Civilinė byla Nr. e2-664-810/2020
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00936-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.6.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 16 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č. S.,
atsakovų N. K. ir R. K. atstovui advokatui V. K.,
trečiajam asmeniui O. B.,
nedalyvaujant atsakovams N. K. ir R. K.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovams N. K. ir R. K. (toliau – atsakovai) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo – O. B..
Teismas
nustatė:
ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir tėvo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdžią vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti Druskininkų m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-1323-182/2009, ir priteisti iš motinos N. K. ir tėvo R. K. išlaikymą sūnui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad M. K. išlaikymui skirtais pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad N. K. ir R. K. turi nepilnametį sūnų M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), Druskininkų m. apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-1323- 182/2009) laikinai apribojo motinos N. K. ir tėvo R. K. valdžią nepilnamečio M. K. atžvilgiu, nustatė vaikui nuolatinę globą senelės O. B. šeimoje ir priteisė iš tėvų išlaikymą po 200 Lt (57,93 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. N. K. ir R. K. šeima dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d. buvo įrašyta į Druskininkų m. savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiuo metu atsakovams socialinės paslaugos nėra teikiamos, atvejo vadyba nevykdoma. Tėvų N. ir R. K. valdžia laikinai apribota dėl jų girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, nepilnamečio vaiko nepriežiūros, tačiau atsakovų elgesyje teigiamų pokyčių iki šiol nėra, iniciatyvos susigrąžinti sūnų į šeimą atsakovai nerodo. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Druskininkų mieste) darbuotojai nuo 2009 metų iki dabar lankosi M. K. globėjos O. B. šeimoje. Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų ir vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto matyti, kad vaiko motina N. K. sūnumi M. K. nesidomi, išlaikymo jam neteikia, yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, vaikas su tėvu R. K. ryšio nepalaiko, nebendrauja, tėvas išlaikymo neteikia. Druskininkų savivaldybės administracijos Viečiūnų seniūnijos 2019 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. SS 1-40 nurodyta, kad N. K. yra socialinių išmokų gavėja, jai paskirta 122 Eur socialinė išmoka. NDNT duomenų bazės duomenimis N. K. nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 3 d. nustatytas 45 proc. darbingumas, ligą įtakojančios diagnozės: K70.3 (kepenų alkoholinė cirozė), K72.1 (lėtinis kepenų nepakankamumas), R16 (hepatomegalija), D69.5 (antrinė trombocitopenija), G31.2 (nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio), G62.1 (alkoholinė polineuropatija), H81.9 (vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti), F10.7 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, rezidualinis (liekamasis) arba vėlai pasireiškiantis psichozinis sutrikimas), F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas). Dėl priklausomybės alkoholiui atsakovė neturi tinkamų gyvenimo sąlygų auginti, auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, neturi darbo, pastovių pajamų. 2019 m. lapkričio 29 d. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius raštu kreipėsi į VšĮ Druskininkų pirminės priežiūros centrą prašydami nurodyti, kas rūpinasi vaiko M. K. sveikata ir jo poreikiais. 2019 m. gruodžio 3 d. centras raštu informavo, kad M. K. sveikata, jo poreikiais, saugumu rūpinasi močiutė O. B.. Vaikui susirgus močiutė atveda nepilnametį į gydymo įstaigą, su nepilnamečio M. K. tėvais šeimos gydytojui bendrauti nėra tekę. Berniukas sveikas, nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimų nenustatyta. 2019 m. gruodžio 3 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad nepilnamečiui M. K. diagnozuota abiejų akių miopija (trumparegystė H52.1).
M. K. mokosi Veisiejų technologijos ir verslo mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą. Nepilnametis turi mokymosi ir elgesio sunkumų, tačiau globėja nuolat ieško būdų ir galimybių iškilusias problemas spręsti, dalyvauja mokyklos susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose su klasės auklėtoja, socialine pedagoge. M. K. globėja O. B. nuolat domisi vaiku, dažnai skambina klasės auklėtojai. 2019 m. gruodžio 3 d. mokyklos rašte nurodyta, kad nepilnamečio globėja rūpinasi Matu ir jo poreikiais. Su Mato motina /tėvu klasės auklėtojai nė karto nėra tekę bendrauti. Vaiku jie nesidomi.
2019 m. gruodžio 5 d. vaiko nuomonės išklausymo akte pažymėta, kad M. K. visą laiką augino ir juo rūpinosi močiutė. Tėvai niekada vaiku nesidomėjo, juo nesirūpino ir jo neišlaikė. Su motina vaikas kartais pabendrauja, kuomet motina trumpam užsuka pas O. B.. Tarp vaiko ir motinos jokio artimo ryšio nėra - Matas jos nepasigenda, nes nežino, ką reiškia augti su mama ir tėvu. Vaikas žino, kad motina turi priklausomybę alkoholiui, ir jis abejoja, ar mama sugebėtų tinkamai juo rūpintis ir nevartoti alkoholio. Vaikas jaučiasi saugus, nes žino, kad juo pasirūpins močiutė. Matas tėvo nepažįsta, su juo nebendrauja. Paskutinį kartą matėsi, kai jam buvo 3 metai. Nepilnamečio nuomone, tėvai neturi rimtų ketinimų juo rūpintis, nes abu toliau veda asocialų gyvenimo būdą, todėl jis neprieštarauja, kad jiems būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia.
Nuolatinė globėja O. B. 2019 m. gruodžio 5 d. paaiškinime nurodė, kad M. K. ji augina nuo mažens. Vaiko tėvai Matu nesirūpina, vartoja alkoholį, veda netinkamą gyvenimo būdą, išlaikymo vaikui neteikia, vaikas išlaikomas iš valstybės lėšų. Globėja neprieštarauja, kad tėvams būtų neterminuotai apribota jų valdžia.
Nepilnamečio M. K. tėvas R. K. gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 5 d. Alytaus šeimos pagalbos centro (toliau – pagalbos centras) rašte nurodyta, kad R. K. socialinės paslaugos neteikiamos, atvejo vadyba nevykdoma. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikiamos R. K. sugyventinei N. K., kurios atžvilgiu Druskininkų m. apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota motinos valdžia į nepilnametę V. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Pagalbos centro socialinė darbuotoja R. K. apibūdina kaip kartu su sugyventine N. linkusį piktnaudžiauti alkoholiu. Esant neblaiviems tarp sugyventinių kyla konfliktai, barniai, muštynės.
Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nepilnametis M. K. globėjos O. B. šeimoje auga nuo 2009 metų, t. y., beveik 11 metų, todėl, ieškovo nuomone, atsakovai turėjo pakankamai laiko sudaryti saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiui vaikui M. K. augti biologinėje šeimoje, tačiau dėl skyriui nežinomų priežasčių nesiekė/ia bei nesiima realių veiksmų, jog nepilnametis sūnus augtų motinos ar tėvo biologinėje šeimoje. Atsakovai faktiškai nepalaiko ryšio su sūnumi, nesuteikia sūnui motiniškos ir tėviškos šilumos, meilės, nesistengia, kad esama situacija pasikeistų, apsiriboja tik formaliu motinos bendravimu su sūnumi. Atsakovų abejingas požiūris į motinos ir tėvo pareigas lėmė, jog nepilnametis M. K. beveik 11 metų auga globėjos šeimoje (šiuo metu M. K. 16 metų), ir nėra pagrindo tikėtis, jog padėtis ateityje gali pasikeisti. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad R. K. teistas. Vyras dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, vidutinis darbo užmokestis apie 400 Eur. N. ir R. K. nevykdo/ė tėvų pareigų vaikui, kas laikytina kaltais veiksmais, savo elgesiu daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, nesidomi vaiku, nelanko, jiems neįdomi vaiko sveikata, jo ugdymosi rezultatai ir nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, todėl ieškovas prašo teismo neterminuotai apriboti motinos N. K. ir tėvo R. K. valdžią nepilnamečio sūnaus M. K. atžvilgiu.
Druskininkų m. apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1323-182/2009 priteisė iš vaiko motinos N. K. ir tėvo R. K. išlaikymą sūnui M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,93 Eur) iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, pripažįstama, jog orientacinis kriterijus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, įtvirtintas minimalaus mėnesio atlyginimo dydis. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į tai kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, Druskininkų m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1323-182/2009 priteistas išlaikymo dydis keistinas. M. K. sparčiai auga ir bręsta, jo poreikiai didėja, jis nori lankyti būrelius, lavintis, vykti į ekskursijas, bendrauti su bendraamžiais ir pan., todėl šiems poreikiams tenkinti reikalingos papildomos išlaidos. Ieškovas prašo iš kiekvieno atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisi po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsakovų N. K. ir R. K. atstovas advokatas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo tęsti nustatytą laikiną motinos N. K. ir tėvo R. K. valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti Druskininkų m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1323-182/2009 ir padidinti išlaikymą nepilnamečiui M. K. atsižvelgiant į vaiko poreikius ir atsakovų galimybes šiuos poreikius tenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas turėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes ir nuspręsti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos ir tėvo valdžią. Būtina įvertinti, ar esama padėtis galėtų pasikeisti ateityje. Atsakovams žinoma, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Atsakovų atstovo teigimu, nepilnamečio vaiko motina, nors ir retai, bet bendrauja su vaiku, juo domisi, lankosi pas globėją O. B.. Mano, kad neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią vaiko M. K. atžvilgiu būtu neproporcinga, todėl tikslinga tęsti nustatytą laikiną tėvų valdžios apribojimą.
Be to, kaip teigiama atsiliepime, įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvu galimybių šiuos poreikius tenkinti. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-209-916/2016). Pažymėjo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas neturi pagrindo priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.
Teismo posėdyje atsakovų atstovas advokatas V. K. nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Trečiasis asmuo O. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dalyvaudama teismo posėdyje ji nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad atsakovė N. K. yra jos duktė. M. K. ji (O. B.) augina beveik nuo gimimo. Atsakovai sūnumi nesirūpina, atsakovas R. K. sūnų paskutinį kartą matė prieš maždaug 13 metų. M. K. sveikata, jo auklėjimu, ugdymu rūpinasi pati O. B.. Jokios pagalbos, rūpinimosi sūnumi iš atsakovų ji nesulaukia, jie net nežino jo rūbų, batų dydžių..
Nepilnametis M. K. teismo posėdyje paaiškino aplinkybes, analogiškas užfiksuotoms 2019 m. gruodžio 5 d. vaiko nuomonės išklausymo akte.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinė motina yra atsakovė N. K., biologinis tėvas yra atsakovas R. K..
Druskininkų m. apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-1323- 182/2009) laikinai apribojo motinos N. K. ir tėvo R. K. valdžią nepilnamečio M. K. atžvilgiu, nustatė vaikui nuolatinę globą senelės O. B. šeimoje ir priteisė iš tėvų išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K. po 200 Lt (57,93 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl neterminuoto motinos ir tėvo valdžios apribojimo
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Nustatyta, kad Druskininkų m. apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. N2-1323-182/2009) laikinai apribojo motinos N. K. ir tėvo R. K. valdžią nepilnamečio M. K. atžvilgiu ir nustatė vaikui nuolatinę globą senelės O. B. šeimoje.
Atsakovams nevykdant tėvo ir motinos pareigų, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovės N. K. ir atsakovo R. K. motinos ir tėvo valdžią sūnaus M. K. atžvilgiu. Kaip matyti iš ieškovo atstovės, trečiojo asmens (globėjos) O. B., nepilnamečio M. K. paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų – O. B. paaiškinimo, vaiko nuomonės išklausymo akto, vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 11GVA-401(8.11.18), globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų Nr. 11GVA-400 ir Nr. 11GVA-119, Alytaus šeimos pagalbos centro rašto Nr. S-312, Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos rašto Nr. 2.4-V10-148, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žagarės seniūnijos rašto, atsakovai N. K. ir R. K. nesiima jokių realių veiksmų auginti sūnų M. K. ir juo rūpintis, nesidomi sūnaus mokymusi ir elgesiu, neatvyksta į mokyklą, nebendrauja telefonu, nesilanko elektroniniame dienyne, nesirūpina sūnaus sveikata. Nustatyta, kad atsakovai su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais nebendradarbiauja, informacijos apie savo sprendimus sūnaus atžvilgiu neteikia. Kaip nurodė trečiasis asmuo O. B. ir pats M. K., tėvo vaikas nepažįsta, paskutinį kartą jį matė būdamas maždaug trejų metų amžiaus. Bylos duomenimis atsakovai girtauja, atsakovė N. K. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu turi sveikatos problemų, dėl ko jai nustatytas 45 procentų darbingumas. Atsakovai išlaikymo sūnui M. K. geranoriškai neteikia, išlaikymas išskaitomas pagal vykdomuosius raštus vykdant priverstinį išieškojimą. Piktnaudžiaudami alkoholiu ir visiškai nesirūpindami savo vaiku M. K. atsakovai rodo savo abejingumą tėviškoms ir motiniškoms pareigoms sūnaus atžvilgiu.
Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1323-182/2009, kuriuo atsakovams buvo laikinai apribota motinos ir tėvo valdžia sūnaus M. K. atžvilgiu, atsakovai turėjo pakankamai laiko atkurti santykius su sūnumi, pasirūpinti juo ir auginti sūnų patys, tačiau nepilnametis M. K. nuo 2009 metų, t. y. maždaug vienuolika metų, iki šiol auga globėjos O. B. šeimoje. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų N. K. ir R. K. elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovų kaltė pasireiškia jų neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovai sūnumi nesirūpina, neužtikrina saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri jo, gyvena skyrium nuo sūnaus ir nesiima veiksmų pakeisti situaciją, todėl nesudaro vaikui tinkamų jo sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų. Piktnaudžiaudami tėvų valdžia, atsakovai vengia rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, per visą laikotarpį nuo 2009 metų nesiėmė veiksmų užtikrinti, jog sūnus augtų jų globojamas, yra nusišalinę nuo tėvo ir motinos pareigų vykdymo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, apsiribodami tik formaliu materialinio išlaikymo sūnui, vykdant priverstinį išlaikymo išieškojimą, teikimu, ir nėra jokių duomenų, jog padėtis ateityje gali pasikeisti ir pasikeis.
Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vien domėtis vaiku ar žodžiu (raštu) išreikšti norą ateityje susigrąžinti vaiką neužtenka, tėvas (motina) turi vaiką auginti, tenkinti vaiko fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaikui kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad neterminuotas motinos N. K. ir tėvo R. K. valdžios ribojimas sūnui yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teisę ir interesus augti stabilioje bei saugioje aplinkoje (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai ir atsakovams neterminuotai apribojama motinos ir tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. K. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis, 3.183 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).
Ieškovas prašo pakeisti Druskininkų m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2- 1323-182/2009, ir priteisti iš motinos N. K. ir tėvo R. K. išlaikymą sūnui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad M. K. išlaikymui skirtais pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise.
Prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad priteisto išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas paaugliui ir todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, bei įvertinus, jog atsakovės sveikatos problemos yra sąlygotos piktnaudžiavimo alkoholiu, iš atsakovų turėtų būti priteisiama nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 100 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasaciniam teismui nurodžius išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo reikalavimą, visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.
Teismas sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, kad M. K. sparčiai auga ir bręsta, jo poreikiai didėja, jis nori lankyti būrelius, lavintis, vykti į ekskursijas, bendrauti su bendraamžiais ir pan., todėl šiems poreikiams tenkinti reikalingos papildomos išlaidos. Akivaizdu, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovų buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui M. K., priėmimo praėjus beveik vienuolikai metų, M. K. poreikiai smarkiai išaugo, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, pabrango prekės ir paslaugos, todėl teismas daro išvadą, jog iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį.
Atsakovai iš esmės sutinka, kad priteistas išlaikymas po 57,93 Eur kas mėnesį nėra pakankamas sūnui išlaikyti, tačiau sprendžiant dėl priteisto išlaikymo padidinimo prašo atsižvelgti ne tik į sūnaus Mato poreikius, bet ir į tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti didesnį išlaikymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kas mėnesį reguliariai gauna maždaug 560 Eur darbo užmokestį. Ir nors rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, teismo nuomone, atsakovo gaunamos pajamos leidžia teikti sūnui M. K. didesnį išlaikymą, negu po 70 Eur kas mėnesį (tokio dydžio išlaikymas išieškomas iš jo darbo užmokesčio). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ar turi kitų išlaikomų asmenų. Todėl teismas sprendžia, kad vien tik iš gaunamo darbo užmokesčio atsakovas turi realią galimybę teikti sūnui išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį.
Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei N. K. nustatytas 45 proc. darbingumas (nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 3 d.). Ji nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ir nors ieškinyje nurodyta bei rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad N. K. nustatytos sveikatos problemos yra sąlygotos piktnaudžiavimo alkoholiu, vis tik teismas mano, jog teikti ieškovo prašomą iš atsakovės priteisti išlaikymą atsakovė, kuriai nustatytas tik 45 proc. darbingumas, nebus pajėgi. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovė, nustojusi piktnaudžiauti alkoholiu ir susiradusi darbą, turėtų galimybę teikti sūnui išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį.
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai tėvų turimoms ir galimoms turėti galimybėms. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Taigi, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl M. K. priteisto iš atsakovo R. K. išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, jį padidinant iki 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Ieškinio reikalavimas dėl M. K. priteisto iš atsakovės N. K. išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas iš dalies, jį padidinant iki 80 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.201 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina nepilnamečio M. K. globėjai O. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jiems suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Pakeisti Druskininkų m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1323-182/2009 priteistą iš atsakovo R. K. išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. K. dydį ir priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 9 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeisti Druskininkų m. apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1323-182/2009 priteistą iš atsakovės N. K. išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. K. dydį ir priteisti iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 9 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisto M. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo globėją O. B.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Edita Dambrauskienė