnio nuostatą, kiekviename pirmosios instancijos teismo posėdyje rašomas teismo posėdžio protokolas, išskyrus CPK nurodytus atvejus. Pagal CPK 170 straipsnio 5 dalies nuostatą, protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.

Byloje yra 2007 m. gruodžio 4 d. - 2007 m. gruodžio 6 d. - 2007 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio protokolas (t. 5. b.l. 102-125). Iš šio protokolo turinio matyti, kad teismo posėdis civilinėje byloje buvo pradėtas 2007 m. gruodžio 4 d. 14 val. ir vyko CPK 238, 239, 242, 243, 245 straipsniuose nustatyta tvarka, t.y. buvo atlikti minėtuose straipsniuose numatyti veiksmai, kurie turi būti atliekami įžanginėje teismo posėdžio dalyje, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (t. 5, b.l. 102-105). Šioje, įžanginėje teismo posėdžio dalyje atsakovas D. U. pareiškė prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą, išduoti liudijimą įrodymams gauti ir išreikalauti įrodymus bei prijungti civilines bylas   (t. 5, b.l. 102, 104). Šiuos prašymus pirmosios instancijos teismas išsprendė rašytine nutartimi, kaip tai numatyta CPK 290 straipsnio 2 dalyje, kurią paskelbė 2006 m. gruodžio 6 d. (t. 5, b.l. 81). 2006 m. gruodžio 6 d. teismo posėdis buvo tęsiamas (t. 5, b.l. 105) ir, bylą išnagrinėjus iš esmės, sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2007 m. gruodžio 20 d. (t. 5, b.l. 125), kaip tai numato CPK 269 straipsnyje. Taigi, negalima sutikti su apeliantų teiginiu, kad byloje nėra 2007 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio protokolo, nes 2007 m. gruodžio 4 d. teismo posėdis buvo tik pradėtas, jis vyko 2007 m. gruodžio 4 d., 2007 m. gruodžio 6 d. ir 2007 m. gruodžio 20 dienomis ir teismo posėdžio protokolas buvo atspausdintas, o procesinių sprendimų paskelbimo atidėjimo faktas nereiškia, kad įvyko keli teismo posėdžiai ar buvo atlikti atskiri procesiniai veiksmai, kuriems būtina rašyti atskirus teismo posėdžio protokolus.

Nepagrįstas ir apeliantų teiginys, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeisti sąžiningumo ir lygiateisiškumo principai, nes ieškovas ir atsakovas šioje byloje yra tas pats asmuo, kad ieškovo ir atsakovo atstovai šioje byloje veikė interesų konflikto sąlygomis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki bankroto bylos atsakovui R. I. Urbšienės individualiai įmonei iškėlimo šiai įmonei byloje atstovavo pati įmonės savininkė R. I. U. (t. 1, b.l. 166, 178, t. 2, b.l. 3, 50, t. 3 b.l. 236) o ieškovui - įmonės vadovas N. S. ir įgaliotas atstovas pagal pavedimą A. V. (t. 1, b.l. 124, 126, 150, t. 2, b.l. 58, t. 3, b.l. 46). Iškėlus bankroto bylą atsakovui R. I. Urbšienės individualiai įmonei, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (t. 3, b.l. 131-132), kurio įgaliotas asmuo K. S. atsakovui R. I. Urbšienės individualiai įmonei atstovavo šioje byloje atnaujinus procesą (t. 5, b.l. 42, 64, 102). Vien aplinkybė, kad iki proceso atnaujinimo šioje byloje administratoriaus UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ administracijos vadovas direktorius A. V. anksčiau šioje byloje pagal pavedimą atstovavo ieškovui UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ (t. 1, b.l. 124, 126, 150, 166), nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovo ir atsakovo atstovai šioje byloje veikė interesų konflikto sąlygomis, tuo labiau, kad ieškovas ir atsakovas šioje byloje yra tas pats asmuo. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. V. šioje byloje buvo ir atsakovo bankrutuojančios R. I. Urbšienės individualios įmonės atstovas ir atliko kokius nors procesinius veiksmus bei asmeniškai veikė prieš atsakovės R. I. U. ar D. U. interesus. Pažymėtina, kad apeliantai R. I. U. ir    D. U. šioje byloje, atnaujinus procesą, dalyvavo kaip savarankiški byloje dalyvaujantys asmenys - bendraatsakovai, todėl nepaisant to, kad jų ir bankrutuojančios R. I. Urbšienės individualios įmonės pozicijos dėl pareikšto ieškinio išsiskyrė, jie turėjo teisę ir galimybę pareikšti apie tai byloje CPK numatytu būdu, t.y. pateikdami atsiliepimą į ieškinį, pareikšdami priešieškinį, prieštaraudami kitų byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytiems argumentams bei įrodinėdami aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį.

Negalima sutikti ir su teiginiu, kad D. U. buvo atimtos teisės teikti byloje įrodymus, užduoti klausimus bylos šalims, buvusioms nagrinėjant bylą nuo pradžių. Kauno apygardos teismas, tenkindamas D. U. prašymą, 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (t. 4, b.l. 151-154) šią civilinę bylą sustabdė, kol bus išspręsta administracine tvarka nagrinėjama byla, kurioje buvo nagrinėjamas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo teisėtumas, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas šioje byloje pageidauja pasinaudoti valstybės apmokama antrine teisine pagalba. Administracinę bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai atsisakė teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (t. 4, b.l. 187-189). Atnaujinęs bylą, pirmosios instancijos teismas 2007 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pareikšti (t. 4, b.l. 193). Per nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį atsakovai nepareiškė. 2007 m. spalio 26 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris yra faktiškai tapatus 2001 m. sausio 25 d. pareikštam ieškiniui ir jame nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių bei nėra pareikšta naujų reikalavimų (t. 1, b.l. 2-3, t. 5, b.l. 57-59). Nors šio ieškinio kopija 2007 m. spalio 30 d. buvo išsiųsta visiems atsakovams, taip pat ir D. U. (t. 5, b.l. 60), tačiau nei iki sekančio teismo posėdžio, vykusio 2007 m. lapkričio 5 d., nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas šioje byloje dalyvauja nuo proceso atnaujinimo. Įstojęs į bylą dalyvaujančiu asmeniu, jis įgijo visas šalims proceso teisės normų suteiktas teises bei pareigas, tarp jų teikti įrodymus bei savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d., 42 str.). Bylos duomenys įrodo, kad pats atsakovas D. U. nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu ir neveikė už operatyvų ir ekonomišką procesą, nepateikė teismui jokių naujų įrodymų, paneigiančių 2002 m. balandžio 8 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 15 d. nutartimi nustatytas aplinkybes, todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei į tai, kad ieškovas dalies savo reikalavimo atsisakė, priėmė pagrįstą sprendimą (CPK 178 str., 370 str. 4 d.).

Apeliantas taip pat teigia, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistas teisingo teismo proceso principas, o byla išnagrinėta ne pagal įstatymą įsteigto, šališko ir priklausomo teismo. Šį savo teiginį jie grindžia ta aplinkybe, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartyje nustatė, kad buvo pažeistas nešališko teismo principas, dėl kurio kaltas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, tačiau nežiūrint to, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi jis vėl sprendė teisėjos nušalinimo klausimą. Iš tiesų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  2006 m. kovo 20 d. nutartimi konstatavo, kad nušalinimas šioje byloje buvo pareikštas dviem teisėjams - E. Monkevičiui ir A. Čeplinskui, tačiau pareikšto nušalinimo klausimą sprendė                A. Čeplinskas ir taip buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką teismą. Tačiau pažymėtina, kad bendraatsakovai R. I. U. ir D. U. 2006 m. gegužės 26 d. iš naujo pareiškė nušalinimą teisėjams A. Čeplinskui, E. Monkevičiui ir V. Gudynienei (t. 4, b.l. 88-89). Šių teisėjų nušalinimo klausimą, vadovaudamasis CPK 69 straipsnio nuostatomis, 2006 m. gegužės 29 d. nutartimi (t. 4, b.l. 104-106) išsprendė Kauno apygardos teismo pirmininkas, pareiškimo dėl teisėjo A. Čeplinsko nušalinimo netenkindamas, nenustatęs pagrindo šiam teisėjui nušalinti. Šią bylą spręsti pirmosios instancijos tvarka teisėjai J. Cirulienei 2006 m. birželio 19 d. nutartimi perdavė laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas R. Buzelis (t. 4, b.l. 107). Teisėjai J. Cirulienei pareikštą nušalinimą šioje byloje 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi (t. 5, b.l. 83) išsprendė civilinių bylų skyriaus pirmininkas A. Čeplinskas, kuriam tokią pareigą nustato CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostata. Todėl vien aplinkybė, kad teisėjai J. Cirulienei pareikštą nušalinimą išsprendė civilinių bylų skyriaus pirmininkas A. Čeplinskas, kuriam anksčiau buvo pareikštas nušalinimas šioje byloje, bet kuris nebuvo nušalintas įstatymo nustatyta tvarka, nenustačius tam teisinio pagrindo, negali būti vertinama kaip faktas, patvirtinantis teiginį, jog bylą išnagrinėjo ne pagal įstatymą įsteigtas, šališkas ir priklausomas teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir pagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš jų priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str., 98 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. I. U. ir D. U. po 10,25 Lt (iš kiekvieno) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

 

Teisėjai                                                                                    Kazys Kailiūnas

 

Marytė Mitkuvienė

 

  Donatas Šernas