Civilinė byla Nr. e2-581-856/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00175-2019-3

                            Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Šiauliai

Šiaulių

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB, ir Ieškovė) „Brosta“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2019-07-03 sprendimą Nr. VPI-220 palikti nenagrinėtą ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją; 2) išnagrinėti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją/ieškinį, jį tenkinti ir: panaikinti atsakovės 2019-06-18 sprendimą Nr. 195, kuriuo tiekėjo UAB „Projektas KARMA“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir sudaryta pasiūlymų eilė; panaikinti atsakovės 2019-06-10 sprendimą Nr. 184 dėl preliminarios pasiūlymų eigos; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1-5 l.).

2.       Ieškovė nurodo, jog Atsakovė paskelbė ir vykdė supaprastintą atvirą konkursą Nr. 422475 „Viduklės miestelio bendruomeninės infrastruktūros gerinimas“ dėl rangos darbų pirkimo (toliau – ir pirkimas). Ieškovė minėtam pirkimui pateikė pasiūlymą. 2019-06-18 Atsakovė pranešimu Nr. VP1-195 informavo Ieškovę, kad pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjos UAB „Projektas KARMA“ pasiūlymas. Ieškovė, nesutikdama su Atsakovės sprendimu pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėją UAB „Projektas KARMA“, nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų, dėl tokio sprendimo pateikė pretenziją. Atsakovė 2019-07-03 sprendimu Ieškovės pretenziją paliko nenagrinėtą. Atsakovė savo sprendimą palikti nenagrinėta Ieškovės pretenziją iš esmės grindžia 2 argumentais: 1) Pirkimo sąlygos CVP IS sistemoje buvo paskelbtos 2019-02-21, o Ieškovės reikalavimas vertinti, kad darbuotojų skaičius nustatomas pagal pilnus etatus, yra pirkimo sąlygose nustatyto vertinimo tvarkos keitimas. Pirkimo sąlygų nuostatų apskundimo terminas yra 5 darbo dienos, t. y. iki 2019-02-28, o Ieškovė pretenziją pateikė tik 2019-06-26, taip praleisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytą pretenzijų pateikimo terminą; 2) Ieškovė apie Atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sprendimą skirti Ieškovei ir kitiems tiekėjams balus buvo informuota 2019-06-10, todėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo apskundimo terminas yra 2019-06-17, tuo tarpu Ieškovė pretenziją pateikė tik 2019-06-26, taip praleisdama VPĮ nustatytą pretenzijų pateikimo terminą. Nurodo, jog pretenziją dėl Atsakovės 2019-06-18 sprendimo, kuriuo tiekėjo UAB „Projektas KARMA“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, pateikė 2019-06-26. Vertinant formaliai, Ieškovė nepraleido pretenzijos pateikimo termino. Taigi, Atsakovė pretenzijos priėmimo stadijoje net neturėjo vertinti pretenzijos pagrįstumo, privalėjo priimti ir spręsti Ieškovės pretenziją. Ieškovė neginčijo ir neginčija pirkimo sąlygų, o pretenziją Atsakovei pateikė dėl jos nuomone ydingo, VPĮ principams akivaizdžiai prieštaraujančio pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo, ko pasekoje tiekėjo UAB „Projektas KARMA“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu.

3.       Ieškovė nurodo, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį (90 p.). Ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant tiekėjo kainos ir kitų ekonominio naudingumo kriterijų balus (S=C+T, kur S – ekonominis naudingumas, C- pasiūlymo kaina, T – kiti ekonominio naudingumo kriterijai) (91 p.). Kriterijų balai apskaičiuojami sudedant atskirų kriterijų balus (T1 – darbų atlikimo terminas, T2 – siūlomas mokėti darbo užmokestis) (90 p.). T2 kriterijus (siūlomas mokėti darbo užmokestis) sudaro 8 procentus iš 100 lyginamąjį svorį sprendžiant dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. T2 kriterijų sudaro du subkriterijai – L1 – darbų darbo užmokesčio skirtumas, L2 – darbuotojų skaičius. L2 subkriterijus (darbuotojų skaičius) sudaro 70 procentų T2 kriterijaus reikšmės. L2 subkriterijus apskaičiuojamas vertinant, kiek darbuotojų vykdys sutartį. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni (96.1 p.). Taigi, T2 (siūlomas mokėti darbo užmokestis) subkriterijus L2 (darbuotojų, kurie vykdys sutartį) sudaro reikšmingą 5,6 procento iš 100 lyginamąjį svorį sprendžiant dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. Ieškovė turi pagrindo manyti, kad Atsakovė, vertindama laimėtojos UAB „Projektas KARMA“ pasiūlymą, nepagrįstai už pasiūlymo atitikimą T2 kriterijui paskyrė maksimalų balą, t. y. 8. 

4.       Atsakovė už didžiausią darbuotojų skaičių UAB „Projektas KARMA“ paskyrusi didžiausią L2 reikšmę (5,6 balo bendrame 100 balų vertinime), nevertino (neatsižvelgė), ar nurodyti darbuotojai vykdant sutartį dirbs pilnu etatu. Tokie Atsakovės veiksmai ir/ar neveikimas sukuria ydingą ir piktnaudžiaujamą pirkimo sąlygų spraga situaciją, kuomet tiekėjas, nurodydamas daugiau darbuotojų, tačiau ne pilnu etatu, nepagrįstai įgyja reikšmingą persvarą prieš kitą tiekėją, kuris nurodė mažiau darbuotojų, bet dirbančių pilnu etatu. Pasak Ieškovės, atsižvelgiant į pirkimo sąlygų turinį, ekonominio pasiūlymų vertinimo principus ir esmę, darbuotojų skaičiaus vertinimas turi būti atliekamas pilnais etatais (pirkimo sąlygų aiškinimas ir taikymas). Dirbtinis darbuotojų etatų skaidymas nesąžiningai siekiant įgyti formalų pranašumą prieš kitus tiekėjus, prieštarauja esminiams viešųjų pirkimų principams. Akivaizdu, kad pvz. dirbtinis 4 darbuotojų etatų po 0,25 išskaidymas visiškai atitinka 1 darbuotojo pilną etatą. Taigi, skiriant balus už L2 subkriterijaus reikšmę, faktinė situacija turi būti vertinama vienodai, t. y. 1 darbuotojo pilnas etatas negali būti prilyginamas 1 darbuotojo nepilnam etatui, kadangi situacija piktnaudžiaujantis tiekėjas turi galimybę į net keturis kartus didesnį subkriterijaus vertinimo balą bei proporcingai didesnį vertinimo kriterijaus T2 balą.

5.       Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija, atsiliepdama į ieškinį, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. 72-78 l.). Nurodo, jog Ieškovė pretenziją dėl Atsakovės 2019-06-18 sprendimo, kuriuo tiekėjo UAB „Projektas KARMA“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, pateikė 2019-06-26. Vertinant formaliai, Ieškovė nepraleido pretenzijos pateikimo termino, tačiau pretenzijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos ginčo aplinkybės, pretenzijos pagrindas ir dalykas, ir iš jos turinio matyti, jog nors Ieškovė ir reikalauja panaikinti sprendimą pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Projektas KARMA“, tačiau savo pretenziją argumentuoja pirkimo sąlygų tariama spraga (95 p.). Tačiau 2019 m. vasario 21 d. paskelbtose pirkimo sąlygose, 95 punkte, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį turi būti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiškai dirbs ne pilnu etatu). Akivaizdu, kad Ieškovės 2019-06-26 pateikta pretenzija yra ginčijamas pirkimo sąlygų 95 punkto reikalavimas, tačiau tokiam reikalavimui pareikšti Ieškovė yra praleidusi VPĮ 102 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą pretenzijos pateikimo terminą. Vadovaujantis CPK 4232 ir 293 str. 2 p., tai yra savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas bylą nutraukti. Akivaizdu, kad Ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo tvarkos ir praleido VPĮ įtvirtintą terminą ikiteismine tvarka ginčyti pirkimo sąlygas. Šis terminas Atsakovės nebuvo atnaujintas, Ieškovė ieškiniu šio termino atnaujinti taip pat neprašo ir nenurodo jokių priežasčių, galinčių pagrįsti termino atnaujinimą, todėl teismas negali įvertinti jų pagrįstumo ir, atitinkamai, spręsti dėl termino atnaujinimo. Visa tai sudaro savarankišką ir savaime pakankamą pagrindą bylos nenagrinėti iš esmės ir ją nutraukti vadovaujantis CPK 293 str. 2 p. ir CPK 4232 str. 3 d.

6.       Jei teismas nuspręstų Ieškovės ieškinį nagrinėti iš esmės, Atsakovė nurodo, jog 2019 m. vasario 21 d. paskelbtose pirkimo sąlygose (95 p.) aiškiai ir nedviprasmiškai buvo numatyta, kad skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį turi būti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiškai dirbs ne pilnu etatu). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirkimas yra susijęs su projektu ir (arba) programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Projektą administruoja VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, su kuria taip pat derinamos ir pirkimo sąlygų nuostatos (reikalavimai). Pirkimo sąlygų 95 p. nuostatos (Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus - Siūlomas (numatomas) mokėti darbo užmokestis, T2) yra nustatytas vadovaujantis Centrinės projektų valdymo agentūros parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, kuriose taip pat nurodyta dėl analogiško kriterijaus vertinimo.

7.       Vadovaujantis VPĮ 95 straipsnio nuostata, Viešųjų pirkimų tarnyba parengė ir paskelbė Statybos darbų pirkimo gaires, kuriose pateikti pavyzdiniai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų vertinimas. Šiuose kriterijuose taip pat nurodyta (Sąžiningos prekybos kriterijus: Sutartį vykdysiančių asmenų darbo užmokestis): „Kriterijus skirtas išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal socialines ir sąžiningos prekybos sąlygas, vertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi būti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiškai dirbs ne pilnu etatu)“. Taigi, Perkančioji organizacija, vykdydama šio pirkimo procedūras, laikėsi patvirtintų ir paskelbtų pirkimo sąlygų, pagal pirkimo sąlygų nuostatas įvertino tiekėjų pateiktus pasiūlymus (įskaitant, bet neapsiribojant ekonominio naudingumo kriterijais), nustatė pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoją.

8.       Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės atsiliepimą, dubliku prašo ieškinį tenkinti (e. b. 82-86 l.). Papildomai nurodo, jog darbuotojų darbo užmokesčio kriterijaus vertinime suteikiamas didesnis balas už mokamą didesnį darbo užmokestį ir didesnį sutartį vykdysiančių darbuotojų skaičių. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi būti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiškai dirbs ne pilnu etatu). Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, pirmu etapu vertinama, kiek tiekėjas procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis, įsipareigoja mokėti visiems darbuotojams, kurie vykdys sutartį. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, kaip ir numatyta pirkimo sąlygose, turi būti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiškai dirbs ne pilnu etatu), kadangi šiame etape vertinamas vieno vertinamo darbuotojo darbo užmokesčio ir nustatyto minimalaus darbo užmokesčio skirtumas procentais. Taigi, nagrinėjamu atveju, abi pirkimo sąlygų 96.2 p. 3 formulėje naudojamos reikšmės turi būti vienodos, t. y. tiek darbuotojui siūlomas atlyginimas, tiek minimalus darbo užmokestis turi būti nustatomas už etatą, dėl ko ginčo byloje nėra. Atkreipia dėmesį, kad pirkimo sąlygose nėra įtvirtintos nuostatos, kad vertinant darbuotojų skaičių (kas turi esminės reikšmės tiek T2 kriterijaus reikšmei, tiek galutiniam rezultatui), nepilnas darbuotojo etatas yra vienareikšmiškai prilyginamas pilnam darbuotojų etatui. Toks sulyginimas akivaizdžiai pažeidžia lygiateisiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. T2 kriterijaus algoritmas išsamiai nurodytas pirkimo sąlygų 96.2 p., kurio 4 formulė parodo, kiek svarbus ir reikšmingas yra darbuotojų skaičius galutiniame T2 reikšmės apskaičiavime, t. y. 1 subkriterijaus vertinama reikšmė (Bi) apskaičiuojama susumavus palyginto kiekvieno siūlomo darbuotojo darbo užmokesčio su nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu skirtumo (procento) reikšmes. Taigi, akivaizdu, kad darbuotojų skaičius turi būti vertinamas/prilyginamas etatui. Priešingu atveju, dirbtinai susmulkinus etatus, tiekėjas, nurodęs didesnį darbuotojų, kurie dirbs ne pilnu etatu, skaičių, įgyja reikšmingą ir lemiamą pranašumą prieš kitus tiekėjus.

9.       2019-06-10 Atsakovė pranešimu informavo apie preliminarią pasiūlymų eilę, kad tiekėjas UAB „Projektas KARMA“ surinko 96,08 balo, o Ieškovė – 95,05227 balo. Iš preliminarios pasiūlymų eilės matyti, kad už T2 kriterijų tiekėjas UAB „Projektas KARMA“ gavo maksimalų balų skaičių, t. y. 8, o Ieškovė - tik 3,05227. Kaip jau minėta, T2 kriterijaus reikšmei esminę reikšmę turi darbuotojų, kurie vykdys sutartį, skaičius. Darbuotojų skaičiaus vertinimas yra tiekėjo resurso apimties, vykdant sutartį, vertinimas. Tiekėjas negali gauti daugiau balų vien už tai, kad dirbtinai išskaidęs etatus (resursą) nurodė didesnį darbuotojų skaičių, kai tuo tarpu jo skiriamas resursas iš esmės yra toks pats ar labai artimas kito tiekėjo, kuris nurodė mažiau darbuotojų, bet dirbsiančių pilnais etatai, resursui. Atsakovė neatsižvelgė, nevertino šios aplinkybės, tuo tarpu ji, atsižvelgiant į pirkimo rezultatus, neabejotinai turi esminės ir lemiamos reikšmės nustatant pirkimo laimėtoją.

10.       Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės dubliką, tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, skirti Ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą už šiurkščiai ir akivaizdžiai viešąjį interesą pažeidžiantį piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos priteisiant Atsakovei, o jeigu teismas nuspręstų prašymo dėl baudos paskyrimo netenkinti, skirti Ieškovei įspėjimą už šiurkščiai ir akivaizdžiai viešąjį interesą pažeidžiantį piktnaudžiavimą procesu (e. b. 112-118 l.). Papildomai nurodė, jog Ieškovė akivaizdžiai skundžia pirkimo sąlygas, kurios buvo paskelbtos 2019-02-21, pažymi, kad viešųjų pirkimų procedūrų metu tiekėjai savo galimai pažeistas subjektines teises turi galimybę ginti nuo pirkimo sąlygų paskelbimo. Net ir tuo atveju, jei laikyti, kad Ieškovės subjektinė teisė buvo pažeista taikant pirkimo sąlygų 95. p. ir/ar 96.1. p. nuostatas, VPĮ 102 str. 1 d. įtvirtinti pretenzijos pateikimo terminai taip pat būtų praleisti. Kaip ir nurodo pati Ieškovė, perkančioji organizacija apie skirtus balus už ekonominio naudingumo kriterijų T2 pranešė CVPIS priemonėmis 2019 m. birželio 10 d.

11.       Pažymi, kad Ieškovė ne tik netinkamai vertina pirkimo sąlygų nuostatas, bet ir netinkamai vertina/supranta socialinio kriterijaus reikšmę/paskirtį. Ginčijamo kriterijaus reikšmė yra ne tik didesnis darbo užmokestis sutartį vykdysiantiems darbuotojams, bet ir dirbančių asmenų (ne etatų) skaičius. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikantis netinkamos Ieškovės pozicijos dėl vertinimo tik darbuotojų, dirbančių pilnu etatu, būtų diskriminuojami tiekėjai, kurie, pavyzdžiui, įdarbina asmenis, neturinčius galimybės dėl sveikatos problemų dirbti 8 val. per dieną. Tokia pati situacija susidarytų su darbuotojais, kurie dirba dviejose įmonėse (pvz., dukterinėje) po 0,5 etato. Klaidinga Ieškovės pozicija nebūtų suderinama ir su situacijomis, kai vienas darbuotojas dirba daugiau nei vienu etatu. Nesuprantama ir Ieškovės pozicija dėl dirbtinio etatų smulkinimo. Sutarties vykdymo metu rangovas bus kontroliuojamas, kad pasiūlyme nurodyti darbuotojai realiai dirbtų objekte ir jiems būtų mokamas ne mažesnis darbo užmokestis nei nurodytas tiekėjo pasiūlyme (pirkimo sąlygų 6 priedo (Pirkimo sutarties projektas) 7.11. p.). 

12.       Atsakovė pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimas, kuriuo Ieškovės ieškinys yra atmestas, paliktas nepakeistas. Tiek triplike, tiek ir atsiliepime Atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovės veiksmai teikiant nepagrįstas pretenzijas, nepagrįstus ieškinius, kuriais siekiama pažeisti viešąjį interesą racionaliai naudoti lėšas, yra ne tik nesąžiningas, bet ir akivaizdžiai neteisėtas elgesys bei piktnaudžiavimas civiliniu procesu. Todėl Atsakovė prašo Ieškovei skirti nuobaudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kaip numatyta CPK 95 str. 2 d. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Ieškovei už aukščiau aprašytą jos elgesį yra pagrindas skirti tiek CPK 103 str. 1 d. 1 p. (įspėjimas), tiek ir CPK 103 str. 1 d. 3 d. (bauda) įtvirtintas teismo nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra jau nebe pirmas atvejis, kai Ieškovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, Ieškovės procesinis elgesys viešojo intereso užtikrinimo kontekste rodo, kad Ieškovė tikslingai ir valingai siekia pažeisti ne tik nagrinėjamu pirkimu siekiamus tikslus, bet ir VPĮ 17 str. įtvirtintus bendruosius viešųjų pirkimų principus, Atsakovė prašo Ieškovei skirti maksimalią už tokį elgesį CPK įtvirtintą nuobaudą - 5 000 Eur baudą.

13.       Trečiajam asmeniui UAB „Projektas KARMA“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nei atsiliepimo į ieškinį, nei tripliko trečiasis asmuo neteikė.

14.       Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą (e. b. 124-127 l.), kurioje nurodė, jog pretenzijoje yra ginčijamas perkančiosios organizacijos 2019-06-18 sprendimas pripažinti trečiąjį asmenį pirkimo laimėtoju, tačiau įvertinus bylos šalių argumentus manytina, kad pretenzijoje pareikštas reikalavimas vertinti pirkimo sąlygose nustatytą darbuotojų skaičiaus kriterijų, skaičiuojant pilnus etatus, sietinas su pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo vertinimu. Dėl perkančiosios organizacijos 2019-06-18 sprendimo teisėtumo atsižvelgiant į darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo aspektus išvadą teikianti institucija nurodė, jog pirkimo sąlygų 95 punkte nustatyta speciali taisyklė tik ne pilnu etatu dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimui, tačiau speciali taisyklė darbuotojų skaičiaus apskaičiavimui nėra numatyta. Pirkimo sąlygose nepateikus kito darbuotojo apibrėžimo nei Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje, darbuotojas, Tarnybos nuomone, turėtų būti suprantamas kaip fizinis asmuo, o darbuotojų skaičius apskaičiuotinas sudedant laimėjusį pasiūlymą pirkime pateikusio tiekėjo įdarbintus fizinius asmenims, vykdysiančius šio pirkimo viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, neatsižvelgiant į tai, ar susitarta dėl minėtų fizinių asmenų darbo visu etatu.

15.       Dėl Atsakovės atsisakymo nagrinėti pretenziją tuo pagrindu, jog tiekėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo (2019-06-10 buvo priimtas sprendimas dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo) sužinojo apie sudarytą preliminarią pasiūlymų eilę, Tarnyba nurodė, kad apie pastarąjį sprendimą Ieškovė ir sužinojo 2019-06-10, tokiu atveju termino pateikti pretenziją pabaiga būtų 2019-06-17, tačiau pažymėjo, jog VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje tiekėjui yra garantuojama teisė pateikti pretenziją dėl kiekvieno perkančiosios organizacijos sprendimo. Remiantis VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai neprivaloma nagrinėti tiekėjo pretenzijų tais atvejais, kai jos yra pateiktos praleidus VPĮ nustatytus terminus ir kai jos teikiamos pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo. Nagrinėjamu atveju Ieškovė iki pretenzijos pateikimo nėra pateikusi kitos pretenzijos dėl laimėtojo pirkimo nustatymo neteisėtumo, o pretenzija pateikta nepraleidus VPĮ nustatyto termino, skaičiuojant nuo pranešimo apie 2019-06-18 sprendimą dienos, taigi, nepaisant to, kad Ieškovė neginčijo 2019-06-10 sprendimo, kurio turinys yra panašus kaip ir 2019-06-18 sprendimo, Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija neturėjo teisės atsisakyti nagrinėti pretenziją remiantis tuo, kad informacija apie sudarytą pasiūlymų eilę teikėjas sužinojo anksčiau nei buvo priimtas perkančiosios organizacijos 2019-06-18 sprendimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.       Raseinių rajono savivaldybės administraciją vykdo supaprastintą atvirą konkursą projekto „Viduklės miestelio bendruomeninės infrastruktūros gerinimas“ rangos darbų pirkimas, (pirkimo Nr. 422475) (e. b. 9-54 l.).

17.       Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2019-06-18 pranešimu Nr. VP2-195 informavo ieškovę, jog pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB „Projektas KARMA“ (e. b. 61 l.).

18.       Ieškovė UAB „Brosta“ 2019-06-26 pateikė atsakovei pretenziją, prašydama panaikinti sprendimą pirkime Nr. 422475 laimėtoju pripažinti UAB „Projektas KARMA“, iš naujo atlikti tiekėjų pasiūlymų vertinimą (L2 subkriterijaus vertinimą) vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principais (laikant, kad darbuotojų skaičius nustatomas pagal pilnų etatų skaičių) (e. b. 59-60 l.). Nurodė, jog perkančioji organizacija, vertindama laimėtojo pasiūlymą, nepagrįstai už pasiūlymo atitikimą T2 kriterijui paskyrė maksimalų balą, t. y. 8. L2 subkriterijus (darbuotojų skaičius) turi reikšmingą svorį T2 kriterijui, laimėtoju pripažintas tiekėjas pasiūlyme nurodė didžiausią darbuotojų, kurie vykdys sutartį, skaičių, iš anksto aiškiai žinant, kad tokie darbuotojai vykdant sutartį nedirbs pilnu etatu, perkančioji organizacija nevertino, ar nurodyti darbuotojai, vykdant sutartį, dirbs pilnu etatu ir tokie perkančiosios organizacijos veiksmai sukuria ydingą ir piktnaudžiaujamą pirkimo sąlygų spraga situaciją, kuomet tiekėjas, nurodydamas daugiau darbuotojų, tačiau ne pilnu etatu, nepagrįstai įgyja reikšmingą persvarą prieš tiekėją, kuris nurodė mažiau darbuotojų, bet dirbančių pilnu etatu.   

19.       Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2019-07-03 raštu Nr. VP1-220 ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją paliko nenagrinėta (e. b. 57-58 l.). Nurodė, jog ginčo konkurso sąlygos buvo paskelbtos CVP IS sistemoje 2019 m. vasario 21 d., tokiu būdu, vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konkurso sąlygų nuostatų apskundimo terminas yra 5 darbo dienos, t.y. 2019 m. vasario 28 d., o tiekėjo reikalavimas vertinti, kad darbuotojų skaičius nustatomas pagal pilnus etatų skaičius, yra konkurso sąlygose nustatytos vertinimo tvarkos keitimas. Tiekėjas pretenziją pateikė tik 2019 m. birželio 26 d., taip praleisdamas VPĮ nustatytą pretenzijų pateikimo terminą.

20.       Ginčo byloje nėra, jog konkurso sąlygos buvo paskelbtos CVP IS sistemoje 2019 m. vasario 21 d.

III.                      Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys netenkinamas.

21.       Pagal ginčo pirkimo sąlygas, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį (90 p.). Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant dalyvio pasiūlymo kainos (C) ir kitų ekonominio naudingumo kriterijų (T) balus (S=C+T) (91 p.). Kriterijų (T) balai apskaičiuojami sudedant atskirų kriterijų (Ti = T1-T2) balus (T1 – darbų atlikimo terminas mėnesiais, T2 – siūlomas (numatomas) mokėti darbo užmokestis) (90, 93 p.). T2 kriterijus sudaro 8 procentų iš 100 lyginamąjį svorį įvertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą. T2 kriterijų sudaro du subkriterijai: L1 – darbų darbo užmokesčio skirtumas ir L2 – darbuotojų skaičius. L2 subkriterijus (darbuotojų skaičius) sudaro 70 procentų T2 kriterijaus lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime. L2 subkriterijus apskaičiuojamas įvertinant, kiek darbuotojų vykdys sutartį. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni (96.1 p.).

22.       Pirkimo sąlygų, kurios buvo paskelbtos 2019 m. vasario 21 d. ir ginčo dėl to nėra, 95 punkte nurodoma, kaip įvertinamas antrojo kriterijaus T2 (siūlomas (numatomas) mokėti darbo užmokestis) parametras: vertinama, kiek tiekėjas procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikoje ar ūkio subjekto, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, kilmės šalyje, įsipareigoja mokėti visiems darbuotojams, kurie vykdys sutartį, išskyrus vadovaujančius asmenis (vadovaujantiems asmenims priskiriami: organizacijos vadovas, vidutinės grandies vadovas, statybų vadovas, specialiųjų darbų vadovas ir kiti vadovai), atsižvelgiant į tokių darbuotojų skaičių. Darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis vertinamas pagal du subkriterijus: (1) darbuotojų darbo užmokesčio skirtumas ir (2) darbuotų skaičius. Iš pradžių įvertinamas kiekvieno sutartį vykdysiančio darbuotojo darbo užmokesčio skirtumas pagal 3 formulę, lyginant darbo užmokestį su Lietuvos Respublikoje ar ūkio subjekto, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, kilmės šalyje nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu, o pagal 4 formulę gauti rezultatai susumuojami. Apskaičiavus vertinamo pasiūlymo reikšmes, suteikiami balai už mokamą didesnį darbo užmokestį, kartu įvertinant darbuotojų skaičių pagal 1 ir 2 formules. Darbuotojų darbo užmokesčio kriterijaus vertinime suteikiamas didesnis balas už mokamą didesnį darbo užmokestį ir didesnį sutartį vykdysiančių darbuotojų skaičių. Kriterijui įvertinti tiekėjas turi pateikti įmonės parengtą ir vadovo (arbo jo įgalioto asmens) patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyti sutarčiai priskirti darbuotojai ir šiems darbuotojams numatomas mokėti darbo užmokestis, jų pareigybės pavadinimas. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi būti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiškai dirbs ne pilnu etatu).

23.       Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, jog ieškovė, nagrinėjamu atveju keldama ginčą dėl L2 subkriterijaus reikšmės T2 kriterijui, ginčija pirkimo sąlygas.

24.       Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies nuostatas, Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. 

25.       Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą minėtą šiame sprendime, ginčo dėl to, jog pirkimo sąlygos CVP IS sistemoje buvo paskeltos 2019 m. vasario 21 d., byloje nėra, todėl ieškovė, nesutikdama su pirkimo sąlygomis, pretenziją reikšti galėjo per 5 darbo dienas nuo jų paskelbimo, t. y. iki 2019 m. vasario 28 d. imtinai. Tiekėja per VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą perkančiajai organizacijai nepateikė pretenzijos dėl pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų neteisėtumo, t. y. ikiteismine tvarka pirkimo sąlygų neginčijo, todėl, atsižvelgus į tai, jog ieškovė sutiko dalyvauti konkurse nurodytomis sąlygomis, jų paaiškinti perkančiosios organizacijos neprašė ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka neginčijo, teismas pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo nenagrinėja ir dėl ieškinio argumentų šiuo klausimu plačiau nepasisako.

26.       Būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą palikti pretenziją nenagrinėta

27.       Ieškovė nurodė, jog ji 2019-06-26 pateikė atsakovei pretenziją dėl pasiūlymų eilės sudarymo, tačiau atsakovė pretenziją paliko nenagrinėta. Ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2019-07-03 sprendimą ieškovės pretenziją palikti nenagrinėta.

28.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo, o šiuo atveju – palikimo nenagrinėta - nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Perkančiosios organizacijos sprendimas nenagrinėti tiekėjo pretenzijos, nesukelia teisinių padarinių, nes šiuos sukelia skundžiamas sprendimas, o pretenzijos netenkinimas (palikimas nenagrinėta) de jure (teisiškai) reiškia, kad perkančioji organizacija nekeičia savo pirminio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, tiekėjas negali teismui teikti prašymo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo palikti nenagrinėta tiekėjo pretenziją panaikinimo, dėl to šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 84 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

29.       Atsakovė prašo skirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesu 5000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovei, o jei teismas šio prašymo netenkintų, skirti ieškovei įspėjimą už piktnaudžiavimą procesu.

30.       CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas; 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

31.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

32.       Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą ar įspėjimą netenkinamas.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

33.       Ieškovė UAB „Brosta“, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 1538 Eur dydžio žyminį mokestį (38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą) (e. b. 63 l.). Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė. Ieškovės ieškinį atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

34.       Atmetus UAB „Brosta“ ieškinį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje dalyje turi atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija.

35.       Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą priteisti iš UAB „Brosta“ 1 948,10 Eur patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (e. b. 121-123 l.).

36.       CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

37.       Byloje atsakovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovės UAB “Brosta” ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina rašytiniais įrodymais pagrįsta 1 948,10 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2019-07-03 sprendimą Nr. VPI-220 palikti nenagrinėtą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ pretenziją nutraukti.

Kitos uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinio dalies netenkinti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“, juridinio asmens kodas 303248413, atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288740810, priteisti 1948,10 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                                   Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė