Baudžiamoji byla Nr. 2K-516/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01062-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.1.1; 1.2.7.2.1; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.9; 2.1.2.2; 2.1.2.12; 2.1.4.3.2; 2.1.4.3.2.7; 2.1.4.4.2; 2.1.4.4.2.1; 2.1.4.4.2.2; 2.1.6.2; 2.1.7.1; 2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. B. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutarties.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu B. G. B. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

              Priteista iš B. G. B. S. nukentėjusiajai A. A. 622,79 Lt turtinei, 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 11 900 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartimi nuteistojo B. G. B. S. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

B. G. B. S. nuteistas už tai, kad 2009 m., laikotarpiu nuo gegužės 23 d. 23.00 val. iki gegužės 24 d. 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. A., siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą bei krūtinę, po to jėga nusitempė ją į kambarį, parvertė ant lovos, o šiai bandant priešintis, vėl sugriebė už plaukų, taip palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, jėga numovė jos kelnes ir kelnaites, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir lytiškai su ja santykiavo, po to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pasinaudodamas nukentėjusiosios palaužta valia dėl išžaginimo, įvedė savo lytinį organą A. A. į išeinamąją angą ir taip seksualiai prievartaudamas tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu. Taip B. G. B. S., turėdamas vieningą tyčią, pakaitomis tai žagindamas, tai seksualiai prievartaudamas analiniu būdu, aštuonis kartus išžagino bei šešis kartus seksualiai prievartavo analiniu būdu A. A.

Kasaciniu skundu nuteistojo B. G. B. S. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo: 1) panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir B. G. B. S. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nėra šių nusikalstamų veikų sudėties, o nustačius procesinius pažeidimus, kurie negali būti ištaisomi kasacinės instancijos teisme, – grąžinti bylą pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) nenustačius B. G. B. S. išteisinimo pagrindų, švelninti paskirtą bausmę ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant nuteistąjį atlyginti žalą nukentėjusiajai; 3) civilinį ieškinį, išteisinus B. G. B. S., atmesti, o nenustačius išteisinimo pagrindų – civilinį ieškinį mažinti, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką ir kaltinamojo turtinę padėtį, o priteistos sumos mokėjimą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui.

              Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai neišsiaiškino bylos esmės, neteisingai suprato faktines bylos aplinkybes, todėl neteisingai vertino įrodymų visumą ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, dėl to teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti.

Gynėjas teigia, kad B. G. B. S. su A. A. lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu. Tai, kad nebuvo išžaginimo ir išprievartavimo, patvirtina specialisto išvada Nr. G2069/09(01), iš kurios matyti, jog ant A. A. kūno nėra kovos ir savigynos pėdsakų, taip pat sužalojimų išangėje ir makštyje (nepažeista net mergystės plėvė), be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jai atsisakius patenkinti B. G. B. S. oraliniu būdu, jis nevertė to daryti.

Pasak kasatoriaus, teismai neatskleidė ir tyčios valinio elemento. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas padaromi tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią. Tačiau objektyvūs duomenys (nukentėjusiosios atvykimas vėlai vakare, alkoholio vartojimas, pasyvumas) rodo, kad B. G. B. S. turėjo pagrindą manyti, jog lytiniai santykiai vyksta abipusiu sutarimu, o ne prieš nukentėjusiosios valią. Jei asmuo nesuvokia bent vieno išžaginimo ar seksualinio prievartavimo sudėties požymio, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 149 ir 150 straipsnius. Pasak gynėjo, abiejų instancijų teismai kaltės klausimo atskirai neanalizavo, nesigilino į kaltės turinį atskleidžiančius veikos objektyviuosius požymius (kaltininko elgesį), kaltės formą. Tai svarbu, nes iš įvykių sekos matyti, kad B. G. B. S. veiksmuose nėra tyčios, todėl jis pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Teismas šiurkščiai pažeidė BPK 305 straipsnyje nustatytą reikalavimą, be kitų aplinkybių, apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus. Teismas nepakankamai motyvavo savo išvadas, iš esmės apsiribojo lytinio akto fakto nustatymu, perrašė nukentėjusiosios, liudytojų ir kaltinamojo parodymus, tačiau jų neanalizavo ir neišsprendė visų prieštaravimų, kuriuos nurodė gynyba bylos nagrinėjimo metu. Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis grįstas prielaidomis, jame išdėstytos išvados nepagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, nuosprendyje liko neišaiškintos visos abejotinos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Neįvertinus nepašalintų prieštaravimų ir neatitikimų kaltinamojo naudai, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Kasatoriaus teigimu, buvo juntamas teismo nenoras išsiaiškinti visas bylos faktines aplinkybes ir noras bet kokia kaina skubiai išnagrinėti bylą, net jei dėl to nukentės teisingumas. Tai patvirtina faktas, kad buvo atmesti visi gynybos prašymai dėl įrodymų tyrimo, o svarbiausia į apklausą teisme nebuvo kviestas nė vienas liudytojas po to, kai byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismo. Taigi teismas supaprastino įrodymų tyrimą iki nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, duotų pirmojo nagrinėjimo metu, perskaitymo ir iš esmės visai neatliko įrodymų tyrimo bei nesuteikė kaltinamajam ir jo gynėjui galimybės pateikti klausimų nukentėjusiajai ir liudytojams. Nors nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti, jais teismas, pažeisdamas BPK 301 straipsnio nuostatas, grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

Taip pat teismai nesilaikė BPK 20 straipsnyje nustatyto reikalavimo pripažinti įrodymais tik tuos duomenis, kurie gauti teisėtais būdais ir juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, bei pareigos įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Dėl šių pažeidimų nepagrįstai B. G. B. S. kaltę patvirtinantys įrodymai pripažinti tikrais ir patikimais. Be to, bylos įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, nepagrįstai vieniems įrodymams suteikiant įrodomąją vertę, nors jų turinys bei vertinimas kartu su kitais įrodymais neleidžia daryti neabejotinų išvadų apie B. G. B. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus visus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, apžiūrų protokolus, specialistų išvadas, akivaizdu, kad šie dokumentai bei juose užfiksuoti duomenys yra prieštaringi, todėl pagal BPK 20 straipsnio 1-4 dalių nuostatas negalėjo būti pripažinti B. G. B. S. kaltės įrodymais, nes jie nepatikimi. Be to, nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Kasatoriaus teigimu, kai kurie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negalėjo būti pripažinti B. G. B. S. kaltės įrodymais. Pagal BPK 207 straipsnio 2 dalies nuostatas apžiūrimi daiktai turi būti kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami, tačiau šioje byloje to nebuvo padaryta, o kas buvo padaryta, atlikta pažeidžiant kriminalistikos apžiūros taisykles. Gynėjas pažymi, kad nusikalstamos veikos tyrimui reikšmę turintys objektai turi būti apžiūrėti ir ištirti kuo greičiau, tačiau nukentėjusiosios telefonai ir marškinėliai buvo pateikti ir apžiūrėti praėjus mėnesiui po įvykio. Dėl to kyla abejonių dėl šių įrodymų liečiamumo su nagrinėjama byla.

Gynėjas nurodo, kad, rinkdami ir fiksuodami įrodymus įvykio vietoje, policijos pareigūnai aplaidžiai atliko savo darbą. Nusikaltimo vieta ir nukentėjusioji iškart po įvykio nebuvo nufotografuotos, todėl neaišku, kokie sužalojimai nukentėjusiajai padaryti. Iš kriauklės virtuvėje nebuvo paimtas kraujo mėginys ir neištirta jo priklausomybė. Kasatoriaus įsitikinimu, tai būtų buvęs svarbus įrodymas, patvirtinantis B. G. B. S. paaiškinimus, kad sudavė jai į veidą ne iš vakaro, kaip teigia nukentėjusioji, siekdamas palaužti jos valią, o ryte A. A. atsisakius išeiti iš buto ir paprašius pinigų, kai šis norėjo vykti į ligoninę pasiimti savo ką tik gimusio vaiko ir jo motinos; nuo sudavimo į veidą A. A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kurį bandė sustabdyti dėdami ledą, po to šį sukruvintą ledą įmetė į kriauklę virtuvėje. Taip pat nebuvo ištirtos taurės, iš kurių buvo geriamas vynas. Šie tyrimo duomenys būtų paneigę A. A. parodymus, kad ji nebuvo girta, ir patvirtintų B. G. B. S. teiginius, jog maždaug per 12 valandų jie abu išgėrė keturis butelius vyno ir abu buvo girti. Esant neginčijamiems įrodymams, kad nukentėjusioji buvo girta, jos parodymai ir elgesys turi būti vertinami kritiškai, kaip ir girto asmens sugebėjimas sakyti tiesą ar teisingai suprasti savo ir kitų veiksmus bei juos valdyti.

Pasak kasatoriaus, nebuvo tinkamai ištirti B. G. B. S. ir nukentėjusiosios telefonai. Juos ištyrus būtų nesudėtinga nustatyti, kokiam tikslui jie susitiko – dėl pamokų ar dėl pasimatymo ir vyno gėrimo. A. A. telefonas buvo tik apžiūrėtas, nufotografuotas ir grąžintas, o B. G. B. S. telefonas, vietoj to, kad būtų apžiūrėtas kartu su kaltinamuoju, žinančiu kodą, buvo apžiūrėtas specialistų ir jų pagalba bandyta gauti jame buvusią informaciją, tačiau nesėkmingai, ji buvo sunaikinta, dėl to buvo prarasti pirminiai įrodymai, kurie būtų patvirtinę B. G. B. S. parodymus ir atskleidę nukentėjusiosios melą.

Be to, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai. Visi liudytojai patvirtino, kad A. A., atvykus gaisrininkams, iš buto išėjo nuoga, apsivilkusi tik lietpaltį ir nepasiėmusi savo asmeninių daiktų, kurie vėliau nesuprantamu būdu vėl atsidūrė pas ją. Taip atsitiko su A. A. mobiliuoju telefonu, kurį, pagal jos pasakojimą, B. G. B. S. metė į sieną, dėl to šis sudužo. Neaiškiomis aplinkybėmis telefonas atsirado pas A. A., kuri jį po mėnesio pateikė pareigūnams apžiūrai, tačiau telefonas neatrodė sudužęs. Analogiškas atvejis ir su neva suplėšyta palaidine, kuri, pagal A. A. pasakojimą, buvo nuplėšta vakare ir turėjo kažkur mėtytis, tačiau įvykio vietoje ši palaidinė nerasta, ją pateikė apžiūrai nukentėjusioji.

Kitas prieštaravimas – ekspertų išvada, kad ant B. G. B. S. marškinių yra ir jo, ir nukentėjusiosios kraujo. Nukentėjusioji neigia, kad jai iš nosies bėgo kraujas. Be to, nei ji, nei B. G. B. S. nebuvo sužaloti. Todėl neaišku, iš kur atsirado B. G. B. S. kraujas ant jo paties marškinių, kai jis nekraujavo. Gynėjo įsitikinimu, B. G. B. S. kraujas galėjo atsirasti ant jo marškinių po to, kai iš jo buvo paimtas kraujas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, tačiau tai neišsiaiškinta. Taip pat teismas nesiaiškino, kodėl ant B. G. B. S. marškinių yra nukentėjusiosios kraujo, o ant jos suplėšytos palaidinės kraujo nėra. Tai paneigia nukentėjusiosios versiją, kad ji buvo mušama siekiant palaužti jos valią priešintis, ir patvirtina B. G. B. S. teiginius, kad konfliktas įvyko ryte.

Teismas nevertino vienintelio objektyvaus įrodymo – 2009 m. gegužės 25 d. ryte A. A. siųstos žinutės, kurioje ji parašė M. M., kad jei negrįš iki vakaro, skambintų varpais. Toks žinutės turinys, gynėjo įsitikinimu, patvirtina, kad tuo momentu, kai buvo rašoma žinutė, nukentėjusioji nebuvo prievartaujama ir žaginama, nejautė jokios baimės. Tai rodo, kad istorija apie žaginimą ir prievartavimą buvo sugalvota vėliau, turbūt siekiant pasipelnyti.

Taip pat teismas nevertino nukentėjusiosios parodymų apie tai, kokius veiksmus ji galėjo atlikti tuo metu, kai neva buvo prievartaujama ir žaginama. Iš jos parodymų matyti, kad ji kelis kartus galėjo nueiti į vonios kambarį nusiprausti, paprašius B. G. B. S. vandens ir šiam išėjus jo atnešti, taip pat jam gaminant valgyti, galėjo paskambinti, paskambino Monikai. Ji taip pat patvirtino, kad su B. G. B. S. nebuvo oralinių lytinių santykių, nes ji to nenorėjo. Tačiau teismui nekilo klausimas, kodėl B. G. B. S. buvo toks geras savo tariamai aukai ir vykdė visus jos prašymus. Visi šie faktai, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad lytiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu.

Kasatoriui nesuprantama, kodėl teismas tiki ir vadovaujasi A. A. parodymais, o B. G. B. S. parodymus atmeta. Abiejų parodymai turėjo būti vertinami objektyviai, vadovaujantis protingumu, teisingumu ir sąžiningumu, o ne išankstine nuostata.

Pasak gynėjo, A. A. meluoja, todėl kritiškai turi būti vertinami visi jos parodymai. Ji pamelavo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad iki šio nusikaltimo padarymo ji nebuvo turėjusi lytinių santykių. Tai paneigė ekspertų išvada Nr. S 212/09(01), kurioje nustatyta, kad nukentėjusiosios makštyje rasta sperminio skysčio, kuris priklauso ne nuteistajam, o kitam nenustatytam asmeniui. Gynėjo teigimu, galinčio meluoti asmens parodymai turi būti vertinami labai kritiškai ir pripažįstami patikimais tik jei juos patvirtina kiti įrodymai. Taip pat nukentėjusioji melavo teigdama, kad plėšiant nuo jos palaidinę išbyrėjo sagos. Iš tikrųjų sagos neišbyrėjo, buvo nuplėštos sagų kilputės. Akivaizdu, kad šiuo atveju nukentėjusioji ir ją konsultuojantys asmenys, siekdami įrodyti B. G. B. S. agresiją, ruošdami daiktinius įrodymus susipainiojo, nes suplėšydami palaidinę padarė klaidą ir nuplėšė ne sagas, o kilputes.

Be to, kasatoriui kelia abejonių nukentėjusiosios teiginys, kad ji buvo išžaginta ir išprievartauta keturiolika kartų, nes tai neįmanoma fiziologiškai. Tačiau teismas tuo patikėjo ir nesiaiškino, kaip šis faktas siejasi su žmogaus fiziologija ir galimybių ribomis.

Nukentėjusiosios parodymai buvo nenuoseklūs. Iš pradžių A. A. nurodė, kad ją mušė, to neneigė ir pats B. G. B. S., o vėliau, kai jai pradėjo atstovauti advokatas A. Petrauskas, parodymai pasikeitė. Kasatorius pažymi, kad A. A. dalyvavo teisme tik bylą nagrinėjant pirmą kartą, kai B. G. B. S. buvo pradėtos procedūros dėl medicininių priemonių taikymo. Tuo metu B. G. B. S. jautėsi neadekvačiai ir negalėjo pateikti klausimų nukentėjusiajai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą, nukentėjusioji į teismo posėdį nebuvo kviečiama ir gynyba bei B. G. B. S. negalėjo jai pateikti klausimų, o teismas vadovavosi jos anksčiau duotais parodymais ir iš esmės įrodymų tyrimo teisme neatliko. Dėl to kyla abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų teisingumo ir šios abejonės nuosprendyje nebuvo pašalintos.

Kasatorius nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta BPK pažeidimų, dėl kurių visas bylos procesas turi būti pripažintas neteisėtu. Visų pirma, pabaigus ikiteisminį tyrimą, kai byla buvo perduota teismui, B. G. B. S. ir jo gynėjas pateikė prašymus dėl prokuratūros veiksmų ir nutarimų ikiteisminiame tyrime, kurie pagal BPK nuostatas turėjo būti išnagrinėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės teisiamajame posėdyje, tačiau jie buvo išnagrinėti pavėluotai, t. y. proceso pabaigoje, kai dalis jų dėl laiko prarado aktualumą.

Taip pat, nagrinėjant bylą, B. G. B. S., kaip kaltinamajam, nebuvo suteikta galimybė turėti advokatą ir jis buvo diskriminuojamas dėl kalbos. Jo, kaip nemokančio lietuvių kalbos, teisės turėjo būti ginamos nuo pat pradžių, užtikrinant valstybės skiriamą gynėją (BPK 51 straipsnis), tačiau to nebuvo padaryta. Be to, kaltinamasis aktas buvo išverstas nekokybiškai ir bylos nagrinėjimas vyko B. G. B. S. aiškiai nesuprantant, kuo ir kokiais argumentais remiantis jis yra kaltinamas. Ši situacija buvo ištaisyta tik po daugkartinių gynybos prašymų praėjus penkiems mėnesiams, kaip ir tinkamas vertėjavimas teisiamojo posėdžio metu. Pažeidus BPK 8 straipsnio nuostatas, B. G. B. S. nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas iš karto po suėmimo, jis buvo laikomas nežinioje, nesuprato, kuo yra kaltinamas, nebuvo vertėjo, buvo verčiamas be advokato atsakyti į jam pateiktus klausimus.

Pasak gynėjo, bylą nagrinėjant iš naujo, B. G. B. S. prašė leisti susipažinti su byla, nes po psichinės ligos jis sunkiai atsiminė bylos eigą ir faktus. Tam jam buvo skirta tik savaitė nesant gero vertimo, dėl to buvo nušalinti keli vertėjai ir jis neturėjo realios galimybės susipažinti su byla. Po to B. G. B. S. susirgo ir teismo buvo pripažinta, kad negali dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl dalis posėdžių vyko jam nedalyvaujant. Dėl šių priežasčių B. G. B. S. buvo būtina susipažinti su visų teismo posėdžių protokolais, o kadangi dėl ligos jis pamiršo, kas yra byloje, jam buvo būtina dar kartą susipažinti su bylos medžiaga, dalyvaujant vertėjai. Teismai neatsižvelgė į tai, kad po priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo bylą pradėjus nagrinėti iš naujo pas kitą teisėją, procesas buvo neadekvatus kaltinamajam, nes jam nebuvo leista susipažinti su byla, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjami jokie anksčiau pateikti klausimai, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai nebuvo patikrinti teisme. Be to, pažeidžiant BPK 260 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo atmestas nuteistojo prašymas pačiam daryti teismo posėdžio garso įrašą, nes dėl vertėjos dalyvavimo jis nespėjo visko suprasti ir nežino, ar jį gerai suprato.

Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos ir BPK 290 straipsnio nuostatos, nes, esant kaltinamojo prašymui paskelbti visą bylos medžiagos turinį, teismas į tai neatsižvelgė. B. G. B. S. yra Danijos Karalystės pilietis, idealiai kalbantis, skaitantis ir rašantis tik danų kalba, todėl ši procesinė teisės norma yra itin svarbi jo gynybai, nes šioje bylos stadijoje jis, nemokantis kalbos ir dėl suėmimo neturėjęs galimybės išsamiai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga užbaigus ikiteisminį tyrimą, turi teisę reikalauti, kad jam būtų paskelbtas tam tikrų bylos dokumentų turinys, kurių esmės suprasti ir išnagrinėti anksčiau dėl kalbos barjero jis neturėjo galimybės. Teismas atsisakė patenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad visa, kas reikalinga (t. y. nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus), teismas jau perskaitė teismo posėdžių metu. Būtent ši teismo pozicija, gynėjo manymu, parodo išankstinę nuomonę, kad šioje byloje svarbūs tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, neatsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymai prieštaringi, o liudytojai paties įvykio nematė. Kasatoriaus įsitikinimu, teismas, nekviesdamas į teisiamąjį posėdį liudytojų ir nukentėjusiosios, o perskaitydamas jų parodymus, pažeidė BPK normas, nes tinkamu įrodymu byloje pripažintini tik parodymai, patikrinti teisme. Procesas numato atvejus, kada galima balsu perskaityti liudytojų ar nukentėjusios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau šiuo atveju tokių pagrindų nebuvo.

Gynėjo manymu, tam, kad būtų realiai įgyvendintos BPK 261 straipsnio 6 dalies nuostatos, būtina suformuoti praktiką, jog teismo posėdžio protokolai būtų surašomi, pasirašomi ir pateikiami susipažinti po kiekvienos teismo posėdžio dienos. Šioje byloje, pateikus protokolą susipažinti po dvejų metų, nuteistasis ir gynėjas negalėjo pateikti pastabų dėl jo neteisingumo ir neišsamumo, nes negalėjo tiksliai atsiminti, kas ką pasakė. Be to, teismas atsisakė protokolą išversti į danų kalbą arba leisti susipažinti su juo dalyvaujant vertėjui, nors sistemiškai aiškinant BPK 261 straipsnio 6 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies nuostatas teisiamojo posėdžio protokolas turėjo būti išverstas į B. G. B. S. gimtąją arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Taip buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą ir teisingą teismą. B. G. B. S. iki šiol nėra susipažinęs su Lietuvos Respublikos BK ir BPK, todėl negali suprasti, kuo ir kodėl yra kaltinamas, kokias procesines teises turi ir pan., juolab kad nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas visuose B. G. B. S. susitikimuose su advokatu ruošiantis bylai.

Pasak gynėjo, nukentėjusiosios parodymai protokole užfiksuoti neteisingai. Teisiamajame posėdyje jis (gynėjas) klausė A. A., ar jai bėgo kraujas iš nosies, ši atsakė, kad ne, be to, A. A. apklausos metu naudojosi užrašais, dėl to jai buvo pareikštos pastabos, tačiau protokole tai neužfiksuota. Protokole taip pat buvo iškraipyti B. G. B. S. žodžiai, nes jis niekada nesakė, kad atsisako duoti parodymus, o teigė, kad pateiks A. A. klausimus po to, kai pamatys trūkstamus įrodymus.

Kaltinamasis kelis kartus reiškė nušalinimą teismui dėl akivaizdaus teisėjų šališkumo, tačiau jo prašymai buvo atmetami to paties teisėjo, kuriam buvo pareikštas nušalinimas, t. y. teisėjas pats sprendė, ar jis yra nešališkas. Pasak gynėjo, tai yra subjektyvus savęs vertinimas, kuris negali būti teisingas, todėl mano, kad BPK nustatyta teisėjų nušalinimo tvarka neatitinka teisingo ir nešališko teismo principų. Buvo pareikštas nušalinimas teisėjui A. Valantinui, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, o vėliau – B. G. B. S. byloje apeliacinės instancijos teisme – teisėju (kolegijos pirmininku). Taigi šis teisėjas, būdamas generaliniu prokuroru, organizavo ir kontroliavo B. G. B. S. ikiteisminį tyrimą, koordinavo ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus, todėl jis negali būti objektyvus teisėjas šioje byloje.

Be to, B. G. B. S. padėtis apeliacinės instancijos teisme buvo pabloginta, nes apeliaciniame bylos nagrinėjime nuteistasis nedalyvavo, nors byla buvo nagrinėjama pagal prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma sunkinti nuteistojo padėtį.

Kasatoriaus teigimu, nepagrįstai pripažinta B. G. B. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe girtumas. Tai, kad įvykio naktį buvo vartojamas alkoholis, neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau jo vartojimas niekaip nelėmė jo veiksmų ir jam inkriminuotos tariamos nusikalstamos veikos padarymą, nes tarp alkoholio vartojimo ir jo veiksmų nėra tiesioginio ryšio. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino B. G. B. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. B. G. B. S. turi keturis mažamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, be to, vienerius metus ir 4 dienas buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime blogomis sąlygomis, dėl to jis susirgo psichine liga, kurios padariniai bus juntami visą gyvenimą. Vėliau, nors ir buvo sušvelninta kardomoji priemonė, jam nebuvo leista aplankyti sunkiai sergančios motinos ir kitų artimųjų, leidimas buvo išduotas tik po motinos mirties. Į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta skiriant bausmę. B. G. B. S. jau yra pakankamai nubaustas tiek morališkai, tiek fiziškai, tiek finansiškai (žlugo jo verslas ir jis neturi pajamų, negali atsiskaityti su kreditoriais, turėtas turtas yra parduotas iš varžytynių). B. G. B. S. kalėjime išbuvo metus ir dar daugiau kaip dvejus metus buvo apribotas jo judėjimas, todėl, gynėjo įsitikinimu, papildomas jo nubaudimas, t. y. laisvės apribojimas dar dvejiems metams, kaip nusprendė teismas, nėra protingas ir teisingas, be to, būtų pasunkinta atlyginti nukentėjusiajai žalą. Taigi bausmės tikslai geriausiai būtų pasiekti, jeigu B. G. B. S. būtų atidėtas bausmės vykdymas, įpareigojant jį atlyginti žalą nukentėjusiajai.

Gynėjo įsitikinimu, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis (40 000 Lt) yra akivaizdžiai per didelis ir viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą neturtinės žalos dydį, kuris priteisiamas analogiškose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad jis turi išlaikyti keturis mažamečius vaikus ir į jo kritinę turtinę padėtį, kuri susidarė dėl ilgo suėmimo bankrutavus jo įmonei, neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 10 000 Lt, ją atlyginant ne per trumpesnį kaip penkerių metų laikotarpį. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog A. A. sveikatai, tolimesniam gyvenimui, mokymuisi buvo padaryta žala, kuri būtų susijusi su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais. Nukentėjusioji dabar sėkmingai mokosi užsienyje, nėra duomenų, kad jos sveikata būtų buvusi sutrikdyta.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. M. prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras pažymi, kad kasatorius bylos įrodymus aptarė selektyviai, nutylėdamas apie kitus įrodymais pripažintus bylos duomenis. Iš liudytojais pripažintų nukentėjusiosios draugų parodymų ir juos patvirtinančių mobiliojo ryšio telefonų išklotinių matyti, kad A. A. pagalbos prašė SMS žinutėmis, todėl buvo kviečiama policija. Teismai taip pat rėmėsi liudytojo A. I. (I.), pirmojo į butą patekusio gaisrininko parodymais, pagal kuriuos, jam patekus į butą, iš kambario išėjo nuoga nukentėjusioji, ant kurios veido matėsi mėlynės, plaukai susivėlę; mergina pasakė, kad buvo mušama, prievartaujama, neišleidžiama iš buto. Pasak šio liudytojo, buto durys buvo užrakintos, o B. G. B. S. iš kažkur paėmė raktą ir jas atrakino. Prokuroro manymu, šio nesuinteresuoto asmens parodymai objektyviai patvirtina bylos aplinkybes ir nukentėjusiosios parodymus apie prieš ją naudotą smurtą. Tai, kad buvo prievartiniai lytiniai santykiai, patvirtina lytiniai santykiai menstruacijų metu, nesiimant jokių priemonių neištepti krauju patalynės ir daiktų, taip pat pareigūnų, skambinusių į duris, neįleidimas į butą. Šios nurodytos aplinkybės paneigia kasatoriaus tvirtinimus, kad B. G. B. S. nebuvo užrakinęs durų ir nukentėjusioji galėjo laisvai iš buto išeiti.

Kasatorius teigia, kad nukentėjusiosios pateikti daiktai turėjo likti įvykio vietoje ir negalėjo atsirasti pas nukentėjusiąją, nors byloje yra aiškūs nukentėjusiosios parodymai, patvirtinti parodymų patikrinimo metu, kad B. G. B. S. atidarius duris ir į butą užėjus dviem policininkams, ji greitai nubėgo į kambarį, susirinko savo daiktus, užsimetė paltą ir išbėgo pro duris. Taip pat kasatorius klaidingai nurodo, kad nukentėjusiosios lytiniuose organuose rasta kitų nenustatytų asmenų spermos ir tai neva paneigia nukentėjusiosios teiginius apie anksčiau neturėtus lytinius santykius. Specialisto išvadoje Nr. G 212/09(01) nenurodyta, kad A. A. makštyje rasti sperminio skysčio pėdsakai priklauso pašaliniams asmenims, nurodyta, kad negalima nustatyti, kam šis priklauso, nes negautas DNR reakcijos produktas. Todėl kalbėti apie tariamą nukentėjusiosios melavimo įrodymą nėra pagrindo. Beje, šioje specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad rastas sperminis skystis rodo, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta (taip pat ir nenatūraliu būdu – į tiesiąją žarną) maždaug paros laikotarpiu iki nukentėjusios ištyrimo (tyrimas atliktas 2009 m. gegužės 24 d. 21.10 val.), vadinasi, tariamas lytinis aktas su kitu asmeniu turėjo įvykti nukentėjusiajai būnant B. G. B. S. bute.

Kasatoriaus teiginius, kad nukentėjusiajai nepadaryta jokių kūno sužalojimų, paneigia specialisto išvada Nr. G 2069/09(01), kurioje konstatuota, jog poodinė kraujosruva kairės akies vokuose A. A. padaryta kietu buku riboto paviršiaus daiktu (pavyzdžiui, sudavus smūgį kumščiu) paros laikotarpiu iki apžiūros; poodinės kraujosruvos krūtų srityje padarytos kontaktuojant su kietais bukais paviršiais (pavyzdžiui, pirštais) prieš 1–3 paras iki apžiūros. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš šių pirmiau nurodytų išvadų matyti, kad nukentėjusioji buvo apžiūrėta ir sužalojimai aprašyti iš karto po įvykio. Kasatoriaus reikalavimas nukentėjusiąją dar ir nufotografuoti yra perteklinis. Prokuroro manymu, seksualinio nusikaltimo aukos fotografavimas būtų vertinamas kaip asmens kūno neliečiamybės pažeidimas ir nukentėjusiojo žeminimas.

Pasak prokuroro, kasatorius nepateikė jokių įtikinamų duomenų, kad byloje įrodymais pripažinti duomenys surinkti nesilaikant BPK reikalavimų ar yra neteisėti. Todėl kasatoriaus bandymas bylos duomenis vertinti kitaip, nei tai padarė teismai, tegali būti vertinamas kaip teismo pagrįstai atmesta gynybinė versija. Kasatoriaus teiginiai apie tariamus procesinius pažeidimus byloje neatitinka realios situacijos byloje. Antai kasatorius teigia, kad sulaikytam B. G. B. S. buvo apribota galimybė susisiekti su advokatu iš areštinės, tačiau čia pat pripažįstama, kad tai įtariamasis padarė kitu telefonu. Teigiama, kad nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė teisme pateikti nukentėjusiajai klausimų ir todėl teismai negalėjo jos parodymais remtis, tačiau nutylima, kad nukentėjusiosios apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis su gynėju ne tik dalyvavo, bet ir itin aktyviai pateikinėjo A. A. klausimus. Taip pat kasatorius teigia, kad jo ginamasis buvo verčiamas be vertėjo ir gynėjo duoti parodymus, tačiau konkrečiai nenurodo, kokiuose gi ikiteisminio tyrimo veiksmuose gynėjo ir vertėjo nebuvo. Šios aplinkybės, prokuroro manymu, rodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl tariamų procesinių pažeidimų tėra bandymas remiantis deklaratyviais niekuo neparemtais teiginiais bet kokiais būdais pasiekti gynybai palankių rezultatų.

Prokuroras taip pat nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad teisiamojo posėdžio protokolų kopijos B. G. B. S. turėjo būti įteiktos išverstos į danų klabą. Akivaizdu, kad BPK numato lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui vertėjo paslaugas. BPK 261 straipsnyje numatyta proceso dalyvių teisė susipažinti su teismo posėdžio protokolu. Taigi šiuo atveju toks susipažinimas su protokolu galimas ir dalyvaujant vertėjui. Todėl kasatoriaus reikalavimas privalomai pateikti teisiamojo posėdžio protokolo vertimą yra perteklinis. Tas pat pasakytina ir apie kasatoriaus reikalavimą jo ginamajam pateikti visą BK ir BPK vertimą. Nuteistojo noras išstudijuoti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso kodeksus vertintinas teigiamai, tačiau toks B. G. B. S. siekis patenkinti savo žingeidumą jokiu būdu negali būti laikytinas nuteistojo teisių suvaržymu.

Neatitinka tiesos ir kasatoriaus teiginiai apie prašymų, pateiktų pabaigus bylą tirti ikiteisminio tyrimo stadijoje, vėlesnį nagrinėjimą kaip jo ginamojo procesinių teisių pažeidimą. Akivaizdu, kad šie skundai buvo išnagrinėti, o vien tai, kad jų nagrinėjimo rezultatai neatitiko B. G. B. S. lūkesčių, nesuteikia pagrindo teigti, kad nuteistojo teisės buvo kaip nors pažeistos.

Kiti kasatoriaus nurodomi tariami procesiniai pažeidimai taip pat nepagrįsti. Esminė jų dalis aptarti ir atmesti apeliacinės instancijos teismo nutartyje arba išspręsti teismų posėdžių metu protokolinėmis nutartimis. Tai pasakytina tiek dėl garso įrašų darymo teismo posėdyje, tiek dėl teisėjo A. Valantino nušalinimo išsprendimo ir kt.

Prokuroro manymu, byloje esminių procesinių pažeidimų nepadaryta, kasaciniame skunde dėstomi argumentai žemesnių instancijų teismuose jau išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti.

Kasatorius prašo nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio dydį sumažinti, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo turtinė padėtis yra kritinė. Tačiau kasatorius nepateikia jokių tokią nuteistojo kritinę padėtį pagrindžiančių duomenų, juolab kad B. G. B. S. pasislėpė nuo teismo išvykdamas iš Lietuvos Respublikos. Be to, bloga nuteistojo materialinė padėtis negalėtų būti vieninteliu ir viską lemiančiu veiksniu nustatant padarytos žalos atlygintiną dydį. Teismai žalos dydį nustatė tinkamai, ji atitinka teismų praktiką ir yra teisinga.

B. G. B. S. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir atitinka BK reikalavimus. Kasatoriaus bandymas pavaizduoti B. G. B. S. kaip „pakankamai nubaustą asmenį“ paneigiamas jau tuo, kad nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, tai rodo, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai nėra visiškai pasiekti, todėl ir švelninti paskirtos bausmės dydžio ar rūšies nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo B. G. B. S. gynėjo advokato M. Paukštės kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas patikrina, ar, gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl teisės į gynybą, teisės į vertėjo pagalbą ir kitų procesinių teisių įgyvendinimo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose

Įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso visumą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad B. G. B. S. procesinės teisės nebuvo pažeistos.

BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (įtariamojo) teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kurios atskiri aspektai nustatyti kitose šio straipsnio dalyse, be kita ko, teisė į tai, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai; teisė apklausti liudytojus arba prašyti, kad jie būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 7 dalis); teisė gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti – teisė nemokamai gauti teisinę pagalbą (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Šių bendrųjų nuostatų, kuriomis garantuojamos kaltinamojo teisės, įgyvendinimas detalizuojamos kituose BPK straipsniuose (BPK 8, 50, 51, 218, 237, 261 straipsniai ir kt.). Nurodytos kaltinamojo teisės garantuojamos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

Kasatoriaus teiginiai, kad viso bylos proceso metu buvo pažeidinėjamos B. G. B. S. procesinės teisės, t. y. nuo pat pradžių nebuvo suteikta galimybė turėti advokatą ir jis buvo diskriminuojamas dėl kalbos, yra nepagrįsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra konstatuota, kad  Konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamojo teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Bendresne prasme tai apima ne tik teisę tiesiogiai dalyvauti procese, bet ir teisę gauti teisinę pagalbą, jei tai būtina, bei veiksmingai sekti proceso eigą. Šios teisės neatsiejamos nuo rungtyniško bylos nagrinėjimo principo ir taip pat gali būti kildinamos iš Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c bei e punktuose numatytų garantijų (pavyzdžiui, Lagerblom v. Sweden, no. 26891/95, judgment of 14 January 2003). Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte kaltinamajam, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Tačiau EŽTT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktą nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją (pavyzdžiui, Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, judgment of 19 December 1989, § 74; Ucak v. the United Kingdom, no. 44234/98, decision of 24 January 2002). Siekiant užtikrinti, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte garantuojama teisė būtų reali ir veiksminga, kompetentingų institucijų pareiga neapsiriboja vertėjo paskyrimu; tuo atveju, jeigu joms pranešta apie tam tikras aplinkybes, ši pareiga gali apimti tam tikros apimties kontrolę, ar vertimas yra tinkamas (ten pat).

              Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodytų BPK ir Konvencijos reikalavimų dėl gynėjo ir vertėjo pagalbos laikytasi. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikant B. G. B. S. 2009 m. gegužės 24 d. dalyvavo vertėjas J. K., kitą dieną B. G. B. S. pateikiant įtarimą ir jį apklausiant kaip įtariamąjį dalyvavo advokatas K. Ašmys ir vertėja E. K.. Vėliau į procesą įsijungė ir advokatai V. Kalmantavičius bei V. Viešūnaitė (V. Kalmantavičius 2009 m. gegužės 28 d., V. Viešūnaitė – 2009 m. birželio 16 d.), vertėja A. V. ir kt. Bylos duomenys patvirtina, kad šioje bylos tyrimo stadijoje su B. G. B. S. atliekant procesinius veiksmus (pareiškiant įtarimus, apklausiant jį kaip įtariamąjį, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo ir jos pratęsimo klausimus, paimant pavyzdžius lyginamajam tyrimui, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir kt.) vertėjas ir gynėjas dalyvavo. Vertėjo dalyvavimas buvo užtikrintas ir B. G. B. S. susipažįstant su byla. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme B. G. B. S. interesams iš pradžių atstovavo advokatai K. Ašmys, V. Viešūnaitė ir V. Kalmantavičius, vėliau, kaltinamojo pageidavimu, jį gynė advokatai V. Rutkauskas ir M. Paukštė; dalyvavo vertėjai A. V., A. L., R. K., L. K., G. A., I. S. A. (pastaroji vertėjavo ir apeliacinės instancijos teisme, kol procese dalyvavo nuteistasis) ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad B. G. B. S. anglų kalbos žinios buvo pakankamos siekiant užtikrinti veiksmingą bendravimą su gynėjais, juolab kad bendraujant su teismais ir kitomis institucijomis jis galėjo vartoti danų kalbą. Taigi viso bylos proceso metu B. G. B. S. buvo užtikrintas gynėjo ir vertėjų dalyvavimas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Taip pat neatitinka tikrovės kasatoriaus teiginiai, kad B. G. B. S. neturėjo realios galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Iš bylos duomenų matyti, kad, pabaigus ikiteisminį tyrimą, jam buvo leista susipažinti su bylos dokumentais, esančiais trijuose tomuose. Tam buvo skirtas dviejų savaičių laikotarpis nuo 2009 m. liepos 8 iki 16 d., per kurį, dalyvaujant vertėjoms ir vyko susipažinimas. B. G. B. S. buvo leista susipažinti su byla pakartotinai ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – jis su visa bylos medžiaga susipažino dar kartą 2010 m. sausio 25, 27 d. ir vasario 5 d., dalyvaujant vertėjai L. K. (T. 6, b. l. 164), 2010 m. vasario 9 d. teismo posėdyje (T. 6, b. l. 131) jam buvo pateiktas susipažinti vokas su asmeniniais dokumentais, o 2010 m. kovo 1 d. – kiti prie bylos saugomi daiktiniai įrodymai (patalynė, B. G. B. S. drabužiai, nukentėjusiosios kelnaitės ir kt.) (T. 7, b. l. 12). Dėl to konstatuotina, kad B. G. B. S. ir jo gynėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. pakartotinis prašymas leisti susipažinti su byla (ir su teismo posėdžio protokolais), atnaujinus bylos nagrinėjimą, pagrįstai buvo atmestas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, sistemiškai vertinant BPK 8 straipsnio 3 dalies bei kitų BPK nuostatų, reglamentuojančių bylos dokumentų įteikimą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam (BPK 187, 220 straipsniai ir kt.), reikalavimus ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytas EŽTT praktikos nuostatas, darytina išvada, jog raštu išvertus B. G. B. S. pagrindinius bylos dokumentus – pranešimus apie įtarimą, kaltinamąjį aktą, teismų sprendimus dėl bylos esmės ir kitų su juo susijusių klausimų (kardomųjų priemonių ir pan.) – jo teisė į veiksmingą vertėjo pagalbą buvo pakankamai užtikrinta. Atsižvelgiant į vertėjų dalyvavimą viso proceso metu, kitų bylos dokumentų, įskaitant teismų posėdžių protokolus, rašytinis vertimas pagal nurodytas BPK ir Konvencijos nuostatas nebuvo būtinas siekiant užtikrinti proceso teisingumą.

Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai, kad B. G. B. S. nesuprato kaltinimo esmės. 2009 m. rugpjūčio 10 d. BPK nustatyta tvarka jam buvo įteiktas į danų kalbą išverstas kaltinamasis aktas (T. 4, b. l. 127). Byla nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo perduota 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, pirmasis teisiamasis posėdis įvyko 2009 m. rugsėjo 9 d., taigi teismo procesas prasidėjo įteikus kaltinamajam kaltinamąjį aktą, išverstą į jam suprantamą kalbą. Tiesa, jau pirmojo teismo posėdžio metu (2009 m. rugsėjo 9 d.) gynyba atkreipė teismo dėmesį į tam tikrus kaltinamojo akto vertimo trūkumus; atsižvelgiant į tai, 2009 m. spalio 30 d. teismo posėdyje prokuroras buvo įpareigotas pateikti patikslintą ir pataisytą vertimą (T. 5, b. l. 89). Pažymėtina, kad, pasak paties B. G. B. S. gynėjo K. Ašmio ir gynybos pateiktos danų kalbos specialistės išvados dėl kaltinamojo akto vertimo, šio dokumento esmė verčiant buvo suprasta teisingai; nurodyti vertimo trūkumai buvo daugiausia lingvistinio pobūdžio (T. 4, b. l. 133–134, 224). Bet kuriuo atveju, svarbiausia yra tai, kad iki 2009 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio, kai B. G. B. S. buvo įteiktas pataisytas kaltinamojo akto vertimas (T. 5, b. l. 244–249), taip pat ir šiame posėdyje baudžiamoji byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės (nepradėtas įrodymų tyrimas). Iki nurodytos datos vykusiuose teismo posėdžiuose buvo sprendžiami proceso dalyvių prašymai, kardomosios priemonės, teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės skyrimo kaltinamajam klausimai. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad B. G. B. S. gynybos teisių įgyvendinimas šiuo laikotarpiu patvirtina, jog iš esmės jis suprato jam pareikštus kaltinimus. 2010 m. sausio 14 d. posėdyje B. G. B. S. patvirtino, kad kaltinimą suprato, kaltu neprisipažįsta (T. 6, b. l. 86). Be to, ir atnaujinus teisminį bylos nagrinėjimą, jis 2011 m. rugsėjo 22 d. (T. 10, b. l. 51) nurodė kaltinamąjį aktą suprantantis, tačiau kaltu neprisipažįstantis, nes nukentėjusiosios nežagino, lytiniai santykiai buvo jos sutikimu.

              Proceso metu B. G. B. S. ir jo gynėjai daug kartų skundėsi ir kitais vertimo kokybės trūkumais. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo proceso metu kompetentingos ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai buvo dėmesingi B. G. B. S. skundams dėl vertėjų darbo: stebėjo, ar jam teikiama vertėjų pagalba įgalina jį veiksmingai dalyvauti procese; tikrino vertėjų kompetenciją patvirtinančius dokumentus; aiškinosi su jais ir B. G. B. S. vertimo problematiką. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą nekompetentingo vertėjo pakeitimo klausimas sprendžiamas reiškiant jam nušalinimą (BPK 58 straipsnio 3 dalis). B. G. B. S. pasinaudojus teise reikšti vertėjams nušalinimus, šie buvo išnagrinėti ir motyvuotai atmesti nenustačius pagrindo abejoti vertėjų kompetencija (T. 3, b. l. 150–151; T. 4, b. l. 158; T. 5, b. l. 29–30). Taip pat motyvuotai atmesti ir kiti dažnai tiesiog bendro pobūdžio, nenurodant konkrečių trūkumų, prašymai dėl vertimo kokybės (pavyzdžiui, T. 5, b. l. 85–86; T. 9, b. l. 119). Pažymėtina, kad ikiteisminėje proceso stadijoje nušalinimas vertėjams pareikštas tik po ikiteisminio tyrimo pabaigos, susipažinimo su jo medžiaga metu, o ikiteisminio tyrimo metu B. G. B. S. dėl vertimo nesiskundė; įvertinus tyrimo veiksmų, ypač apklausų, protokolus, nematyti kliūčių, susidariusių dėl kalbos barjero, požymių. Nušalinimai vertėjams nebuvo reiškiami ir atliekant įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme; teismų posėdžių protokolai ir kita bylos medžiaga nepatvirtina konkrečių jų darbo trūkumų, kurie suvaržytų B. G. B. S. teises; tokių trūkumų iš esmės nenurodė ir jis pats. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka B. G. B. S. nedalyvavo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, dėl vertimo kokybės darytina bendra išvada, kad B. G. B. S. teikiama vertėjų pagalba suteikė jam galimybę susipažinti su iškelta byla ir gintis bei pateikti teismui savo įvykių versiją ir tokiu būdu buvo užtikrinta jo teisė veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese.

Pripažindama teisės į vertėjo pagalbą bei aktyvios gynybos pozicijos ją įgyvendinant svarbą, teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra ir tam tikrų netinkamo naudojimosi šia teise požymių. Pavyzdžiui, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga dalyvavusioms visoms trims vertėjoms pareikštas nušalinimas atmestas, konstatavus, kad šis prašymas yra aiški gynybos pozicija dėl proceso vilkinimo (T. 3, b. l. 150–151). UAB „Vertimo namai“ nurodyta vertėjų neatvykimo į 2009 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdį priežastis – kaltinamojo nepagarbus elgesys, psichologinis teroras ir patyčios vertėjų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių metų (T. 4, b. l. 170); dėl to šis teismo posėdis turėjo būti atidėtas (T. 4, b. l. 173). Pateikimas daugkartinių, dažnai besikartojančių gynybos (įskaitant paties B. G. B. S.) prašymų, kurių didelė dalis buvo pripažinta nepagrįstais ir atmesta, taip pat atskleidžia tam tikrų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (T. 7, b. l. 70 – teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad teismas konstatuoja, jog kaltinamasis ir jo gynėjas piktnaudžiauja teise paduoti prašymus). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisė į vertėjo pagalbą, kurios paskirtis – užtikrinti kaltinamojo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, negali būti naudojama siekiant vilkinti procesą ar kitaip piktnaudžiaujant. Juolab kad organizuojant nagrinėjamos bylos procesą vykdomos ir valstybės pozityviosios procesinės pareigos pagal Konvencijos 3 straipsnį (nežmoniško ar žeminančio elgesio uždraudimas) baudžiamosios teisės priemonėmis veiksmingai ginti kiekvieną asmenį nuo pagal šią nuostatą draudžiamo elgesio, įskaitant seksualinę prievartą (pavyzdžiui, W. v. Slovenia, no. 24125/06, judgment of 23 January 2014).

Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai dėl B. G. B. S. procesinių teisių suvaržymo, kai atnaujinus bylą buvo atmestas prašymas balsu perskaityti kai kuriuos bylos dokumentus.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje, dalyvaujant kaltinamajam, svarstant klausimą, ar pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, protokoline nutartimi buvo patenkintas gynėjo M. Paukštės prašymas ir leista B. G. B. S. nedalyvauti kituose teismo posėdžiuose. Esant tokioms aplinkybėms, B. G. B. S. nedalyvavo 2011 m. sausio 11, 12, 26 d., vasario 7, 22 d. ir kovo 7 d. posėdžiuose, kuriuose buvo: 1) išklausyti ekspertų, davusių išvadą dėl B. G. B. S. psichinės būklės, paaiškinimai; 2) 2011 m. sausio 12 d. priimta nutartis pradėti procesą dėl priverstinių medicinos priemonių taikymo B. G. B. S.; 3) 2011 m. vasario 22 d. priimta nutartis atsisakyti tenkinti gynėjo K. Ašmio prieš bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pateiktus prašymus, taip pat kitus viso bylos teisminio nagrinėjimo metu B. G. B. S. ir jo gynėjų pateiktus prašymus; 4) 2011 m. kovo 7 d. priimta nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą ir taikyti B. G. B. S. priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Šių pirmiau nurodytų teismo posėdžių, kuriuose B. G. B. S. nedalyvavo, protokolų neperskaitymas balsu teisiamajame posėdyje, kai aukštesnės instancijos teismui panaikinus 2011 m. kovo 7 d. nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir taikyti B. G. B. S. priverčiamąsias medicinos priemones, buvo atnaujintas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nelaikytinas jo procesinių teisių suvaržymu, nes visais atvejais priverčiamųjų medicinos priemonių procese jo interesus atstovavo advokatas M. Paukštė. Be to, tų posėdžių metu nebuvo tiriami įrodymai, apklausiami liudytojai ir pan., o buvo sprendžiami tik procesiniai klausimai, susiję su priverčiamųjų medicinos priemonių taikymu.

Kasatoriaus argumentai dėl pavėluoto B. G. B. S. gynėjo K. Ašmio prašymų išnagrinėjimo taip pat nepagrįsti. Prieš perduodant bylą nagrinėti teisme B. G. B. S. gynėjas K. Ašmys pateikė prašymus panaikinti prokuroro L. Rudzevičiaus 2009 m. liepos 1, 7, 13, 17 d. nutarimus ir papildomai apklausti policininkus, gaisrininkus bei tyrėjus, pratęsti susipažinimo su byla ir prašymų pateikimo terminą, surinkti informaciją dėl šalia B. G. B. S. gyvenamosios vietos vykdomų plėšimo, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo, įpareigoti prokurorą paimti A. A. DNR mėginius ar pirštų antspaudus nuo virtuvinio peilio, pateikti susipažinti Seimo nario S. Stomos laišką, panaikinti prokuroro R. Jancevičiaus nutarimą, nes neatliktas išsamus ir objektyvus tyrimas, taip pat perduoti bylą prokurorui. Susipažinusi su šiais prašymais bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, trijų teisėjų kolegija nusprendė juos nagrinėti bylos teisminio nagrinėjimo metu. Atlikusi įrodymų tyrimą ir nusprendusi pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą B. G. B. S., 2011 m. vasario 22 d. nutartimi, vadovaudamasi BPK 253 straipsniu, kolegija šiuos prašymus atmetė, motyvuodama tuo, kad byloje pakanka duomenų sprendimui priimti, o pasisakydama dėl prašymo perduoti bylą prokurorui, pažymėjo, kad advokatas K. Ašmys, teikdamas šį prašymą, nenurodė BPK 234 straipsnyje išvardytų aplinkybių, kada byla gali būti grąžinama prokurorui, be to, nenurodė tokių kaltinamojo akto trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisme. Iš advokato K. Ašmio pateiktų prašymų turinio ir bylos duomenų matyti, kad šie prašymai galėjo būti tinkamai išspręsti tik nuodugniai išnagrinėjus bylą (kaip šiuo atveju ir pasielgė bylą nagrinėjantis teismas), o ne bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, kaip yra teigiama kasaciniame skunde.

Kasatorius laiko B. G. B. S. teisių pažeidimu ir tai, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, nebuvo apklausta nukentėjusioji ir liudytojai, dėl to jis, pasak kasatoriaus, negalėjo pateikti jiems klausimų. Tokia kasatoriaus pozicija prieštarauja bylos duomenims.

Pirmosios instancijos teismui nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, ji buvo nagrinėjama bendra tvarka, vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis. Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas įrodymų tyrimas – apklausta nukentėjusioji, liudytojai, ištirta rašytinė bylos medžiaga. Vėliau buvo nuspręsta pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą B. G. B. S. ir 2011 m. kovo 7 d. nutartimi priimtas sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones. Tačiau ši nutartis Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti bendra tvarka (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kadangi ankstesnio bylos nagrinėjimo metu liudytojai ir nukentėjusioji buvo apklausti, pirmosios instancijos teismas, pritarus proceso dalyviams (tarp jų B. G. B. S. ir jo gynėjui), nusprendė pakartotinai į apklausą jų nekviesti, o jų parodymus, duotus ankstesnio bylos nagrinėjimo metu, balsu perskaityti (BPK 276 straipsnio 5 dalis). Toks teismo sprendimas, teisėjų kolegijos manymu, niekaip nesuvaržė B. G. B. S. ir jo gynėjo teisių pateikti klausimus nukentėjusiajai ir liudytojams. Ankstesnio teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad įrodymų tyrimo metu B. G. B. S. ir jo gynėjas galėjo pasinaudoti tokia jiems suteikta teise. Be to, pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir šios apklausos metu tiek B. G. B. S., tiek jo gynėjas K. Ašmys buvo aktyvūs pateikdami jai klausimus.

Taip pat teismas, nagrinėdamas atnaujintą baudžiamąją bylą, neprivalėjo paskelbti visų be išimties bylos dokumentų turinio. Pagal BPK 290 straipsnio 1 dalies nuostatas teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Kasatoriaus argumentai dėl BPK 261 straipsnio 6 dalyje netinkamai reglamentuotos susipažinimo su teismo posėdžio protokolu tvarkos nenagrinėtini, nes tai ne kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Teisiamojo posėdžio protokolas yra vientisas procesinis dokumentas, kuriame užfiksuota visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, apklausiamų asmenų parodymai, kitų įrodymų tyrimas, teismo priimti sprendimai, pareikšti prašymai ir kt. BPK 261 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo gali būti pateikiamos per tris dienas nuo jo pasirašymo dienos, t. y. išnagrinėjus bylą. Bylos duomenimis, teismo posėdžio protokolas, pirmiau išnagrinėjus bylą, buvo pasirašytas 2011 m. kovo 10 d., taigi nuo šios datos iki 2011 m. kovo 13 d. tiek B. G. B. S., tiek jo gynėjas galėjo pateikti prašymus susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti pastabas dėl jo, tačiau to nepadarė. Kitas teismo posėdis atnaujinus bylą vyko nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. gegužės 10 d. Teisiamojo posėdžio protokolas pasirašytas 2012 m. gegužės 10 d., tačiau ir šiuo atveju teise susipažinti su šiuo procesiniu dokumentu bei pareikšti dėl jo pastabas nebuvo pasinaudota. Remiantis šiais duomenimis konstatuotina, kad B. G. B. S. teisė į gynybą ir teisingą teismą nebuvo pažeista, nes niekas neatėmė galimybės nei jam, nei jo gynėjui pateikti prašymus susipažinti su teismo posėdžio protokolais, dalyvaujant vertėjui, ir pareikšti pastabas dėl jų.

Nepagrįsti kasatoriaus argumentai ir dėl B. G. B. S. teisinės padėties pabloginimo apeliacinės instancijos teisme, nes, jo teigimu, sunkinantis B. G. B. S. padėtį prokuratūros apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant.

Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo, nuteistojo gynėjo ir prokuroro apeliacinius skundus. BPK 322 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuteistojo teisė dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką. Apeliacinės  instancijos teismas išsiunčia šaukimą laisvėje esančiam nuteistajam tuo atveju, kai teisėjas pranešėjas mano, kad nuteistojo  dalyvavimas teismo posėdyje būtinas (BPK 323 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje laisvėje esančiam nuteistajam B. G. B. S. buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką ir pirmame teismo posėdyje jis dalyvavo, tačiau į vėlesnius posėdžius (kurių buvo surengta net trylika) neatvykdavo, nurodydamas priežastį – blogą sveikatos būklę. Teismas, įvertinęs, kad nuteistasis apie teismo posėdžio laiką buvo informuotas, kad teismo procesas užtruko ilgai, kad nuteistasis piktnaudžiauja savo teisėmis, nusprendė bylą išnagrinėti iš esmės. Toks teismo sprendimas niekaip nepasunkinto nuteistojo teisinės padėties, nes jis buvo informuotas apie posėdžio laiką, buvo susipažinęs su prokuroro apeliaciniu skundu, išverstu į danų kalbą, be to, jam apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo advokatas M. Paukštė.

Dėl teisėjo A. Valantino nušalinimo

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde kritikuoja baudžiamojo proceso įstatymo nušalinimą reglamentuojančias nuostatas, kurių kasacinės instancijos teismas nekvestionuoja.

BPK 58 straipsnis reglamentuoja nušalinimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis: 1) toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas ar atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar atsakovo atstovas; 3) pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis: 1) tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 5) priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas pareiškė nušalinimą vienam kolegijos teisėjų A. Valantinui, motyvuodamas tuo, kad šis teisėjas negali būti objektyvus nagrinėjamoje byloje, nes, būdamas generaliniu prokuroru, organizavo ir kontroliavo B. G. B. S. baudžiamosios bylos ikiteisminį tyrimą, koordinavo ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus. Vadovaudamosios BPK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nedalyvaujant kolegijos pirmininkui A. Valantinui, teisėjos S. Bieliauskienė ir J. Čepukienė 2014 m. vasario 3 d. nutartimi advokato M. Paukštės pareikštą nušalinimą atmetė, motyvuodamos tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad A. Valantinas, eidamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, atliko kokius nors ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėjamoje byloje, nagrinėjo ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių skundus ar kontroliavo ikiteisminį tyrimą; vien A. Valantino einamos pareigos nėra pagrindas teisėją nušalinti.

Patikrinus bylos duomenis konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog teisėjas A. Valantinas, priimdamas skundžiamą nutartį nagrinėjamoje byloje, buvo šališkas, nes šioje byloje nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 58 straipsnyje, dėl kurių teisėjas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir privalėjęs nusišalinti.

Dėl įrodymų leistinumo ir patikimumo (BPK 20 straipsnio 4 dalis)

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, buvo gauti neteisėtais būdais ir todėl negalėjo būti pripažinti B. G. B. S. kaltės įrodymais.

Objektų ar daiktų apžiūrą reglamentuoja BPK 207 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas apžiūri tik tuos daiktus, kurių nereikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylos duomenimis, šių nuostatų ir buvo laikomasi. Nukentėjusios įvykio dieną vilkėti drabužiai – palaidinė, kelnės, liemenukas (išskyrus kelnaitės), kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktai, buvo apžiūrėti ir nufotografuoti BPK nustatyta tvarka. Nukentėjusiosios pateiktos kelnaitės ir įvykio vietos apžiūros metu (kurioje buvo viskas fotografuojama) paimti daiktai (du pagalvių užvalkalai, antklodės užvalkalas, šviesiai mėlyni vyriški marškiniai su išplėštomis sagomis, ant kurių buvo rasta rudos spalvos dėmių, džinsinės kelnės, iš vonios kambario nuo vonios krašto paimta biologinė nuoplova ir kt.) buvo apžiūrėti ir ištirti specialisto BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasatorius neteisus teigdamas, kad nukentėjusiosios sužalojimai turėjo būti fotografuojami. Nukentėjusiąją specialistas apžiūrėjo 2009 m. gegužės 24 d. 21.10 val. ir rastus sužalojimus aprašė teikiamoje išvadoje, kartu nurodydamas galimas sužalojimų atsiradimo priežastis.

Bylos duomenimis, nukentėjusioji savo drabužius pateikė 2009 m. gegužės 25 d. 8.45 val., o telefoną – 2009 m. birželio 23 d. Tai, kad telefonas buvo pateiktas beveik po mėnesio, nelaikytina pažeidimu, turėjusiu esminės reikšmės nustatant B. G. B. S. kaltę, nes tai nėra pagrindinis jo kaltės įrodymas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų laikymosi ir BK 149 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė neteisingą išvadą, jog jis padarė BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be to, apkaltinamasis nuosprendis grįstas prielaidomis, jame nepašalinti prieštaravimai, teismo išvados dėl jo kaltės grįstos teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir abiejų instancijų teismų sprendimus, konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą – BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį – pritaikė tinkamai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvados dėl B. G. B. S. kaltės padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios A. A., policijos pareigūnų A. M., A. U., gaisrinės darbuotojo A. I., nukentėjusiosios draugės M. M., studentų bendrabučio kambario kaimynės V. P., paties nuteistojo parodymus, specialisto išvadas Nr. G2069(01), G212/09(01), tyrėjo I. S. tarnybinį pranešimą ir kitus duomenis, konstatavo, kad šie įrodymai patvirtina B. G. B. S. kaltę išžaginus ir seksualiai prievartavus nukentėjusiąją A. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Nustatydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas nesivadovavo B. G. B. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, nes juos laikė nenuosekliais ir prieštaringais, kurių nepatvirtina liudytojų parodymai, tuo tarpu nukentėjusiosios parodymus laikė neprieštaringais bei nuosekliais ir pažymėjo, kad juos patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvados. Ištirtų bylos įrodymų visumos pagrindu teismas konstatavo, kad B. G. B. S. lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą analiniu būdu prieš A. A. valią, jos valia buvo palaužta panaudojus prieš ją fizinį smurtą tuo metu, kai ji, įtarusi B. G. B. S. blogus ketinimus, norėjo išeiti iš jo buto. Jai buvo suduoti smūgiai į galvą, veidą, buvo tampoma už plaukų, nutempta į miegamąjį. Tokiais veiksmais nukentėjusiosios valia buvo palaužta, ji patyrė šoką ir išgąstį. Iš liudytojos M. M. parodymų matyti, kad 2009 m. gegužės 24 d. apie 10.00–11.00 val. jai telefonu paskambino A. A., kuri labai tyliai kalbėdama nurodė adresą ir paprašė šiuo adresu kviesti policiją. Apie tai M. M. iš karto pranešė policijai telefono numeriu 112. Vėliau nukentėjusioji jai paskambino dar kartą prašydama pagalbos. Tada M. M. jau kreipėsi į V. P. ir K. L. ir kartu su jais važiavo į policiją. Policijos pareigūnų ir gaisrininkų pagalba nukentėjusioji buvo išlaisvinta iš B. G. B. S. buto. Liudytojas A. I. parodė, kad, jam patekus į butą ir paklausus, ar jame kas nors yra, greitai iš kambario atbėgo nuoga, iš priekio antklode prisidengusi mergina, jos veidas buvo sumuštas, matėsi mėlynės. Išbėgusi nukentėjusioji paprašė pagalbos, sakė bijanti būti vėl mušama ir prievartaujama, teigė, kad šiame bute laikoma nuo vakar vakaro. Šis liudytojas nurodė, kad bute matė ir nuogą tik rankšluosčiu prisidengusį buto šeimininką, kuris, paprašius atrakinti buto duris, surado raktą ir jas atrakino. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo teiginius, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo jos sutikimu ir kad smurtą prieš ją naudojo ne jos pasipriešinimui lytiškai santykiauti palaužti, bet tam, kad ši išeitų iš buto. Tai, kad nukentėjusioji buvo sumušta ir patyrusi šoką, patvirtino ir kiti liudytojai. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2009 m. gegužės 24 d. 21.10 val. atlikta jos apžiūra. Apžiūros metu nustatyti sužalojimai užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. G2069/09(01), konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, padaryta kietu buku riboto paviršiaus daiktu (pavyzdžiui, sudavus kumščiu) per parą iki apžiūros, ir poodinės kraujosruvos krūtų srityje, padarytos kontaktuojant su kietais bukais paviršiais (pavyzdžiui, pirštais), prieš 1–3 paras iki apžiūros. Aprašyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus daiktus. Šioje išvadoje patvirtinta, kad su A. A. buvo lytiškai santykiauta natūraliu ir analiniu būdu maždaug per parą iki nukentėjusiosios ištyrimo 2009 m. gegužės 24 d. 21.10 val. Mergystės plėvės sužalojimų nenustatyta, tačiau dėl mergystės plėvės sandaros lytinis aktas galėjo būti atliktas ir jos nepažeidžiant. Specialistas nustatė, kad makšties prieangio gleivinė rusva, yra 2x1 dydžio gleivinės nubrozdinimas, lytiniai organai makšties prieangio, mergystės plėvės srityje čiuopiant skausmingi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tinkamai įvertintų įrodymų pagrindu teismai teisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. kad B. G. B. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą analiniu būdu su A. A. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą. Objektyvūs duomenys – nuteistojo prieš nukentėjusiąją panaudotas smurtas, mėginant jai išeiti iš jo buto, jos nutempimas į miegamąjį ir nurengimas jėga – patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad lytiškai santykiauti ir seksualiai prievartauti A. A. nori prieš jos valią, be jos sutikimo ir kad to siekė panaudodamas fizinį smurtą, ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai atitinka BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis.

Dėl BK 59 straipsnio 2 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo ir bausmės skyrimo

Kasatorius nurodo, jog teismas turėjo pripažino B. G. B. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis turi išlaikyti keturis mažamečius vaikus, kad vienerius metus ir 4 dienas buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime blogomis sąlygomis, dėl to jis susirgo psichine liga, kad, sušvelninus kardomąją priemonę, jam nebuvo leista pasimatyti su sunkiai sergančia motina ir giminaičiais. Šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra tos, kurios patvirtintų mažesnį padarytų nusikalstamų veikų ar B. G. B. S. asmenybės pavojingumą.

Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo atmestini. Atsakydamas į iš esmės analogišką apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino B. G. B. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Tokią išvadą teismas padarė dar kartą patikrinęs pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje B. G. B. S. nurodė įvykio vakarą buvęs stipriai apsvaigęs, nes gėrė vyną. Tai patvirtino ir nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausos metu ji teigė, kad jos akivaizdoje jis išgėrė apie vieną butelį vyno. Be to, svarbu ir tai, kad praėjus beveik trims valandoms po veikų padarymo (t. y. 2009 m. gegužės 24 d. 17.46 val.), nuteistajam buvo nustatytas 0,71 prom. girtumas. Įvertinęs šias ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, smurto prieš nukentėjusiąją  panaudojimo faktą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad alkoholio vartojimas susilpnino nuteistojo savikontrolę, suteikė jam papildomos motyvacijos siekti prievartinio santykiavimo su nukentėjusiąja, paskatino neatsižvelgti į jos nesutikimą lytiškai su juo santykiauti ir panaudoti fizinę jėgą jos pasipriešinimui palaužti. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokių išvadų, kasacinio skundo argumentai šiuo klausimu jų nepaneigia.

Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į iš esmės analogišką apeliacinio skundo argumentą, konstatavo, kad B. G. B. S. bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, ir pažymėjo, kad baudžiamojo proceso metu skiriant kardomąsias priemones įtariamajam ar kaltinamajam neišvengiamai tam tikra apimtimi suvaržomos įtariamojo ar kaltinamojo teisės bei laisvės, tačiau jų paskirtis, numatyta BPK 119 straipsnyje, yra visiškai kitokia ir negali būti tapatinama su BK 41 straipsnyje numatyta paskirtimi, todėl teigti, kad B. G. B. S. paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kitus bylos duomenis, neturi teisinio pagrindo daryti kitokios išvados.

Atmestini kasatoriaus argumentai ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Nuteistasis B. G. B. S. yra padaręs tyčinius sunkius nusikaltimus, tuo tarpu pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam už nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.

Dėl civilinio ieškinio

Kasatorius nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu, mano, kad, atsižvelgiant į B. G. B. S. turtinę padėtį, į tai, jog jis turi išlaikyti keturis mažamečius vaikus, neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas iki 10 000 Lt, ją atlyginant ne per trumpesnį kaip penkerių metų laikotarpį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netikrina neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teisingumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji, juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas.

Iš teismo nuosprendžio matyti, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, buvo vadovaujamasi neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis ir bylos duomenimis. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio asmens praradimus, skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Bylos duomenimis, prieš nukentėjusiąją B. G. B. S. buvo padaryti tyčiniai sunkūs nusikaltimai, nukreipti prieš nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, dėl kurių ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, dėl brutalaus ilgą laiką besitęsiančio B. G. B. S. elgesio ji patyrė ir psichologinį stresą, didžiulius išgyvenimus, tai atsiliepė ir jos studijoms, buvo priversta kreiptis į psichoterapeutą, ginekologą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į B. G. B. S. turtinę padėtį ir į tai, kad jis turi mažamečių vaikų, nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydį (90 000 Lt) sumažino iki 40 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai sukelti neigiami padariniai atsirado dėl tyčinių sunkių smurtinių nusikaltimų. Dėl aptartų neturtinės žalos pasekmių ir smurtinio jas sukėlusių tyčinių nusikaltimų pobūdžio žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikytina esminiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 40 000 Lt neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai neprieštarauja CK 6.250 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams, jis nustatytas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Atmesti nuteistojo B. G. B. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                              Gintaras Goda

                                                                                                                                            Tomas Šeškauskas

                                                                                                                              Armanas Abramavičius