Civilinė byla Nr. e2S-1160-259/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01649-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.4.4;

 (S)

3.3.2.3.; 3.3.2.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5598-375/2020 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui G. M. dėl valstybinės žemės mokesčio priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė ieškinį atsakovui G. M., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 232,00 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018-2019 m; 85,70 Eur delspinigių, susidariusių kiekvienai atitinkamo mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 % delspinigius iki 180 dienų iki šio ieškinio pateikimo; 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

2.       Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai 2020 m. kovo 2 d. įteikti A. T..

3.       2020 m. kovo 5 d. teisme buvo gautas atsiliepimas (reg. Nr. DOK-30756), kurį pasirašė A. T..

4.       2020 m. kovo 12 d. nutartimi nustatytas terminas pašalinti atsiliepimo trūkumus – pateikti duomenis, jog atsiliepimą pasirašiusi A. T. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir atstovauja savo artimam giminaičiui – atsakovui G. M. (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). T. y. A. T. įpareigota pateikti duomenis, jog ji turi teisę atstovauti atsakovą.

5.       2020 m. kovo 26 d. teisme buvo gautas A. T. pasirašytas atskirasis skundas dėl 2020 m. kovo 12 d. nutarties (reg. Nr. DOK-39286), kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį, bylą nutraukti.

6.       2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarta atsiliepimą laikyti nepaduotu, o atskirojo skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atskirąjį skundą atisakyta priimti, nes jis pateiktas tinkamai neįgalioto asmens (CPK 111 straipsnio 6 dalis). Teismas nurodė, kad A. K. T. 2020 m. kovo 26 d. pateikė atskirąjį skundą, bet nepateikė duomenų, patvirtinančių jos aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. kovo 12 d. nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus, buvo įteikta 2020 m. kovo 24 d., todėl trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2020 m. kovo 31 d. 24.00 val. įskaitytinai (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Trūkumai iki šio termino nepašalinti, prašymas pratęsti trūkumų šalinimo terminą nepateiktas, todėl teismas sprendė, jog procesinis dokumentas (atsiliepimas į ieškinį) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

7.       2020 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. T. pasirašytas atskirasis skundas (reg. Nr. DOK-54866), kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. bei 2020 m. kovo 12 d. nutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti A. K. T. atskirąjį skundą, užregistruotą 2020 m. gegužės 11 d., reg. Nr. DOK-54866. Atsakovui G. M. įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

9.       Teismas nustatė, kad gavus pareiškėjos pasirašyta atsiliepimą į ieškinį, 2020 m. kovo 12 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pašalinti atsiliepimo trūkumus - pateikti duomenis, jog ji turi teisę atstovauti atsakovą. Išaiškinta, kas vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu gali atstovauti šaliai. Trūkumai ištaisyti nebuvo. Gautas atskirasis skundas. 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarta atsiliepimą laikyti nepaduotu, o atskirojo skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

10.       Nurodė, kad teismas nevertino A. K. T. pasirašytų atsiliepimo bei atskirųjų skundų atitikimo procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams, tačiau pažymėjo, kad jie tų reikalavimų akivaizdžiai neatitinka. Atskirasis skundas dėl 2020 m. kovo 12 d. nutarties 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakytas priimti, todėl skundžiama galėjo būti tik 2020 m. balandžio 2 d. nutartis.

11.       Teismas konstatavo, jog per visą šį laikotarpį pirmiausiai buvo stengiamasi išsiaiškinti ar tikrai atsakovas, kuris turimais duomenimis yra išvykęs į užsienį, žino apie prasidėjusį teisminį procesą, ar yra tinkamai atstovaujamas, ar A. K. T. tokią teisę ir pareigą turi. Tačiau A. K. T. nepateikia nei giminystės ryšį įrodančio atsakovo gimimo liudijimo, nei duomenų apie atstovavimui būtiną turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą kaltindama teisėją „priverstiniu reketavimu ir tarpininkavimu nusikalstamo kruopščiai organizuoto susivienijimo nusikalstamuose veiksmuose“ (citata iš 2020 m. gegužės 11 d. gauto atskirojo skundo), nors nei vienoje nutartyje nebuvo pasisakoma dėl ieškovo pateikto ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Teismas padarė išvadą, jog 2020 m. gegužės 11 d. teisme užregistruotą atskirąjį skundą pateikė asmuo, neturintis teisės tą atlikti. Kadangi skundą pateikusiai A. K. T. jau buvo išaiškinta jos pareiga ištaisyti trūkumus t. y. pateikti jos teisę ir pareigą atstovauti atsakovą G. M. patvirtinančius dokumentus ir ji to iki šios nepadarė, jos atskirasis skundas atsisakytinas priimti kaip pateiktas neįgalioto asmens (Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Teismo vertinimu trūkumų šalinimo instituto taikymas yra beprasmis ir tik užvilkintų procesą, pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nes A. K. T. tik dėl jai žinomų priežasčių neteikia reikalingų dokumentų. Atsižvelgiant į tai ji nelaikytina dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl negali būti atskirojo skundo subjektu (Civilinio proceso kodekso 305 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Atskirajame skunde (reg. Nr. 63975) pareiškėja A. T. nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartis turėtų būti panaikinta. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

13.1.       Teismas atsisakė priimti visus pareiškėjos A. T. pateiktus atskiruosius skundus. Apygardos teismas dėl iškilusio ginčo neturėjo galimybės pasisakyti.

13.2.       Konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai reikalavimą, kad visi apeliacine tvarka teikiami skundai būtų pasirašyti advokato.

13.3.       Teismas nenurodė kodėl vienus įrodymus priėmė, o kitų nepripažino.

13.4.       |Pareiškėjos nurodytų aplinkybių teismas netyrė.

13.5.       Esant prašymui teismas turi teisę pats išreikalauti dokumentus, patikrinti aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto atskirojo skundo argumentus.

15.       Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta.

16.       Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi atskirąjį skundą atsisakyta priimti, nes jis pateiktas neįgalioto asmens, o trūkumų šalinimo instituto taikymas užvilkintų procesą, pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. 

17.       Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

18.       Pažymėtina, kad pareiškėjai atsakovo vardu pateikus atsiliepimą į ieškinį, 2020 m. kovo 12 d. nutartimi buvo išaiškinta kas vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis gali būti šalies tinkamu atstovu, kokius dokumentus pareiškėja turėtų pateikti. Pareiškėja, nepašalindama minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų, teismui teikė atskiruosius skundus.

19.       Atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime), o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka CPK reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). T. y. CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato dvi būtinas sąlygas, norint atstovauti fizinį asmenį teisme: pirmoji sąlyga yra ta, kad asmuo turi atstovauti artimą giminaitį ar sutuoktinį (sugyventinį); antroji – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nesant bent vienos iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų sąlygų, fizinio asmens atstovavimas teisme negalimas. Nagrinėjamu atveju šios įstatymo normos apeliantei buvo išaiškintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi. Minėta nutartimi, nustačius atsiliepimo trūkumus, apeliantė įpareigota pateikti duomenis, jog ji, vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turi teisę atstovauti atsakovą. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių apeliantės teisėto atstovavimo sąlygų, t. y. apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad ji yra įgijusi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 12, 178 straipsniai, CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat nepateikti giminystės ryšį patvirtinantys įrodymai.

20.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, kaip pateiktą neįgalioto asmens. Todėl atskirojo skundo argumentas, jog konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai reikalavimą, kad visi apeliacine tvarka teikiami skundai būtų pasirašyti advokato, neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytos.

21.       Kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas skundžiamą nutartį priėmusio teismo įrodymų vertinimas, aplinkybių tyrimas. Pažymėtina, kad byloje pateikti pareiškėjos procesiniai dokumentai nebuvo vertinami iš esmės.

22.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga taikyti skundo trūkumų šalinimo instituto ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties.

23.       Pažymėtina, kad priimta nutartis neužkerta kelio atsakovui pačiam skųsti priimtas nutartis, pateikiant prašymą dėl procesinių terminų atnaujinimo.

24.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                   Arvydas Žibas