Civilinė byla Nr. 2S-1290-115/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03376-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
122.2.; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „KREDO R“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas skirti ekspertizę.
Atsakovas UAB „KREDO R“ prašė teismo skirti kompiuterio ATOMIK Extreme Nr. 00331 ir kompiuterio HP Pavillion DV6000 Nr. 7403P5C informacinių technologijų ekspertizę. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo atsisakė tenkinti.
Atsakovas dėl tokios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. nutarties ir skundą grąžino atsakovui. Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį dėl ekspertizės skyrimo, ar neskyrimo. Ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji nėra skundžiama atskiruoju skundu. Pagal CPK 334 str. 3 d. šiuo atveju motyvai dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „KREDO R“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2012 m. kovo 2 d. teismo nutarties, panaikinti 2012 m. kovo 21 d. teismo nutartį dėl atsisakymo šioje byloje skirti šalių kompiuterių technologijų ekspertizę ir išspręsti klausimą iš esmės – prijungti prie bylos įrodymus ir skirti ekspertizę.
Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. 2012 m. kovo 21 d. nutartis faktiškai užkerta kelią atsakovui šioje byloje teikti įrodymus CPK 42 str. 1 d. prasme. Taip pat minėta nutartis apriboja atsakovo teisę teikti įrodymus. Tokiu būdu užkertamas kelias byloje nustatyti objektyvią tiesą, atskleisti bylos esmę ir bylą tinkamai išnagrinėti.
2. Įrodinėjimo našta šioje byloje dėl ieškovo atleidimo iš darbo šiurkščiai pažeidus darbo tvarką tenka atsakovui, todėl atsakovas siekia įrodyti ieškovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas, atsisakydamas prijungti prie bylos atsakovui priklausantį kompiuterį, šiurkščiai pažeidė CPK 42 str. 1 d.
3. Ieškovas darbo metu dirbo su atsakovo kompiuteriu pašalinius darbus, nesusijusius su darbine veikla, todėl reikšmingų aplinkybių nustatymas bei visapusiškas bylos išnagrinėjimas galimas tik paskyrus atsakovei priklausančio kompiuterio, su kuriuo darbo metu dirbo ieškovas, ir ieškovo nešiojamo kompiuterio informacinių technologijų ekspertizę. Tik atlikus tokią ekspertizę būtų atsakyta į esminį klausimą dėl ieškovo pašalinės veiklos, kuri buvo nesuderinama su lojalumu darbdaviui ir kuri buvo dirbama su atsakovo kompiuteriu darbo metu.
4. Siekis tinkamai bei išsamiai išnagrinėti bylą ir atskleisti bylos esmę negali būti saistomas ir ribojamas aplinkybės, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre informacinių technologijų ekspertizė būtų atliekama ne anksčiau kaip po 1-1,5 metų. Bet kokiu atveju tokia pirmosios instancijos išvada apie ekspertizės trukmę yra nepagrįsta, o paremta tik teismo posėdžio ieškovo atstovo pokalbio telefonu gauta informacija. Be to, atsakovas pateikė prašymą atlikti šalių kompiuterių informacinių technologijų ekspertizę Kriminalistinių tyrimų centre, o ne Lietuvos teismo ekspertizės centre.
5. Teismo abejonės, kad atsakovo kompiuteris ATOMIK Extreme Nr. 00331 nebuvo užplombuotas po faktinių aplinkybių konstatavimo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas atsakovo kompiuteris nebuvo naudojamas, kad ieškovas po jo atleidimo iš darbo taip pat dirbo savo kompiuteriu, t.y. kad šalims buvo galimybė koreguoti šalių kompiuteriuose esančią informaciją, negali būti pagrindas atsisakyti skirti ekspertizę, nes tik ji ir pašalintų bet kokias abejones. Pažymėtina, kad poreikis skirti ekspertizę atsirado po liudytojų apklausos ir ieškovo paaiškinimų.
Ieškovas S. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad teismo nutartis – neskirti prašomos ekspertizės yra neskundžiama, todėl ją skųsti atsakovas neturi jokio pagrindo. Skirti ekspertizę yra netikslinga, neracionalu ir neekonomiška, nes ekspertizės atlikimo eilė yra virš 1,5 metų, o kaina virš 2500 Lt. Be to, ekspertai dažniausiai negali nustatyti dokumento tikslios sukūrimo datos, jeigu dokumentas buvo perkeltas iš kito kompiuterio ar kitomis laikmenomis. Kriminalistinių tyrimų centras negali atlikti prašomos ekspertizės, nes jie neturi Teisingumo ministro tvarka atestuotų teismų ekspertų. Be to, pats atsakovo advokatas dalyvavo teismo posėdyje, kurio metu visiems proceso dalyviams girdint buvo paskambinta į Kriminalistinių tyrimų centrą, kurio atsakingas pareigūnas nurodė, kad jie neatlieka teismo ekspertizių, o darbo krūvis neleis ypatingai greičiau atlikti pavesto tyrimo nei tai gali atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centras. Atsakovas jau ieškovo atleidimo metu turėjo būti surinkęs pakankamai objektyvių įrodymų dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, o ne po atleidimo pradėti rinkti tokius įrodymus ar prašyti teismo už patį darbdavį surinkti tokius įrodymus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Asmens teisė skųsti teismų procesinius sprendimus apeliacine tvarka gali būti ribojama tik išimtiniais įstatymuose numatytais atvejais. Vienas tokio ribojimo atvejų yra įtvirtintas CPK 334 str. 1 d., nurodant, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundė teismo nutartį atsisakyti skirti ekspertizę, t.y. nutartį, kuri nei užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, nei kurios apskundimas būtų numatytas CPK. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. nutarties.
Skundžiama nutartimi atsakovui buvo išaiškinta, kad nors atskirasis skundas dėl 2012 m. kovo 21 d. nutarties negali būti paduodamas, tačiau motyvus dėl teismo atsisakymo skirti ekspertizę teisėtumo bei įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, turės teisę įtraukti į apeliacinį skundą. Kadangi atskirojo skundo argumentai yra susiję su 2012 m. kovo 21 d. teismo nutarties, kuri negalėjo būti apeliacijos objektu, teisėtumu, apeliacinės instancijos teismas aptariamu atveju dėl jų atskirai nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms spręstina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartis yra priimta tinkamai pritaikius CPK 334 str., jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Algirdas Auruškevičius