Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-2316-661/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17589-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.4.; 3.3.2.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolis I. G., AB „Luminor bank“.
Teismas
n u s t a t ė:
- Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/18/00925 iki įsiteisės sprendimas dėl skundžiamų antstolio veiksmų. Prašymą grindė tuo, jog gavo antstolio I. G. raginimą įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą per 10 dienų. Nesutikdamas su šiuo raginimu pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.
- Mano, kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai atliko vykdomuosius veiksmus, nes nepatikrino ir neįvertino kliūčių vykdymo veiksmams atlikti: o būtent – pareiškėjas neturi faktinio pagrindo atlikti reikalaujamus veiksmus; raginimo įvykdyti 2018 m. vasario 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo pasekmės šiuo metu yra nagrinėjamos kitoje administracinėje byloje.
- Nurodo, kad reikalaujamus atlikti veiksmus yra objektyviai neįmanoma, todėl antstolis nepagrįstai nesikreipė dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Nesustabdžius antstolio veiksmų, būtų galimai pažeistas viešasis interesas, pareiškėjas turėtų pažeisti teisės aktų reikalavimus, nes turėtų savo iniciatyva priimti administracinį sprendimą išduoti AB „Luminor bank“ leidimą atgaline tvarka dėl neegzistuojančios išorinės reklamos įrengimo. Nesustabdžius antstolio veiksmų, tolesnis priverstinis vykdymas sukels žalą Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad Susipažinus su teismui pateiktu prašymu matyti jog pareiškėjas skundžia antstolio atliktus pirminius vykdomuosius (neprievartinius) veiksmus: vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti; raginimą įvykdyti sprendimą; vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Šiuos antstolio veiksmus pareiškėjas skundžia motyvais, nesusijusiais su antstolio atliktais neteisėtais veiksmais, o pareiškėjo nesutikimu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimu, negalėjimu jį įvykdyti, būtinybe pakeisti jo vykdymo tvarką. Vykdymo procese antstolis negali vertinti įsiteisėjusių vykdytinų teismo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, o privalo juos vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus ir pradėjus vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali paaiškėti įvairios aplinkybės dėl kurių sprendimo įvykdymas yra negalimas, turėtų būti pakeista jo vykdymo tvarka ir pan. ir tokiu atveju turi būti taikomis atitinkamos procedūros. Remiantis CPK 651 straipsniu antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą tik kai yra akivaizdžios kliūtis jį priimti vykdyti, o pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su aplinkybėmis, kurios nėra akivaizdžios ir kurios gali būti nustatomos ir įvertintos tik pradėjus vykdomuosius veiksmus. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų, nes būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindė ne antstolio neteisėtais veiksmais, o nesutikimu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nesant šios būtinos sąlygos, teismas netenkina pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
- Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-23573-960/2018 ir priimti naują – tenkinti Administracijos prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/18/00925 iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl skundžiamų antstolio veiksmų.
- Nurodo, kad skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytos faktinės aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai (teismo nutartys) patvirtina, kad skundas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo yra preliminariai pagrįstas. Skundžiami antstolio veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi antstolis nepatikrino bei neįvertinto esančių kliūčių vykdymo veiksmams atlikti, o būtent – kad nebeegzistuoja reikalaujamų atlikti veiksmų objektas – išorinės reklamos įrenginys, kuriam vietinę rinkliavą Administracija galėtų skaičiuoti pagal atitinkamus Vietinės rinkliavos nuostatų punktus.
- Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-14 sprendimo priėmimo metu išorinės reklamos įrenginys, dėl kurio apmokestinimo tarp šalių byloje buvo kilęs ginčas, ir kuriam Administracija teismo sprendimu buvo įpareigota vietinę rinkliavą skaičiuoti kitokiu būdu, nei buvo apskaičiuota teismo sprendimu panaikintame 2015-09-15 Leidime, jau nebeegzistavo. Taigi vykdomojo rašto priėmimo vykdyti ir Raginimo išsiuntimo metu nebesama pagrindinio dalyko, t. y. išorinės reklamos įrenginio, kuriam minėtame teismo sprendime Administracija yra įpareigota ir Raginime raginama skaičiuoti rinkliavą pagal atitinkamus Rinkliavos nuostatų 9 ir 13 punktus.
- Taip pat nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir antstolio atliekamų vykdymo veiksmų nesustabdžius iki tol, kol bus nustatytas šių veiksmų teisėtumas, viešasis interesas nukentėtų abiem atvejais, t. y. tiek Administracijai antstolio Raginimą vykdant, tiek atsisakant jį vykdyti: antstolio Raginime išdėstytus reikalavimus vykdydama, Administracija būtų priversta elgtis neteisėtai – priiminėti administracinius sprendimus nesant tam teisinio bei faktinio pagrindo; tuo tarpu antstolio Raginime nurodytus reikalavimus atsisakius vykdyti, antstolis įgytų teisę imtis priverstinių vykdymo veiksmų, kas galimai padarytų žalą viešiesiems finansams.
- Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-06-11 nutarties atmesti. Priteisti iš Pareiškėjo Banko patirtas bylinėjimosi išlaidas.
- Nurodo, kad ne viena iš Pareiškėjo išvardintų faktinių aplinkybių negali būti laikoma kliūtimi priimti Vykdomąjį raštą vykdyti, o tuo labiau akivaizdžia. LVAT sprendime, kurio rezoliucinė dalis buvo paraidžiui perkelta į Vykdomąjį raštą, o iš jo – į Antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, yra aiškiai nurodyta, kad Pareiškėjas įpareigojamas vietinę rinkliavą Bankui skaičiuoti, vadovaujantis Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-09-29 sprendimu Nr. 1-1713, 9 punktu, o reklamos plotą skaičiuoti remiantis minėtų nuostatų 13 punktu, taip pat ir šio punkto antrąja dalimi. Toks teismo sprendimas turėjo būti vykdomas Pareiškėjui atliekant tam tikrus veiksmus, t. y. LVAT sprendime nurodytu būdu apskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį už laikotarpį 2015-10-01 – 2017-09-30.
- Tuo tarpu Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų vykdant LVAT sprendimą, motyvuodamas tai tariamai akivaizdžiomis kliūtimis, o iš tikrųjų - visiškai nesvarbiomis aplinkybėmis. LVAT 2018-07-03 nutartimi adm. byloje Nr. A-131-438/2018 išaiškino 2018-02-14 sprendimą ir nurodė, kad pastarojo teismo sprendimo dalis – “įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administraciją vietinę rinkliavą pareiškėjui skaičiuoti, vadovaujantis Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-09-29 d. sprendimu Nr. 1-1713, 9 punktu, o reklamos plotą skaičiuoti remiantis minėtų nuostatų 13 punktu, taip pat ir šio punkto antrąja dalimi.” – galioja santykiams tarp Banko ir Pareiškėjo, susiklosčiusiems skaičiuojant vietinę rinkliavą Bankui už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-09-30.
- Banko nuomone, tai, kad LVAT 2018-02-14 sprendimas turėjo retrospektyvinę galią, buvo akivaizdu nuo pat jo priėmimo momento, o Pareiškėjas su tuo nesutiko tik nesąžiningai vilkindamas teismo sprendimo vykdymą. Akivaizdu, kad teismo sprendimui galiojant santykiams tarp Pareiškėjo ir Banko, susiklosčiusiems 2015-10-01 – 2017-09-30 laikotarpiu, Pareiškėjo nurodyta faktinė aplinkybė, jog šiuo metu iškabos, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas, nėra, neturi jokios reikšmės teismo sprendimo vykdymui.
Atskirasis skundas atmestinas.
- Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
- Apeliantas savo atskirąjį skundą esmės grindžia aplinkybe, jog skundas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo yra preliminariai pagrįstas. Skundžiami antstolio veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi antstolis nepatikrino bei neįvertinto esančių kliūčių vykdymo veiksmams atlikti, o būtent – kad nebeegzistuoja reikalaujamų atlikti veiksmų objektas – išorinės reklamos įrenginys, kuriam vietinę rinkliavą Administracija galėtų skaičiuoti pagal atitinkamus Vietinės rinkliavos nuostatų punktus.
- Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
- Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savitikslis procesinis veiksmas. Šių procesinių priemonių taikymo tikslas – užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo (į)vykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu egzistuoja faktinės aplinkybės, kurios preliminariai patvirtina, jog būsimas teismo sprendimas galimai nebus tinkamai įvykdytas be teismo įsikišimo, realizuojamo per šių užtikrinimo priemonių taikymą. Toks teismo įsikišimas yra galimas, jeigu, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė).
- Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/18/00925 iki įsiteisės sprendimas dėl skundžiamų antstolio veiksmų) kreipėsi siekdamas užtikrinti būsimo, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pagal jo pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų. Minėtu skundu, apeliantas prašo antstolio I. G. panaikinti kaip neteisėtus: 1) 2018-05-24 patvarkymą Nr. S-18-8-9240 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2) 2018-05-28 raginimą Nr. S-18-8-9348 įvykdyti sprendimą; 3) 2018-05-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-8-9333.
- Teismas siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, taiko tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaiko priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Todėl teismo nuomone, vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje niekaip neįtakoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.
- Kita vertus, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis kyla pagrįstų abejonių dėl skundo tikėtino pagrįstumo. Nors apeliantas teigia, kad skundžiami antstolio veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi antstolis nepatikrino bei neįvertinto esančių kliūčių vykdymo veiksmams atlikti, o būtent – kad nebeegzistuoja reikalaujamų atlikti veiksmų objektas – išorinės reklamos įrenginys, kuriam vietinę rinkliavą Administracija galėtų skaičiuoti pagal atitinkamus Vietinės rinkliavos nuostatų punktus.
- Tačiau kaip matyti iš LVAT 2018-07-03 nutarties administracinėje byloje Nr. A-131-438/2018, kuria buvo išaiškintas LVAT 2018-02-14 sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas kurio priėmimą apeliantas ir ginčija, čia buvo išaiškinta, jog Vilniaus m. savivaldybės administraciją įpareigota vietinę rinkliavą pareiškėjui skaičiuoti, vadovaujantis Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-09-29 d. sprendimu Nr. 1-1713, 9 punktu, o reklamos plotą skaičiuoti remiantis minėtų nuostatų 13 punktu, taip pat ir šio punkto antrąja dalimi. Toks sprendimas galioja santykiams tarp Banko ir Pareiškėjo, susiklosčiusiems skaičiuojant vietinę rinkliavą Bankui už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017-09-30. Tai gi, teismui konkrečiai įvardinus laikotarpį, yra akivaizdu, kad aplinkybė jog vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu nebebuvo išorinės reklamos įrenginio, nedaro įtakos teismo sprendimo vykdytinumui.
- Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
- Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas