Civilinė byla Nr. e2A-382-196/2017 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00561-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.21; 3.1.1.2.11; 3.2.4.9.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1916-480/2016 pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui, trečiasis asmuo Š. P., dėl vartojimo kredito sutarties dalies dėl laidavimo pripažinimo negaliojančia, vekselio dalies dėl laidavimo pripažinimo negaliojančia, vykdomojo įrašo dalies dėl reikalavimo išieškoti lėšas atsakovės naudai iš ieškovės, kaip laiduotojos, pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: pripažinti 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. KR07-181/08 dalį dėl jos (ieškovės) laidavimo negaliojančia ab initio; pripažinti 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastojo vekselio, kurio suma 14 000,00 Lt, AB Ūkio banko naudai iš vekselio davėjo Š. P. ir ieškovės J. P., kaip laiduotojos, dalį dėl laidavimo negaliojančia ab initio; pripažinti Kauno miesto 23-iojo notarų biuro 2009 m. kovo 27 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1724, dalį dėl reikalavimo išieškoti lėšas atsakovės naudai iš ieškovės, kaip laiduotojos, negaliojančia; priteisti bylinėjimo išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė BAB Ūkio bankas ir Š. P. 2008 m. rugpjūčio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. KR07-181/08, pagal kurią bankas suteikė Š. P. 14 000,00 Lt vartojimo kreditą. Sutartyje buvo nustatytos sąlygos, kad už Š. P., kaip kredito gavėjo, įsipareigojimus laiduoja Š. P. tuometė sutuoktinė ieškovė J. P. Šios sutarties pagrindu 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio suma 14 000,00 Lt, banko naudai iš vekselio davėjo Š. P., nurodant, kad laiduotoja yra J. P. Nors kredito sutartyje, vekselyje už ieškovę pasirašyta, tačiau pačiai ieškovei apie tokį susitarimą nebuvo žinoma, ieškovės parašai yra suklastoti, todėl tokia sutartis ir vekselis pripažintini negaliojančiais ab initio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė ieškinį.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė BAB Ūkio bankas ir Š. P. 2008 m. rugpjūčio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. KR07-181/08, pagal kurią bankas suteikė Š. P. 14 000,00 Lt vartojimo kreditą. Sutartyje buvo nustatytos sąlygos, kad už Š. P., kaip kredito gavėjo, įsipareigojimus laiduoja ieškovė J. P.. Šios sutarties pagrindu 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio suma 14 000,00 Lt, AB Ūkio banko naudai iš vekselio davėjo Š. P., nurodant, kad laiduotoja yra J. P. Kauno miesto 23-iojo notarų biuras 2009 m. kovo 27 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1724, išieškoti skolą iš skolininko Š. P. ir laiduotojos J. P., kuris 2009 m. kovo 31 d. pateiktas vykdyti antstolei A. L.
5. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatė, kad ieškovė J. P. 2014 m. kovo 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinio pareiškimą Š. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, finansinių įsipareigojimų paskirstymo (Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1219-301/2014). Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi IĮ Architekto Š. P. studijai iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-303-273/2015).
6. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu J. P. ir Š. P. santuoka nutraukta.
7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymo išskyrė į atskirą bylą ir perdavė nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nutarė, kad kreditorei BAB Ūkio bankui 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo sutarties Nr. KR07-181/08 pagrindu esanti 3 656,79 Eur skola laikytina solidaria Š. P. ir J. P. prievole. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu pripažino IĮ Architekto Š. P. studijos veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Viešai skelbiamais VĮ Registrų centro duomenimis, individualioji įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija tiek vartojimo kredito sutarties, tiek paprastojo vekselio teisėtumą tuo pagrindu, kad jie sudaryti pažeidžiant įstatymo reikalaujamą sandorio formą, t. y. ieškovė mano, kad jos parašai suklastoti, pačiai ieškovei apie tokį susitarimą nebuvo žinoma. Nurodo, kad tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek bankroto byloje ieškovė nuosekliai prašė pripažinti visus finansinius įsipareigojimus, tarp jų ir finansinį įsipareigojimą bankui, asmeninėmis Š. P. prievolėmis, nes apie juos jai nebuvo žinoma. Kaip išnagrinėtoje byloje, taip ir nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės siekia pripažinimo, jog ji nėra solidarioji banko skolininkė.
9. Teismo vertinimu, išnagrinėtos civilinės bylos nustatytos aplinkybės (civilinė byla Nr. B2-303-273/2015) nagrinėjamai bylai turi prejudicinių faktų galią. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartyje konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalį individualioji įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi jau išspręstas ginčo skolos pobūdžio klausimas. Teismas iš byloje esančių aplinkybių visumos nusprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovei net ir įrodžius, kad ginčo sutartis bei vekselis sudaryti pažeidžiant įstatyme reikalaujamą sandorio formą, t. y. suklastojus ieškovės (laiduotojos) parašus, net ir tokiu atveju solidarioji prievolė netaptų asmenine trečiojo asmens prievole. Teismas pažymėjo, kad solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusio (buvusio) sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 straipsnis) mechanizmą.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė, pateikusi 2016 m. balandžio 25 d. pradinį ieškinį, kurį vėliau tikslino, prašė paskirti teismo ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar 2008 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartyje ir paprastajame vekselyje kaip laiduotoja pasirašė ieškovė J. P. Tačiau pateikusi tokį prašymą, ieškovė nepateikė laisvųjų rašysenos (parašų) pavyzdžių ir nenurodė jų buvimo vietos, pradėjo elektroninę bylą, kurioje nėra sąlygiškai laisvųjų rašysenos (parašų) pavyzdžių, nedalyvaujant pačiai ieškovei teismo posėdžiuose, teismas neturėjo galimybės paimti jos eksperimentinių parašų pavyzdžių. Ieškovės atstovo prašymą 2016 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje atidėti šį posėdį ir pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu teismas vertino ne tik kaip prieštaraujantį bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), šalių procesinėms teisėms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 5 dalis), bet ir civilinio proceso paskirčiai (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl paminėtų ieškovės, jos atstovo prašymų teismas netenkino. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galima daryti išvadą dėl jos parašų suklastojimo.
11. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų pripažinti vartojimo kredito sutarties bei paprastojo vekselio dalis dėl laidavimo negaliojančiomis. Teismas, netenkinęs šių reikalavimų, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė J. P. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu nutraukė Š. P. ir J. P. santuoką dėl Š. P. kaltės. Š. P. kaltė buvo pagrįsta tuo, jog šis reguliariai įgydavo finansinių įsipareigojimų, apie kuriuos savo sutuoktinei nepranešdavo, įgytus pinigus slėpdavo nuo šeimos ir naudodavo neaiškiems tikslams, o kreditoriai nuolat atvykdavo į namus ir reikalaudavo skolų iš ieškovės, kaip sutuoktinės, nors ieškovei apie tokius finansinius įsipareigojimus niekada nebuvo žinoma. Tokiais savo veiksmais Š. P. nebuvo lojalus, veikė priešingai šeimos interesams. Taip pat Marijampolės rajono apylinkės teismui 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymo išskyrus į atskirą bylą ir perdavus nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam Kauno apygardos teismui, iš viso buvo nustatyti 22 kreditoriai, tačiau, išnagrinėjus bylą, solidariosios prievolės dėl tam tikrų individualių priežasčių buvo paliktos tik 3. Trečiojo asmens kaltės dėl santuokos nutraukimo pagrindimo motyvai ir tik mažos dalies finansinių įsipareigojimų palikimas solidariosiomis prievolėmis po santuokos nutraukimo byloje Nr. B2-303-273/2015 paneigia CK 3.88 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija ir jų solidariosiomis prievolėmis, nepagrįsti.
2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad civilinėje byloje Nr. B2-303-273/2015 nustatytos aplinkybės, t. y. kad išspręstas ginčo skolos pobūdžio klausimas, šiai bylai turi prejudicinių faktų galią. Nagrinėjamu atveju nebuvo pareikštas tapatus ieškinys ir skiriasi ieškinio dalykas. Pirmuoju atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto finansinių įsipareigojimų padalijimo, o šioje byloje keliamas klausimas dėl vartojimo kredito sutarties ir vekselio dalių dėl laidavimo pripažinimo negaliojančiomis. Civilinė byla Nr. B2-303-273/2015 buvo individualiosios įmonės Architekto Š. P. studijos bankroto byla, kurioje dėl nusistovėjusių teisinių taisyklių ir tam tikrų objektyvių faktinių aplinkybių buvo išspręstas santuokinių finansinių įsipareigojimų padalijimo klausimas. Nors šioje byloje ieškovė prašė prievolę atsakovei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. KR07-181/08 pripažinti asmenine trečiojo asmens Š. P. prievole, tačiau nebuvo keliamas reikalavimas dėl 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. KR07-181/08 ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastojo vekselio AB Ūkio bankui iš ieškovės, kaip laiduotojos, pripažinimo negaliojančiais. Taip civilinės bylos Nr. e2-1916-480/2016 dalykas nebuvo civilinės bylos Nr. B2-303-273/2015 įrodinėjimo dalykas ar jo dalis, todėl ir remtis šiuo atveju civiline byla Nr. B2-303-273/2015, kaip prejudiciniu faktu, negalima, o iš tokių prielaidų priimtas skundžiamas sprendimas turėtų būti naikintinas.
3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl ekspertizės skyrimo, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertizės įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui. Ieškovė savo ieškiniu formulavo atskirus prašymus pakirti ekspertizę dėl parašų, esančių vartojimo kredito sutartyje ir vekselyje, tikrumo, bei atskirus prašymus pripažinti vartojimo kredito sutarties ir vekselio dalis dėl laidavimo negaliojančiomis. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė yra senyvo amžiaus, gyvena užsienyje, todėl jai sudėtinga atvykti į kiekvieną teismo posėdį. Dėl šios priežasties būtų buvę tikslinga, teismui nusprendus tenkinti ieškinio dalį dėl ekspertizės paskyrimo, padaryti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtiną ir taip paskyrus datą ieškovė galėtų atvykti į teismo posėdį ir pateikti visus reikalingus rašysenos pavyzdžius bei kitą panašaus pobūdžio informaciją. Netenkinus tokio prašymo, ieškovės manymu, bylos esmė liko neatskleista, o priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisingas. Be to, nagrinėjamoje byloje persipina trijų rūšių teisiniai santykiai (vartojimo, šeimos, bankroto), kuriuose egzistuoja viešasis interesas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes padaryti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtiną, taip pat imtis visų kitų reikalingų priemonių siekiant visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė BAB Ūkio bankas prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Sprendime teisingai konstatuota, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. KR07-181/08 dalis dėl ieškovės laidavimo bei 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastojo vekselio dalis dėl ieškovės laidavimo turi būti pripažintos negaliojančiomis ab initio.
2. Nagrinėjamu atveju ieškovei, teigiančiai, kad jos parašai buvo suklastoti, kilo pareiga šį teiginį pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl vartojimo kredito sutartyje, paprastajame vekselyje esančių ieškovės parašų tikrumo.
3. Byloje esančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieškovei net ir įrodžius, kad ginčo sutartis bei vekselis sudaryti pažeidžiant įstatyme reikalaujamą sandorio formą, t. y. suklastojus ieškovės (laiduotojos) parašus, net ir tokiu atveju solidarioji prievolė netaptų asmenine trečiojo asmens prievole.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Civilinė byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų

16. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. KR07-181/08 dalį dėl jos (ieškovės) laidavimo negaliojančia ab initio; pripažinti 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastojo vekselio, kurio suma 14 000,00 Lt, AB Ūkio banko naudai iš vekselio davėjo Š. P. ir ieškovės J. P., kaip laiduotojos, dalį dėl laidavimo negaliojančia ab initio; pripažinti Kauno miesto 23-iojo notarų biuro 2009 m. kovo 27 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1724, dalį dėl reikalavimo išieškoti lėšas atsakovės naudai iš ieškovės, kaip laiduotojos, negaliojančia; priteisti bylinėjimo išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandorių dalys dėl ieškovės laidavimo yra negaliojančios, nes šiuose dokumentuose esantys jos parašai suklastoti, kad ji neišreiškė valios užtikrinti šiais sandoriais prisiimtų prievolių laidavimu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų ir, nesant kitų reikalavimų, neturėjo analizuoti klausimo dėl solidariosios ieškovės prievolės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiai pasisakė dėl ieškovės prievolės solidaraus pobūdžio, tačiau šie teismo argumentai nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti ieškovės argumentą, jog ginčijamuose 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandoriuose esantys parašai yra suklastoti (CPK 185 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl to atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad ieškovei, teigiančiai, jog jos parašai suklastoti, kilo pareiga šį teiginį įrodyti.
19. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama įrodyti jos parašų suklastojimo faktą, grindė šiais argumentais: santuoka nutraukta dėl Š. P. kaltės dėl to, kad jis reguliariai įgydavo finansinių įsipareigojimų, apie kuriuos savo sutuoktinei nepranešdavo; Š. P. nagrinėjant kitą civilinę bylą pripažino, kad jis suklastojo ieškovės parašą kredito sutartyje, pažiūrėjus į 2008 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartyje ir vekselyje esančių parašų rašyseną, matyti, jog tiek už J. P., tiek už Š. P. pasirašė tas pats žmogus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nesant į bylą pateiktų originalių ieškovės rašysenos (parašų) pavyzdžių, sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškovės parašai ginčijamuose 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandoriuose buvo suklastoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu Š. P. ir J. P. santuoka buvo nutraukta dėl Š. P. kaltės, motyvuojant tuo, kad Š. P. reguliariai įgydavo finansinių įsipareigojimų, apie kuriuos sutuoktinei nepranešdavo, įgytus pinigus slėpdavo nuo šeimos ir naudodavo neaiškiems tikslams, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamuose 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandoriuose esantys ieškovės parašai suklastoti. Nors patikslintame ieškinyje nurodyta, kad bankroto bylos Nr. B2-303-273/2015 nagrinėjimo teisme metu Š. P. pripažino faktą, jog ieškovės J. P. parašai 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. KR07-181/08 suklastoti ir kad šis prisipažinimas įvyko IĮ Architekto Š. P. studijos bankroto bylos Nr. B2-303-273/2015 nagrinėjimo metu, teismo posėdyje dalyvaujant ir atsakovės atstovui, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti parašų suklastojimo faktą. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje teigė, kad pažiūrėjus į 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutartyje ir vekselyje esančių parašų rašyseną, matyti, jog tiek už J. P., tiek už Š. P. pasirašė tas pats asmuo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad akivaizdu, jog parašus už kredito gavėją, vekselio davėją, laiduotoją, padėjo tas pats asmuo, o ekspertizė nebuvo paskirta dėl toliau nurodytų priežasčių.
22. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė, pareiškusi ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tvirtino, kad jos parašai suklastoti, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė pakankamai įrodymų. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės dalyvavimo būtinu, o šis pažeidimas, anot apeliantės, lėmė ieškovės rašysenos (parašų) pavyzdžių nebuvimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, viena vertus, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, antra vertus, nurodo, kad jos atstovas pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog ji dalyvauti teismo posėdžiuose negali, nes yra senyvo amžiaus, gyvena užsienyje. Tokia ieškovės pozicija vertintina kaip nenuosekli ir prieštaringa. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo ieškovės amžiaus pripažinti kaip senyvo (pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ieškovei buvo 59 metai). Ieškovė taip pat nepaaiškino, kaip nepripažinimas jos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, sutrukdė jai atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdžius savo iniciatyva.
23. Ieškovei nepateikus savo rašysenos, parašų pavyzdžių, pačiai ieškovei nedalyvaujant nei parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėta iš esmės, taip nesuteikus galimybės pateikti savo rašysenos ir parašo pavyzdžių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti byloje rašysenos ekspertizę. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės rašysenos (parašų) pavyzdžių taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą išreikalauti 2008 m. rugpjūčio 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. KR07-181/08 ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. paprastąjį vekselį, atsakovė pateikė originalią vartojimo kredito sutartį, paprastojo vekselio nepateikė nurodydama, kad jo neturi. Vekselio originalą pateikė antstolė A. L.. Ieškovei nepateikus į bylą originalių savo parašo pavyzdžių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė rašysenos ekspertizės. Pažymėtina, kad rašysenos ekspertizei turėtų būti pateikiami tik tiriamųjų rankraštinių įrašų ir parašų originalai (ne kopijos) (žr. informaciją, pateiktą Lietuvos teismo ekspertizės tinklalapyje http://www.ltec.lt/rasysenos-metodines, http://www.ltec.lt/rasysenai-reikalavimai). Taigi atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti ekspertizę dėl jos parašų, esančių vartojimo kredito sutartyje ir vekselyje, tikrumo.

Dėl bylos esmės neatskleidimo

24. Bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-2013). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos įvertinti byloje pateiktų įrodymų, nenustatė byloje reikšmingų aplinkybių ar nepasisakė dėl bylos esmės (CPK 265 straipsnis). Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas ėmėsi priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 straipsnis).
25. Minėta, kad šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus rodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovė šios pareigos neįgyvendino, nebuvo aktyvi, neskatino proceso eigos, ir nors ieškovė teigia, kad teismas turėjo įvertinti viešąjį šios bylos pobūdį, tačiau tai nepaneigia ieškovės pareigos rūpintis bylos eiga, teikti įrodymus, kuriais grindžiami jos argumentai. Byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes vertino, kad ant ginčijamų 2008 m. rugpjūčio 20 d. sandorių yra ieškovės parašai, o ieškovė neįrodė, kad jos parašai suklastoti. Be to, ieškovei nepateikus originalių savo parašų pavyzdžių, yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įrodymų rinkimo, vertinimo taisyklių pažeidimas nenustatytas, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės yra teisingas ir pagrįstas, ieškinio materialieji reikalavimai netenkinti pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.
27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
28. Apie patirtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl jos nepriteistinos (CPK 78, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                Konstantinas Gurinas

                                                                                 Danguolė Martinavičienė

                                                                                Alvydas Poškus