Civilinė byla Nr. e2-1601-545/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25258-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4;

2.6.1.5;2.6.8.8; 2.6.8.9;2.6.8.10;2.6.10.5.1;

2.6.39.1;2.6.39.2.5.5;3.1.7.3;3.1.7.6;3.1.7.11

(S)  

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovės UAB „Areisa“ atstovei  advokatei Redai Aleksynaitei,

atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui M. K.,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Areisa, UAB, ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, atstovaujamam Lietuvos filialo, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, 19918,61 Eur draudimo išmokos, 326,70 Eur nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

n u s t a t ė :

ieškovė Areisa, UAB,  į. k. 302916450, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:

-pripažinti atsakovo 2021-04-15 sprendimą negaliojančiu ir 2020-12-21 įvykį draudžiamuoju;

- priteisti 326,70 Eur nuostolių atlyginimo;

-priteisti 19 918,61 Eur draudimo išmoką;

-priteisti 2579,90 Eur  (1778,70 Eur advokatės išlaidų, 539 Eur žyminio mokesčio, 262,20 Eur vertimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų (b.l.1-4, dok-25234; b.l. 28 dok-1629; b.l. 43-52, doc-60547). 

Ieškinyje (b.l. 1-4, dok-25234) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2020-06-29 d. šalys sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuo 2020-07-01 iki 2020-06-30 buvo apdrausta ieškovės, veikiančios kaip krovinių vežėjos, atsakomybė.

Šią draudimo sutartį sudaro Draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Ypatingosios sąlygos, Priedas Nr. 1/1 (apdraustų automobilių sąrašas), Priedas Nr. 2 (Nurodymai vairuotojams), Priedai Nr. 3, 4, 5, kuriais pakeistos standartinės draudimo sutarties sąlygos. Draudimo sutarties pagrindas yra Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019 (toliau – Taisyklės).

Draudimo liudijimo Priedais Nr. 3, 4 ir 5 šalys susitarė, kad keičiamos standartinės draudimo sutarties sąlygos, ir draudimo apsauga bus taikoma draudėjo vykdomiems ne tik tarptautiniams, bet ir vietiniams pervežimams ES šalių teritorijose; taip pat, iš nedraudžiamųjų įvykių sąrašo pašalinti įvykiai, kai nuostoliai sąlygojami vežėjo tyčios, didelio neatsargumo ar neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų; be to, šalys susitarė, kad draudimo apsauga bus taikoma ir tais atvejais, kai kroviniai sugadinami atsitrenkus į viadukus, tiltus, tunelius ir aukštį ribojančius atitvarus. Šių Priedų sąlygos įsigaliojo nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios, t.y. nuo 2020-07-01.

Draudimo sutarties galiojimo metu, 2020-12-21 d. ieškovė krovinine transporto priemone (autovežiu) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu ieškovės darbuotojo H. F., gavėjui Prancūzijoje GEFCO Automotive Services pristatė krovinį – 6 automobilius, iš kurių 3 buvo sugadinti. Gavėjas CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė atitinkamą atžymą, nurodydamas, kad automobiliai su identifikaciniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pristatyti su apgadinimais, bei surašė apgadinimus detalizuojančius aktus, kuriuos pasirašė gavėjas ir ieškovės vairuotojas.

Tarp šalių nekilo ginčas dėl to, ar šie automobiliai buvo sugadinti vežimo metu. Ieškovė vežimui juos priėmė be pastabų, o pristatė su apgadinimais. Tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, nes atsakovas 2021-04-15 d. priėmė sprendimą laikyti šį įvykį nedraudžiamuoju, nurodydamas tokias tris priežastis:

1. ieškovės pranešime apie žalą nurodyta, kad vežimo metu nusileido platforma ir apgadino gabenamų automobilių stogus, bei nuo judesio buvo kliudytas kitos mašinos bamperis. Tačiau atsakovo pasitelkto eksperto UAB „Impulsana“ Eksperto išvadoje (duomenys neskelbtini) teigiama, kad automobilių pažeidimai būdingi atvejui, kai automobiliai vežimo metu kontaktuoja su apatine tilto dalimi, pastato pravažiavimo arkos apačia ar panašių objektu daugiau horizontalia briauna, o pagal Ypatingųjų sąlygų 5.4 p., atsakovas neįpareigotas tenkinti pretenzijų, kai autovežiais gabenami kroviniai sugadinami atsitrenkus į viadukus, tunelius, aukštį ribojančius atitvarus;

2. vadovaujantis draudimo taisyklių 15.4 p., draudėjas turi pareigą padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes, taip pat pateikti išsamius ir teisingus pranešimus apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudiminiu įvykiu, o neįvykdžius šios pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti;

3. Pagal draudimo taisyklių 15.4 p. h) papunktį, apie kiekvieną eismo įvykį, kuris gali sukelti žalą kroviniui, draudėjas privalo nedelsiant pranešti atsakingai policijos tarnybai, o nepranešimas vėlgi, gali sąlygoti draudiko teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti.

Netrukus po šio sprendimo gavimo, susirašinėjimo elektroniniu paštu eigoje šalys sutarė, kad taikyti Ypatingųjų sąlygų 5.4 p. (dėl atsitrenkimo į tiltą rizikos), taip pat didelio neatsargumo nebuvo pagrindo, nes šių sąlygų galiojimas Priedu Nr. 4 panaikintas nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios. 2021-04-21 elektroninio pašto laišku atsakovas su tuo sutiko ir patikslino, kad atsakovo apsisprendimą laikyti įvykį nedraudžiamuoju nulėmė tik tai, kad buvo pateikta tiesos neatitinkanti informacija ir dėl eismo įvykio nebuvo kreiptasi į policiją.

Nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos ir 2021-06-28 raštu „Dėl CMR draudimo išmokos“ ieškovės atstovė advokatė R. Aleksynaitė paprašė atsakovo peržiūrėti poziciją dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, panaikinti 2021-04-15 sprendimą ir atnaujinti draudžiamojo įvykio tyrimą, prašymą motyvuojat tuo, kad nei vienas iš draudimo taisyklėse nurodytų nedraudžiamųjų įvykių neatitinka šio įvykio aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių atsakovas pripažino įvykį draudžiamuoju, be to, UAB „Impulsana“ pateikta išvada surašyta neatlikus nei sugadinto krovinio, nei autovežio apžiūros, ekspertui nebuvo pateikti duomenys apie gabenamų automobilių išdėstymą, autovežio spalvą ir t.t., todėl išvada vertintina kritiškai.

Ieškovė rėmėsi tuo, kad draudėjo administracijos darbuotojai fiziškai nedalyvauja vežimo metu, todėl informaciją draudikui pateikė pagal vairuotojo paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir t.t., kaip nurodyta pridedamame rašte. Teikdamas informaciją apie krovinio sugadinimą nusileidus platformai, ieškovė galėjo žmogiškai klysti, tačiau tikrovės neatitinkančių duomenų neteikė nei tyčia, nei siekdamas neteisėtai gauti jam nepriklausančią draudimo išmoką, nes pagal šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, draudimo išmoka būtų mokama ir tuo atveju, jei gabenti automobiliai būtų apgadinti atsitrenkus į tilto ar viaduko apatinę dalį, be to, šalys buvo susitarusios, kad didelio neatsargumo atvejai nebus laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais.

Atsakydamas į šį prašymą, 2021-07-23 raštu atsakovas nurodė, kad sprendimas nebus keičiamas, atsakovas ir toliau remsis UAB „Impulsana“ ekspertizės ataskaita. Į ieškovės argumentus dėl atsakovo pozicijos nepagrįstumo 2021-07-23 raštu atsakovas taip ir neatsakė, tik trumpai ir formaliai pakartojo 2021-04-15 sprendime išdėstytus argumentus.

Ieškovė prašo teismo pripažinti atsakovo 2021-04-15 sprendimą negaliojančiu, o 2020-12-21 įvykį, kai autovežiu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui Prancūzijoje buvo pristatyti trys apgadinti automobiliai – draudžiamuoju ir priteisti 19 918,61 Eur draudimo išmoką, 326,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų 2021-06-28 prašymui dėl sprendimo peržiūrėjimo pareikšti. CK 6.249 str. 4 d. numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Mano, kad ieškovės išlaidos teisinei pagalbai, turėtos ikiteismine tvarka ginčijant atsakovo 2021-04-15 sprendimą, buvo būtinos ir protingos, atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą ir nagrinėtinų dokumentų apimtį, jomis buvo siekiama klausimą išspręsti ekonomiškai ir taikiai, nesikreipiant į teismą, kol neišnaudotos visos ikiteisminės ginčo sprendimo galimybės.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, paprastai turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju. Tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (LAT 2015-02-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, nors yra gavusi savo užsakovo Gefco France SAS sąskaitas nuostolių atlyginimui Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 8459,16 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 11459,45 Eur), nėra išreiškusi sutikimo dėl tokių Gefco France SAS reikalavimų tenkinimo. Skundžiamame 2021-04-15 sprendime atsakovas taip pat yra išsakęs abejones dėl Gefco reikalavimų pagrįstumo (nuostolių sumos apskaičiavimo ir pagrindimo), nurodydamas, kad krovinio nuvertėjimas turėjo būti apskaičiuojamas iš krovinio kainos atimant jo likutinę vertę po apgadinimų, o Gefco France SAS pateikti dokumentai nelaikyti tinkamais nuostolių įrodymais pagal CMR Konvencijos 25 str.

Klausimas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nėra tapatus klausimui dėl draudimo išmokos mažinimo, esant tam tikriems draudimo sutarties pažeidimams. Įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju atveju, draudikui neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 92 str. 3 p., 98 str. 2 d.), tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mažinimo, įvykis laikomas draudžiamuoju ir turi būti tiriamas, tačiau sprendžiant dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgiama į draudimo sutarties sąlygas, kurioms įvykus draudimo išmoka gali būti mažinama (Draudimo įstatymo 98 str. 7 d.)

2021-04-15 sprendime atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įvykį laiko nedraudžiamuoju, tokią poziciją pakartojo ir 2021-07-23 atsakyme ieškovei, todėl šio ginčo ir reikalavimo pagrindinis objektas yra įvykio pripažinimas draudžiamuoju, kad vėliau ieškovė ar nukentėjęs asmuo galėtų reikalauti draudimo išmokos mokėjimo. Nedraudžiamieji įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudžiamieji įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kilus abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (LAT 2002-12-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Nedraudiminių įvykių sąrašas leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos apimtį, todėl jis negali būti aiškinami plečiamai. Kiekvienas atvejis, pripažintinas nedraudžiamuoju įvykiu, turi būti aiškinamas ypač atsargiai, atsižvelgiant ir į įstatymų, ir į pačios sutarties nuostatas. Nedraudiminiais įvykiais negali būti pripažįstami tie atvejai, kurie pagal standartines draudimo sutarties sąlygas pripažintini tik draudimo sutarties sąlygų pažeidimais (LAT 2004-12-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-671/2004).

Pastaruoju atveju, t.y. draudikui mažinant arba atsisakant mokėti draudimo išmoką dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, atsižvelgiant į Draudimo įstatymo 98 str. 8 d., draudikas priimdamas sprendimą privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Kaip matyti, atsakovo 2021-04-15 sprendime apie tai iš viso nėra pasisakyta.

Ieškovės nuomone, jokio draudimo sutartyje numatyto nedraudžiamojo įvykio požymių ši situacija neatitinka (nedraudžiamieji įvykiai aprašyti Draudimo taisyklių 6 skyriuje, Ypatingosiose sąlygose ir Priede Nr. 4), todėl atsakovo 2021-04-15 sprendimas pripažintinas negaliojančiu, o įvykis – draudžiamuoju, ko pasekoje atsakovas turėtų atnaujinti draudžiamojo įvykio tyrimą ir spręsti dėl draudimo išmokos išmokėjimo, bei atlyginti Ieškovui visas su šio nepagrįsto sprendimo ginčijimu susijusias išlaidas.

Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

Draudimo įstatymo 98 str. 7 d. numato, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Teisę išmokos visiškai arba iš dalies nemokėti draudikas turi tiek nedraudžiamojo įvykio atveju, tiek įvykus draudžiamajam įvykiui, tačiau draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas ir pan. (LAT 2006-09-25 nutartis civ.byloj Nr. 3K-3-516/2006; 2010-05-18 nutartis civ.byloj Nr. 3K-3-225/2010, 2013-05-06 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-281/2013 ir kt.), todėl įrodinėjimo pareiga, jog įvykis buvo nedraudžiamasis, t.y. atitinka Draudimo taisyklių 6 skyriuje, Ypatingosiose sąlygose ir Priede Nr. 4 nustatytų nedraudžiamųjų įvykių požymius, šiuo atveju tenka atsakovui.

Atsakovas ERGO Insurance SE j.a.k. 10017013, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, j.a.k. 30292288, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.6-9, dok-181682).

Atsiliepime į ieškinį (b.l.6-9, dok-181682) bei atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė nepagrindžia savo reikalavimo teisės. Ieškovė yra krovinio vežėjas, bet ne savininkas ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų jog jis perėmė krovinio savininko reikalavimo teisę. Ieškovė gali teikti reikalavimą įvykį pripažinti draudžiamuoju, tačiau reikalavimas priteisti draudimo išmoką turi būti formuluojamas ne ieškovės, bet krovinio savininko (kuris byloje nėra įtrauktas trečiuoju asmeniu). Priešingu atveju ieškovė turi pateikti įrodymus, jog atlygino krovinio savininkui nuostolius už apgadintą krovinį. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 110 straipsnio nuostatomis, civilinės atsakomybės draudimo atveju, draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam. Šiuo atveju visi nuostoliai už krovinio sugadinimą ieškovės faktiškai nebuvo atlyginti žalą patyrusiam asmeniui, taigi žalos atlyginimo už ieškovę faktas neįrodytas. Civilinės atsakomybės draudimo atveju, draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam. Taigi, ieškovė nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad atlygino žalą krovinio savininkui ir įgijo reikalavimo teisę.

ERGO su ieškovu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir remiantis 1956 metų CMR konvencija ir vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taikylėmis Nr. 019 apdraudė ieškovės atsakomybę. Iki ieškiniui pasiekiant teismą, ERGO 2021-03-03 gavo GEFCO France SAS pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio VIN: (duomenys neskelbtini) apgadinimo su reikalavimu atlyginti 11 459,45 EUR nuostolio sumą. Žalos bylos administravimo metu buvo gautas pranešimas apie žalą, kuriame nurodoma „Vairuotojui nusileido platforma ir apgadino stogus“. Dėl šio įvykio buvo apgadinti dviejų automobilių VIN: (duomenys neskelbtini) ir VIN: (duomenys neskelbtini) stogai.

Žalos administravimo metu taip pat buvo gautas ieškovės vairuotojo paaiškinimas, kad automobilių stogai buvo apgadinti dėl nusileidusios platformos. Tokia automobilių apgadinimo versiją ERGO sukėlė įtarimų, todėl žalos kilimo priežasčiai nustatyti buvo užsakyta UAB „Impulsana“ ekspertizė, kurią atliko ekspertas – technikos mokslų daktaras V. M., turintis praktinę darbo patirtį nuo 1993 m., tiriant eismo įvykius.

Ekspertas dėl minėto įvykio pateikė išvadą: „Nustatyti automobilių „Peugeot Expert“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot Expert“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų esminiai individualūs požymiai (žiūr. analizę 2.1 p-2.2 p.) – intensyvūs slystančio pobūdžio pėdsakai ant abiejų Automobilių stogų ir šoninių panelių viršutinių dalių (orientuoti Automobilių atžvilgiu nuo jų priekių link galinių dalių, daugiau lygiagrečiai Automobilių išilginės simetrijos plokštumoms), techniniu požiūriu paneigia vairuotojo H. F. Paaiškinime nurodytą versiją dėl šių Automobilių susidarymo aplinkybių (kad pažeidimai susidarė nusileidus krovininei platformai)“.

Pagal Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) Ypatingųjų sąlygų 5.4. p. numatytą sąlygą „Draudikas nėra įpareigotas tenkinti pretenzijų, kai autovežiais transportuojami kroviniai sugadinami dėl atsitrenkimo į viadukus, tiltus, tunelius, aukštį ribojančius atitvarus.“ Vadovaujantis draudimo taisyklių 15.4. punkto c dalimi draudėjas turi pareigą padėti draudikui išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes, taip pat privalo pateikti išsamius ir teisingus pranešimus apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudiminiu įvykiu.

Draudėjas turi pateikti draudikui visus dokumentus, kurie, draudiko nuomone, yra reikšmingi tiriant ir vertinant draudiminį įvykį. Taip pat vadovaujantis h dalimi – apie kiekvieną vagystę, apiplėšimą ir kiekvieną eismo įvykį, kuris gali sukelti žalą kroviniui, tuoj pat pranešti atsakingai policijos tarnybai. Taigi vadovaujantis 16.1 p., jeigu draudėjas ar apdraustasis nevykdo pareigų numatytų šių taisyklių 15.3., 15.4. punktuose draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti.

ERGO nesutinka ir su prašoma priteisti suma. Pirmiausia, draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyta, kad pretenzijos dėl pervežamų transporto priemonių yra taikoma 1 500,00 Eur dydžio išskaita. Prašomas priteisti draudimo išmokos dydis nepagrįstas. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu gavo užsakovo Gefco France SAS sąskaitas nuostolių atlyginimui Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 8459,16 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 11459,45 Eur) ir nėra išreiškusi sutikimo dėl tokių Gefco France SAS reikalavimų tenkinimo. Paprastai krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 str. 1 d. ) atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t. y., tiek, kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys. Gauta suma yra krovinio nuvertėjimas.

Taip pat reikalaujamos nuvertėjimo ir susijusių išlaidų sumos nepagrįstos dokumentais. Vertinant nuvertėjimo sumą, pažymėtina, kad teismų praktikoje krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 str. 1 d.) atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t. y., tiek, kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys. Gauta suma yra krovinio nuvertėjimas. Automobilių nuvertėjimas turi būti apskaičiuojamas iš automobilių kainos toje vietoje ir tuo laiku, kai jie buvo priimti vežti, atimant apgadintų automobilių likutinę vertę, t. y. iš automobilių vidutinės rinkos kainos, tuo metu ir toje vietoje, kai jie buvo priimti vežti, turi būti išskaičiuota apgadintų automobilių vidutinė rinkos kaina. GEFCO France SAS pateikti dokumentai nelaikytini tinkamais įrodymais, siekiant įrodyti krovinio nuostolį pagal CMR konvencijos 25 str. 1 p. nustatytas taisykles.

Teisės aktai numato, kad draudikas turi prievolę mokėti tik tais atvejais, kuomet įvykis yra pripažįstamas draudžiamuoju. Draudimo teisiniai santykiai yra savarankiški sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš konkrečių draudimo sutarčių ir siejantys šių draudimo sutarčių šalis, nagrinėjamu atveju – šalis. Draudimo išmokai mokėti privalo būti nustatytos visos būtinosios sąlygos pagal Draudimo sutartį bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju, kai įvyksta konkrečioje draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis, t.y., materializuojasi draudimo sutartimi apdrausta draudimo rizika, kuri yra apibrėžiama kaip tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo 2 str. 10, 19 ir 26 d.).

Draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose bei draudimo sutartyse taip pat yra apibrėžiami nedraudžiamieji įvykiai bei aplinkybės, kurioms esant pareiga mokėti draudimo išmoką draudikui nekyla. Įstatymas, draudimo sutarčiai taikomos draudimo rūšies taisyklės bei draudimo polisas (liudijimas) ir kiti draudimo sutartį sudarantys dokumentai (pvz., draudimo poliso (liudijimo) specialiosios sąlygos, priedai) nustato išimtis, kai draudėjo turtiniai praradimai visiškai ar iš dalies nekompensuojami. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, nesant draudžiamojo įvykio, taip pat jam esant, tačiau įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais atvejais). Draudikui pareiga mokėti draudimo išmoką kyla kai visos draudžiamojo įvykio sąlygos, t.y. įvykis (žala) patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą pagal draudimo sutartį, ir nėra aplinkybių, kurios sąlygotų įvykio pripažinimą nedraudžiamuoju ar atleistų draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo.

Draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas – nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių arba savitų sąlygų nelemia draudiko pareigos išmokėti išmoką. Tais atvejais, kai nedraudžiamieji įvykiai yra aiškiai apibūdinti draudimo rūšies taisyklėse, draudėjas neturi teisinio pagrindo gauti draudimo išmoką. Tokia praktika šios kategorijos bylose yra formuojama teismų praktikoje (LAT 2012-03-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2012-10-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-416/2012, 2013-07-26 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-407/2013).

Ieškovė, prašydama priteisti nuostolio sumą, neatsižvelgė, kad draudimo sutartyje yra numatyta 1500,00 Eur dydžio išskaita, todėl ieškinio suma turi būti mažinama šia suma.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis, 2020-06-29 d. šalys sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2020-07-01 iki 2020-06-30 d. buvo apdrausta draudėjos Areisa, UAB,  (krovinių vežėjos) atsakomybė.

Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad draudimo objektas yra krovinių vėžėjo atsakomybė, numatyta su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones skirtas krovinių vežimams (įskaitant ne mažiau kaip pusei metų išsinuomotas ar lizingo būdu gautas transporto priemones; draudimo grupė bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; draudimo rūšis-vežėjų automobiliais atsakomybės draudimas. Draudimo variantas – „Ekstra“, draudimo apsaugos objektas – krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 CMR konvenciją.

Taip pat liudijime nurodytos ir draudimo sumos: 20 000 Eur krovinio gabenimo išlaidos; 20 000 Eur finansiniai nuostoliai; 300 000 Eur pretenzijos dėl žalos kroviniui vadovaujantis 1956 m. SMR konvencija; 600 000 Eur kabotažiniams pervežimams Vokietijoje; išskaitos – 1500 Eur pretenzijoms dėl pervežamų transporto priemonių; 10 proc. žalos dydžio, bet ne mažiau 1500 Eur dėl vagystės, plėšimo, ugnies.

Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų su ieškiniu įrodymų, šalių sutartinius draudimo santykius reguliuoja Ypatingosios sąlygos, Priedas Nr. 1/1 (apdraustų automobilių sąrašas), Priedas Nr. 2 (Nurodymai vairuotojams), Priedai Nr. 3, 4, 5, kuriais pakeistos standartinės draudimo sutarties sąlygos, Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019 (toliau – Taisyklės).

Nagrinėjamoje byloje aktualus teisinis reguliavimas yra Draudimo liudijimo Priedai Nr. 3, 4 ir 5  tuo aspektu, kad keičiamos standartinės draudimo sutarties sąlygos, ir draudimo apsauga bus taikoma draudėjo vykdomiems ne tik tarptautiniams, bet ir vietiniams pervežimams ES šalių teritorijose; taip pat, iš nedraudžiamųjų įvykių sąrašo pašalinti įvykiai, kai nuostoliai sąlygojami vežėjo tyčios, didelio neatsargumo ar neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų; draudimo apsauga bus taikoma ir tais atvejais, kai kroviniai sugadinami atsitrenkus į viadukus, tiltus, tunelius ir aukštį ribojančius atitvarus nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios, t.y. nuo 2020-07-01.

Taisyklių 5.1.2. p. numato, kas draudimo variantas „EKSTRA“ apibrėžia draudimo apimtis, įskaitant draudimo liudijime bei draudimo sutarties sąlygose nurodytus draudimo apimties papildymo susitarimus pagal pridedamas išlygas.

Byloje nustatyta, kad galiojant 2020-06-29 d. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-12-21 d. ieškovė krovinine transporto priemone (autovežiu) v.n.  (duomenys neskelbtini), vairuojama ieškovės darbuotojo H. F., gavėjui Prancūzijoje GEFCO Automotive Services pristatė krovinį – 6 automobilius, iš kurių 3 buvo sugadinti. Krovinio gavėjas CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė atitinkamą atžymą, nurodydamas, kad automobiliai su identifikaciniais Nr. (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pristatyti su apgadinimais, surašė apgadinimus detalizuojančius aktus, kuriuos pasirašė krovinio gavėjas ir ieškovės vairuotojas H. F.

Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į draudiką (atsakovą) su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl nurodytų trijų automobilių apgadinimo, tačiau atsakovas 2021-04-15 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo išmoką.

Tokiu būdu, tarp šalių kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo.  

Sprendžiant šį ginčą teismas atsižvelgia į teisinį reglamentavimą, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.), draudėjo prašymas turi būti rašytinis, kurio formą ir turinį tokiu atveju nustato draudikas (nagrinėjamu atveju atsakovas) (CK 6.990 str. 1 d.), o draudėjui (ieškovui) tenka pareigą atsakyti už prašyme pateiktų duomenų teisingumą, nes prašymas yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.990 str. 2 d.). Be to, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo rizikai ir šio įvykio nuostolių dydžiui, jeigu aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudėjui (CK 6.993 str.). Esminėmis aplinkybėmis laikomos tos, kurios nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (kaip nagrinėjamu atveju), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (CK 6.993 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, atsakovas atisakymą pripažinti 2020-12-21 d. įvykį nedraudžiamuoju motyvavo 2021-04-15 d. sprendime UAB „Impulsana“ eksperto išvada (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobilių pažeidimai būdingi atvejui, kai automobiliai vežimo metu kontaktuoja su apatine tilto dalimi, pastato pravažiavimo arkos apačia ar panašių objektu daugiau horizontalia briauna, o pagal Ypatingųjų sąlygų 5.4 p., atsakovas neįpareigotas tenkinti pretenzijų, kai autovežiais gabenami kroviniai sugadinami atsitrenkus į viadukus, tunelius, aukštį ribojančius atitvarus, t.y. paneigė ieškovės versiją, kad vežimo metu nusileido platforma ir apgadino gabenamų automobilių stogus, bei nuo judesio buvo kliudytas kitos mašinos bamperis. Be to, atsakovas vadovavosi Taisyklių Nr. 019 15.4 p. c) p.p., pagal kurį draudėjas turi padėti draudikui išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes, taip pat privalo pateikti išsamius ir teisingus pranešimus apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudiminiu įvykiu. Draudėjas turi pateikti draudikui visus dokumentus, kurie, draudiko nuomone, yra reikšmingi tiriant ir vertinant draudiminį įvykį; Taisyklių Nr. 19 15.4 p. h) p.p., pagal kurį apie kiekvieną vagystę, apiplėšimą ir kiekvieną eismo įvykį, kuris gali sukelti žalą kroviniui, tuoj pat pranešti atsakingai policijos tarnybai. Šių pareigų ieškovei neįvykdžius atsakovas (draudikas) turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti.

Svarstant šį ginčą, atsižvelgtina į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad Draudimo sutarties 5.4 p. numato, kad draudikas nėra įpareigotas tenkinti pretenzijų, kai autovežiais transportuojami kroviniai sugadinami dėl atsitrenkimo į viadukus, tiltus, tunelius, aukštį ribojančius atitvarus. Iš draudimo sutarties sąlygų akivaizdu, kad šis punktas draudimo sutarties šalims yra galiojantis ir turi būti taikomas bei nurodė, kad draudiko 2021-04-15 d. sprendimas keičiamas nebus (b.l. 17, dok-221053, b.l. 18 dok-225529).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas papildomai nurodė, kad draudimo sutartis buvo keičiama ne vieną kartą, o 2020-06-29 d. šalys susitarė, jog nebus taikomas papildomų sąlygų 5.4 p. dėl atsitrenkimo į tiltą (b.l.22 , dok-239309).

Teismas, atsižvelgiant į šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.) bei kilusį ginčą dėl sutarties turinio, nagrinėjamoje byloje taiko CK 6.193 str., kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Lietuvos CK 6.193 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nustatinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. (CK 6.193 str. 2 d.), taip pat į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgėsi po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-394/2013).

Nedraudiminiai įvykiai, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, t.y. buvo nurodytas Taisyklių 6.1.3 p.,  kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad sudarant draudimo sutartį šalys papildomai sutarė, kad taikyti Ypatingųjų sąlygų 5.4 p. (dėl atsitrenkimo į tiltą rizikos), taip pat didelio neatsargumo (Taisyklių Nr. 019 16.1.3 p.) nebuvo pagrindo, šių sąlygų galiojimas Priedo Nr. 4  1 punktu panaikintas nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios 2020-07-01 d., o būtent, Priede Nr. 4 nurodant, kad Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 6.1.3, 6.1.11 punktai, taip pat draudimo liudijimo Ypatingųjų sąlygų punktas 5.4 yra netaikomi.

AB „Lietuvos draudimas“ 2021-04-21 elektroniniu laišku nurodė, kad atsakovo apsisprendimą laikyti įvykį nedraudžiamuoju nulėmė tik tai, kad buvo pateikta tiesos neatitinkanti informacija ir dėl eismo įvykio nebuvo kreiptasi į policiją.

Taigi atvejai, kai autovežiais gabenami kroviniai sugadinami atsitrenkus į viadukus, tunelius, aukštį ribojančius atitvarus bei vežėjo didelis neatsargumas (Taisyklių 6.1.13 p.) yra Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamieji įvykiai pagal Priedo Nr. 4 pirmą punktą.

Kitos draudimo sąlygos šalių keistos nebuvo, tik pakeistas automobilių sąrašas ir draudimo įmokos dydis (b.l. 16 , dok-218003).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju UAB „Impulsana“ ekspertas – technikos mokslų daktaras V. M. visiškai palaikė UAB „Impulsana“ išvadą (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog trijų vežamų autovežiu automobilių sugadinimai būdingi, kai vežimo metu kontaktuoja su apatine tilto dalimi, pastato pravažiavimo arkos apačia ar panašių objektu daugiau horizontalia briauna, tuo paneigdamas ieškovo vairuotojo versiją, jog vežimo metu nusileido krovininė platforma ir apgadino gabenamų automobilių stogus, bei nuo judesio buvo kliudytas kitos mašinos bamperis. Jis nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyti intensyvūs slystančio pobūdžio pėdsakai ant automobilių stogų (orientuoti automobilių atžvilgiu nuo jų priekių link galinių dalių, daugiau lygiagrečiai automobilių išilginės simetrijos plokštumoms).

Pažymėtina, kad ieškovės darbuotojas vairuotojas H. F. nebedirba Areisa, UAB, nuo 2021 07 mėn., yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo buvimo vieta nežinoma, todėl nebuvo apklaustas dėl eismo įvykio aplinkybių (b.l. 16 , dok-218003).

Atsakovas buvo informuotas, jog vairuotojas įvykio metu savo nuotraukų nedarė, jas darė krovinio gavėjas.

Vertintina, kad tiek dėl didelio neatsargumo, tiek kai autovežiais gabenami kroviniai sugadinami atsitrenkus į viadukus, tunelius, aukštį ribojančius atitvarus, įvykiai laikytini draudžiamaisiais.

Tokiu būdu, ieškovės reikalavimas pripažinti 2020-12-21 įvykį draudžiamuoju tenkintinas visiškai, nes pagal Priedo Nr. 4 antrą punktą šalys papildomai susitarė,  kad Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 4 paragrafas „Apdrausti interesai“ papildomas sekančiai: 4.6. Draudikas atlygina išlaidas už su pervežamu kroviniu padarytą žalą tretiesiems asmenims, kai: 4.6.1 sugadinamas arba sunaikinamas turtas. Atsakovas nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju, nes įvykis atitinka draudžiamojo įvykio kriterijus.

Svarstant klausimą, ar draudikas privalo mokėti draudimo išmoką ar turi teisę ją sumažinti ar nemokėti visai, ar jo sprendimas nemokėti draudimo išmokos yra pagrįstas dėl to kad Areisa, UAB, AB „Lietuvos draudimas“ buvo pateikta tiesos neatitinkanti informacija (nurodyta vairuotojo H. F. Priežastis – nusileido autovežio platformą, o ne atsitrenkimas į tiltą, viaduką ar pan.) ir dėl eismo įvykio nebuvo kreiptasi į policiją, atsižvelgiama į teismų praktiką.

Kaip teisingai ieškinyje nurodė ieškovė, CK 6.987 str. Draudimo įstatymo 2 str. 33 d., 97 str., 98 str., 105 str. įpareigoja draudiką išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Teismų praktikoje laikoma, kad tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (LAT 2015-02-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

Įstatymo leidėjas nustato, kad draudimo interesas – nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 14 d.), o draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 33 str.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (LAT 2002-12-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties sąlygas pasiūlė atsakovas.

Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiai atskleistos, konkretizuotos; į trauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (LAT 2007-03-16 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-152/2007, 2008-01-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-45/2008). Draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, o tai suponuoja draudiko sąžiningumą sutartiniuose santykiuose (CK 6.158 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai draudėjas dėl tyčinės veikos ar didelio neatsargumo neįvykdo kokių nors savo įsipareigojimų draudikui, kurie turi būti vykdomi po draudžiamojo įvykio, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoka, jeigu šių įsipareigojimu nevykdymas neturėjo įtakos nei draudžiamojo įvykio atsiradimo nustatymui, nei draudiko mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymui (LAT 2013-06-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-305/2013, 2016-03-10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-143-313/2016). 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo laikytis DĮ 82 straipsnio 7 dalies (šiuo metu galiojančios redakcijos DĮ 98 straipsnio 8 dalies) reikalavimų, ribojančių galimybę piktnaudžiauti šia teise ir atsisakyti vykdyti prievolę dėl nereikšmingo pažeidimo. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti bei sumažinimo dydį turi lemti DĮ 82 straipsnio 7 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos DĮ 98 straipsnio 8 dalyje) įtvirtinti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu (LAT 2006-09-25 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-516/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-02 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-481-790/2020 ).

Toks teisinis reglamentavimas bei byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad ieškovės nurodytų atsakovo pareigų nevykdymas, o būtent apdrausto turto sugadinimo priežasties neteisingas nurodymas bei atsisakymas kreiptis į policiją, neturėjo jokios įtakos nei draudžiamojo įvykio atsiradimo nei draudiko mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymui, draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos dėl šių priežasčių nepagrįsta ir neproporcinga priemonė, sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu nereikšmingas, todėl ginčo sprendimas naikintinas.   

Teismas pažymi, kad Taisyklių Nr. 019 6 skirsnyje „Nedraudžiamieji įvykiai, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų“  nurodytų sąlygų (išskyrus 6.1.3 p. , eliminuotą Priedo Nr. 4 p. 1 p.) draudimo išmokai mažinti/nemokėti teismas nenustatė.

Atsakovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie 2021-01-06 vykdytą sugadintų automobilių apžiūrą, tačiau joje dalyvauti nepageidavo ir savo apžiūros neorganizavo, jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės skaičiavimus, teismui nepateikė (b.l.19-20, dok-232677; b.l. 23-24 dok-239360).

Kaip nustatyta byloje, nuostolių dydį patvirtinantys dokumentai (sugadinto krovinio remonto išlaidų skaičiavimai, nuotraukos, nuvertėjimą patvirtinančios pažymos, krovinio sąskaitos) yra pateikti atsakovui, atsakovui jų turinys yra žinomas ir tai patvirtina byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio – 2021 m. kovo mėn.

Pagal Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, nustatant nuostolių dydį, t.y. būtent atsakovui tenka pareiga išsamiai ištirti draudžiamąjį įvykį, ir teise mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją mokėti atsakovas gali tik ištyręs įvykį visa apimtimi.

2021-12-16 posėdžio metu atsakovo atstovas prašė pateikti informaciją apie tai, ar ieškovės autovežis buvo remontuojamas po šito įvykio, ir jei buvo, kokie remonto darbai buvo atlikti, t.y. remonto atlikimą patvirtinančias sąskaitas ar patvirtinimą, kad remontuojama nebuvo; taip pat, atsakovas prašė patikslinti, kada vairuotojas pastebėjo platformos nusileidimą ir kodėl neužfiksavo nuotraukomis nusileidusios platformos, jei pastebėta pas gavėją, kodėl neužfiksavo gavėjas.

Ieškovės teigimu, ieškovo įmonės naudojamų transporto priemonių priežiūrą ir einamąjį remontą įmonė, kiek leidžia galimybės, atlieka ūkio būdu. Tuo tikslu įmonėje yra įdarbintas atitinkamas specialistas – autošaltkalvis, kuris, be kita ko, vyksta į transporto priemonių faktinio buvimo vietą jas apžiūrėti ir, jei reikalinga, atlikti remonto darbus, pakeisti detales ir pan. Nagrinėjamu įmonės darbuotojas autošaltkalvis M. R. po šio įvykio apžiūrėjo krovinį gabenusias transporto priemones v.n. (duomenys neskelbtini) ir atliko reikalingus remonto darbus, kaip nurodyta pridedamame akte, panaudodamas anksčiau įmonės įsigytas atsargines detales. Šios detalės transporto priemonėse periodiškai keičiamos, todėl perkamos ir saugomos kaip atsargos, iki bus reikalinga jas panaudoti remonto metu.

Atsakovas buvo informuotas, jog vairuotojas įvykio metu savo nuotraukų nedarė, jas darė tik krovinio gavėjas. Visa informacija apie įvykį atsakovui buvo pateikta laiku, ir, turėdamas pareigą tirti įvykį, atsakovas turėjo ir galimybę nustatyti jam svarbias faktines aplinkybes operatyviai, tiek tiesiogiai kontaktuodamas su krovinio gavėju ar jį apžiūrėjusiu ekspertu. Kaip matyti iš pridedamo susirašinėjimo, atsakovui buvo žinoma apie krovinio apžiūrą, tačiau joje dalyvauti atsakovas nepageidavo, jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės skaičiavimą dėl žalos dydžio teismui nepateikė, t.y. atsikirtimo į ieškinį neįrodė (CPK 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo klausimas ar yra tinkamas ieškovas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į vežimo užsakovą GEFCO France dėl papildomų dokumentų pateikimo ir 2021-11-25 gavo rašytinį krovinio savininko PSA Automobiles SA patvirtinimą (vertime – „Apmokėjimo kvitas“, originale - Quittance de Reglament), kuriame nurodyta, kad GEFCO France atlygino nuostolius pagal sugadintų automobilių savininko PSA Automobiles SA pateiktas pretenzines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) viso 19918,61 Eur (8459,16 Eur+11459,45 Eur). Be to, ieškovė pateikė ir PSA Automobiles SA pretenzines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), teiktas Gefco France nuostolių atlyginimui, kurių apmokėjimas patvirtintas Quittance de Reglament.

2022-03-21 GEFCO France SAS patvirtino, kad sutinka įskaityti abipusius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir perleidžia ieškovei visas teises reikalauti draudimo išmokos iš atsakovo (b.l. 35-36, dok-50795). Tai patvirtina GEFCO France SAS subrogacinis laiškas susitarimas dėl įskaitymo ir įskaitytų sąskaitų kopijos (b.l.37-42, dok-54260).

Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas byloje yra tinkamas, o žalos suma sudaro 19918,61 Eur (CPK 178 str.).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.1 d.). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 str. 2 d.), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). 

Teismo sprendimu ginčo eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju. Teismų praktikoje išaiškinta, jog draudimo įmoka mokama tuomet, kai automobilio apgadinimo aplinkybės ir įvykio priežastis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžtį, t. y. draudiko prisiimtą riziką.

Taisyklių Nr. 019 7.1 p. numato, kad išskaita (franšizė)  – tai draudėjo nuostolių suma (išreikšta konkrečia pinigų suma), kurią draudėjas kiekvienu žalos atveju padengia pats. Pretenzijoms ir išlaidoms, kurios vienu draudiminiu atveju susidarė dėl kelių rizikos faktorių, taikoma viena bendra išskaita, priklausomai nuo krovinio pobūdžio (Taisyklių 7.2 p.).

CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 1.5 str. 1 d. įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi, ieškovas privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų.

Dėl išdėstytų sprendime motyvų ir aplinkybių draudikas privalo sumokėti draudimo išmoką ieškovui įvykus draudiminiam įvykiui.  

Kaip jau minėta, šalys Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė dėl 1500 Eur išskaitos/frančizės, todėl ją taikant draudimo išmokos dydis sudarys 18418,61 Eur (19918,61 Eur - 1500 Eur). Ši draudimo suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai, t.y. ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Taip pat byloje ieškovė prašo priteisti 326,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų 2021-06-28 surašant prašymą dėl atsakovo sprendimo peržiūrėjimo.

CK 6.249 str. 4 d. numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovės 326,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtos ikiteismine tvarka ginčijant atsakovo 2021-04-15 sprendimą, buvo būtinos ir protingos, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Dėl kitų atsakovo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo priėmimo byloje ir nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei argumentų Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civ,byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos duomenimis, ieškovė Areisa, UAB, patyrė: 2579,90 Eur (1778,70 Eur advokatės išlaidų, 539 Eur žyminio mokesčio, 262,20 Eur vertimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų (b.l.1-4, dok-25234; b.l. 28 dok-1629; b.l. 43-52, doc-60547).

Patenkinus ieškinį dalinai, iš atsakovo priteistina 505 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai, nes byla yra elektroninė, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. pagrindu ( 18418,61+326,70=18745, 31 Eur x 3% x 75%=422 Eur +83 Eur).

Ieškinio reikalavimai patenkinti 92,59 proc. (20245,31 Eur pareikšti, patenkinti – 18745,31 Eur (18418,61 + 326,70 Eur)), atmesta ieškinio reikalavimų 7,41 proc. (100-92,59 proc.).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, 1778,70 Eur suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, neviršija maksimalaus leistino dydžio. Byla yra elektroninė, dviejų tomų, joje yra daug procesinių dokumentų, buvo paskirti 5 posėdžiai, byla sudėtinga, ieškinio suma didelė- 20245,31 Eur, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei priteistina advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 1646,90 Eur (1778,70 Eur x 92,59 proc.), t.y. proporcingai patenkintų reikalavimų sumai.

Teismas pažymi, kad kitos bylinėjimosi išlaidos: 262,20 Eur vertimo išlaidų yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos ieškovės naudai CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d. pagrindu t.y. proporcingai patenkintų reikalavimų sumai – 242,77 Eur (262,20 Eur x 92,59 proc.).

2022-04-05 d. teismo posėdyje dalyvavo liudytojas V. M., kuris buvo apklaustas.  Liudytojas buvo kviečiamas apklausai atsakovo iniciatyva (b.l.31, dok-34724). Liudytojas V. M.  pateikė teismui 2022-04-05 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui už dalyvavimą šiame teismo posėdyje 121 Eur sumoje (b.l. 53-56, dok-60910).

Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 1 p. numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams. CPK 89 str. 1 d. numato, kad liudytojams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną.

Liudytojas V. M. nurodė, kad jis dirba UAB „Impulsana“, 2022-04-05 d. jis teismo posėdyje užtruko 40 min. ir jo išlaidos dalyvaujant teismo posėdyje pagal UAB „Impulsana“ 2022-01-03 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 100 Eur + 21 proc. PVM – 121 Eur.

CPK 90 str. 1 d. numato, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Šio straipsnio 4 d. numato, kad šaliai, kurios iniciatyva iškviestas liudytojas davė parodymus, neturinčius reikšmės bylai, turėtos išlaidos dėl jo iškvietimo iš kitos šalies nepriteisiamos.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas V. M. buvo kviečiamas atsakovo iniciatyva, tačiau atsakovas liudytojo turėtų išlaidų neapmokėjo, o V. M. parodymai nepakeitė teismo sprendime išdėstytų išvadų, ieškinys iš esmės patenkintas, liudytojo išlaidos (121 Eur) priteistinos iš atsakovo UAB „Impulsana“ naudai CPK 88 str. 1 d., 89 str. 1 d., 4 d., 90 str. 1 d., 93 str. pagrindu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,48 Eur.  

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo ERGO Insurance SE j.a.k. 10017013, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, j.a.k. 30292288, 2021-04-15 d. sprendimą dėl įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) ir  pripažinti Areisa, UAB, j. į. k. 302916450, transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-12-21 d. įvykį Prancūzijoje, draudžiamuoju.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE j.a.k. 10017013, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, j.a.k. 30292288,  326,70 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis Eur 70 ct) nuostolių atlyginimo, 18418,61 Eur (aštuoniolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniolika Eur 61 ct) draudimo išmoką, 505 Eur (penkis šimtus penkis Eur) žyminio mokesčio, 1646,90 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 90 ct ) advokatės išlaidų, 242,77 Eur (du šimtus keturiasdešimt du Eur 77 ct) vertimų išlaidų ieškovės Areisa, UAB, j. į. k. 302916450, naudai.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE j.a.k. 10017013, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, j.ak. 30292288, 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną Eur) liudytojo V. M. išlaidų UAB „Impulsana“ j.a.k. 226004520, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Rima Bražinskienė