Civilinė byla Nr. e2S-409-881/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42945-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 15 d.

        Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

                     viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. B. ir J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. B. ir J. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 4 495,77 Eur draudimo išmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad ieškovai už reiškiamą reikalavimą turi sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio taisykles, t. y. 3 proc. nuo reikalaujamos priteisti sumos, bei pateikti teismui įrodymus, kad žyminis mokestis sumokėtas.
4. Teismas nurodė, kad ieškovų nurodoma CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra sietina su atvejais, kai materialusis reikalavimas yra reiškiamas bankrutuojančiam atsakovui, o šiuo atveju ginčas kyla dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl ieškovų nurodyta teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2424/2011) ir teisinis reglamentavimas nelaikytini aktualiais nagrinėjamu atveju. Be to, teismuose yra daug nagrinėjamų tokio pobūdžio bylų, kuriuose pareikšti reikalavimai atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir šie ieškiniai yra apmokėti žyminiu mokesčiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovai M. B. ir J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas nenurodė jokio argumento, kodėl ieškinys nėra priimamas, o tik abstrakčiai nurodė, kad teismas, įvertinęs ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus, jog jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, juos laiko nepagrįstais.
2. Gausioje teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinys yra nagrinėjamas ne atsakovo – bankrutuojančios įmonės – bankroto byloje, bei kad atsakovu yra patraukta taip pat ir nebankrutuojanti įmonė, nesudaro pagrindo įpareigoti ieškovą sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2424/2011).
3. Ieškiniai prieš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl išmokos išmokėjimo investuotojams, kurie investavo į AB banką Snoras, yra paplitę nacionaliniu mastu. Advokatas A. K., rengdamas ieškinius dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kitiems ieškovams, taip pat prašė juos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir Vilniaus apygardos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-230-345/2015, kurioje mokėti žyminio mokesčio nereikalavo. Be to, ieškovams teikiant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, ieškovai analogiškai prašė Lietuvos apeliacinio teismo netaikyti ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklės, ir minėtas teismas į šią aplinkybę taip pat atsižvelgė civilinėje byloje Nr. 2A-642-407/2015.
4. Tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pateiktas dar vienas analogiškas ieškinys (tik kitas ieškovas), ir teismas ieškinį priėmė. Taigi negali būti toleruojama tokia situacija, kai tos pačios grandies ir to paties teritorinio teismingumo teismas skirtingai sprendžia ieškinio priėmimo klausimą skirtingų ieškovų atžvilgiu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kuria apeliantams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti už ieškinį žyminį mokestį.
8. Nesutikdami su skundžiama nutartimi, apeliantai teigia, kad yra (turėtų būti) atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir teismų praktikos išaiškinimus.
9. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto (...) bylose. Teismų praktikoje, aiškinant šios teisės normos tikslus, pabrėžiama, kad joje įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė, kad ieškovai ir turtinius reikalavimus bankroto byloje pareiškiantys asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-130/2012).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantai yra pareiškę ieškinį atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Reikalavimų kuriai nors bankrutuojančiai įmonei apeliantai nereiškia, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, minėta atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taisyklė nagrinėjamu atveju nėra aktuali.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra aktuali ir apeliantų cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2424/2011, kadangi pastarojoje nagrinėta situacija neatitinka nagrinėjamo atvejo aplinkybių, o būtent, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje ieškinio reikalavimai (-as), be kita ko, buvo pareikšti (-as) bankrutuojančiai įmonei, kas ir nulėmė atitinkamas teismo išvadas dėl pareigos apmokėti tokį ieškinį žyminiu mokesčiu buvimo; tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, reikalavimai bankrutuojančiai įmonei nėra keliami.
12. Apelianto dėstomi argumentai, kad kai kuriose civilinėse bylose, kuriose ieškinio reikalavimai taip pat buvo pareikšti tik VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, teismai nereikalavo apmokėti ieškinio (kitų procesinių dokumentų) žyminiu mokesčiu, nėra pagrindas daryti priešingos, nei pirmosios instancijos teismo, išvados. Pirma, nurodytose bylose ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas nebuvo atskirai nagrinėjamas ir teismai šiuo klausimu atskirai nepasisakė. Antra, tose bylose, kurių tiesioginis bylos nagrinėjimo dalykas ir buvo klausimas, ar tokiu kaip nagrinėjamas atvejis ieškovai turi pareigą sumokėti už ieškinį žyminį mokestį, teismai konstatuoja, kad ieškovai tokią pareigą turi, t. y. jie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-570-794/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-103-345/2017).  
13. Taigi, remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovus sumokėti už ieškinį žyminį mokestį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
14. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus yra pasibaigęs, ieškovams nustatomas naujas terminas (CPK 115 str. 2 d.).

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Nustatyti ieškovams M. B. ir J. B. naują 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

             Teisėja                                                                                                   Vilija Mikuckienė