Civilinė byla Nr. e2A-653-730/2024

    Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02214-2022-0

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

    3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 2.6.10.9; 3.3.1.2

   (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir atsakovės L. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ieškinį atsakovei L. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašo atnaujinti praleistą 3 metų terminą kreiptis į teismą, priteisti iš atsakovės valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 174 496,14 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 30 d.), kurioje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti tiesioginę tikrąją žalą, padarytą dėl jo tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai institucija ar įstaiga teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. B. (S.) L. darbo užmokesčio“ pateikė duomenis apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį, kuris atsakovei buvo mokamas veiksmų atlikimo metu (bendras (duomenys neskelbtini) vidutinis vienos dienos priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 12,14 Eur (41,91 Lt)). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, L. B. (S.), T. S. patenkino ir pripažino negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1573 „Dėl Klaipėdos rajono Judrėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria L. S. (B.) (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems du miško sklypai, kurių bendras plotas 12,35 ha; pripažino negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 2575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“ dalį, kuria atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m, lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 55/6449 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“, kuriuo atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiomis Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2002 m. gruodžio 18 d. atsakovės ir T. S. sudarytas Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę grąžinti T. S. 5 792,40 Eur (20 000 Lt), gautų pagal pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėjai N. S. ir T. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisti 175 506,43 Eur turtinei ir 43 443 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisė 150 841,87 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (1.81.)7R-3728 „Dėl valstybės regreso teisės įgyvendinimo“ Tarnybą informavo apie tai, kad vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį N. S. ir T. S. 2019 m. gegužės 8 d. pervedė 174 496,14 Eur žalos atlyginimo ir 639 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė spręsti klausimą dėl valstybės regreso teisės įgyvendinimo. Nacionalinė žemės tarnyba, 2019 m. birželio 17 d. sužinojusi apie žalos atlyginimo faktą, 2022 m. kovo 21 d. raštu ,,Dėl žalos atlyginimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti valstybei atsiradusią žalą, padarytą dėl jos neteisėtų veiksmų, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti 2022 m. balandžio 28 d. raštu. 2022 m. gegužės 31 d. buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu, tačiau dėl trūkumų buvo nustatytas terminas jiems pašalinti. Nepašalinus nurodytų trūkumų, pareiškimas buvo grąžintas. 2022 m. rugpjūčio 23 d. vėl pateiktas pareiškimas ir jis teismo priimtas. Ieškinio senaties terminas praleistas nedaug – šiek tiek daugiau nei du mėnesius, todėl prašė terminą atnaujinti.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir ieškinį atmesti, o nepritaikius ieškinio senaties, ieškinį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, panaikinti atsakovei pritaikytas reikalavimo užtikrinimo (laikinąsias apsaugos) priemones – areštą. Taip pat skirti ieškovei iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. Atsakovė paaiškino, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pagrindinis jos darbas buvo išrašyti pažymas, sutvarkyti patalpas, sprendimų ji nepriėmė. Nežino, ar kas nors suklastojo dokumentus, ji pati nieko nedarė. Išvadą ji gavo jau pasirašytą. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą ir nors prašo jį atnaujinti, atstovo nuomone, tam nėra jokių objektyvių priežasčių, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas. Teismų yra išaiškinta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Pagrindinė prievolė šiuo atveju yra įvykdyta 2019 m. gegužės 8 d., todėl nuo to momento prasideda 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė turėjo pakankamai laiko paruošti ieškinį ir kreiptis į teismą nepraleidusi termino, tačiau dėl aplaidumo to nepadarė. Tuo pagrindu prašo ieškinį atmesti. Taip pat ieškovė ieškinio materialinius reikalavimus grindė VTĮ (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 30 d.) 45 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią valstybės tarnautojas turi atlyginti tiesioginę tikrąją žalą, padarytą dėl jo tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai institucija ar įstaiga teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, taip pat dėl veiksmų, kurie neatitinka suteiktų įgaliojimų ar prieštarauja institucijos ar įstaigos, įgaliojusios jį atstovauti valstybės ar savivaldybės kapitalui, vadovo sprendimams, bet ne daugiau kaip paskutiniųjų 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad ginčo šalis siejo ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai, civilinė byla kvalifikuota darbo byla. Ieškovė šios nutarties neskundė. Siekdama žalos atlyginimo, ieškovė privalo įrodyti atsakovės darbo pareigų pažeidimą, kaip konkrečios įstaigos darbuotojos neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp darbuotojos neteisėtų veiksmų ir žalos (DK 151 straipsnis). Ieškovė šių aplinkybių neįrodinėja, todėl ieškinys šiuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė klaidina teismą ir atsakovę teigdama, kad atsakovė tariamai buvo karjeros valstybės tarnautoja. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė dirbo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje pagal darbo sutartį, ar kaip valstybės tarnautoja, ginčo teisiniame santykyje, iš kurio nagrinėjamu atveju ieškovė kildina neteisėtais pačios ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojų veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems, atsakovė veikė kaip privatus asmuo, gaunantis administracinę paslaugą. Nors laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)  atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), tai yra kitoje vietovėje, nei objektai, dėl kurių priimti teismų neteisėtais pripažinti administraciniai sprendimai, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) nedalyvavo priimant ir nepriėmė jokių administracinių teisės aktų ar sprendimų ir neatliko administracinių veiksmų, juolab darbo funkcijų, kurie teismo buvo pripažinti neteisėtais ar su jais susiję ir teismo nustatytu priežastiniu ryšiu lėmė žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Nurodo, kad šiuo atveju nėra sąlygų taikyti regresą, o regresiniai reikalavimai gali būti nukreipti tik į Institucijos darbuotojus, priėmusius atitinkamus sprendimus. Mano, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nenustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, šiuo atveju nėra atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaltės, taip pat neegzistuoja ir priežastinis ryšys, nenustatyta, jog atsakovė klastojo dokumentus. Pažymi, kad reikalaujamą atlyginti 174 496,14 Eur žalą sudaro 150 841,87 Eur turtinės žalos atlyginimas, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės (procesinės) palūkanos nuo priteistų sumų nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (18 654,27 Eur). Mano, kad net jei egzistuotų kitos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, ieškinyje nurodomas žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl reikalavimas ją atlyginti laikytinas nepagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Tauragės apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsakovės L. B. naudai  21 347,22 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atmetė prašymą dėl baudos skyrimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.       Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nagrinėjamos žalos padarymo metu, tai yra nuo 1999 m. liepos 30 d.). Teismas nustatė, kad atsakovė žemėtvarkos skyriuje dirbo pagal terminuotąją darbo sutartį, todėl akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovės valstybės tarnybos santykiai nesiejo, taigi jos atsakomybė pagal Valstybės tarnybos įstatymą negalima.

5.       Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija veikė neteisėtai priimdama administracinius aktus, jie teismo buvo panaikinti kaip neteisėti, teismai konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nesilaikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, be to, atsakovė nebuvo pateikusi prašymo atkurti jai nuosavybės teises. Minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję, todėl juose nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje.

6.       Nurodė, kad ieškovė atsakovės, kaip darbuotojos, darbo pareigų pažeidimo ir kitų su darbo pareigų pažeidimu susijusių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų šioje byloje neįrodė. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini), jokių sprendimų nepriėmė. Aplinkybė, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsakovei buvo atkurtos pateikus suklastotą išvadą ir atsakovė, žinodama, kad neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, siekė neteisėtai praturtėti, buvo vertinama baudžiamosios atsakomybės kontekste, teismas vertino, kad šiuo atveju atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nėra.

7.       Nurodė, kad atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas pakartotinai šio klausimo nesvarsto, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 16 d. nutartimi išsprendė šį klausimą ir konstatavo, kad ieškovė ieškinį pateikė nepraleidusi ieškinio senaties termino. Nurodė, kad atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau teismas, piktnaudžiavimo pagrindų nenustatęs, nusprendė atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, netenkinus šio reikalavimo ir atmetus ieškovės apeliacinį skundą, gerokai mažinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimu atsakovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.                      Dėl atsakovės, kaip valstybės tarnautojos, statuso nurodo, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad ji dirbo specialiste (duomenys neskelbtini), jos vykdoma veikla buvo priskirta viešojo administravimo sričiai, todėl ji laikytina valstybės tarnautoja. Mano, kad aplinkybė, jog atsakovė dirbo pagal darbo sutartį, neturi lemiamos reikšmės šios bylos aspektu. 

8.2.                      Dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodo, kad nuosavybė buvo atkurta ieškovei pateikus žinomai suklastotą dokumentą, kuriame esantys duomenys neatitinka tikrovės, dėl to ir buvo priimti atitinkami sprendimai dėl nuosavybės teisės jai atkūrimo. Nurodo, kad dokumento suklastojimą patvirtina ir atlikta ekspertizė, tačiau šiuo atveju ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas nesurinktas pakankamai duomenų, o baudžiamoji byla dėl klastojimo buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

8.3.                      Dėl atsakovės civilinės atsakomybės nurodo, kad atsakovė atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, ir tai buvo konstatuota Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi byloje Nr. 1-14-586/2011 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu byloje Nr. 2-95-538/2012. Nurodo, kad atsakovė būdama žemės reformos srities specialistė, žinodama, kad neturi teisės atkurti nuosavybės teisių, pateikė išvadą, žinodama, kad tai sukels neigiamas pasekmes, ir išvadą pateikė pasinaudodama darbo padėtimi, tai yra specialistui, žinančiam apie jos darbo vietą, dėl to dokumentai priimant ir negalėjo būti tinkamai įvertinti. Be to, vėliau atsakovė taip pat pasirašė žemės paženklinimo ribų aktą ir taip siekė aktyviais veiksmais užvaldyti svetimą turtą, veikė tyčia.

8.4.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 21 347,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, nėra tinkamai motyvuota. Teigia, kad byla nėra sudėtinga, išnagrinėta viename posėdyje, atsakovės atstovas dalyvavo tik nuotoliniu būdu, byloje taip pat nebuvo renkami ir teikiami didelės apimties įrodymai. Atsakovės atstovo pateiktos sąskaitos yra nekonkrečios, nedetalizuotos, dalis jų be darbų ataskaitos. Mano, kad dalis atsakovei priteistų išlaidų yra priteista nepagrįstai, o dalis jų turėtų būti sumažinta.

9.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir ieškinį atmesti ir šiuo savarankišku ir pakankamu pagrindu, apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir ieškovės apeliaciniu skundu skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1.                      Dėl ieškinio senaties nurodo, kad ieškovė dėl savo aplaidumo yra praleidusi ieškinio senaties terminą, neįrodė pagrindų ir sąlygų atnaujinti senaties terminą, be to, neegzistuoja ir pagrindai, lemiantys ieškinio senaties nutrūkimą.

9.2.                      Dėl atsakovės, kaip valstybės tarnautojos, statuso nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių nesiejo valstybės tarnybos santykiai, todėl sprendžiant dėl ieškovės įrodinėtas VTĮ 45 straipsnio 1 dalies pagrindas netaikytinas, taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Pažymi, kad ieškovė neginčijo ir priimtos nutarties, kurioje ginčo byla kvalifikuota kaip darbo byla.

9.3.                      Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nurodo, kad atsakovė buvo priimta tik vykdyti technines funkcijas – išrašyti pažymas kaip pagalbinė darbuotoja ir nebuvo valstybės tarnautoja, sprendimų nepriėmė. Teigia, kad šiuo atveju žalą valstybei sukėlė ieškovės tarnautojai, priėmę sprendimus, tačiau jų atsakomybės klausimo ieškovė nekelia. Pažymi, kad baudžiamoji byla, ikiteisminiai tyrimai atsakovei buvo nutraukti.

9.4.                      Dėl priežastinio ryšio, žalos dydžio nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog tarp atsakovės atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi, atsakovės vertinimu, už žalą yra atsakingi tie tarnautojai, kurie ir priėmė atitinkamus sprendimus. Mano, kad net ir nustačius visas atsakovės atsakomybės sąlygas ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas taip pat buvo priteistas nukentėjusiesiems būtent dėl institucijos veiksmų, mano, kad negali būti priteistos ir palūkanos, nes tai yra asmeninė skolininko prievolė.

9.5.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad veiksmus buvo pavedama atlikti kontoros advokatams, byloje buvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai dėl žalos atlyginimo priteisimo, byloje kilo poreikis įvertinti daugiau kaip prieš 20 metų įvykusius įvykius, išanalizuoti didelės apimties sprendimus, aplaidų ieškovės elgesį, be to, byla net 3 kartus buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, kas ir lėmė bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad visos išlaidos pagrįstos dokumentais.

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti arba panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies skyrių „Dėl senaties termino“, pašalinant sprendime išdėstytus motyvus, konkrečiai: „<...> teismas pakartotinai šio klausimo nebesvarsto, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2023-11-16 nutartimi išsprendė šį klausimą ir konstatavo, kad ieškovė ieškinį pateikė nepraleidusi ieškinio senaties termino“, konstatuojant, kad ieškovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, praleido 3 metų ieškinio senaties terminą regresiniams reikalavimams pareikšti, neįrodė pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti, todėl ieškinys atmestinas ir savarankišku pagrindu – praleidus ieškinio senaties terminą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės ieškinį, tačiau atsakovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas išsprendė ieškinio senaties taikymo klausimą. Teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą ieškinio senaties taikymo klausimo nesvarstė, nurodydamas, kad šis klausimas išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi. Teigia, kad minėtoje byloje teismas, išėjęs už apeliacinio skundo ribų, priėmė siurprizinį sprendimą, savarankiškai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nutrūko, suformulavo ieškovei palankius motyvus. Nurodo, kad minėta nutartis priimta, tinkamai neišklausius bylos šalių.

10.2.                      Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties išaiškinimų (ne)privalomumo nurodo, kad minėta nutartis neturi įstatymo galios, bylą nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti visus reikalavimus iš esmės. Mano, kad šiuo atveju taip pat neegzistuoja aplinkybės, nutraukiančios ieškinio senatį, kadangi ieškinio (dėl ieškovės regresinių reikalavimų) senaties termino pradžia prasidėjo nuo nurodyto žalos sumokėjimo (kitos dienos) – 2019 m. gegužės 9 d. ir baigėsi 2022 m. gegužės 9 d., o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2022 m. gegužės 31 d., buvo nustatyti trūkumai, jų ieškovė nepašalino, ir ieškovė pakartotinai į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 23 d., tai yra gerokai praleidusi ieškinio senaties terminą.

10.3.                      Nurodo, kad ieškovė neįrodė jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, teigia, jog ieškovės argumentai yra deklaratyvūs, ieškovė nepaaiškina, kaip pretenzijos pateikimas atsakovei jai sutrukdė kreiptis į teismą. Teigia, kad ieškovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip svarbios ieškinio senaties praleidimo priežastys ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nurodomos aplinkybės išimtinai nulemtos ieškovės aplaidumo, nepateisinamo neveikimo, nepagrįstų subjektyvių vertinimų (galimai kompetencijos stokos), tai yra ieškinio senaties terminas praleistas dėl subjektyvių, nuo ieškovės priklausančių ir jos kontroliuotų aplinkybių. 

11.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1.                      Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje byloje Nr. e2A-1011-460/2023 teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovė, 2019 m. gegužės 31 d. inicijuodama teisminį procesą, nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino. Nutartis įsiteisėjo. Kasacinį skundą minėtoje byloje atsisakyta priimti, tai reiškia, kad klausimas dėl senaties byloje buvo išspręstas galutinai. Mano, kad, priešingai, nei įrodinėja atsakovė, minėtos nutarties negalima laikyti „tarpine“ byloje.

11.2.                      Nurodo, kad atsakovės cituojamose nutartyse teismai sprendė nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus. Akivaizdu, kad minėtomis nutartimis spręstų klausimų faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, nagrinėtų, Klaipėdos apygardos teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo. Todėl nekyla abejonių, kad ieškinio senaties taikymo aspektu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis negali būti laikoma nutartimi, kuria buvo sprendžiami tarpiniai procedūriniai teismo procesiniai klausimai.

12.       Atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir ieškinį atmesti ir šiuo savarankišku ir pakankamu pagrindu, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir ieškovės apeliaciniu skundu skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2024 kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai rašytinių paaiškinimų argumentai:

12.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ir atsakovės nesiejo valstybės tarnybos teisiniai santykiai Valstybės tarnybos įstatymo prasme, pagrįstai nurodė, kad būtent ieškovė priimdama žalą sukėlusius neteisėtus administracinius aktus „neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Atkūrimo įstatymo 2,9,10,17,18 straipsnius ir jų nuostatas įgyvendinančius poįstatyminius norminius teisės aktus, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą nebūtų atkurtos asmeniui, neturinčiam tokios teisės“. Atsakovė teigia, kad ieškinys pareikštas netinkamam asmeniui, taip pat mano, kad teismas pagrįstai priteisė atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

12.2.                      Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nutaręs išeiti iš apeliacinio skundo ribų, šiuo atveju negali viršyti ieškiniu pareikštų reikalavimų. Teigia, jog CPK 417 straipsnis nenumato galimybės esant darbdavio ieškiniui išeiti už pareikšto reikalavimo ribų, tokia teisė numatyta tik esant darbuotojo ieškiniui. Pažymi, jog šiuo atveju ieškovė siekia dirbtinai sukurti regimybę, jog šalis siejo valstybės tarnybos santykiai, be to, atsakovės teigimu, ji dirbdama neatliko jokių administracinių veiksmų ir (ar) tokio pobūdžio darbo funkcijų. Pažymi, jog laikosi pozicijos, kad ieškovė yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą ir neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

     Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir motyvus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinių skundų ribų peržengimo

15.       Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, negali peržengti šių ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai.

16.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, pareiškė ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kurią, ieškovės teigimu, atsakovė sukėlė faktiškai vykdydama viešojo administravimo funkcijas valstybės įstaigoje, galimai suklastodama dokumentus, iš to gaudama turtinės naudos, todėl, ieškovės vertinimu, tarp šalių susiklostė valstybės tarnybos teisiniai santykiai. Atsakovė su tokia teisinių santykių kvalifikacija nesutinka, nurodo, kad ji buvo priimta dirbti terminuotosios darbo sutarties pagrindu, pažymi, kad, jos vertinimu, byloje priimtos nutartys dėl teismingumo taip pat patvirtina, jog byla nagrinėtina kaip darbo ginčas. Mano, kad byla kvalifikuotina, kaip kylanti ne iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad tarp šalių susiklostė valstybės tarnybos teisiniai santykiai, kadangi atsakovė buvo priimta dirbti terminuotosios darbo sutarties pagrindu, be to, ieškovė nepagrindė atsakovės, kaip darbuotojos, atsakomybės, todėl šiuo pagrindu ieškinys atmestas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios ginčo teisinės kvalifikacijos, teisinio vertinimo, nesprendė, ar šiuo atveju nustačius, jog atsakovė negali būti prilyginama karjeros valstybės tarnautojai, jai (ne)gali būti taikoma materialinė atsakomybė Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, nors teisingas ginčo kvalifikavimas yra teismo pareiga. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ieškovui yra neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau pabrėžtina, jog teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas, tai yra kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

18.       Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes (nutarties 17 punktas), siekdamas išvengti siurprizinio sprendimo šalims priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023), remdamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi nutarė informuoti šalis apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjant apeliacinį skundą gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, vertinant valstybės tarnybą ir darbo santykius reguliuojančių teisės aktų taikymą, esant tarp šalių sudarytai terminuotajai darbo sutarčiai, kai viena iš darbo sutarties šalių – valstybės institucija, ir sąlygas darbuotojo materialinei atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog atsakovė pateiktuose 2024 m. rugsėjo 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad teismas šiuo atveju peržengdamas apeliacinio skundo ribas negali peržengti ieškinio reikalavimo ribų darbdavio naudai, pažymi, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo atsakovės, kaip darbuotojos, o ne valstybės tarnautojos atsakomybės, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta nutarties 17 punkte, tais atvejais, kai teismas spręsdamas ginčą nurodo kitokius teisinius argumentus ar taiko teisės normas, tai nėra reikalavimo ribų peržengimas. Atsižvelgiant į tai, toliau pasisakytina dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo.

Dėl teisinio santykio kvalifikavimo

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipdamasi į teismą dėl 174 496,14 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), buvo karjeros valstybės tarnautoja, jos vykdoma veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai. Ieškovė ieškiniu siekdama žalos atlyginimo nurodo, kad atsakovė darbo santykių metu suklastojo dokumentą, kurio pagrindu nepagrįstai įgijo turtinę naudą, – jai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą. Ieškovė siekdama žalos atlyginimo įrodinėja, kad atsakovei, kaip valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, taikytina visiška materialinė atsakomybė, šiuo atveju padaryta žala dėl tyčinių neteisėtų valstybės tarnautojo sprendimų. Atsakovė teigia, kad ji nebuvo valstybės tarnautoja ir negali būti jam prilyginama, kadangi su atsakove buvo sudaryta terminuotoji darbo sutartis, be to, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad ginčo šalis siejo ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai, mano, kad ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovės darbo pareigų pažeidimą, kaip konkrečios įstaigos darbuotojos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp darbuotojos neteisėtų veiksmų ir žalos.

20.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

21.       Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), taip pat šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų), tačiau įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) arba apeliacinės instancijos teismui – apeliacijos ribas nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

22.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė L. B. (duomenys neskelbtini)  dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal terminuotąją darbo sutartį. Pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1- 14-586/2011, atsakovė L. B., dirbusi (duomenys neskelbtini), buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra L. B. žinodama, kad neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko V. B. valdytą 19,78 ha žemės plotą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastojus Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. išvadą Nr. 4887 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad L. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į V. B. priklausiusį 19,78 ha žemės sklypą, šią žinomai suklastotą išvadą 2000 m. kovo 15 d. pateikė (duomenys neskelbtini) specialistui (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės, kaip darbuotojos, veiksmų buvo patirta žala, tai yra 174 496,14 Eur.

23.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė dirbdama žemėtvarkos skyriuje atliko veiklą, kuri buvo priskirta viešojo administravimo sričiai, dėl to ji laikytina valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, tai yra mano, kad atsakovė faktiškai buvo karjeros valstybės tarnautoja. Teigia, kad ta aplinkybė, jog atsakovė dirbo pagal terminuotąją darbo sutartį, neturi lemiamos reikšmės, ir mano, kad šiuo atveju atsakovė žalą turėtų atlyginti vadovaujantis valstybės tarnybą reguliuojančių teisės aktų pagrindu, taigi ieškovės apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, jog, ieškovės teigimu, tarp šalių susiklostė valstybės tarnybos teisiniai santykiai. Su šiais argumentais nesutiktina.

24.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškovę ir atsakovę darbo santykiai siejo nuo 1999 m. birželio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 29 d., pirmiausia pažymėtina, jog iki Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) įsigaliojimo galiojo Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas (toliau – VĮ) (neteko galios nuo 1999 m. liepos 30 d.). VĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės valdymo tarnyba yra pareigų atlikimas Seimo, Prezidento, Vyriausybės, kitose valstybės institucijose bei savivaldybių struktūriniuose padaliniuose pagal valstybės valdymo tarnybos pareigybių sąrašą. VĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valdininkais nelaikomi tie tarnautojai, kurie atlieka ūkines-technines funkcijas, tai yra kurie aptarnauja darbovietės vidaus ūkį ir kurių veikla neturi įtakos institucijos veiklai pagal šios institucijos kompetenciją. Įsigaliojus VTĮ (redakcija nuo 1999 m. liepos 30 d.) 2 straipsnyje buvo apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka, jog tai fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei. Pažymėtina, jog atsakovė valstybės tarnautojo statuso darbo santykiu metu per visą laikotarpį nebuvo įgijusi, todėl ieškovei įrodinėjant, jog atsakovė priimta dirbti terminuotosios darbo sutarties pagrindu, laikytina valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, karjeros valstybės tarnautoja, atsižvelgiant į jos darbo pobūdį, ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog atsakovė darbo santykių metu vykdė viešojo administravimo funkcijas.

25.       Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog atsakovė dirbo pagal terminuotąją darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad darbo apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotos aplinkybės, jog atsakovė buvo priimta dirbti terminuotosios darbo sutarties pagrindu, darbo santykių metu atleista pasibaigus darbo sutarčiai ir pakartotinai (2000 m. balandžio 14 d.) terminuotai priimta dirbti iki 2000 m. gruodžio 19 d. Kaip matyti iš byloje pateiktų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) 2000 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 4-K ir 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 24-K, atsakovė buvo priimta dirbti ir atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytais pagrindais. Apibendrinus byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą galima daryti išvadą, kad byloje rašytinių įrodymų, jog atsakovė darbo santykių metu vykdė viešojo administravimo funkcijas, nėra. Priešingai, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog šalis siejo darbo teisiniai santykiai (CPK 178 straipsnis).

26.       CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

27.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, jog atsakovė vykdė viešojo administravimo funkcijas, į tai, kad ieškovė nepateikė jokio specialisto (duomenys neskelbtini) pareigybės ar atsakovės atliktų funkcijų aprašymo ir (ar) kitokių įrodymų (kartu dirbusių asmenų (liudytojų) parodymų, konkrečių atsakovės priimtų administracinių sprendimų pavyzdžių), vertintina tai, kokias funkcijas atsakovė faktiškai vykdė. Atsakovės teigimu, ji, priimta dirbti, turėjo siuvėjos išsilavinimą, atliko pagalbinio darbuotojo funkcijas, tai yra registruodavo laiškus, korespondenciją, valydavo kabinetą, dėliodavo bylas, po žemėtvarkos skyriaus specialisto patikrinimo (sprendimo, kam priklauso žemė), jo nurodymu užpildydavo pažymą savininkams. Atsižvelgiant į bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal kurią įrodinėti privalo tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia (nutarties 26 punktas), įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (nutarties 25 punktas), šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė, priimta dirbti terminuotosios darbo sutarties pagrindu, atsižvelgiant į jos faktiškai vykdytas funkcijas, laikytina karjeros valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu ir jai taikytina atsakomybė valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu.

28.       Negalima neatsižvelgti ir į atsakovės paaiškinimus, jog ji, priimta dirbti (duomenys neskelbtini) specialiste, turėjo siuvėjos išsilavinimą, kas taip pat sudaro objektyvų pagrindą abejoti ieškovės argumentų pagrįstumu, jog atsakovė priimdavo sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, be kita ko, pažymėtina, kad tokių rašytinių įrodymų byloje nėra, kaip ir nėra pateikta (duomenys neskelbtini) pareigybės ar atsakovės atliktų funkcijų aprašymo. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovė buvo priimta dirbti terminuotosios darbo sutarties pagrindu specialiste, savaime nesudaro pagrindo nuspręsti, jog ji priiminėdavo sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir faktiškai vykdė viešojo administravimo funkcijas.

29.       Nesutiktina ir su ieškovės argumentais, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-586/2011 ir Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 konstatavo, jog atsakovė buvo žemės reformos srities profesionalė. Remiantis Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-586/2011 nustatyta, kad baudžiamasis procesas, kaltinant L. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šioje nutartyje vertinimo, jog atsakovė buvo žemės reformos srities profesionalė ir (ar) ji vykdė viešojo administravimo funkcijas, nėra. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 konstatavo, jog nuosavybės teisių atkūrimas atsakovei L. B., dirbusiai tuo metu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remiantis suklastota išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią žinodama apie joje esančių duomenų neatitiktį tikrovei ji panaudojo – pateikė žemėtvarkos skyriui, tačiau minėtoje byloje atsakovės kaip (duomenys neskelbtini) specialistės vertinimas (atliekant darbo funkcijas) taip pat nebuvo atliktas. Jokių prejudicinių faktų išvadai, kad atsakovė atlikdama minėtus veiksmus buvo karjeros valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo ir (ar), kaip teigia ieškovė, buvo žemės reformos srities profesionalė, nėra.

30.       Pažymėtina ir tai, kad faktą, jog šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ne valstybės tarnybos teisiniai santykiai, patvirtina ne tik anksčiau aptartos aplinkybės, bet ir Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-9016-438/2022, kurioje nurodyta, kad ginčas dėl (ieškovės ir atsakovės) teisinių santykių nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, t. y. jog tarp šalių yra susiklostę ne valstybės tarnybos teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė buvo tiek priimta, tiek atleista iš užimamų pareigų (duomenys neskelbtini) Darbo kodekse numatytais pagrindais, į tai, kad ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė faktiškai vykdė viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojui būdingas funkcijas, į tai, jog, priešingai, nei teigia ieškovė, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra konstatuota, jog atsakovė buvo žemės reformos srities profesionalė ir (ar) faktiškai vykdė viešojo administravimo funkcijas, į tai, kad jau Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-9016-438/2022 taip pat konstatuota, jog tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai, bylą perduodant nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nutaria atmesti apeliantės argumentus, jog atsakovė laikytina karjeros valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu ir jai taikytina atsakomybė valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu.  

31.       Kita vertus, kaip minėta (nutarties 15–18 punktai), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį konstatavo, jog ieškovė neįrodė ginčo teisinės kvalifikacijos, nurodė, kad ieškovę ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau išsamaus teisinio vertinimo neatliko, nevertino, ar šiuo atveju konstatavus, jog atsakovei nėra galima atsakomybė valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, jai (ne)gali būti taikoma atsakomybė Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kaip minėta nutarties 17 punkte, kad jei teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024), todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, iš esmės nevertino atsakovės, kaip darbuotojos, atsakomybės sąlygų, žalos dydžio ir galimos trečiųjų asmenų  ieškovės darbuotojų  įtakos žalai atsirasti.

32.       Remiantis Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-586/2011 nustatyta, kad L. B. buvo kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra, nenustatytiems asmenims suklastojus 1999 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 15 d. L. B. pateikė (duomenys neskelbtini). Šios L. B. pateiktos žinomai suklastotos išvados pagrindu jai buvo suprojektuoti du miškų ūkio žemės sklypai, kurių bendras plotas 12,35 ha, esantys (duomenys neskelbtini), su jų planais 2000 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data nenurodyta, L. B. susipažino pasirašydama, sutikdama su žemės sklypų ribomis bei nustatytu plotu. 2000 m. rugsėjo 1 d. L. B. pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą, susipažindama su miškų ūkio žemės sklypų ribomis vietoje. 2000 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data nenurodyta, L. B. pasirašydama susipažino su Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo projektu. 2000 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn du miškų ūkio žemės sklypus. Baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

33.       Remiantis įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 nustatyta, kad L. B., nepagrįstai įgijusi žemės sklypus, juos perleido T. S., dėl to teismas pripažino nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, taikė restituciją, grąžino valstybei žemės sklypus ir išmokėtas sumas. Pažymėtina, jog minėtu sprendimu, be kita ko, nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, tai yra nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas L. B., dirbusiai tuo metu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remiantis suklastota išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią žinodama apie joje esančių duomenų neatitiktį tikrovei ji panaudojo – pateikė žemėtvarkos skyriui. Šios išvados pagrindu ir buvo priimti Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai, kurių pagrindu L. B. įregistravo nuosavybės teises į ginčo sklypus. Atsakovės veiksmų neteisėtumą pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-940/2013. Šioje nutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas L. B., dirbusiai tuo metu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remiantis suklastota išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią žinodama apie joje esančių duomenų neatitiktį tikrovei ji panaudojo pateikdama žemėtvarkos skyriui. Šios išvados pagrindu buvo priimti Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai, kurių pagrindu L. B. įregistravo nuosavybės teises į ginčo sklypus. Sprendime taip pat pažymėta, kad atsakovės veiksmai rodo, kad ji, žinodama, jog neturi teisės atkurti nuosavybės teises į išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto buvusio savininko žemę, ir žinodama, kad ši išvada yra suklastota, siekė neteisėto nuosavybės atkūrimo.

34.       Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėtų veiksmų pagrindu, tai yra pateikus žinomai suklastotus dokumentus, suprantant juose nurodytų duomenų neteisingumą (nutarties 31–33 punktai), o ir be to, įgijus darbdavio pasitikėjimą, pasinaudojus darbo santykių metu įgytomis žiniomis, tai yra suprantant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, atsakovei nepagrįstai buvo atkurta teisė į žemės sklypus. Prejudiciniai faktai įrodo, kad dėl atsakovės neteisėtų, nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų buvo padaryta didelė žala – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3645-438/2019 N. S., T. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, buvo priteistas 150 841, 87 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo 2016 metų gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis šia nutartimi nustatyta, kad minėtiems asmenims L. B. parduoti žemės sklypai ilgą laiką dėl ikiteisminio tyrimo buvo areštuoti, buvo draudžiama jais disponuoti, o teisminis nagrinėjimas vyko nuo 2007 m. iki 2013 m. lapkričio 7 d., minėti asmenys neteko ir pajamų, dėl to jiems buvo priteistas tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimas.

35.       Šiuo atveju atsakovės kryptingi neteisėti veiksmai buvo orientuoti į turtinės naudos gavimą, nutarties 31–33 punktuose aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės neteisėti veiksmai turėjo nusikalstamos veikos požymių, tačiau, teismo vertinimu, taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-38-609/2018 taip pat konstatuota, jog situacija, kai asmeniui (šiuo atveju L. B.), kuris net nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą neturi tokios teisės, priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises, liudija, kad (duomenys neskelbtini) taip pat neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Atkūrimo įstatymą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises būtų priimti įsitikinus, kad pilietis turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir yra pateikęs tai patvirtinančius įstatymo nustatytus dokumentus.

36.       Minėtame administracinio teismo sprendime taip pat pažymėta, jog priimdama administracinius teisės aktus, kuriais L. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, įgaliota institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija turėjo veikti, vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir priimdama sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo srityje, privalėdama užtikrinti, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik esant teisės aktuose numatytoms sąlygoms. Taigi, šiuo atveju sprendžiant žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo klausimą Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, kai žalos atsiradimą lėmė atsakovės veiksmai, be kita ko, turėtų būti įvertinami ir ieškovės, jos kitų darbuotojų veiksmai priimant minėtus administracinius sprendimus, jos darbuotojų, taip pat turėjusių užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, kurie priėmė atitinkamus sprendimus, įtaką žalos susidarymui, tačiau kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko tinkamos ginčo teisinės kvalifikacijos, teisinio vertinimo, tai yra nevertino atsakovės atsakomybės darbo teisę reglamentuojančių įstatymų pagrindu, netyrė ir nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, faktinių aplinkybių dėl padarytos žalos masto, pačios ieškovės – institucijos įtakos (jos darbuotojų, turėjusių užtikrinti tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, įtakos) žalos atsiradimui, bylos esmė nebuvo iš esmės visapusiškai atskleista. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nutaria, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje nurodytais argumentais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškinio senaties

37.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, tačiau prašo pakeisti arba panaikinti sprendimo motyvuojamosios dalies skyrių „Dėl senaties termino“, kadangi, atsakovės teigimu, ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą regresiniams reikalavimams pareikšti, neįrodė pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti, atsakovė nurodo, kad ieškovės ieškinys atmestinas savarankišku pagrindu – ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties klausimo nesvarstė, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl ieškinio senaties ir konstatuota, jog ieškinys pareikštas nepraleidus senaties termino. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti ieškinio senaties taikymo klausimą, kadangi Klaipėdos apygardos teismas minėta nutartimi išėjo už apeliacinio skundo ribų, suformulavo siurprizinius argumentus, nesudarė galimybės pasisakyti atsakovei, mano, kad minėta nutartis taip pat neturi res judicata galios. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti ieškinio senaties terminą.

38.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus prašydama iš atsakovės L. B. valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, naudai priteisti 174 496,14 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, uždrausti atsakovei disponuoti jai nuosavybės priklausančiais nekilnojamaisiais ir kilnojamaisiais daiktais, piniginėmis lėšomis ir kitu turtu, neviršijant reikalavimo sumos. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priimtas pareiškėjos pareiškimas, taip pat areštuotas atsakovei priklausantis turtas ir piniginės lėšos, neviršijant pareikšto reikalavimo, tai yra ne daugiau kaip už 174 496,14 Eur. Atsakovė pateikdama atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties prašė taikyti senatį. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-9016-438/2022 byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kaip teisminga bendrosios kompetencijos teismui, teisinius santykius kvalifikuojant kaip kilusius ne iš valstybės tarnybos.

39.       Atsakovės atstovas prašė bylą nagrinėjant Tauragės apylinkės teisme taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir ieškinį atmesti, o nepritaikius ieškinio senaties, ieškinį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą ir nors prašo jį atnaujinti, atstovo nuomone, tam nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko toks prašymas negali būti tenkinamas. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-137-385/2023 nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, sprendimo motyvuose nurodydamas, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl nerūpestingumo, aplaidumo (sprendimo 9 lapo 6 ir 7 pastraipos). Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023 panaikino Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023 konstatavo, kad ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino. Taip pat konstatavo, kad ieškovės kaltė ar piktnaudžiavimo požymiai inicijuojant teisminius procesus yra nenustatyti (nutarties 28 punktas). Konstatavo, jog ieškovė aktyviai siekė apginti savo galbūt pažeistas teises, ieškovės elgesys atitinka bendruosius teisės principus (nutarties 34 punktas). Nagrinėjant ieškovės ieškinį iš naujo Tauragės apylinkės teisme, atsakovė palaikė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad minėta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023 pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis, jos teigimu, kaip „tarpine“ nutartimi ir išspręsti klausimą dėl senaties taikymo iš esmės, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Atsakovė teigia, kad CPK 362 straipsnio 2 dalis nustato, jog kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, ir tokia pati taisyklė nėra taikoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų atžvilgiu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK 148 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

41.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023 panaikindamas Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kaip minėta nutarties 38 punkte, aiškiai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas šioje civilinėje byloje nėra praleistas, konstatavo, kad ieškovės kaltė ar piktnaudžiavimo požymiai inicijuojant teisminius procesus nėra nustatyti, nurodė, kad ieškovės elgesys atitinka bendruosius teisės principus. Atsižvelgiant į šiuos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties išaiškinimus, taip pat į CPK 148 straipsnyje 2 dalyje nustatytą taisyklę, tai yra, jog apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimą apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia atsakovė, pagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023 nurodytais išaiškinimais dėl senaties taikymo šioje civilinėje byloje ir prašymo dėl senaties taikymo netenkino.

42.       Atsakovė taip pat nurodo, kad šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023 nėra pagrindo vadovautis ir dėl minėtos nutarties priėmimo procesinių pažeidimų, teigia, jog minėta nutartis buvo siurprizinė, priimta neišklausius atsakovės, teigia, jog teismas nepranešė apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apeliantės argumentų dėl jau priimtos ir įsiteisėjusios apeliacinės instancijos teismo nutarties galimų, jos teigimu, procesinių priėmimo pažeidimų, tai yra ne šios bylos dalykas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nesutikdama su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023, teikdama kasacinį skundą, iš esmės nurodė analogiškus galimus procesinius pažeidimus, kaip ir pateiktame apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023 nėra panaikinta ar pakeista, yra įsiteisėjusi, sutiktina su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju klausimas dėl senaties termino taikymo ginčo situacijoje yra visiškai išspręstas ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi išsprendė ieškinio senaties klausimą, ir konstatavo, kad ieškovė ieškinį pateikė nepraleidusi ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai atmetami visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

43.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra priteisdamas atsakovei iš ieškovės 21 347,22 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, neįvertino šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, šių išlaidų dydžio pagrįstumo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų kontekste.

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, tai yra bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

45.       Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog byloje susidarė didelės 21 347,22 Eur bylinėjimosi išlaidos, sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neįvertino bylinėjimosi išlaidų dydžio atitikties Rekomendacijoms (nutarties 43 punktas), į bylą pateiktų darbų ataskaitų pagrįstumo, neįvertino, ar tos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo atsakovės patirtos iki administracinės bylos iškėlimo, pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 15 d. ((duomenys neskelbtini)), kai byla Regionų apygardos administraciniame teisme buvo iškelta 2022 m. rugpjūčio 23 d., yra pagrįstos ir priteistinos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė formaliai, neatsižvelgė ir nevertino byloje pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių rašytinių įrodymų, dėl to bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė netinkamai.

Dėl procesinės bylos baigties

46.       Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

47.       Esant šioms aplinkybėms (sprendimo 19–45 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, taikė materialinės ir proceso teisės normas, visapusiškai neįvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nesprendė klausimo dėl žalos susidarymo priežasčių, trečiųjų asmenų (ieškovės darbuotojų) įtakos žalai atsirasti, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo jam neatskleidus bylos esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48.       Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

 Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjos                                                      Erinija Kazlauskienė                                                                                                    

                                                                                                                          Erika Misiūnienė

                                                                                                                          Larisa Šimanskienė