Civilinė byla Nr. e2-650-407/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00233-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakana“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nakana“ civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nakana“ bankroto bylą.
2. Pareiškime nurodė, kad atsakovė yra VMI prie FM skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 23 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles buvo
122 163,72 Eur, iš jos: mokestis už aplinkos teršimą su delspinigiais – 60,50 Eur, gyventojų pajamų mokestis su delspinigiais – 359,20 Eur, pelno mokestis su delspinigiais – 2 146,56 Eur, pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais – 119 597,46 Eur. Atsakovės mokestinę nepriemoką sudaro deklaruoti ir laiku nesumokėti mokesčiai bei susikaupę delspinigiai. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto atsakovė neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Atsakovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 m. Iš pateiktos finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m. matyti, jog nors įmonė 2022 m. turėjo turto daugiau nei įsipareigojimų, skirtumas nėra itin žymus ir vertinant atsakovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas. Be to, visą įmonės turimą turtą 2022 m. sudarė trumpalaikis turtas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, atsakovėje dirba 2 darbuotojai. Ieškovė 2024 m. sausio 24 d. atsakovei išsiuntė pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Šis pranešimas išsiųstas žinomu atsakovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė per pranešime nustatytą terminą prievolės ieškovei neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimtas nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB „Nakana“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Bankroto vizija“ ir išsprendė kitus, su bankroto procesu susijusius, klausimus.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš viešųjų registrų duomenų matyti, jog UAB „Nakana“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. kovo 7 d., jos vadovas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. yra G. K. Įmonės veiklos tikslai – bet kuri Lietuvos Respublikoje nedraudžiama veikla. Bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2022 m
5. Įmonės balanso už 2022 metus duomenys patvirtina, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 429 231 Eur (ilgalaikis turtas – 4 107 Eur, kurį sudarė materialusis turtas (3 957 Eur) ir finansinis turtas (150 Eur); trumpalaikis turtas – 425 124 Eur, kurį sudarė atsargos (157 631 Eur), per vienus metus gautinos sumos (58 949 Eur), trumpalaikės investicijos (100 000 Eur) ir pinigai ir pinigų ekvivalentai (108 544 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 374 745 Eur (per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 349 244 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 25 501 Eur). Atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės pelną sudarė 38 647 Eur.
6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu per 2022–2024 m. bylų dėl skolų išieškojimo užvesta nebuvo. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu atliekamas išieškojimas 8 vykdomosiose bylose, bendra išieškoma suma – 130 669,20 Eur.
7. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonių atsakovės vardu taip pat nėra registruota. Aktualiais VSDFV duomenimis nustatyta, kad įmonėje yra 2 apdraustieji asmenys. Įsiskolinimas VMI prie FM šios nutarties priėmimo dienai jau sudaro 149 659,58 Eur.
8. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka nemokios įmonės sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie galimai viršija įmonės turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „Nakana“ iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Nakana“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė yra veikianti įmonė, vykdanti veiklą, užsiimanti polipropileno gamyba ir pardavimu. Atsakovė generuoja pajamas ir veikia pelningai.
9.2. Atsakovė neatitinka nemokios bendrovės sąvokos. Atsakovė į bylą pateikė 2023 metų finansinės atskaitomybės duomenis, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo. Pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovės finansiniai rodikliai gerėja, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovės mokumu.
9.3. Ieškovė yra vienintelė atsakovės kreditorė, kitų kreditorių atsakovė neturi.
9.4. Atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie bankroto proceso inicijavimą ir apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Adresas nurodytas teismo nutartyje nėra skirtas korespondencijai, kadangi ten randasi sandėlis, nėra ofiso. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė apie bankroto proceso inicijavimą privalėjo informuoti atsakovę ne vien formaliai išsiųsdama pranešimą registruotu paštu, tačiau ir viešai skelbiamu el. paštu.
9.5. Be to, atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad ji būtų informuota apie iškeltą bylą dėl bankroto. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties yra akivaizdu, kad pranešimas apie iškeltą bylą buvo įteiktas atsakovei viešai, tačiau per kelis metus neturėjusi nei vieno teisminio proceso atsakovė tokių pranešimų netikrina, todėl apie inicijuotą procesą atsakovei nebuvo žinoma. Pažymėjo ir tai, kad vadovas dirba iš jo gyvenamosios vietos nuotoliniu būdu. Joks pranešimas jo gyvenamosios vietos adresu siųstas nebuvo. Prie elektroninių paslaugų portalo (EPP) atsakovė nėra prisijungusi. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo būti aktyvus ir dėti visas įmanomas pastangas informuodamas atsakovę apie gautą pareiškimą.
10. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė VMI prie FM prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Akcentavo, kad su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus, kurių apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti. Net jeigu kartu su atskiruoju skundu atsakovės teikiami nauji įrodymai (2023 metų balansas, 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaita) ir būtų priimti, VMI prie FM vertinimu, jie neįrodo atsakovės, kaip ūkio subjekto, gyvybingumo. Be to, šių dokumentų atsakovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui.
10.2. Atsakovė netinkamai deklaruoja jos gerėjančių turtinę padėtį. Seniausias pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos susidarymo laikotarpis ? nuo 2020 m. spalio 27 d. pagal pateiktas / patikslintas deklaracijas už 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn. ir kt. Taigi, atsakovės neišgalėjimas atsiskaityti su kreditoriumi VMI prie FM, atstovaujančiu valstybės interesus, nėra trumpalaikis.
10.3. VMI prie FM atkreipė dėmesį, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą siuntimo dienai (t. y. 2024 m. liepos 22 d.) atsakovės mokestinė nepriemoka ne tik nėra padengta, bet yra padidėjusi. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. liepos 22 d. duomenimis atsakovės nepriemoka pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles yra 149 739,66 Eur. Kaip matyti iš byloje esamų duomenų, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki
2024 m. liepos 22 d. atsakovė prievolės valstybės biudžetui yra padidėjusios net 27 575,94 Eur.
10.4. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovė neturi kitų kreditorių bei teisminių bylų ir vienintelis jos kreditorius yra VMI prie FM, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.
10.5. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos iniciavimą. Įstatyme yra numatyta, kad kreditorius apie bankroto inicijavimą privalo pranešti registruotu laišku. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsakovės argumentai, kad (duomenys neskelbtini) yra patalpos skirtos sandėliavimui ir šiuo adresu nėra ir negali būti priimama korespondencija, yra susiję išimtinai tik su jos pareiga prisiimti neigiamus padarinius dėl tikslaus savo adreso neišviešinimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
13. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė į bylą šiuos naujus dokumentus – 2023 metų balansą ir 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitą. Atsakovė nesuformulavo prašymo nurodytus dokumentus prijungti prie bylos ir vertinti juos su kitais, byloje esančiai įrodymais.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
15. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė nesuformulavo teismui prašymo prijungti prie bylos pateikiamus įrodymus, todėl jų prijungimo klausimo savo iniciatyva apeliacinės instancijos teismas spręsti neturi pagrindo. Antra, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės, todėl atsisako priimti su atskiruoju pateiktus dokumentus (naujus įrodymus).
Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo
17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
18. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
20. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
21. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
22. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo duomenis apie atsakovės turtinę padėtį. Teigia, kad atsakovė yra veikianti įmonė, vykdanti veiklą, užsiimanti polipropileno gamyba ir pardavimu, generuoja pajamas ir veikia pelningai, todėl neatitinka nemokios bendrovės sąvokos. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
23. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
24. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, siekdama pagrįsti, kad vykdo pelningą veiklą, privalėjo pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Iš aukščiau nurodyto galiojančio teisinio reglamentavimo, nustatyto JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei JANĮ 2 straipsnio 6 dalies yra akivaizdu, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra būtina įmonės gyvybingumo sąlyga. Apeliantei vykdant polipropileno gamybą ir užsiimant jo pardavimu, apeliantė į bylą galėjo pateikti duomenis apie turimus užsakymus, jų kiekį, sutartis su klientais, el. paštu teikiamus užsakymus ir t. t. Manytina, kad apeliantei iš tiesų vykdant veiklą tokių duomenų pateikimas į bylą nebūtų apsunkintas.
25. Minėta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo pirmosios instancijos teisme dienos atsakovė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos būtų patenkinusi bent dalį kreditorės reikalavimų. Apeliantei teigiant, kad ji generuoja ženklaus dydžio pajamas, ji turėtų dėti pastangas kaip įmanoma greičiau padengi kreditorinius įsipareigojimus, ypač tuos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs.
26. Ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad seniausias pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos susidarymo laikotarpis ? nuo 2020 m. spalio 27 d. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dieną (t. y. 2024 m. liepos 22 d.) atsakovės mokestinė nepriemoka ne tik nėra padengta, bet yra padidėjusi 27 575,94 Eur suma. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų kreipusi į VMI prie FM dėl skolos išdėstymo ar sudarytų bet kokius kitus susitarimus, leidžiančius padengti mokestinę nepriemoką vėliau ir / arba ją išdėstant.
27. Teisiškai yra nereikšmingas atsakovės argumentas, kad ieškovė yra vienintelė jos kreditorė. Nei JANĮ, nei kitose teisės aktuose nėra nurodoma kokio dydžio finansinį reikalavimą turi turėti kreditorius tam, kad galėtų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir kiek kreditorių apskritai turi turėti bendrovė, kad jai jau būtų galima kelti bankroto bylą.
28. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, kad jos vykdoma veikla pelninga ir ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų.
29. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė šių duomenų neginčijo, kad įmonės balanso už 2022 metus duomenys patvirtina, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 429 231 Eur (ilgalaikis turtas – 4 107 Eur, kurį sudarė materialusis turtas (3 957 Eur) ir finansinis turtas (150 Eur); trumpalaikis turtas – 425 124 Eur, kurį sudarė atsargos (157 631 Eur), per vienus metus gautinos sumos (58 949 Eur), trumpalaikės investicijos (100 000 Eur) ir pinigai ir pinigų ekvivalentai (108 544 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 374 745 Eur (per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 349 244 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 25 501 Eur). Atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės pelną sudarė 38 647 Eur.
30. Nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašas. Nesant byloje įrodymų, kad atsakovė turi realių galimybių bent artimiausiu metu atgauti skolas iš debitorių, reiktų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę. Taip pat nėra aišku kas sudaro atsakovės trumpalaikes investicijas. Kita didžiausia atsakovės turimo turto dalis yra atsargos, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas.
31. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų pagrindu, negali padaryti priešingos išvados nei padarė teismas skundžiamoje nutartyje, t. y. kad apeliantė neturi pakankamai likvidaus turto, turi daug kreditorinių įsipareigojimų, kurių nepajėgia vykdyti.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų jos pradelstų įsipareigojimų dydžių, darytina išvada, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis).
Dėl atsakovės netinkamo informavimo
33. Apeliantė skunde teigia, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bankroto proceso inicijavimą ir bankroto bylos iškėlimą teisme, t. y. nei kreditorė, nei pirmosios instancijos teismas nedėjo pakankamų pastangų informuojant apeliantę apie bankroto procesą.
34. Nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Šios nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 2024 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-404-407/2024).
35. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal šio straipsnio 2 dalį – pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis).
36. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs kreditorės VMI prie FM pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantei procesinius dokumentus ir teismo priimtą 2024 m. balandžio 30 d. nutartį išsiuntę apeliantės registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini) bei atsakovės vadovui G. K. adresu (duomenys neskelbtini). Kreditorė pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą siuntė atsakovei taip pat jos registruotu buveinės adresu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pranešimas atsakovei buvo išsiųstas nepažeidžiant JANĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatų. Aplinkybė, kad registruotu paštu išsiųstas laiškas gal būt nebuvo įteiktas atsakovei, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė netinkamai inicijavo nemokumo procesą. Minėta, kad pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.
37. Minėta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių informuoti atsakovę apie gautą pareiškimą ir bylos nagrinėjimą (siuntė pranešimus viešame registre nurodytu atsakovės buveinės registracijos adresu ir vadovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu). Atskirasis skundas nėra grindžiamas siekiu įvykdyti prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su įstatymu sureguliuotos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirajame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su bankroto bylos inicijavimo tvarkos pažeidimu, kaip nepagrįstus.
38. Į esminius atskirojo skundu argumentus atsakyta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, arba yra išvestiniai iš jau nurodytų, todėl apeliacinės instancijos teismas jų detaliau neanalizuoja.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas kvalifikavo bei teisingai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis