Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03017-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.9.1; 3.3.2.5; 3.3.1.18.1; 3.2.3.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5529-1048/2023 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. L., G. L., antstolis M. M.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. gegužės 17 d. gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI) pareiškimas, kurio prašė nustatyti, kad skolininkui D. L. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. L. priklauso: 1) ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2) ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini), UAB. Pareiškime nurodė, jog antstolio M. M. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0180/22/01512 dėl 375,00 Eur skolos ir Nr. 0180/23/00332 dėl 375,00 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš D. L. išieškotojo VMI naudai. Antstolis 2022 m. balandžio 3 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-23-180-7671, kuriuo buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas. Antstolis pateikė pareiškėjai siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartimi prašymas patenkintas. Teismas nusprendė nustatyti, kad skolininkui D. L. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. L. priklauso ½ dalis G. L. gaunamo ir ateityje gautino darbo užmokesčio iš darbovietės (duomenys neskelbtini), UAB ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, ir Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100.
3. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl sprendė, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis).
4. Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog skolininko D. L. sutuoktinės G. L. gaunamas ir ateityje gautinas darbo užmokestis iš darbovietės ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
5. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl tenkino prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu D. L. prašo persvarstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties teisėtumo klausimą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Apeliantas teigia, kad jo sunki materialinė padėtis.
6.2. Apeliantas pripažįsta, kad skolos yra jo asmeninės, o ne sutuoktinės, dėl to neturi būti išieškoma iš jo sutuoktinės.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis M. M. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
7.2. Areštuotos piniginės lėšos ir sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Gyventojų registro duomenimis apelianto ir sutuoktinės santuoka įregistruota 2022 m. rugsėjo 10 d., jie yra sutuoktiniai, todėl santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
8.2. Faktas, kad apelianto prievolė yra asmeninė, neturi įtakos galimybei nukreipti pagal tokią prievolę vykdomą išieškojimą į apelianto turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis M. M. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0180/22/01512 pagal VMI 2022 m. lapkričio 3 d. vykdomąjį dokumentą dėl 375,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. L. išieškotojos VMI naudai ir Nr. 0180/23/00332 pagal VMI 2023 m. vasario 15 d. vykdomąjį dokumentą dėl 375,00 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko D. L. išieškotojos VMI naudai. Iš vykdomųjų bylų matyti, jog visi vykdymo veiksmai atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0180/23/00332.
13. Gyventojų registro duomenimis skolininkas D. L. 2022 m. rugsėjo 10 d. sudarė santuoką su G. L., vedybų sutartis nėra sudaryta. Antstolis 2023 m. balandžio 3 d. turto arešto aktu Nr. S-22-180-7671 vykdomojoje byloje Nr. 0180/23/00332 areštavo skolininkui D. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 1) banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias G. L., 2) sutuoktinės G. L. gaunamą ir ateityje gautiną darbo užmokestį 32675,67 Eur sumai iš darbovietės (duomenys neskelbtini), UAB (v. b. Nr. 0180/23/00332, b. l 22-23).
14. Antstolio padėjėja 2023 m. balandžio 3 d. siūlymu informavo skolininką, kad jis turi teisę ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto sudarymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka, prie siūlymo pridėjo parengtą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. Nr. 0180/23/00332, b. l. 25, 26-27). Procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti jo elektroninio pašto adresu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas D. L. ar jo sutuoktinė per nustatytą terminą būtų pateikę CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą.
15. Antstolio padėjėja 2023 m. gegužės 10 d. siūlymu išieškotojai VMI pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (v. b. Nr. 0180/23/00332, b. l. 80 ).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
16. CPK 667 straipsnis nustato konkrečius veiksmus, kuriuos antstolis gali atlikti, siekdamas vykdyti išieškojimą iš turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios nuosavybės teise ir bendraturčių dalys jame nėra nustatytos. Antstolis negali vykdyti išieškojimo veiksmų iš turto, kol nenustatytos bendraturčių dalys, o jei per antstolio nustatytą terminą nėra pateikiamas pareiškimas teismui dėl bendraturčių dalių nustatymo, išieškojimas iš minėto turto apskritai turi būti nutraukiamas. Tai įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
17. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
19. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
20. Apelianto vertinimu jo prievolė yra asmeninė, dėl to neturėtų būti išieškomos lėšos iš jo sutuoktinei priklausančio turto. Apeliantas prašo pakeisti procesinį sprendimą dėl sunkios jo materialinės padėties.
21. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2022 m. rugsėjo 10 d. sudarė santuoką su G. L., vedybų sutartis nėra sudaryta. Antstolis 2023 m. balandžio 3 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui D. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – sutuoktinės banko sąskaitas bei sutuoktinės gaunamą ir ateityje gautiną darbo užmokestį 32675,67 Eur sumai ir pasiūlė per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Toks sutikimas nebuvo pateiktas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bei įvertinęs bylos duomenis, pažymi, jog nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo.
23. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jo prievolės kreditorei VMI turėtų būti laikomos jo asmenine prievole, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad net jei nagrinėjamu atveju skolininko prievolė yra asmeninė, vis tiek galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę gali būti išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
24. Dėl apelianto atskirajame skunde nurodomų argumentų, kad šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki, pažymėtina, jog CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas sumų, iš kurių negalima išieškoti. Išieškodamas skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš jo sutuoktinio, antstolis turi vadovautis CPK 739 straipsnio nuostatomis, t. y. išspręsti klausimą, ar galima vykdyti išieškojimą iš atitinkamų piniginių išmokų ir nustatyti, ar šios išmokos nepatenka į piniginių sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis šia teisės norma išieškojimas iš skolininko sutuoktinės banko sąskaitų ir gaunamo ir ateityje gautino darbo užmokesčio, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, nėra draudžiamas.
25. Taigi, atsižvelgiant į šias anksčiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą, nustatydamas, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu sutuoktine priklauso: 1) ½ dalis G. L. gaunamo ir ateityje gautino darbo užmokesčio, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas iš darbovietės ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių nurodytose banko sąskaitose.
26. Atskirai pažymėtina, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra nurodę, jog tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos. Taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
27. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas). Šiuo atveju iš esmės pasisakyta, kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, neįtakoja teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Vilija Valantienė