Civilinės bylos Nr. e2S-1568-567/2020

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K.-K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28220-1125/2020 pagal ieškovės E. K.-K. ieškinį atsakovui notarui E. N. dėl išieškojimo nutraukimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. K., UAB „EDS INVEST“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė E. K.-K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      pripažinti, kad ieškovė nėra subsidiariai atsakinga dėl piniginio pobūdžio išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0174-16/02037;

1.2.                      panaikinti Vilniaus rajono 6 notarų biuro notaro E. N. 2016 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. 6836, kurio pagrindu buvo pradėtas skolos išieškojimas iš ieškovės;

1.3.                      pripažinti, kad ieškovė nėra subsidiariai atsakinga už mirusios R. M. skolas;

1.4.                      pripažinti, kad hipoteka, kurios identifikacinis Nr. 20120120007312, patvirtinta 2012 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus r. 2-jame notaro biure, reg. Nr. 5598, tapo negaliojančia po R. M. mirties;

1.5.                      taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. K. vykdomąją bylą Nr. 0174-16/02037 iki teismo proceso pabaigos.

2.       Ieškovė nurodė, kad po ieškovės krikšto motinos R. M. mirties jai priklausantis butas (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos butą priėmė 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus rajono 6 notarų biuro notaras E. N. 2016 m. rugpjūčio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 6836 dėl 10 723,48 Eur skolos ir 5 procentų procesinių palūkanų iš skolininkės Lietuvos Respublikos hipotekos kreditoriaus UAB „EDS INVEST“ (pradinis kreditorius „Vilniaus taupomoji kasa“) naudai, išieškojimą nukreipiant 2012 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos sandoriu įkeistą butą (duomenys neskelbtini), t. y. į ieškovės krikšto motinai priklausiusį butą. Butą paveldėjusi Lietuvos Respublika skolos hipotekos kreditoriui nesumokėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-48832-905/2016 nutarė pradinę skolininkę R. M. pakeisti Lietuvos Respublika. Ieškovė į procesą įstojo 2019 m. birželio 18 d., kai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-869-560/2019 patvirtino ieškovės nuosavybės teisę į ieškovės krikšto motinai priklausiusį butą. 2019 m. lapkričio 26 d. antstolis D. K. buvo informuotas apie ieškovės nuosavybės teisę į butą. Antstolis 2020 m. sausio 8 d. surašė ieškovei raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. sumokėti skolą hipotekos kreditoriui. Toks antstolio reikalavimas yra nepagrįstas, nes skolą turėjo sumokėti Lietuvos Respubliką, o hipoteka turėjo būti panaikinta po ieškovės krikšto motinos mirties. Ieškovė nėra atsakinga už jos krikšto motinos skolas, kadangi hipotekos kreditoriui nelaidavo. Antstolis ketina butą parduoti iš varžytynių, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą iš buto, kadangi, ieškovei galimai palankaus sprendimo atveju sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas (CK 5.2 str.; CPK 144 str.).

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, kadangi ieškovė, ginčydama hipotekos sandorį ir siekdama išvengti turtinės prievolės, atsakovu neįtraukė hipotekos kreditoriaus UAB „EDS INVEST“. Ieškovė taip pat nenurodė pagrindų, kuriais ginčija notaro atlikto vykdomojo įrašo neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentas, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji patirs žalą, nesudaro pagrindo stabdyti išieškojimą vykdymo procese, juolab, teismai nenustatė pažeidimų vykdymo procese (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-20498-608/2020, e2YT-16573-845/2020, e2YT-7333-807/2020). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

4.       2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė E. K.-K. pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. vykdymo veiksmų sustabdymo antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174-16/02037. Ieškovė nurodė, kad antstolis nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. pradėjo ginčo buto varžytynes, todėl butas gali būti bet kuriuo momentu parduotas (CPK 144 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės E. K.-K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys preliminariai yra nepagrįstas, nes ieškovė ginčija hipotekos sandorį, siekia būti atleista nuo prievolės hipotekos kreditoriui, tačiau asmens, kurio naudai registruota hipoteka, netraukia atsakovu, nors teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pasiūlė atsakovu traukti asmenį, kurio naudai registruota hipoteka. Ieškovė taip pat prašo panaikinti vykdomąjį įrašą, tačiau jo panaikinimo pagrindų iš esmės neįrodinėja. Teismas nenustatė privalomų vykdomosios bylos stabdymo pagrindų ir pažymėjo, kad antstolio D. K. veiksmai vykdymo procese nebuvo pripažinti neteisėtais (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-20498-608/2020, e2YT-16573-845/2020, e2YT-7333-807/2020). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, taip pat kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui (CPK 12 str., 144–145 str., 178 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė E. K.-K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio D. K. vykdomąją bylą Nr. 0174-16/02037 iki teismo proceso pabaigos. Nurodė, kad teismas pats galėjo įtraukti tinkamą atsakovą. Ieškovė taip pat nurodė visus argumentus, kodėl nesutinka su vykdomuoju įrašu. Teismas neatsižvelgė, kad antstolis 2020 m. rugpjūčio 25 d. paskelbė ginčo buto varžytynes. Pardavus butą iš varžytynių, šioje byloje ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba taptų nebegalimu (CPK 144–145 str.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9.       CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

10.       Trečiasis asmuo antstolis D. K. pateikė 2020 m. spalio 7 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nurodė, kad ieškovė E. K.-K. 2020 m. spalio 6 d. sumokėjo visą išieškomą skolą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/02037, todėl antstolis vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiam notarui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujas įrodymas, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį (dėl vykdymo veiksmų sustabdymo), yra reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima antstolio D. K. pateiktą įrodymą (CPK 314 str.).

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

12.       Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nesudaro teisinio pagrindo varžyti kito asmens teises (CPK 178 str.).

13.       Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas šias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014).

14.       CPK 145 str. 1 d. 10 p., kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Teismų praktikoje nurodoma, kad CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 str.), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį, prašydama pripažinti, kad ji nėra subsidiariai atsakinga dėl piniginio pobūdžio išieškojimo antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174-16/02037, panaikinti Vilniaus rajono 6 notarų biuro notaro E. N. 2016 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. 6836, kurio pagrindu buvo pradėtas skolos išieškojimas iš ieškovės, pripažinti, kad ginčo butui 2012 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus r. 2-jame notaro biure nustatyta hipoteka kreditoriaus UAB „EDS INVEST“ (pradinis kreditorius Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) naudai tapo negaliojančia po R. M. mirties. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174-16/02037. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškovė neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydama, kad būsimas jai galimai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, nes ginčo butas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus parduotas iš varžytynių.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, t. y. vykdymo veiksmų antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0174-16/02037 sustabdymo iki civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis D. K. 2020 m. spalio 7 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0174/16/02037 užbaigimo ir vykdomojo dokumento, t. y. Vilniaus rajono 6 notarų biuro notaro E. N. 2016 m. rugpjūčio 4 d. vykdomojo įrašo Nr. 6836  grąžinimo jį išdavusiam notarui. Nurodė, kad ieškovė E. K.-K. 2020 m. spalio 6 d. sumokėjo visą išieškomą skolą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/02037, todėl antstolis vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiam notarui. Antstolio 2020 m. spalio 7 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo priimtas CPK 632 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. vykdomoji byla baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Antstolis D. K. nurodė, kad vykdomąją bylą užbaigė, nes ieškovė E. K.-K. 2020 m. spalio 6 d. sumokėjo visą išieškomą skolą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/02037.

17.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų sąlygų taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. vykdymo veiksmų sustabdymą, kadangi vykdomoji byla Nr. 0174/16/02037, kurioje prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus, baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Visą išieškotiną sumą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/02037 sumokėjo pati ieškovė E. K.-K., todėl ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), nebus parduotas nurodytoje vykdomojoje byloje, kuri buvo visiškai užbaigta 2020 m. spalio 7 d. Darytina išvada, kad, nepriklausomai nuo ieškinio pagrįstumo, taip pat ieškinio reikalavimų ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tarpusavio ryšio, šiuo metu nėra grėsmės atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankus teismo sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdomas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 7 str., 144–145 str., 178 str., 330 str., 338 str.)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                  Neringa Švedienė