Civilinė byla Nr. eB2-473-524/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00256-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.4.5.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Benevos group“ prašymą dėl reikalavimo dalies tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Beauty label“ bankroto byloje,
nustatė:
1. Teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-267-524/2026, įsiteisėjusia 2025 m. gruodžio 23 d., išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės buvusios darbuotojos G. K. pareiškimą atsakovei uždarai pareiškimą atsakovei UAB „Beauty Label“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant L. B. (toliau – ir Administratorė).
2. Teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-267-524/2026 patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp kurių II eilės kreditorės UAB „Benevos group“ (toliau – ir Kreditorė) I etapu tenkinamas reikalavimas 176 013,47 Eur sumai.
3. Teisme 2026 m. kovo 3 d. gautas Kreditorės atskirasis skundas, kuriuo prašoma:
1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį ir patvirtinti Kreditorės II eilės 61 013,47 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodant, kad 2025 m. gruodžio 17 d. Kreditorės Bendrovei sumokėti 15 000 Eur nėra Bendrovės turtas ir turi būti grąžinti Kreditorei kaip be teisinio pagrindo gautos lėšos;
2) teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį ir patvirtinti Kreditorės I eilės 76 013,47 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.
4. Atskirajame skunde nurodoma, kad Kreditorė (ankstesnis pavadinimas UAB „Bipa Group“) ir Bendrovė 2024 m. birželio 11 d. sudarė paskolos sutartį dėl 133 500 Eur paskolos suteikimo Bendrovei. Visa paskolos suma buvo išmokėta Bendrovei laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei priėmimo Kreditorė 2025 m. gruodžio 17d. per klaidą vietoje mokėjimo kitai įmonei pagal kitą paskolos sutartį atliko 15 000 Eur mokėjimą Bendrovei. Tokiu būdu, Bendrovė be pagrindo įgijo turtą – 15 000 Eur piniginių lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalis numato pareigą grąžinti be pagrindo gautą turtą. Bendrovės gauti 15 000 Eur negali būti laikomi Bendrovės nuosavybe ir negali sudaryti turto, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai bankroto procese.
5. Atskirajame skunde teigiama, kad jei teismas pripažintų, jog 15 000 Eur yra Bendrovės nuosavybė, tuomet šios lėšos turi būti vertinamos kaip suteiktos jau nemokumo proceso metu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas 2025 m. gruodžio 17 d. Kreditorės atliktą 15 000 Eur mokėjimą kvalifikuoti kaip naują ir (ar) tarpinį finansavimą, kuris pagal įstatymą tenkinamas pirmąja eile, prieš tenkinant kitų kreditorių reikalavimus.
6. Teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė Kreditorei 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti šioje nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus – aiškiai suformuluoti atskirojo skundo pagrindą ir dalyką.
7. Teisme 2026 m. kovo 9 d. gautas patikslintas Kreditorės atskirasis skundas, kuriuo prašoma:
1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį ir patvirtinti antros eilės Kreditorės 161 013,47 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje.
2) teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį ir patvirtinti Kreditorės pirmos eilės 15 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bei antros eilės 161 013,47 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje.
8. Patikslintame atskirajame skunde nurodomos analogiškos aplinkybės išdėstytoms pirminiame atskirajame skunde, t. y. kad Kreditorė (ankstesnis pavadinimas UAB „Bipa Group“) ir Bendrovė 2024 m. birželio 11 d. sudarė paskolos sutartį dėl 133 500 Eur paskolos suteikimo Bendrovei. Visa paskolos suma buvo išmokėta Bendrovei laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei priėmimo Kreditorė 2025 m. gruodžio 17d. per klaidą vietoje mokėjimo kitai įmonei pagal kitą paskolos sutartį atliko 15 000 Eur mokėjimą Bendrovei. Tokiu būdu, Bendrovė be pagrindo įgijo turtą – 15 000 Eur piniginių lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalis numato pareigą grąžinti be pagrindo gautą turtą. Bendrovės gauti 15 000 Eur negali būti laikomi Bendrovės nuosavybe ir negali sudaryti turto, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai bankroto procese.
9. Patikslintame atskirajame skunde taip pat teigiama, kad jei teismas pripažintų, jog 15 000 Eur yra Bendrovės nuosavybė, tuomet šios lėšos turi būti vertinamos kaip suteiktos jau nemokumo proceso metu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas 2025 m. gruodžio 17 d. Kreditorės atliktą 15 000 Eur mokėjimą kvalifikuoti kaip naują ir (ar) tarpinį finansavimą, kuris pagal įstatymą tenkinamas pirmąja eile, prieš tenkinant kitų kreditorių reikalavimus.
10. Teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi sutiko su atskiruoju skundu ir panaikino teismo 2026 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta Kreditorės II eilės I etapu tenkinamo reikalavimo dalis 15 000 Eur sumai ir iš Bendrovės bankroto bylos Nr. eB2-267-524/2026 į atskirą bylą išskyrė bylos dalį dėl ginčijamos Kreditorės reikalavimo dalies 15 000 Eur sumai ir šią bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. balandžio 10 d.
11. Teisme 2026 m. balandžio 3 d. gautas Administratorės atsiliepimas dėl Kreditorės finansinio reikalavimo, kuriuo nurodoma, kad yra pagrindas laikyti, jog 15 000 Eur lėšos per klaidą pervestos į Bendrovės sąskaitą grąžintinos Kreditorei teismo sprendimu. Kreditorė (buvusi UAB „Bipa group“) remdamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, teikė prašymą įtraukti į Bendrovės kreditorių sąrašą bankroto byloje. Kreditorės reikalavimo suma 176 013,47 Eur. Išanalizavus paskolų suteiktų nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d. įmonei apyvartas pagal bankinius dokumentus ir pateiktų sutarčių dokumentus, nustatyta, jog prašyme dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo suma 173 500 Eur atitinka per banką sumokėtų paskolų sumai, įskaitant ir 2025 m. gruodžio 17 d. Kreditorės į Bendrovės sąskaitą atlikto, pasak Kreditorės, klaidingo 15 000 Eur paskolos mokėjimo. Nustatyta, kad 15 000 Eur mokėjimas buvo atliktas Bendrovei be jokio teisinio pagrindo, nes kaip minėta visi mokėjimai pagal su Bendrove sudarytą 2024 m. birželio 11 d. paskolos sutartį jau buvo Kreditorės atlikti. Jokios kitos sutarties, pagal kurią Bendrovė būtų įgijusi teisę į minėtas lėšas, šalys nebuvo sudariusios. Taip pat nebuvo jokio kito teisinio pagrindo Bendrovei gauti 15 000 Eur iš Kreditorės.
12. Administratorės atsiliepime teigiama, jog Kreditorės klaidingas mokėjimas gal ir turi ekonominį efektą – sustiprino Bendrovės finansinę padėtį bankroto proceso kontekste, sudarytos palankesnės sąlygos atsiskaitymui su kreditoriais. Tačiau išanalizavus banko sąskaitos išrašus dėl per klaidą 2025 m. gruodžio 17 d. pervestos 15 000 Eur paskolos tikslingumą Bendrovės veikloje, darytina išvada, jog Bendrovė nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d. turėjo pakankamą banko sąskaitos likutį – 18 849,11 Eur įmonės veikloje eilinėms mokėjimams atlikti. Buvo sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams, buvo atsiskaityta už paslaugas ir prekes, buvo gauta įplaukų. Sąskaitos likutis 2025 m. gruodžio 31 d. buvo 18 166,66 Eur (be 15 000 Eur). 2026 m. sausio mėn. pradžioje buvo gautos įplaukos už anksčiau parduotą produkciją. Administratorės nuomone, Bendrovės vadovas nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki 2026 m. sausio 2 d. turėjo galimybę sugrąžinti klaidingai pervestus 15 000 Eur Kreditorei iki kol įmonei nebuvo registruotas bankrutuojančios įmonės statusas ir Administratorė buvo patvirtinta kaip vadovas VšĮ Registrų centro dokumentuose. Svarbu pažymėti, kad nuo nutarties priėmimo momento juridinio asmens veikla jau buvo apribota ir nukreipta į kreditorių interesų apsaugą ir Administratorė atstovaujanti bankrutuojančios Bendrovės kreditorių ir įmonės interesus grąžinti 15 000 Eur Kreditorei neturėjo įgaliojimų.
Teismas
konstatuoja:
Kreditorės prašymas dėl patvirtinto reikalavimo pakeitimo netenkintinas.
13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui (JANĮ 41 straipsnio 3 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).
14. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
15. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojantį juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
16. JANĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 116 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimas, nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pareikštas bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Nagrinėjamu atveju, byloje kyla ginčas dėl po teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei priėmimo, tačiau iki šios nutarties įsiteisėjimo – 2025 m. gruodžio 23 d., Kreditorės 2025 m. gruodžio 17d. atlikto 15 000 Eur mokėjimo Bendrovei.
18. JANĮ 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais; pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai; jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.
19. Teismo vertinimu, vadovaujantis JANĮ 94 straipsniu Kreditorės reikalavimas gražinti šią 15 000 Eur sumą tenkintinas antrąja eile, pirmu etapu, kadangi reikalavimas atsirado dar iki nemokumo proceso pradžios – nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, be to, kaip nurodo pati Kreditorė, lėšas ji Bendrovei pervedė per klaidą, todėl tai negali būti vertinama prievole atsiradusia iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos.
20. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą.
21. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. e3K-7-278-469/2019 (26-30 punktai), aptardamas ĮBĮ nuostatos įmonės kreditorių teisių gynimo aspektu išaiškino, „kad nuo bankroto bylos iškėlimo kreditoriai netenka teisės reikšti tiesioginių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, iki bankroto bylos iškėlimo nepatenkinti kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik ĮBĮ nustatyta tvarka.
22. Pavyzdžiui, ĮBĮ esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 30.3 punktas). Taigi, tuo atveju, kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tokiais atvejais turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).
23. Kita vertus, apart Kreditorės paaiškinimų, byloje nėra jokių duomenų, kad Kreditorė 2025 m. gruodžio 17 d. atliko 15 000 Eur mokėjimą Bendrovei per klaidą vietoje mokėjimo kitai įmonei pagal kitą paskolos sutartį. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Kreditorė (ankstesnis pavadinimas UAB „Bipa Group“) pagal su Bendrove 2024 m. birželio 11 d. sudarytą paskolos sutartį dėl 133 500 Eur paskolos suteikimo Bendrovei paskutinį 2 000 Eur pavedimą atliko 2025 m. vasario 28 d., o 2025 m. gruodžio 17d. atlikto pavedimo paskirtyje aiškiai nurodyta, kad tai paskola, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tai negalėjo būti naujai Kreditorės Bendrovei suteikta paskola. Be to, jei mokėjimas 2025 m. gruodžio 17 d. buvo atliktas per klaidą, neaišku kodėl Kreditorė ar kita įmonė, kuri iš tikrųjų turėjo gauti skolinamas lėšas, nedelsiant nekėlė klausimo dėl per klaidą pervestų pinigų – Kreditorė į Bendrovės dėl klaidingai pervestos sumos kreipėsi tik 2026 m. sausio 5 d. raštu, t. y. jau po to kai 2025 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjo teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-267-524/2026 patvirtinti kreditorės UAB „Benevos group“ II eilės I etapu tenkinamas reikalavimas 176 013,47 Eur sumai atitinka byloje esančius duomenis. Teismo 2026 m. kovo 10 d. sutikus su atskiruoju skundu ir panaikinus teismo 2026 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta II eilės kreditorės UAB „Benevos group“ I etapu tenkinamo reikalavimo dalis 15 000 Eur sumai, Kreditorės II eilės I etapu tenkinamas reikalavimas 176 013,47 Eur sumai tvirtintinas pakartotinai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Benevos group“ prašymą dėl patvirtinto reikalavimo pakeitimo netenkinti.
Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Beauty Label“, juridinio asmens kodas 305260994, registruotos buveinės adresas Pakrantės g. 4, LT-96103 Gargždai, antros eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Benevos group“, juridinio asmens kodas 304840364, pirmu etapu tenkinamą reikalavimą 176 013,47 Eur sumai.
Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją nemokumo administratorei L. B. įpareigojant nemokumo administratorę per 2 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos supažindinti su šia nutartimi kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Garantinio fondo administratoriui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Erika Misiūnienė