Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-11][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-3383-423-2019].docx
Bylos nr.: eI-3383-423/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Birštono savivaldybės administracija 188750166 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Kiti klausimai kylantys iš mokestinių teisinių santykių
Kiti su vietos savivalda susiję klausimai
Mokestiniai teisiniai santykiai
Vietos savivalda
Teismo procesiniai dokumentai

Civilinė byla Nr

 

 

Administracinė byla Nr. eI-3383-423/2019

                                                                                Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00182-2019-7                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1

 

 (S)

 

img1 

 

 

 

                           REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                             2019 m. gegužės 23 d.        

                                                                    Kaunas

   

            Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant  atsakovės Birštono savivaldybės administracijos atstovei A. S.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. B. skundą atsakovei Birštono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja G. M. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018-12-19 sprendimą Nr. 3R1-64 (AG1-51/12-2018); panaikinti Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018-10-31 įsakymą Nr. (6.23)-VĮ-106 „Dėl kompensacijų neskyrimo“ bei įpareigoti Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių priimti naują sprendimą dėl būsto (duomenys neskelbtini), šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų už 2018 m. spalio - 2019 m. kovo mėnesius skyrimo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2018-12-19 išnagrinėjo jos skundą dėl Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018-10-31 įsakymo Nr. (6.23)-VĮ-106 „Dėl kompensacijų neskyrimo“ panaikinimo ir jį nepagrįstai atmetė. 2018-10-29 prašymu pareiškėja kreipėsi į Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama skirti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018-2019 m. šildymo sezoną. Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2018-10-31 įsakymu Nr. (6.23)-VĮ-106 „Dėl kompensacijų neskyrimo“ nusprendė neskirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų už 2018 m. spalio- 2019 m. kovo mėnesius, kadangi pareiškėja gyvenamosios vietos nedeklaravusi būste, kuriam prašo kompensacijų. Pažymėjo, jog kompensacija už būsto (duomenys neskelbtini), kuriame faktiškai pareiškėja gyvena, šildymą buvo teikiama nuo 2014 m. iki 2017-2018 m. šildymo sezono. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, vadovaudamasi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir įgyvendindamas socialinio teisingumo principą, turėtų skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kol teismas neišsprendė ginčo dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalių ar patalpų naudojimo nustatymo.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius sprendime neteisingai nurodė, kad būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimui išimties tvarka būtina sąlyga yra tai, kad asmuo turi būti tame būste deklaravęs gyvenamąją vietą. Tai patvirtina aplinkybė, kad už būsto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvenamosios vietos pareiškėja nedeklaravo, bet faktiškai gyvena, šildymą kompensacija buvo teikiama nuo 2014 m. iki 2017­- 2018 m. šildymo sezono. Sprendime taip pat neteisingai nurodyta, kad Birštono savivaldybės administracija atsisakė deklaruoti pareiškėjos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tik todėl, kad ji neįregistravusi nuosavybės teisių į jai priklausančias patalpas. Šiuo metu vyksta ginčas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo. Tuo tarpu Birštono savivaldybės administracija, įgyvendindama socialinio teisingumo principą, turėtų skirti būsto (duomenys neskelbtini) šildymo išlaidų kompensaciją. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėja 2018-10-29 elektroniniu būdu pateikė Socialinės paramos skyriui prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti (toliau – ir Prašymas), prašydama skirti būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)e. Prašyme nurodė, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o faktinis gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Kompensuoti prašė išlaidas už faktiškai gyvenamąjį būstą. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad teisę į būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus. Kadangi pareiškėja nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)todėl pagal Įstatymo nuostatas kompensacija pareiškėjai nepriklauso. 

Pareiškėjos prašymas dėl kompensacijų skyrimo išimties tvarka 2018-10-31 buvo svarstytas Socialinių reikalų komisijos (toliau - ir Komisija), kartu su Socialinių reikalų komitetu, posėdyje. Pareiškėja buvo kviesta į posėdį, tačiau jame nedalyvavo, telefonu paaiškino, kad šiuo metu ji yra pateikusi skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, kuris bus nagrinėjamas 2019 m. birželio-liepos mėnesiais ir, kad jai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Komisija posėdžio metu susipažino su pareiškėjos Prašymu, dokumentais, paaiškinimais, juos įvertino ir rekomendavo Socialinės paramos skyriui neskirti pareiškėjai kompensacijų 2018 ­- 2019 m. šildymo sezonui, kadangi ji nėra deklaruota būste, kurio išlaikymo išlaidas prašo kompensuoti. Ginčijamu 2018-10-31 įsakymu Nr. (6.23)-VĮ-106 Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą pareiškėjai už 2018 m. spalio - 2019 m. kovo mėnesius kompensacijų neskirti.

Pažymėjo, jog pareiškėjai kompensacijos išimties tvarka buvo teikiamos nuo 2014 metų tris šildymo sezonus, t.y. iki 2017-2018 m. šildymo sezono, siekiant palengvinti finansinę naštą ir skatinti susitvarkyti turimus dokumentus, kad įgytų teisę į kompensacijas. Taigi, nuo 2014 m. rudens pareiškėja ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo imtis priemonių savo padėties dėl gyvenamosios vietos išsprendimui. Pareiškėja 2003 m. priėmė mirusios mamos palikimą (2003-06-03 Prienų rajono I-ojo notarų biuro Liudijimas registro Nr. 3257), todėl 15 metų yra pakankamas terminas užregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), deklaruoti savo gyvenamąją vietą.  Neabejotinai pareiškėjai buvo žinoma, jog kompensacijos išimties tvarka nėra nuolatinio ir privalomo pobūdžio. Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018-12-19 sprendimo Nr. 3R1-64 (AG1-51/12-2018) ir Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018-10-31 įsakymo Nr. (6.23)-VĮ-106 „Dėl kompensacijų neskyrimo“, kuriuo pareiškėjai nebuvo skirta būsto (duomenys neskelbtini), šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija už 2018 m. spalio - 2019 m. kovo mėnesius, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2018-10-29 elektroniniu būdu pateikė Socialinės paramos skyriui prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašydama skirti būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o faktinis gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Kompensuoti prašė išlaidas už faktiškai gyvenamąjį būstą. Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų komisija nutarė siūlyti neskirti pareiškėjai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų už 2018 m. spalio - 2019 m. kovo mėn., kadangi ji nėra deklaravus gyvenamosios vietos būste, kuriam prašo kompensacijos (2018-10-31 posėdžio protokolas Nr. (30.1)-SRS-010). Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2018-10-31 įsakymu Nr. (6.23)-VĮ-106 „Dėl kompensacijų neskyrimo“, atsižvelgdamas į Socialinių reikalų komisijos prie Socialinės paramos skyriaus 2018-10-31 posėdžio protokole Nr. (30.1)-SRS-010 išdėstytą rekomendaciją, nusprendė neskirti pareiškėjai būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų už 2018 m. spalio mėn. - 2019 m. kovo mėn., kadangi pareiškėja gyvenamosios vietos nedeklaravusi būste, kuriam prašo kompensacijų. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus 1, 2, 3 punktuose nurodytus reikalavimus.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Birštono savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Birštono savivaldybės tarybos 2013-12-20 sprendimu Nr. TS-217 (toliau - ir Aprašas), 5 punkte nustatyta, kad šis Aprašas taikomas asmenims, nurodytiems Įstatymo 1, 6 ir 7 straipsniuose ir deklaravusiems gyvenamąją vietą ar nuomojantiems būstą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Birštono savivaldybėje. Aprašas numato ir kompensacijų skyrimo išimties tvarka atvejus bei nustato, kad piniginė socialinė parama išimties tvarka skiriama asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Birštono savivaldybėje ir nuolat joje gyvenantiems (29 p.).

Taigi, minėtuose teisės aktuose nustatyta, jog asmenys, siekiantys gauti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją, turi būti jame deklaravę savo gyvenamąją vietą. Tai yra būtina sąlyga kompensacijų skyrimui tiek bendrąja, tiek išimties tvarka. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra, pareiškėja gyvenamosios vietos būste (adresu (duomenys neskelbtini)), kurio šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų prašo, nėra deklaravusi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), registruotas butas/patalpa - gyvenamosios patalpos (unikalus Nr. 1297-7000- 1019:0002) pareiškėjos motinos V. M. vardu. Juridinių faktų įrašų nėra. Pareiškėja 2003 m. priėmė mirusios mamos palikimą (2003-06-03 Prienų rajono I-ojo notarų biuro Liudijimas registro Nr. 3257). Regionų apygardos administracinis teismas 2018-02-12 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1155-554/2018 nustatė, jog pareiškėja, priimdama palikimą po motinos mirties, paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinių teisių neišviešino teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pateikti duomenys nesutampa su viešuose registruose esančiais duomenimis. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą ir paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jame faktiškai gyvena, tačiau savo daiktinių teisių pareiškėja nėra išviešinusi teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to pareiškėjai kilo teisinės kliūtys gyvenamosios vietos deklaravimui būste (duomenys neskelbtini)Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad yra tam tikrų juridiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių kliūtis pareiškėjai atlikti jai priklausančio turto teisinę registraciją ir vėliau deklaruoti savo gyvenamąją vietą būste, kuriame faktiškai gyvena ir siekia gauti šio būsto išlaidų kompensaciją.

Pažymėtina, jog pagal teisinį reglamentavimą gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta nėra tapačios sąvokos. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta, jog gyvenamosios vietos sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Civiliniame kodekse, o gyvenamosios vietos deklaravimas - gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Todėl pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravus savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybė, jog pareiškėja faktiškai gyvena minėtu adresu, nereiškia, jog būtinoji sąlyga dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pareiškėjai nėra privaloma.

Atsakovė nurodė, jog pareiškėjai kompensacijos išimties tvarka buvo teikiamos nuo 2014 metų tris šildymo sezonus, t.y. iki 2017-2018 m. sezono, siekiant palengvinti finansinę naštą ir skatinti susitvarkyti turimus dokumentus, kad įgytų teisę į kompensacijas. Per šį laikotarpį - nuo 2014 m. rudens pareiškėja ne tik turėjo galimybes, bet ir privalėjo imtis priemonių savo padėties dėl gyvenamosios vietos išsprendimui. Tačiau kompensacijų būsto šildymui teikimas ankstesniais šildymo sezonais neįpareigoja atsakovės priimti analogiškus sprendimus pagal kitą pareiškėjos prašymą dėl kompensacijų skyrimo 2018 - 2019 m. sezonui ir apie  tolimesnį kompensacijų neskyrimą išimties tvarka pareiškėja buvo informuota jau atsakovo 2016-11-03 raštu Nr. (13.14)SDP-1482. Taigi, pareiškėja negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog kompensacija bus skirta ir kitiems šildymo sezonams.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ginčijamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018-12-19 sprendimas Nr. 3R1-64 (AG1-51/12-2018) ir Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018-10-31 įsakymas Nr. (6.23)-VĮ-106 „Dėl kompensacijų neskyrimo“ yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šiuos skundo reikalavimus nėra pagrindo įpareigoti Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių priimti naują sprendimą dėl būsto (duomenys neskelbtini)šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų už 2018 m. spalio - 2019 m. kovo mėnesius skyrimo, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

 

 n u s p r e n d ž i a:

 

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                 Asta Urbonienė