Civilinė byla Nr. e2A-625-661/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ (toliau – UAB „Neo Finance“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Neo Finance“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. S. 4 163,17 Eur negrąžinto kredito dalies, 644,08 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 2 194,04 Eur tarpininkavimo mokesčio, 22,29 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-10-22, iki kreipimosi į teismą dienos, 24 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą 4 163,17 Eur vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018-08-07 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K308846904, (toliau ir – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 4200 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3049,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.), 427,73 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023-08-08. Kadangi atsakovė iki pat šios dienos nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
3. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 4 163,17 Eur negrąžinto kredito dalies, 644,08 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki 2019 m. gegužės 7 d., 24 procentų metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (4 163,17 Eur) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 427,73 Eur tarpininkavimo mokesčio, 22,29 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 023,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 303 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamo tarpininkavimo mokesčio, nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti 2 194,07 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių, t.y. iš 427,73 Eur, paskaičiuotų pagal sutarties 5.3.1. punktą ir 1766,31 Eur paskaičiuotų pagal sutarties 5.3.2. punktą. Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas 427,73 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, sprendė, kad jis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 427,73 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalį.
6. Teismas taip pat nurodė, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, Sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį, jos nepažeidžia, ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį minėta nuolaida nėra taikoma. Ši tarpininkavimo mokesčio dalis yra netesybų forma (CK 6.71 straipsnis). Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl reikalavimas dėl 1766,31 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, ieškovui, jo prašymu, iš atsakovės yra priteistos sutartinės palūkanos, kurios laikytinos netesybomis, už piniginės prievolės vykdymo praleidimo terminą. Dėl šios priežasties spręstina, kad už sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 766,31 Eur tarpininkavimo mokesčio netenkintinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2194,04 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 404,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 42 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
8. Apeliantė savo skundą grindžia šiais argumentais: teismas nepagrįstai nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Prieš suteikdama vartojimo kreditą, ieškovė atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą. Vartojimo kredito Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad Bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis, kuris yra 5.90% nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos (5.3.1.p) ir tai, kad jis apskaičiuojamas 5.3.2 p. nustatyta tvarka t. y. 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 eurų. 5.3.2 punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 Eur. Nuolaida nėra taikoma, jeigu Vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Taigi, skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas ir priteistas visas tarpininkavimo mokestis. Tenkinus prašymą dėl viso tarpininkavimo mokesčio priteisimo, taip pat turi būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2018-08-07 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K308846904,), kuria atsakovei buvo suteiktas 4200 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3049,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 427,73 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023-08-08. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2019-02-13 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu Sutartį nutraukė.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
12. Ieškovė nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria jai nebuvo 1766,31 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl reikalavimas dėl 1 766,31 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo negali būti tenkinamas.
13. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28. punktu, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei <...> todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Kaip matyti iš Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
15. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, daug kartų yra nurodęs, kad AB „NEO Finance“ sudarytose vartojimo sutartyse numatyta nuolaida tarpininkavimo/administravimo mokesčiui atitinka netesybų, įtvirtintų CK 6.71 straipsnyje, apibrėžimą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis c. b. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-262/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-661/2020 ir kt.).
16. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomą priteisti tarpininkavimo mokestį laikė netesybomis.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
18. Atsižvelgus į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovei iš atsakovės yra priteistos sutartinės palūkanos, kurios laikytinos netesybomis, už piniginės prievolės vykdymo praleidimo terminą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
19. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 766,31 Eur tarpininkavimo mokesčio.
20. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. Ieškovė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo už akių dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo.
22. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio skundo reikalavimus priteisti visą tarpininkavimo mokestį – netenkino ieškovo materialinių reikalavimų (t. y. sprendimą dėl šių reikalavimų paliko nepakeistą), nėra pagrindo ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme, todėl iš šis apeliacinio skundo reikalavimas atmetamas.
Dėl bylos baigties
23. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina