Civilinė byla Nr. 2A-691/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1;
62.1; 129.5; 129.19.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei ir Ilonai Kovger,
dalyvaujant: ieškovui K. R. ir jo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,
atsakovui antstoliui M. A.,
trečiojo asmens atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-189-544/2010 pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui antstoliui M. A. dėl turto saugotojo atlyginimo priteisimo. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, bankrutuojanti žemės ūkio bendrovė „Ragainiai“, R. K., B. U., V. Š. (J. Š. teisių ir pareigų perėmėja) ir J. O. (V.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovo K. R. atstovė 2009 m. birželio 10 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo antstolio M. A. 129 683,45 Lt atlyginimą už areštuoto turto saugojimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas pagal 2008 m. liepos 9 d. gautus vykdomuosius dokumentus 2008 m. liepos 10 d. areštavo ŽŪB „Ragainiai“ priklausančius pasėlius. Ieškovas buvo paskirtas areštuoto turto saugotoju. Gavęs skolininko ŽŪB „Ragainiai“ prašymą atsakovas pasėlius pardavė ieškovui, surašydamas 2008 m. rugpjūčio 1 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0089/08/01665. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas įstatymo nustatyta tvarka teismo nutartimi nebuvo patvirtintas, nes paaiškėjo, jog ŽŪB „Ragainiai“, užtikrindama įsipareigojimų AB bankui „Hansabankas“ įvykdymą pagal 2005 m. balandžio 20 d. kredito linijos sutartį, įkeitė bankui 600 000 Lt vertės prekių atsargas, tarp jų ir javus. Ieškovas, būdamas areštuoto turto saugotoju, žinant antstoliui nukūlė pasėlius, siekdamas juos išsaugoti. Kitas antstolis, vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ŽŪB „Ragainiai“ bankroto byloje, ieškovo nukultus grūdus areštavo ir išvežė. Ieškovas pasėlių nuėmimui naudojo savo ir samdytus išteklius. Saugotojas už turto saugojimą turi gauti atlyginimą, o už tai yra atsakingas antstolis, paskyręs ieškovą saugotoju. Atsakovas nukreipė išieškojimą ir ieškovui pardavė įkeistą banko naudai turtą, tačiau dėl nerūpestingumo neįvertino ir neišsprendė teisėtai paskirto areštuoto turto saugotojo atlyginimo klausimo. Ieškovas patyrė žalą negaudamas ekonominės naudos, iš kurios planavo padengti areštuoto turto saugojimo išlaidas. Nuostolius sudaro ieškovo patirtos išlaidos bei negauta nauda, kuri lygi iš saugojimo negautam atlyginimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismo įsitikinimu, ieškovo nurodytos teisės normos nereglamentuoja teisės gauti atlyginimą už paties ieškovo prašymu jam patikėto turto saugojimą. Antstolio patvarkyme, kuriuo ieškovas paskirtas areštuoto bendrovės turto saugotoju, atlyginimas už turto saugojimą nenustatytas. Pats ieškovas nurodė, kad tuo metu jis neturėjo intereso reikalauti saugojimo išlaidų apmokėjimo, nes siekė turtą nusipirkti. Jeigu ir būtų galima teigti apie ieškovo ir ŽŪB „Ragainiai“ susitarimą dėl tam tikrų išlaidų už grūdų nukūlimą, nuėmimą ir pan. apmokėjimo, tai jis neturi reikšmės atsakovo turtinei atsakomybei, nes pagal vykdomųjų bylų ir kitų rašytinių įrodymų duomenis antstolis nei su vykdomųjų bylų šalimis, nei su ieškovu susitarimo dėl saugotojo atlyginimo mokėjimo nesudarė. Ieškovas, 2008 m. rugpjūčio 1 d. prašydamas jį paskirti turto saugotoju, ir antstolis, patenkindamas šį prašymą, nurodė, jog ieškovas siekia tapti pasėlių saugotoju tam, kad būtų tinkamai kontroliuojamas pasėlių nuėmimas, kol teismas spręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimą, o ne tam, kad ieškovas galėtų atlikti derliaus nuėmimo darbus. Atsakovas teisingai nurodė, jog ieškovas neprašė leidimo pačiam kulti pasėlius ir patvarkyme jam tokia teisė nebuvo suteikta. Atsižvelgiant į areštuoto turto specifiką, kulti areštuotus pasėlius turėjo teisę tik skolininkas ŽŪB „Ragainiai“. Pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą ieškovas turto saugotoju buvo paskirtas kaip asmuo, kuris faktiškai nupirko areštuotą turtą ir už jį sumokėjo, o ne kaip pašalinis asmuo. CPK 510 straipsnyje nurodytu terminu antstolio patvarkymas dėl to, kad ieškovui, kaip turto saugotojui, CPK 683 straipsnio nustatyta tvarka nenustatytas atlyginimas, nebuvo apskųstas. Ieškovas skunde dėl teismo nutarties netvirtinti turto pardavimo akto nurodė, kad apie tai, jog teismas nepatvirtino turto pardavimo akto, jis sužinojo iš atsakovo 2008 m. rugpjūčio 26 d., taip pat pripažino, kad leidimą pjauti pasėlius jis gavo iš ŽŪB „Ragainiai“ ir turėjo išlaidų pasėlių pjovimui, kurui, transportui, darbuotojams. Ieškovo argumentus, kad jam skolininkas siūlė pirkti areštuotus pasėlius už kainą, iš kurios išskaičiuotos derliaus nuėmimo, vežimo, saugojimo ir kt. išlaidos, dėl ko jis iš pradžių neprašė apmokėti saugojimo išlaidų, paneigia ta aplinkybė, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu dėl varžytynių skelbimo antstolis paskelbė apie 2008 m. rugsėjo 3 d. vyksiančiose varžytynėse turto pardavimą už pradinę 464 000 Lt kainą. Parduodamo turto pradinė kaina buvo nustatyta 80 procentų nuo CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka numatytos kainos.
Teismo nuomone, ieškovas neįrodė atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų, kurios sudarytų pagrindą priteisti 129 683,45 Lt žalą. Atsakovo neteisėti kalti veiksmai neįrodyti. Iš surinktų įrodymų matyti, kad pasėliai buvo teisėtai areštuoti antstolio 2008 m. liepos 10 d. turto arešto aktu siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų - išieškotojų vykdomosiose bylose - skolų išieškojimą iš skolininkės ŽŪB „Ragainiai“. Skolininkė, būdama įkeistų pasėlių savininke, nepranešė antstoliui, kad pasėliai yra ar dar gali būti įkeisti banko kreditorinio reikalavimo užtikrinimui. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad antstolis nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl laiku nesužinojo apie pasėlių įkeitimo faktą. Dėl įkeitimo dalyko neapibrėžtumo ir termino prievolei įvykdyti suėjimo antstoliui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad išieškojimo įvykdymui užtikrinti tebėra areštuotas bankui įkeistas turtas, tuo labiau, kad pats skolininkas to taip pat neteigė. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto registras buvo patikrintas. Be to, atsakovas turėjo duomenis, kad skolininko ŽŪB „Ragainiai“ pasėliai buvo areštuoti jau 2008 m. kovo 6 d. kito antstolio sudarytu turto arešto aktu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo tuo motyvu, kad areštuotas bankui įkeistas turtas, niekas neginčijo. Pats ieškovas 2008 m. rugpjūčio 28 d. skunde teigė, kad įkeitimo lakštų įrašai neaiškūs, kad jo supratimu, bankui buvo įkeisti grūdai, o ne jam parduoti pasėliai, kad atitinkami įkeitimo lakšto pakeitimai dėl įkeisto turto sudėties papildymo nebuvo daryti. Antstolio A. B. 2008 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be kita ko, užfiksuota, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. ūkininkas J. R. (ieškovo artimas giminaitis) antstoliui paaiškino, kad lauko, nuo kurio kuliami pasėliai, savininkas yra ŽŪB „Ragainiai“, kad šiuo metu nukulta 25 ha plote augantys kviečių pasėliai ir kad jie nupirkti per antstolį bankui leidus. Tai paneigia ieškovo teiginius apie tai, kad jam prieš pasėlių pirkimą nebuvo atskleista informacija apie tai, jog dėl pasėlių įkeitimo galioja ar gali tebegalioti įkeitimo lakštai. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, dėl ko ieškovas teigia patyręs žalą, pagrindinė netvirtinimo priežastis buvo teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam bankrutuojančios ŽŪB „Ragainiai“ turtui ir lėšoms. Nepriklausomai nuo to, kokie atsakovo veiksmai bebūtų atlikti dėl areštuoto turto įkeitimo fakto išsiaiškinimo, minėtas turto pardavimo ieškovui aktas negalėjo būti patvirtintas vien dėl teismo nutarties areštuoti visą bendrovės turtą bankroto byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovo K. R. atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas suabsoliutino aplinkybę, kad ieškovas ieškinį grindė keliais pagrindais. Teisės normos, kurias teismas įvardino kaip nesusijusias su ieškiniu, užtikrina trečiųjų asmenų teisę gauti atlygį už turto saugojimą ir įtvirtina, kad tretieji asmenys susiję tik su antstoliu. Nei turto pirkėjas, nei turto saugotojas neturi jokių prievolinių santykių su skolininku ar kreditoriumi, nes santykius turi tik su antstoliu.
- Antstolis, nespręsdamas klausimo dėl saugotojo atlyginimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurie šalinami prašant teismą nustatyti tokį atlyginimą. Teismas turėjo spręsti, kokie santykiai susiklostė tarp atsakovo ir ieškovo, kokios yra saugotojo teisės ir pareigos, ką privalo padaryti antstolis, skirdamas turto saugotoją. Antstoliui buvo visiškai nereikšminga, kad derlius būtų nuimtas ir panaudotas išieškotojų reikalavimams įvykdyti. Administraciniame akte aiškiai įvardintas naujo saugotojo paskyrimo tikslas. Būdamas turto saugotoju ieškovas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad derlius būtų išsaugotas (laiku nuimtas), elgėsi taip, kaip elgtųsi turto savininkas.
- Pagrindas, kodėl ieškovas buvo skirtas turto saugotoju, tik paaiškina, kodėl nebuvo sutarta dėl atlygio už turto saugojimą. Antstolio veiksmų neapskundimas neatima teisės reikalauti žalos atlyginimo tais atvejais, kai antstolių veiksmų neteisėtumas paaiškėja vėliau. Teismas turėjo spręsti, kaip turi būti atlygintos ieškovo faktiškai suteiktos saugojimo paslaugos, nes pasauga ir administravimas yra neatlygintiniai tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai numatyta įstatyme.
- Asmens paskyrimas turto saugotoju (administratoriumi) apima jo pareigą rūpintis turtu taip, kaip juo rūpintųsi šeimininkas. Ieškovo veiksmai derliui nuimti buvo suderinti tiek su skolininku, tiek su išieškotojais, nes taip elgtis buvo sąžininga. Antstolis paskelbė apie varžytynes jau žinodamas, kad yra pasėlių pirkėjas, kad jis yra išreiškęs norą būti realiai paskirtas turto saugotoju. Antstolis nurodė, kad jam buvo žinoma apie registruotus įkeitimo lakštus, tačiau jis nuo 2008 m. liepos 10 d. dėl įkeitimo nesidomėjo ir realios padėties neišsiaiškino. Tik paties pirkėjo suinteresuotumas buvo pagrindas jį skirti turto saugotoju. Ieškovas nebūtų pirkęs pasėlių, jeigu nebūtų galėjęs jų laiku nupjauti. Jis nebūtų prašęs skirti jo saugotoju ir nebūtų pradėjęs derliaus nuėmimo darbų, jeigu nebūtų įsitikinęs, kad antstolis parduoda tai, ką turi teisę parduoti.
- Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis pardavė įkeistus bankui pasėlius, dėl ko teismas nepatvirtino turto pardavimo akto. Vykdymo veiksmų atlikimo metu antstoliui buvo žinoma, jog registruotas įkeitimo lakštas. Atsiliepime į ieškinį antstolis nurodė žinojęs apie įkeitimo faktą ir manė, kad būtent teismas, tvirtindamas pardavimo aktą, viską įvertins, nors į įkaito turėtoją pats antstolis nesikreipė ir net nenurodė teismui, jog egzistuoja asmuo, gal būt turintis tam tikras teises į tą turtą.
- Ieškovo žinios, susijusios su pasėlių įkeitimu, buvo paviršutiniškos. Ieškovas nebūtų sutikęs būti turto saugotoju, jeigu būtų žinojęs apie galimą pasėlių įkeitimą ir trečiųjų asmenų pretenzijas į jo įsigyjamą turtą. Ieškovas sutiko būti pasėlių saugotoju tik dėl to, jog siekė įsigyti grūdus. Teisėtus ieškovo lūkesčius apima ne tik siekis įsigyti pasėlius, bet ir padengti derliaus nuėmimo išlaidas iš derliaus pardavimo. Ieškovas nebūtų tapęs pirkėju bei teikęs prašymą skirti jį turto saugotoju, jeigu antstolis būtų atskleidęs informaciją apie galimą turto įkeitimą ir apie tai, kad teismas gali nepatvirtinti pardavimo akto. Ieškovas patyrė žalą, nes antstolis nenustatė atlyginimo saugotojui.
- Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė įrodinėtinas aplinkybes, neobjektyviai ištyrė ir vertino įrodymus. Bylos esmė yra tai, ar turėjo teisę antstolis pradėti areštuoto turto realizavimo procesą abejodamas dėl galimo pasėlių įkeitimo. Antstolis, nespręsdamas turto saugojimo išlaidų atlyginimo klausimo, neužtikrino turto saugotojo teisėtų interesų.
- Ieškovas nurodė, kad byloje būtinas trečiųjų asmenų (išieškotojų) dalyvavimas, prašė nenagrinėti bylos nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Tretieji asmenys neteikė paaiškinimų, nors ieškovas rėmėsi jų žinojimu apie bylai svarbias aplinkybes. Ieškovui nebuvo įteikti trečiųjų asmenų atsiliepimai. Ieškovas nerado duomenų, kad tretiesiems asmenims įteikti procesiniai dokumentai ir žinoma apie teismo posėdį. J. V. vardu pateiktas atsiliepimas nėra pasirašytas. Ieškovas prašė teismo apklausti trečiuosius asmenis, pripažinti jų dalyvavimą būtinu, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį ieškovo prašymą. Neapklausus procese dalyvavusių asmenų teismas padarė labai neaiškias išvadas, apribojo ieškovo teisę pateikti jo argumentus patvirtinančius įrodymus.
Trečiasis asmuo UAB „BTA draudimas“ atsiliepime į ieškovo K. R. apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad teismas teisingai nusprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad antstolio veiksmai būtų priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirtomis išlaidomis nuimant skolininko derlių, nes tokia prievolė jo paties prašymu ir jam pavedus saugoti areštuotą turtą neatsirado. Ieškovo argumentai dėl antstolio deliktinės civilinės atsakomybės taip pat neįrodyti. Antstolis nebuvo sudaręs sandorių dėl apmokėjimo už pasėlių saugojimą. Ieškovas nurodė, kad siekia tapti pasėlių saugotoju tam, jog būtų tinkamai kontroliuojamas pasėlių nuėmimas, kol teismas spręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimą, o ne kad galėtų atlikti derliaus nuėmimo darbus. Aplinkybė, kad ieškovas savo iniciatyva ėmėsi derliaus nuėmimo darbų, negali būti siejama su antstolio pavedimu saugoti areštuotus pasėlius. Jeigu ieškovas teikė derliaus nuėmimo paslaugas skolininkui tarpusavio susitarimo pagrindu, jis turėjo galimybę reikšti kreditorinį reikalavimą ŽŪB „Ragainiai“ bankroto byloje. Nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų, neatsiranda prievolių draudikui. Teismas nepadarė procesinių pažeidimų, dėl kurių būtų neteisingai išspręsta byla.
Atsakovas antstolis M. A. atsiliepime į ieškovo K. R. apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad skolininkui ŽŪB „Ragainiai“ buvo pritaikytas tik disponavimo turtu teisės apribojimas, o turto saugotojas pagal šias ribas ir turėjo atlikti saugojimo veiksmus. Ieškovo veikimas ne pagal saugotojo įgaliojimų ribas buvo klaidingas jo paties sprendimas. Atsakovas nesudarė su ieškovu pasaugos sutarties, todėl pasaugos santykiai negali būti taikomi. Teigti, kad vykdymo proceso metu paskyrus turto saugoją automatiškai sudaroma pasaugos sutartis tarp antstolio ir turto saugotojo, nėra teisinio pagrindo. Atsakovas neturėjo siekio parduoti įkeistą turtą. Pagrindinė aplinkybė, dėl kurios liko nepatvirtintas turto pardavimo aktas, buvo tai, jog prieš turto akto tvirtinimą buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos ŽŪB „Ragainiai“ iškėlimo. Skolininkui iki varžytynių datos pasiūlius pirkėją, pats pirkėjas tiesiogiai derasi su pardavėju, o antstolis šiame procese nedalyvauja. Jeigu vykdymo procese nebūtų atsiradęs skolininko pasiūlytas pirkėjas, tai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones skolininkui bankroto byloje, varžytynės būtų atšauktos ir nebūtų kilęs klausimas, ar antstolis teisėtai pardavinėjo pasėlius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Dėl ieškovo teisės gauti turto saugotojo atlyginimą
CPK 683 straipsnis reglamentuoja skolininko areštuoto turto saugojimą ir administravimą, taikomą teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo procese. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui, tuomet šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Antstolio patvarkymo pagrindu areštuoto turto saugojimas reiškia pasaugos prievolių atsiradimą pagal įstatymą. Pasaugos pagal įstatymą teisiniams santykiams taikomos CK XLII skyriaus pirmojo skirsnio normos, įtvirtinančios bendrąsias pasaugos nuostatas, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.850 str.).
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko ŽŪB „Ragainiai“ išieškotojams J. Š., R. K., B. U. ir J. O., antstolis M. A. 2008 m. liepos 10 d. turto arešto aktu areštavo ŽŪB „Ragainiai“ pasėlius (pagal 72 aprašytas pozicijas), uždrausdamas skolininkui teisę disponuoti areštuotais daiktais, bet neapribodamas jų valdymo ir naudojimosi jais teisių. Skolininkas taip pat buvo paskirtas areštuotų pasėlių saugotoju (pridėta vykdomoji byla Nr. 0089/08/01662, lapai 24-29). Turto arešto akte areštuoto turto vertė nebuvo nurodyta. 2008 m. rugpjūčio 1 d. antstoliui buvo pateiktas skolininko raštas, kuriuo pranešama, kad areštuoto turto (pagal pasėlių sąrašą) preliminari rinkos vertė yra 580 000 Lt (vykdomosios bylos lapas 32). Gavęs šį pranešimą antstolis tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl turto arešto akto pakeitimo, jį papildydamas nuoroda, jog areštuotų pasėlių vertė yra 580 000 Lt (vykdomosios bylos lapas 33). Patvarkyme yra išieškotojų ir skolininko parašai, patvirtinantys sutikimą su antstolio nurodytu areštuotų pasėlių įvertinimu. Nei skolininko pranešime antstoliui dėl pasėlių vertės, nei antstolio patvarkyme dėl areštuotų pasėlių įkainojimo nėra jokių nuorodų į tai, kad areštuoto turto kainą sudaro pasėlių vertė, išskaičius javų derliaus nuėmimo kaštus. Tokių nuorodų nėra ir skolininko ŽŪB „Ragainiai“ 2008 m. rugpjūčio 1 d. prašyme parduoti 2008 m. javų derlių iš areštuotų žemės sklypų skolininko pasiūlytam pirkėjui K. R. už 580 000 Lt kainą (vykdomosios bylos lapas 39). Įvertinant šią aplinkybę, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti teiginiai apie tai, jog ieškovas turto saugotoju buvo paskirtas kaip turto pirkėjas, sumažinant pasėlių pardavimo vertę derliaus nuėmimo sąskaita, kad jis iš pradžių nesitikėjo atlyginimo už saugojimą, nes esą atlyginimas buvo išskaičiuotas iš pasėlių pardavimo jam kainos, yra nepagrįsti. Be to, 2008 m. rugpjūčio 1 d. antstolis priėmė ir patvarkymą dėl varžytynių pasėliams skelbimo, nurodydamas būsimose pirmosiose varžytynėse 2008 m. rugsėjo 3 d. parduodamų pasėlių pradinę pardavimo kainą – 464 000 Lt. Tai atitinka CPK 718 straipsnio nuostatas dėl pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinės pardavimo kainos nustatymo (80 proc. nustatytos turto rinkos vertės). Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad byloje esančiais įrodymais paneigti ieškovo argumentai, jog ieškovas pirko areštuotus pasėlius už kainą, iš kurios buvo išskaičiuotos derliaus nuėmimo, vežimo, saugojimo ir kt. išlaidos, todėl dėl šios priežasties jis esą neprašęs apmokėti už areštuotų pasėlių saugojimą.
2008 m. rugpjūčio 1 d. antstoliui buvo pateiktas K. R. prašymas, kuriame jis nurodė, jog ŽŪB „Ragainiai“ pasiūlė jam pirkti pasėlius, už kuriuos jis sumokėjo 580 000 Lt. K. R. prašė antstolio paskirti jį areštuotų ir parduodamų pasėlių saugotoju tam, kad būtų tinkamai kontroliuojamas pasėlių nuėmimas, kol teismas spręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimą (vykdomosios bylos lapas 40). Pageidavimų dėl atlyginimo už turto saugojimą ar su saugojimu susijusių išlaidų kompensavimo K. R. nei šiuo prašymu, nei jokiu kitu rašytine ar žodine forma išreikštu valiniu poelgiu neišreiškė. 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvarkyme dėl turto arešto akto pakeitimo (vykdomosios bylos lapas 41) antstolis pakeitė areštuoto turto saugotoją, vietoje skolininko ŽŪB „Ragainiai“ paskirdamas pasėlių saugotoju K. R.. Minėta, kad pagal CPK 683 straipsnio 1 dalį, antstolis bet kurioje proceso stadijoje prireikus gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Kaip nurodyta antstolio patvarkyme, šiuo konkrečiu atveju poreikį paskirti K. R. areštuotų pasėlių saugotoju nulėmė skolininko ir areštuotų pasėlių savininko ŽŪB „Ragainiai“ prašymas parduoti derlių iš areštuotų pasėlių skolininko pasiūlytam pirkėjui K. R., K. R. prašymas paskirti areštuotų ir parduodamų pasėlių saugotoju, taip pat faktinės aplinkybės, kad javų areštuotuose pasėliuose nuėmimas jau buvo prasidėjęs, todėl reikėjo būsimam pirkėjui suteikti teisę ir sudaryti galimybę kontroliuoti pasėlių būklę. Antstolio patvarkyme dėl K. R. paskyrimo areštuotų pasėlių saugotoju nėra nurodyta dėl atlyginimo už saugojimą ar dėl būtinų turto saugojimo išlaidų apmokėjimo (kompensavimo). CPK 683 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą, be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą. Ši teisės norma nėra imperatyvaus pobūdžio, joje įtvirtinta bendroji taisyklė dėl asmens teisės gauti atlyginimą už kito asmens turto saugojimą ir turėtų reikalingų išlaidų saugant turtą kompensavimą. Tai įgalina daryti išvadą, kad visais atvejais atlyginimo už turto saugojimą klausimas turi būti išsprendžiamas turto saugotoją skiriančio antstolio ir turto saugotoju skiriamo asmens susitarimu. Kaip teisingai pastebima atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, teigti, kad vykdymo proceso metu paskyrus turto saugotoją automatiškai sudaroma atlygintinė pasaugos sutartis tarp antstolio ir turto saugotojo, nėra teisinio pagrindo. Susitarimas dėl atlyginimo turto saugotojui nustatymo turi būti aiškiai išreikštas antstolio patvarkyme ar kitame dokumente, kuriame būtų išdėstytos esminės suderintos sąlygos dėl apmokėjimo už areštuoto turto saugojimą. Būtinumas skirti areštuoto turto saugotoju ne skolininką ar su juo artimai susijusį asmenį (pvz., šeimos narį) savaime nesuponuoja antstolio pareigos išspręsti atlyginimo už saugojimą nustatymo klausimą, nes tai yra antstolio ir saugotoju pretenduojančio tapti ar juo skirtino asmens susitarimo (sandorio) dalykas. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad nespręsdamas klausimo dėl atlyginimo saugotojui nustatymo antstolis pažeidė teisės aktų reikalavimus, yra atmestinas.
Šioje byloje nustatyta, kad areštuoto turto saugotoju paskirtam K. R. atlyginimo už saugojimą klausimas buvo neaktualus, kad gauti atlyginimą už pasaugos prievolių atlikimą jis ir nesitikėjo. Tokios aplinkybės atsispindi paties ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jo paaiškinimuose bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad antstolis ir turto saugotoju skiriamas K. R. nesitarė dėl galimo atlyginimo už areštuoto turto saugojimą ir net neketino dėl to tartis, iliustruoja tos specifinės faktinės aplinkybės, sąlygojusios paties ieškovo poreikį skirti jį turto saugotoju. Kaip jau paminėta, ieškovas turto saugotoju paskirtas pagal paties prašymą ir šį poreikį paskatino ieškovo siekis nusipirkti areštuotą turtą (pasėlius). Ieškinyje nurodyta, kad tiek antstoliui, tiek K. R. turto saugotojo atlyginimo klausimas buvo neaktualus, nes turto saugotoju K. R. buvo skiriamas kaip to turto pirkėjas. Taigi ieškovas neturėjo intereso gauti atlyginimą už pasėlių saugojimą, nes tikėjosi įsigijęs tuos pasėlius gauti pajamų iš grūdinių kultūrų derliaus pardavimo. Faktinės bylos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas areštuotų pasėlių saugotoju buvo paskirtas ne kaip su vykdymo proceso šalimis visiškai nesusijęs pašalinis asmuo, o kaip suinteresuotas asmuo, kuris veikdamas išvien su išieškotojais bei skolininku siekė realizuoti ketinimus tapti areštuotų pasėlių savininku juos nusipirkdamas pagal skolininko pasiūlymą. Ieškovas neginčijo fakto, kad su antstoliu nebuvo tariamasi dėl turto saugotojo atlyginimo nustatymo, nes jo poreikį paskirti areštuoto turto saugotoju nulėmė kiti interesai (ne atlyginimo už saugojimą gavimo galimybė, bet ketinimas tą turtą įsigyti nuosavybėn). Nepaneigtas atsakovo teiginys, kad jeigu vykdymo proceso šalys arba turto saugotoju prašantis paskirti K. R. būtų kėlę klausimą dėl atlyginimo už areštuoto turto pasaugos paslaugų atlikimą, jis nebūtų priėmęs patvarkymo pakeisti turto saugotoją.
Aplinkybę, kad areštuoto turto saugotoju paskyrus ieškovą nebuvo aktualus ar būtinas susitarimas dėl saugotojo atlyginimo nustatymo, patvirtina ir turto pasaugos paslaugų apimtis (mastas) bei pasaugos prievolių atlikimo trukmė. Iš antstolio patvarkymo dėl turto saugotojo pakeitimo turinio matyti, kad turto saugotoju skiriamo K. R. prievolių apimtis (mastas) buvo ribojama tik areštuotų pasėlių būklės kontrole, nes jau buvo pradėtas derliaus tuose pasėliuose nuėmimas. Be to, pasaugos prievolių vykdymo terminas buvo trumpalaikis, nes sprendžiant iš ieškovo prašymo skirti turto saugotoju, jo, kaip areštuotų pasėlių pirkėjo, tikslas būti paskirtam tų pasėlių saugotoju buvo apspręstas poreikiu kontroliuoti derliaus tuose pasėliuose nuėmimo procesą, kol teismas išspręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimą. Kad antstolio buvo paskirtas turto saugotoju tik iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. pasėlių pardavimo akto patvirtinimo teisme, ieškovas nurodė 2008 m. rugpjūčio 26 d. skunde dėl teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarties atsisakyti tvirtinti pardavimo aktą (duomenys pridėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-5323-589/2008 kopijoje). Faktą, kad nagrinėjamu atveju areštuoto turto saugotojo atlyginimo nustatymo klausimas ieškovui buvo nebūtinas ir neaktualus, patvirtina paties ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. antstoliui sprendžiant gautus prašymus paskirti areštuotų pasėlių saugotoju K. R. bei parduoti jam tuos pasėlius, antstolis su K. R. ne tik nebendravo, bet apskritai nebuvo susitikę. Kaip užfiksuota pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 20 d. posėdžio protokole, ieškovas paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį antstolio net nematė, kad pirmą kartą antstolį pamatė 2008 m. rugsėjo pabaigoje, kad visus dokumentus, susijusius su jo paskyrimu areštuotų pasėlių saugotoju bei tų pasėlių pirkimu pagal skolininko pasiūlymą jis pasirašė antstoliui nedalyvaujant ir ne pas antstolį, o kavinės patalpose, dalyvaujant išieškotojams J. Š. ir B. U. (t. 1, b. l. 235-245).
Pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas trumpas teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto administratoriaus teises ir pareigas, aptarimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK ir CPK normų, reguliuojančių turto administravimo teisinius santykius, taikymas šioje byloje nėra aktualus, nes nėra pagrindo teigti, kad antstolio 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu dėl turto arešto akto pakeitimo ieškovas buvo paskirtas administruoti kitam asmeniui (skolininkui) nuosavybės teise priklausantį turtą.
Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat pateikta išsami procesinės teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų sudėtines dalis ir jų apmokėjimo tvarką vykdymo procese, analizė. Šios analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinyje išvardintos CPK VI dalies XLI skyriaus normos dėl vykdymo išlaidų ir jų apmokėjimo sąlygų bei tvarkos nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus šioje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su šios išvados turinį sudarančiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškinyje išvardintos procesinės teisės normos, reglamentuojančios vykdymo išlaidas, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką vykdymo procese, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, apeliacinės instancijos teismas galėtų atsakyti tais pačiais motyvais kaip ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra prasmės jų kartoti. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Priimdamas procesinį spendimą dėl paduoto apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl ieškovo teisės į turto saugojimo išlaidų kompensavimą ir žalos atlyginimą
Areštuoti ŽŪB „Ragainiai“ pasėliai atsakovo (antstolio) 2008 m. rugpjūčio 1 d. surašytu aktu skolininko pasiūlymu buvo parduoti ieškovui už 580 000 Lt kainą. Kainos mokėjimas (dviem dalimis) pirkėjo buvo atliktas minėto akto surašymo dieną. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė tvirtinti turto pardavimo ieškovui aktą. Procesinis sprendimas atsisakyti tvirtinti antstolio pateiktą turto pardavimo aktą grindžiamas dviem esminiais pagrindais: 1) antstolio padarytu CPK 747 straipsnio pažeidimu, nes išieškojimo procese buvo parduotas kitam asmeniui įkeistas turtas nesant įkaito turėtojo sutikimo; 2) aplinkybe, kad gavus ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui ŽŪB „Ragainiai“ iškėlimo, teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo areštuotas visas ŽŪB „Ragainiai“ priklausantis turtas. Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad jo teisėti lūkesčiai padengti turto saugojimo išlaidas vėliau pardavus įsigytų pasėlių derlių, neišsipildė dėl antstolio neteisėto veiksmo nukreipiant išieškojimą į bankui įkeistą turtą be įkaito turėtojo sutikimo ir žinios, todėl teisinė antstolio pareiga atlyginti turto saugojimo išlaidas kyla ir iš delikto – neteisėtų antstolio veiksmų vykdymo procese. Ieškovo teigimu, dėl neteisėtų antstolio veiksmų ieškovas negavo ekonominės naudos, kuria siekė padengti areštuoto turto saugojimo išlaidas ir negautą saugotojo atlyginimą. Ieškinyje pažymėta, kad antstolis privalo atlyginti ieškovo praradimus, kuriuos sudaro ieškovo patirtos išlaidos nuimant areštuotuose pasėliuose išaugintą javų derlių bei negauta nauda, lygi iš saugojimo negautam atlyginimui (pelnas iš veiklos).
Antstolių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės atsakomybės sąlygas konkretizuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, visų pirma – CK 6.246-6.249 straipsniai. Šiuose straipsniuose įtvirtintos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir žalos, bei kaltė (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio teisminius ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Taigi antstolio atsakomybei (šiuo atveju – deliktinei) atsirasti turi būti nustatytos visos aukščiau nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos atlyginant nuostolius, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus bet kuriuo atveju būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš įstatyme nurodytų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negali būti taikoma. Kaip jau pažymėta, šios sąlygos reikšmingos ir antstolio, kurio veiksmais padaryta žalos, atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo būtinųjų sąlygų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Kaip jau minėta, viena iš antstolio 2008 m. rugpjūčio 1 d. akto dėl pasėlių pardavimo ieškovui nepatvirtinimo priežasčių buvo CPK 747 straipsnio nuostatų pažeidimo nustatymas – išieškojimo įvykdymas iš kitam asmeniui įkeisto skolininko turto be šio asmens sutikimo išieškoti iš tokio turto. Šio esminio pažeidimo, padaryto parduodant turtą ieškovui, nustatymas reiškė atsakovo (antstolio) neteisėtų veiksmų konstatavimą vykdant išieškojimą iš skolininko ŽŪB „Ragainiai“ turto, kuris buvo įkeistas kito asmens kreditorinių reikalavimų užtikrinimui. Tokiu atveju būtina aiškintis, ar neteisėtu antstolio veiksmu ieškovui buvo padaryta žala, o jeigu žala padaryta – ar antstoliui atsiranda civilinė teisinė atsakomybė ir pareiga tą žalą ieškovui atlyginti. Ieškovo prašymas atlyginti nuostolius siejamas su išlaidomis, kurias jis patyrė nuimdamas, tvarkydamas ir saugodamas javų derlių iš areštuotų ŽŪB „Ragainiai“ pasėlių, kurie jam buvo parduoti antstolio 2008 m. rugpjūčio 1 d. pardavimo aktu. Ieškovo teigimu, žalą jam taip pat sudaro negauta nauda (negautos pajamos), kurią jis būtų turėjęs iš grūdų pardavimo.
Jau nurodyta, kad pasėlių arešto aktu skolininkui ŽŪB „Ragainiai“ buvo apribota disponavimo pasėliais teisė, neribojant pasėlių valdymo ir naudojimosi teisių. Tai reiškia, kad atsiradus būtinumui, skolininkas turėjo teisę organizuoti arba pats vykdyti derliaus tuose pasėliuose nuėmimą (javų pjūtį). 2008 m. rugpjūčio 1 d. aktu areštuoti pasėliai buvo parduoti skolininko ŽŪB „Ragainiai“ pasiūlytam pirkėjui – ieškovui K. R.. CPK 704 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui. Prašyme skirti areštuotų pasėlių saugotoju ieškovas nurodė, kad jis, kaip pasėlių pirkėjas, siekia kontroliuoti pasėlių derliaus nuėmimo būklę, kol teismas išspręs turto pardavimo akto patvirtinimo klausimą. Taigi aplinkybė, kad antstolio surašytas turto pardavimo aktas privalomai turi būti patvirtintas teismo, ieškovui buvo žinoma. CPK 725 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutarčiai, kuria patvirtintas varžytynių aktas, įsiteisėjus, laikoma, kad turtas parduotas. Tokia taisyklė taikytina ir teisėjo rezoliucijai arba teismo nutarčiai, kuria patvirtinamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Ši norminė taisyklė reiškia, kad kol teisme nebuvo išspręstas areštuotų skolininko ŽŪB „Ragainiai“ pasėlių pardavimo ieškovui akto tvirtinimo klausimas, tol nebuvo galima laikyti, kad šis turtas ieškovui yra parduotas, todėl ieškovo atžvilgiu nebuvo atsiradusios turtą jau įsigijusio pirkėjo teisės ir pareigos. Vadinasi, iki pasėlių pardavimo akto tvirtinimo klausimas nebuvo išspręstas teisme, tol ieškovas, kaip pasėlių pirkėjas, nebuvo įgijęs tų pasėlių savininko teisinio statuso, taigi iki pardavimo akto patvirtinimo dar neturėjo teisės perkamo daikto valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad pasėlių pardavimo aktą surašęs antstolis (byloje – atsakovas) būtų suteikęs teisę (leidęs) ar nurodęs (pavedęs) ieškovui, kaip pasėlių pirkėjui, atlikti veiksmus, susijusius su pasėlių valdymo, naudojimo ar disponavimo jais (konkrečiai – derliaus pasėliuose nuėmimo) teisių įgyvendinimu. Ieškovas teigia, kad pradėti derliaus nuėmimą areštuotuose pasėliuose jį, kaip pasėlių saugotoją, paskatino pareiga imtis priemonių išsaugoti turtą, imantis veiksmų laiku pradėti ir baigti javų derliaus nuėmimą. Tačiau tokių įgalinimų, leidimų arba pavedimų antstolis ieškovui nesuteikė ar nedavė nei kaip turto saugotojui, nei kaip pirkėjui. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad derliaus areštuotuose ŽŪB „Ragainiai“ pasėliuose nuėmimą ieškovas pradėjo ne antstoliui leidus ar pavedus, bet tokių veiksmų ėmėsi kitų asmenų leidimu. Kitoje byloje teiktame K. R. 2008 m. rugpjūčio 26 d. skunde dėl teismo atsisakymo tvirtinti turto pardavimo aktą yra nurodyta, kad K. R. gavo ŽŪB „Ragainiai“ leidimą pjauti pasėlius ir išleido nemažai pinigų pasėlių pjovimui, transportui, kurui, darbuotojams ir pan. (pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-5323-589/2008 kopija). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jeigu ir buvo ieškovo bei ŽŪB „Ragainiai“ susitarimas dėl derliaus nuėmimo darbų atlikimo ir tam tikrų išlaidų už grūdų nukūlimą, vežimą, saugojimą ir pan. apmokėjimo, tai jis neturi teisinės reikšmės atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, nes tiek pagal pridėtose vykdomosiose bylose, tiek pagal nagrinėjamoje byloje ir jos prieduose esančių rašytinių įrodymų duomenis matyti, kad antstolis nei su vykdymo proceso šalimis, nei su ieškovu nesudarė susitarimo dėl to, kad derliaus nuėmimą vykdys ieškovas, įgydamas teisę į atlyginimą už šiuos darbus bei į patirtų išlaidų kompensavimą. Kaip jau pažymėta, ieškovas, prašydamas jį paskirti pasėlių saugotoju, ir antstolis, priimdamas tuo reikalu atitinkamą patvarkymą, aiškiai nurodė ieškovo prievolių pagal atsiradusius pasaugos teisinius santykius turinį - pasėlių nuėmimo darbų kontroliavimas iki teismas išspręs turto pardavimo akto tvirtinimo klausimą, bet ne leidimas pačiam pasėlių saugotojui ar būsimam įgijėjui pagal pardavimo aktą atlikti derliaus nuėmimo tuose pasėliuose darbus. Ieškovas neprašė leidimo pačiam kulti pasėlius, antstolis jam tokios teisės nebuvo suteikęs ir neuždėjęs tokios pareigos. Šias aplinkybes pripažino pats ieškovas, teikdamas paaiškinimus nagrinėjant šią bylą. Pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 20 d. posėdyje ieškovas, be kita ko, aiškino, kad pasėlių jam pardavimą organizavo ir tuo rūpinosi išieškotojos R. K. ir J. O., kurios tvarkė ir reikalingus dokumentus, kad dokumentus iš antstolio (aktą dėl pasėlių pardavimo, patvarkymą dėl paskyrimo pasėlių saugotoju) atvežė J. O., jis tuos dokumentus pasirašinėjo kavinėje, kad ta pati J. O. jam pasakiusi, jog jis gali nukulti tuos pasėlius, kad jis pats priėmė sprendimą pradėti kulti grūdus (t. 1, b. l. 234-245). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo išsakytas teiginys, kad derliaus nuėmimo darbus jis pradėjo pagal antstolio patvarkymą, nes suprato, kad jam reikia derlių nuimti, laikytinas nepagrįstu, nes duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme ieškovas pripažino, kad iki 2008 m. rugsėjo pabaigos jis su antstoliu nebendravo ir iš vis jo nematė. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas antstolis M. A., pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 20 d. posėdyje nurodęs, kad ieškovą pamatęs tik maždaug po mėnesio nuo pasėlių pardavimo akto sudarymo, kad jokiu procesiniu veiksmu jis nesuteikė ieškovui teisės ir neuždėjo pareigos kulti pasėlius, kurių saugotoju ieškovas buvo paskirtas. Reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad derliaus nuėmimo areštuotuose ŽŪB „Ragainiai“ pasėliuose darbus ieškovas pradėjo dar iki jo paskyrimo pasėlių saugotoju ir jų pardavimo akto ieškovui sudarymo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančiame 2008 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų duomenų palyginimas su ieškovo atliktų mokėjimų už perkamus pasėlius atlikimo momentu (t. 1, b. l. 38-39 ir b. l. 40-41). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti atsakovo išdėstyti argumentai, kad atlikti derliaus nuėmimo darbus areštuotuose pasėliuose ieškovas apsisprendė savarankiškai ir jeigu nebūtų pats nusprendęs kulti javų, pasėlių pardavimo akto nepatvirtinimas teisme nebūtų sukėlęs ieškovui neigiamų pasekmių. Pabrėžtina, kad ieškovas pradėjo kulti javus dar kai nebuvo pradėtas pasėlių pardavimo jam procesas, o kaip teigė atsakovas, pasėlių pardavimo akto nepatvirtinus ir atsisakius toliau būti pasėlių saugotoju ieškovas vis tiek nukūlė likusius pasėlius.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Kai veikiama neapgalvotai ar neatsargiai, tokio veikimo galimų neigiamų padarinių rizika tenka taip veikiančiam asmeniui. Klaidingas, neapgalvotas, nepasitikrintas ieškovo suvokimas arba įsivaizdavimas savo teisių ir pareigų, atsiradusių patvarkymo skirti turto saugotoju ar teismo dar nepatvirtinto turto pardavimo akto pagrindu, negali būti priežastis, pašalinanti tariamų teisių įgyvendinimo ar tariamų pareigų vykdymo rezultate atsiradusių ieškovui neigiamų padarinių rizikos atitekimą pačiam ieškovui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, be jokio suderinimo su antstoliu ir be jo žinios pradėjęs valdyti jam patikėtą saugoti bei ketinamą nusipirkti turtą ir daryti su tuo susijusias išlaidas, ieškovas veikė neapgalvotai, neapdairiai, lengvabūdiškai, toks jo elgesys vertintinas kaip netinkamo savo subjektinių teisių ir pareigų įsivaizdavimo ir įgyvendinimo išraiška. Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir interesais, todėl prieš atlikdamas bet kokį veiksmą turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Kai asmuo elgiasi neapdairiai ir neapgalvotai, tai pats prisiima galimus neigiamus savo veiksmų rezultatus.
Kaip jau pažymėta, nenustačius bent vienos įstatyme iš numatytų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negali būti taikoma. Viena iš atsakomybės sąlygų yra priežastinio ryšio buvimas tarp asmens atliktų neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiam asmeniui atsiradusių žalingų padarinių (nuostolių). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp nustatyto antstolio neteisėto veiksmo, pasireiškusio CPK 747 straipsnio pažeidimu (išieškojimo įvykdymas iš įkeisto turto be įkaito turėtojo sutikimo), ir ieškovui atsiradusios žalos pagal jos kilmę ir pobūdį (nuostoliai, kuriuos sudaro patirtos derliaus nuėmimo ir su tuo susijusios išlaidos) nėra priežastinio ryšio, todėl antstolis negali būti atsakingas už tokios žalos atlyginimą. Kadangi ieškovas pripažino, kad derliaus nuėmimo darbus jis ir pradėjo, ir vykdė ne pagal susitarimą su atsakovu, o suderinęs su kitais asmenimis ir su jų žinia ar leidimu (kaip yra aiškinęs ieškovas – su ŽŪB „Ragainiai“ atstovais ar su išieškotojais vykdomosiose bylose), jis turi subjektinę teisę turtinio pobūdžio pretenzijas dėl atsiradusių nuostolių (patirtų išlaidų) reikšti tiems asmenims. Atsakovas negali būti laikomas atsakingu ir už tą ieškovo negautą naudą, kurią, kaip nurodė ieškovas, jis tikėjosi gauti įsigijęs pasėlius ir realizavęs derlių, tačiau teismui nepatvirtinus atsakovo sudaryto turto pardavimo akto, tokie ieškovo lūkesčiai neišsipildė. Jau pažymėta, kad pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas, iš kurio išieškoma sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, laikomas parduotu ne nuo antstolio surašomo turto pardavimo akto sudarymo momento, bet nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtinamas tas aktas, įsiteisėjimo dienos. Nuosavybės teisės į šia tvarka parduodamą turtą įgyjamos teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtinus pardavimo aktą (CPK 725 str. 8 d. nuostatos), vadinasi pirkėjo nuosavybės teisių į įgyjamą turtą atsiradimą apsprendžia ne pardavimo akto sudarymo, o jo patvirtinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu momentas. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad kol turto pardavimo akto tvirtinimo klausimas nebuvo išspręstas, ieškovas dar nebuvo įgijęs tokių subjektinių teisių, kurios sudarytų objektyvų teisinį pagrindą neabejotinai tikėtis būsimos naudos iš ketinamo įgyti daikto galimų vaisių. Remdamasi šiais motyvais teisėjų kolegija, kad pirmosios instancijos teismas, padarė teisingą išvadą, kad atsakovo civilinei teisinei atsakomybei pagal ieškovo reikalavimų turinį sudarančias aplinkybes atsirasti nėra nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos.
Dėl skunde nurodytų procesinės teisės pažeidimų
Įvertindamas aplinkybę, kad ieškinys grindžiamas keliais faktiniais pagrindais, pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškinio pagrindai vienas kito atžvilgiu yra prieštaringi, nepagrįsti leistinais įrodymais, todėl tenkinti ieškinį nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino aplinkybę, jog ieškovas ieškinį grindė keliais pagrindais. Apeliantas pažymi, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimų pagrindai vienas kito nepaneigia, jokio prieštaravimo tarp jų nėra, kad nustatyti ir įvertinti visus ieškinio pagrindus yra teismo prerogatyva ir pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas su ieškiniu besikreipiantis į teismą asmuo (ieškovas), privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. ieškinio pagrindą. Vienas iš įstatymo keliamų reikalavimų ieškinio turiniui yra būtinumas nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatyme nenustatyta įpareigojimo šaliai ieškinio pareiškime nurodyti ir juridinį ieškinio pagrindą, o jį identifikuoti turi ginčą nagrinėjantis teismas. Įstatyme taip pat neribojama ieškovo teisė ieškinio dalyką, t. y. atsakovui pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais. Teismų praktikoje suformuotos teisinės nuostatos, kad tokiu atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka pareiga kiekvieną iš nurodytų pagrindų tirti bei vertinti pateiktų įrodymų kontekste. Ieškovui ieškinio reikalavimą grindžiant ne vienu, bet keliais pagrindais, gali susidaryti situacija, kai nurodyti ieškinio pagrindai vienas kitą paneigia. Tačiau tai nereiškia, kad visi ieškinio pagrindai savaime eliminuojami, ir neatleidžia teismo nuo pareigos nustatyti juridinį ieškinio pagrindą, tik šiuo atveju ginčo kvalifikavimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo sureikšminti aplinkybės, kad ieškinys buvo grindžiamas dviem savarankiškais faktiniais ir teisiniais pagrindais, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip prieštaraujančius vienas kitam. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kada ieškinys grindžiamas keliais skirtingais ir vienas kitą galbūt paneigiančiais pagrindais, savaime neužkerta kelio ieškinio reikalavimą spręsti pagal kurį nors vieną iš nurodytų ieškinio pagrindų. Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu nagrinėjant bylą buvo išsiaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kuriomis rėmėsi šalys (aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010). Nors ir padaręs išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas prieštaringais faktiniais pagrindais, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus vertino tirdamas ir aiškindamas bylai reikšmingas aplinkybes pagal visus ieškinyje nurodytus faktinius ir teisinius pagrindus, todėl formalus išryškinimas skundžiamame sprendime aplinkybės, kad ieškinys grindžiamas kelias prieštaringais pagrindais, negali būti priežastis, paneigianti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, kadangi teismas padarė teisingas išvadas, jog nei vienu iš išanalizuotų bei įvertintų ieškinio pagrindų ieškovo reikalavimai nebuvo įrodyti.
Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino būtino trečiųjų asmenų dalyvavimo bylos nagrinėjime ir aktyvaus jų vaidmens aiškinantis ieškinyje nurodytas aplinkybes, laikytini teisiškai nereikšmingais ir nesudarančiais pagrindo naikinti arba keisti skundžiamo teismo sprendimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, nes priimtas nepažeidžiant galiojančių materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėtinas faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti šį sprendimą neturi pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. R. į valstybės biudžetą 9,45 Lt dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis