Civilinė byla Nr. e2-1076-909/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16234-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.8.4; 2.6.2.3; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pašvaistė“ atstovui advokatui Tadui Katauskui, 

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LIDL Lietuva“ atstovei advokatei Evelinai Liutkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pašvaistė“ patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LIDL Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB. 

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos pašvaistė“ kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu (CPB-16186), prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „LIDL Lietuva“ 3 607,26 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.     

Ieškovas nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. šalys sudarė generalinės statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekybos paskirties pastato statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2016 m. birželio 27 d. „Swedbank“, AB (toliau – bankas) išdavė garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal generalinės statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas. Šiauliuose esančios parduotuvės statybos darbai baigti 2016 m. kovo 18 d. tarp šalių pasirašius objekto pardavimo – priėmimo aktą. 2015 m. birželio 5 d. šalys sudarė generalinės statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekybos paskirties pastato statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė. 2016 m. birželio 17 d. bankas išdavė garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal generalinės statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas. Tauragėje esančios parduotuvės statybos darbai baigti 2016 m. kovo 18 d. tarp šalių pasirašius objekto pardavimo – priėmimo aktą.   

Garantiniu laikotarpiu atsakovas ieškovui nurodė šiuos aštuonis defektus Šiaulių ir Tauragės parduotuvėse (ieškovas šiuos defektus įvardino žemiau esančioje lentelėje):

Ieškovas nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuostolių atlyginimo už garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus“, kuriame atsakovas nurodė, kad ištaisė penkis Šiaulių parduotuvėje nustatytus defektus, apie kuriuos ieškovą informavo, bet neva jų netaisė, todėl pareikalavo ieškovo apmokėti 1 865,39 Eur be PVM sumą bei tos pačios dienos pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuostolių atlyginimo už garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus“, kuriame atsakovas nurodė, kad ištaisė tris Tauragės parduotuvėje nustatytus defektus, apie kuriuos ieškovą informavo, bet neva jų netaisė, todėl pareikalavo ieškovo apmokėti 1 393,04 Eur be PVM sumą. 2020 m. kovo 6 d. ieškovas pateikė atsakymą į aukščiau nurodytus raštus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad su reikalavimais nesutinka, nes ieškovas defektus ištaisė, o dalis jų negali būti laikomi garantiniais defektais. 2020 m. balandžio 22 d. ieškovas gavo banko raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokėjimo reikalavimo pagal garantijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“, kuriame bankas informavo, kad atsakovas kreipėsi į banką su reikalavimais pagal išduotas banko garantijas, todėl bankas nurodė ieškovui per vieną darbo dieną sumokėti 3 607,26 Eur sumą. Ieškovas banko nurodytą sumą sumokėjo. Ieškovo vertinimu, atsakovas nesąžiningai ir neteisėtai pasinaudojo banko garantijomis, todėl ieškovas teikė ieškinį ir reikalauja priteisti sukeltą 3 607,26 Eur žalą.     

Ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas reikalavo atlyginti defektų šalinimo išlaidas ir, ieškovui jų neatlyginus, atsakovas nepagrįstai kreipėsi į banką dėl neteisėtai reikalaujamų sumų išmokėjimo pagal banko išduotas garantijas. Atsakovui norint pasinaudoti banko garantija, pirma atsakovas turėjo būti nustatęs ieškovo darbų rezultato trūkumus, o antra, išaiškėjusius per garantinį laikotarpį, ieškovas turi neištaisyti atsakovo nurodytų trūkumų. 2020 m. vasario 28 d. pranešimuose atsakovas nurodė ieškovui, kad informavo ieškovą apie garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus, nurodytus aukščiau esančioje lentelėje. Ieškovas, pasisakydamas dėl atsakovo nurodytų defektų, paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo ieškovą sumokėti už defektų pašalinimo darbus, nes ieškovas defektus pašalino arba atsakovo nurodyti defektai negali būti laikomi garantiniais defektais. Ieškovas atskleidė ir atsakovo nesąžiningumą, jog atsakovas ignoravo ieškovo interesus, piktnaudžiavo išduotomis banko garantijomis ir teikdamas nepagrįstus reikalavimus, pelnėsi ieškovo sąskaita. Ieškovas pridūrė, kad 3 607,26 Eur žalą nulėmė tiesioginiai atsakovo neteisėti veiksmai, t. y., jeigu atsakovas nebūtų neteisėtai kreipęsis į banką dėl piniginių lėšų išmokėjimo pagal banko išduotas garantijas, ieškovas nebūtų patyręs žalos. Egzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovo kaltė yra preziumuojama.

Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-131070), kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tvirtino, jog egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo kreipimasis į banką dėl piniginių lėšų išmokėjimo pagal banko išduotas garantijas pagrįstas ir teisėtas, nes ieškovas neištaisė garantinių defektų, atsakovas samdė trečiuosius asmenis šiems defektams pašalinti ir dėl to patyrė 3 607,26 Eur išlaidų. Kaip numato Šiaulių ir Tauragės sutarčių 7.2 punktai, atsakovas pateikė ieškovui pranešimus apie nustatytus defektus ir nurodė juos ištaisyti. Ieškovui neištaisius garantinių defektų, atsakovas kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl šių defektų pašalinimo. 2020 m. vasario 28 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl patirtų išlaidų atlyginimo, tačiau ieškovas jų neatlygino. Dėl šios priežasties atsakovas, vadovaudamasis pagal Šiaulių ir Tauragės sutartis išduotų banko garantijų sąlygomis, pateikė bankui prašymą išmokėti 3 607,26 Eur. Atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis šiuos defektus pašalinti ir patyrė defektų šalinimo išlaidų, kurių bendra suma yra 3 607,26 Eur (su PVM), iš kurios 1 865,39 Eur plius PVM suma skirta defektų šalinimui Šiaulių parduotuvėje ir 1 393,04 Eur plius PVM suma defektų šalinimui Tauragės parduotuvėje. Atsakovas pridūrė, kad ieškovas atsisakė šalinti defektus arba jų nepašalino, todėl atsakovas ištaisė defektus ir dėl to patyrė išlaidų. Priešingai nei tvirtina ieškovas, į banką dėl sumos išmokėjimo pagal banko išduotas garantijas kreiptasi visiškai teisėtai ir atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ieškovas nepagrįstai tvirtino, jog defektai yra negarantiniai bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Atsakovo manymu, ieškovui teko pareiga įrodyti, jog jis nėra atsakingas už defektus.

Atsakovas, atsakydamas į ieškovo motyvus dėl atsakovo nesąžiningumo, nurodė, kad ieškovas pats netinkamai vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, be pagrindo kvestionavo atsakovo elgesio sąžiningumą. Atsakovas pateikė pranešimus apie nustatytus defektus, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo negarantiniai, jis, išsiaiškinęs situacijas, jokių pretenzijų dėl ieškovo ieškinyje minimų defektų nereiškė. Ieškovas vengė ir delsė taisyti garantinius defektus. Ieškovas neginčijo fakto, kad dalis defektų (keturi iš aštuonių), kurie ištaisyti atsakovui pasitelkiant kitą rangovą, yra garantiniai. Nors Šiaulių ir Tauragės sutarčių 7.3 punktais ieškovas įsipareigojo pradėti taisyti garantinius defektus per penkias darbo dienas nuo atsakovo pranešimo gavimo, ieškovas šį įsipareigojimą nuolat pažeisdavo. Todėl atsakovas buvo priverstas pats ieškoti kitų rangovų, organizuoti defektų šalinimo darbus, nors garantinių defektų šalinimas yra ieškovo pareiga. Ieškovas pranešimą apie neveikiančius tris mini prožektorius gavo 2017 m. spalio 31 d., tačiau šio defekto neištaisė iki 2018 m. gruodžio 12 d., kuomet pats atsakovas, pasitelkęs trečiąjį asmenį, šį defektą pašalino. Kad šis defektas garantinis, ieškovas neginčijo ir šiuo metu. Tas pats pasisakytina apie Šiaulių parduotuvėje personalo patalpose sugedusį šviestuvą – pranešimas apie defektą pateiktas 2017 m. lapkričio 28 d., defektas ištaisytas – 2019 m. vasario 11 d., atsakovui pasitelkus trečiąjį asmenį. Ieškovas taip pat neginčijo, kad šis defektas yra garantinis. Taigi, ieškovas net nedidelių defektų, nereikalaujančių didelių laiko sąnaudų, nesugebėjo ištaisyti ilgiau nei metus laiko. Atsakant dėl ieškovo nurodytos žalos, atsakovas teigė, kad ieškovas nepatyrė jokios žalos civilinės atsakomybės instituto prasme, nes atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai pareikalavo išmokėti 3 607,26 Eur sumą pagal banko išduotas garantijas. Dėl priežastinio ryšio ir kaltės atsakovas paaiškino, kad ieškovas patyrė išlaidų, t. y. turėjo bankui kompensuoti pagal banko garantijas atsakovui išmokėtas sumas, nes sutarčių nustatytais terminais nepradėjo šalinti defektų ir jų nepašalino, todėl atsakovas pasitelkė kitus rangovus, kurie pašalino defektus, už kuriuos atsakingas ieškovas. Dėl defektų šalinimo atsakovas patyrė išlaidų, kurias atlyginti ieškovas atsisakė, todėl buvo kreiptasi į banką ir pareikalauta išmokėti pagal banko suteiktas garantijas sumą, lygią patirtoms išlaidoms šalinant defektus. Todėl ieškovui pareiga kompensuoti banko atsakovui išmokėtą sumą (3 607,26 Eur) kilo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl paties ieškovo netinkamo Šiaulių ir Tauragės sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. 

Byloje pateiktas ieškovo dublikas (DOK-152903), kuriame jis iš esmės palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ne kartą neteisėtai bei nepagrįstai reikalavo atlyginti tariamų defektų išlaidas, o ieškovui pagrįstai atsisakius šias išlaidas atlyginti, atsakovas neteisėtai kreipėsi į banką dėl šių sumų išmokėjimo pagal banko garantijas. Ieškovas savo teiginius argumentuoja tuo, kad neteisėtus atsakovo veiksmus patvirtina ir tai, jog atsakovas ignoravo ieškovo prašymus dėl dokumentų pateikimo, neteikė informacijos ieškovui, todėl tik pateikus ieškinį teismui ieškovui pavyko sužinoti konkrečių defektų šalinimo išlaidų sumas ir už kokių darbų bei paslaugų suteikimą šios išlaidos buvo patirtos. Ieškovas palaiko savo ieškinį ir patikina, kad atsakovas elgėsi nerūpestingai, nepriėmė jokio prieštaravimo, net nesigilino į pagrįstus ieškovo argumentus, kad kai kurie trūkumai yra negarantiniai, o tiesiog nesąžiningai naudojosi turimomis išduotomis banko garantijomis.

Atsakovas teismui pateikė tripliką (DOK-170521), kuriuo palaikė ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir prašė ieškovo reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigė, kad pagrįstai reikalavo atlyginti defektų šalinimo išlaidas, o ieškovui šių išlaidų neatlyginus, atsakovas visiškai pagrįstai kreipėsi į banką dėl šių sumų išmokėjimo pagal banko garantijas. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas nepagrįstai prašė priteisti tariamai patirtus nuostolius.  

Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį (DOK-135971), kuriame prašė tenkinti ieškinį ir iš atsakovo priteisti 3 107,96 Eur dydžio žalą, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu, atsakovas, atsižvelgdamas į teismo įpareigojimą, sumažino savo reikalavimo sumą nuo 3 607,26 Eur iki 3 107,96 Eur. Kiti patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai ir motyvai iš esmės tapatūs pirminiam ieškiniui, todėl teismas jų nekartoja.

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį (DOK-148617), kuriuo prašė atmesti ieškovo patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas pakartotinai pridūrė, kad ieškovas patyrė išlaidas ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar kaltės, o todėl, kad pats netinkamai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus dėl garantinių defektų taisymo. Atsakovas iš esmės palaikė ankstesniuose teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-141575), prašė ieškininių reikalavimų pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad bankas neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Paaiškino, jog banko atsakomybė sumokėti garantijos gavėjui (atsakovui) buvo besąlyginė. Atsakovas, reikšdamas bankui reikalavimą mokėti, turėjo: 1) nurodyti garantinio rašto numerį; 2) patvirtinti, kad ieškovas neįvykdė savo garantinių įsipareigojimų pagal ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas; 3) nurodyti, kokios ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos; 4) nurodyti banko ir sąskaitos rekvizitus, kur bankas turi pervesti atsakovo reikalaujamą sumą; 5) reikalavimą mokėti bankui pasirašyti tinkamai įgaliotas atsakovo atstovas. Aukščiau nurodytus reikalavimus atitinkantis bankui pateiktas atsakovo reikalavimas yra pakankamas pagrindas, įpareigojantis banką išmokėti atsakovui pastarojo reikalavime nurodytą sumą. Bankas negali reikalauti iš atsakovo jokių papildomų veiksmų, įrodymų, pagrindimo ir kt., išskyrus tik garantiniuose raštuose nurodytus reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju bankui pateikti atsakovo reikalavimai mokėti pagal išduotas garantijas, pripažinti pateikti tinkamai ir šiuo pagrindu išmokėti. Paaiškino, kad bankas nėra sulaukęs pretenzijų dėl netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantinius raštus. Pridūrė, jog ieškovas, kurio prašymu išduotos garantijos, teisiškai pagrįstų pretenzijų bankui nepareiškė. Byloje keliamas klausimas, ar atsakovas tinkamai pasinaudojo savo teisėmis pagal ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių sąlygas pareikalaudamas apmokėti defektų šalinimo išlaidas, tačiau šiuose santykiuose bankas nedalyvauja, nėra ieškovo bei atsakovo sudarytų sutarčių šalimi, o jų tarpusavio santykiuose atliko tik techninį garanto (už ieškovą) vaidmenį griežtai ir konkrečiai apibrėžtose ribose remiantis garantinių raštų sąlygomis, Bendrosiomis garantijų pagal pirmą pareikalavimą taisyklėmis (Uniform Rules for Demand Guarantees ICC Publication No. 758) bei Lietuvos Respublikos įstatymais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atsisako dalies patikslinto ieškinio reikalavimo, t. y. dėl 168,41 Eur žalos atlyginimo, nurodė, kad nereiškia pretenzijų dėl antrojo nustatyto defekto (personalo patalpose sugedusio įmontuojamo šviestuvo). Nurodė, kad dalies ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, prašė priimti ieškinio dalies atsisakymą. Patikslino, kad atsisakius dalies reikalavimo, patikslinto ieškinio suma sudaro 2 939,55 Eur (3 107,96 Eur – 268,41 Eur = 2 939,55 Eur). Papildomai paaiškino, kad atsakovo elgesys yra nesąžiningas, kadangi jau ne pirmą kartą kreipiamasi į banką dėl garantijos išmokėjimo, todėl šiuo ieškiniu ieškovas gina savo pažeistas teises. Dėl pirmojo defekto atsakovo nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad buvo prašoma pakeisti tris lemputes, o ne penkias, taigi ieškovui turi būti atlygintos dviejų šviestuvų išlaidos. Dėl antrojo defekto ieškovas neturi pretenzijų. Dėl trečiojo defekto – tai nebuvo garantinis defektas, atsakovas praleido 2 metų garantinį terminą. Dėl ketvirtojo defekto – atsakovas prašė padengti defekto atsiradimo priežasčių nustatymo išlaidas, tačiau šios išlaidos nepatenka į banko garantiją, nes tai nėra defektų šalinimo išlaidos. Dėl penktojo defekto – byloje esanti ataskaita patvirtina, kad defektas atsirado dėl mechaninių priežasčių, tai patvirtino atsakovo pasamdyta įmonė, o jei atsirado nauji trūkumai atsakovas turėjo informuoti ieškovą. Dėl šeštojo trūkumo – tai yra darbo trūkumas, nes buvo blogai suvirinta, galėjo reikšti pretenzijas darbų priėmimo metu, be to, ieškovas 2019 metais nuvyko ir sutepė hermetiku, tačiau po to atsakovas į ieškovą nesikreipė. Dėl septintojo defekto – ieškovas buvo nuvykęs pas atsakovą apžiūrėti, tačiau nerado, kur reikia perdažyti, dėl to ir nebuvo perdažyta, ataskaita nepasirašyta iš rangovo pusės; negali būti atlyginti išlaidos už darbą, kuris nebuvo atliktas. Dėl aštuntojo defekto – lango detalė negalėjo iškristi, ji buvo išlupta trečiųjų asmenų, už šių asmenų sukeltą žalą ieškovas negali atsakyti.           

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus nesutikimo su ieškinio reikalavimais motyvus, prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovas niekad nesilaikė Sutarčių nuostatos pašalinti defektus per 5 darbo dienas, ieškovas net nepranešdavo, kada bus šalinimai trūkumai. Dėl šių priežasčių atsakovas ir kreipdavosi į kitus rangovus. Dėl pirmojo defekto – papildomas pranešimas apie 2 šviestuvus nebūtų pakeitęs situacijos, nes nustatyta, kad visa šviestuvų serija buvo nekokybiška, buvo sutarta, kad šviestuvų pakeitimu rūpinsis pats atsakovas. Dėl trečiojo defekto – ieškovas neįrodė pareigos įrodyti, kad trūkumas ne garantinis, byloje nėra įrodymų, kokios apkrovos yra leidžiamos, nėra įrodymų, kad pažeidimas atsirado dėl netinkamos eksploatacijos, be to taikytinas 5 metų garantijos terminas, kurią yra nustatęs gamintojas, taigi terminas nėra praleistas. Dėl ketvirtojo defekto – ieškovo lėtas veikimas lėmė šias išlaidas, ieškovas praleido 5 darbo dienų šalinimo terminą, atsakovas teikė net keletą pranešimų; defekto priežasties aiškinimosi išlaidos priskirtinos prie defekto šalinimo išlaidų. Dėl penktojo defekto – stogo pratekėjimas ne vienkartinis atvejis, ieškovas nevyko apžiūrėti stogo dangos, antrą kartą ieškovui buvo pranešta, tačiau ieškovas į pranešimą nesureagavo, todėl atsakovas pasamdė ekspertą, kuris nustatė, kad daliai defektų taikytina garantija, o daliai – ne; atsakovas banko garantijos prašė tik toje dalyje, kur nustatytas garantinis defektas. Dėl šeštojo defekto – analogiška situacija, ieškovas buvo informuotas, tačiau pats atsisakė vykti apžiūrėti stogą, dėl to būklę vertino ekspertas. Dėl septintojo defekto – byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų atvykęs perdažyti, nėra įrodymų, kad buvo bendrauta su ieškovo atstovu; defektas buvo pašalintas kitų rangovų, yra darbų atlikimo aktas. Dėl aštuntojo defekto – situacija analogiška, kaip ir dėl trečiojo defekto, ieškovas neįrodė, kad tai negarantinis defektas. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, be to, apie visus defektus ieškovas buvo informuotas tinkamai.         

Civilinė byla dalyje nutrauktina, likusioje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Byloje pateikta 2015 m. birželio 5 d. Generalinės statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią užsakovas (atsakovas) UAB „LIDL Lietuva“ ir generalinis rangovas (ieškovas) UAB „Baltijos pašvaistė“ susitarė dėl prekybinės paskirties pastato „LIDL“, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, statybos.   

2015 m. birželio 5 d. šalys sudarė Generalinės statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią susitarė dėl prekybinės paskirties pastato „LIDL“, esančios (duomenys neskelbtini), Tauragė, statybos.   

2016 m. kovo 18 d. šalys pasirašė objekto perdavimo – priėmimo aktą dėl prekybinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai.  

2016 m. kovo 18 d. šalys pasirašė objekto perdavimo – priėmimo aktą dėl prekybinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragė.   

2016 m. birželio 17 d. „Swedbank“, AB išdavė garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekybinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragė, kurio pagrindu bankas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjui (atsakovui) ne daugiau kaip 124 415 Eur nuo rašto išdavimo dienos iki 2018 m. kovo 14 d. bei 49 766 Eur nuo 2018 m. kovo 15 d. iki garantijos galiojimo termino pabaigos.   

2016 m. birželio 27 d. „Swedbank“, AB išdavė garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekybinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurio pagrindu bankas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo sumokėti garanto gavėjui (atsakovui) ne daugiau kaip 117 850 Eur nuo rašto išdavimo dienos iki 2018 m. kovo 14 d. bei 47 140 Eur laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki garantijos galiojimo termino pabaigos.

2020 m. vasario 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl nuostolių atlyginimo už garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus prekybos paskirties pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir (duomenys neskelbtini), Tauragė, nurodydamas ankščiau byloje minėtus aštuonis defektus (lentelė).   

Ieškovas 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė į atsakovo raštus dėl nuostolių atlyginimo už garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus. Ieškovas nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir nusprendė grąžinti atsakovui kartu su raštais pateiktas sąskaitas faktūras bei prašė pateikti ieškovo prašomą informaciją, dokumentus, kad galėtų pakartotinai įvertinti situaciją.  

2020 m. balandžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB ieškovui pateikė pranešimą dėl mokėjimo reikalavimo pagal garantijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas nurodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. gavo UAB „LIDL Lietuva“ mokėjimo reikalavimą pagal išduotas banko garantijas, prašymu pervesti į atsakovui priklausančia banko sąskaitą 3 607,26 Eur.   

2020 m. balandžio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB pranešimu dėl mokėjimo reikalavimų pagal garantijas apmokėjimo, ieškovui pranešė, kad apmokėjo 3 607,26 Eur sumą atsakovui, todėl bankas ieškovo prašė grąžinti sumas pagal su banku sudarytų sutarčių sąlygas.

Pateiktas 2020 m. balandžio 29 d. – 2020 m. balandžio 29 d. „Swedbank“, AB ieškovo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „Baltijos pašvaistė“ debetas yra 3 607,26 Eur.

Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo

CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. 

Ieškovo atstovas teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 8 d., metu nurodė, kad ieškovas nereiškia pretenzijų dėl antrojo defekto (168,41 Eur sumoje), todėl šioje dalyje ieškinio atsisako, nurodė, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas priimti ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 168,41 Eur žalos atlyginimo nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą

Byloje kilo ginčas dėl 2 939,55 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas šią žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kreipiantis į banką dėl banko garantijos išmokėjimo, atsakovo netinkamo informavimo apie atsiradusius defektus, atsakovo nesąžiningo elgesio. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.90 straipsnio 1 dalį garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Banko garantija bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis).

Siekiant atskirti skolininko, kreditoriaus ir garanto įsipareigojimų apimtį ir šias šalis siejančius teisinius santykius kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ginčas kyla tarp garanto ir kreditoriaus, kai kreditoriui pareikalavus garantas atsisako įvykdyti savo prievolę pagal garantijos sutartį ir kreditorius ginčija tokį garanto atsisakymą ir prašo teismo įpareigoti garantą įvykdyti jo prievolę, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo), ar kreditorius reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas (CK 6.92 straipsnio 4 dalis), ar pateikti nepasibaigus garantijos terminui, taip pat ar nebuvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės. Pažymėtina, kad, kai išduota banko garantija, kreditoriaus reikalavimas turi atitikti CK 6.93 straipsnio 4 dalies sąlygas. Tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę, ir kreipiasi į teismą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovas, šiuo atveju siekdamas įrodyti, kad atsakovas nepagrįstai paprašė garantijos įvykdymo, turi įrodyti, kad nebuvo nagrinėjamu atveju Rangos sutarčių sąlygų, kurių įvykdymas užtikrinamas garantu, neįvykdymo ar pažeidimo ir todėl atsakovas neturėjo teisės pasinaudoti garantija.

        Šiuo atveju ieškovas UAB „Baltijos pašvaistė“ ir UAB „LIDL Lietuva“ turi tarpusavio įsipareigojimus dėl pagrindinių prievolių pagal Rangos sutartis įvykdymo. Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties privalomumo ir vykdymo principu, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Šiuo atveju šalys sudarė konkrečius susitarimus, t. y. Rangos sutartis, ir būtent šių sutarčių įsipareigojimams užtikrinti buvo išduota „Swedbank“, AB garantija. Taigi atsakovas teisę reikalauti iš garanto įvykdyti prievolę turi ne bet kada, o tik tada, kai neįvykdyta pagrindinė prievolė, už kurią buvo garantuojama.

Rangos sutarčių 7.5 punktuose numatyta, kad generalinis rangovas įsipareigoja ne vėliau kaip iki objektų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo su užsakovu dienos pateikti generalinio rangovo garantinio laikotarpio garantiją, kuri turi galioti penkerius metus nuo tos dienos, kai abi šalys pasirašo objektų perdavimo-priėmimo aktą.

Rangos sutarčių 7.3 punktai numato, kad generalinis rangovas garantinio laikotarpio metu išaiškėjusius trūkumus, atsiradusius dėl generalinio rangovo ar jo pasitelktų subrangovų kaltės, įsipareigoja pradėti šalinti per penkias darbo dienas nuo užsakovo ar kito objekto savininko (-ų) raštiško pranešimo gavimo dienos ir pašalinti per technologiškai būtinus terminus. Jeigu generalinis rangovas nevykdo šiame punkte numatyto įsipareigojimo, užsakovas ar kitas objekto savininkas (-ai) šiame punkte numatytus darbus atlieka generalinio rangovo sąskaita. Tokiu atveju generalinis rangovas privalės atlyginti visus užsakovo ar kito objekto savininko (-ų) patirtus su trūkumų šalinimu susijusius nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad darbų kokybės garantija yra užtikrinimas, kad darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus ir neturės kokybės trūkumų. Pastarieji – tai trūkumai dėl netinkamos įrenginio konstrukcijos, jo surinkimo, įrenginio komplektuojamųjų dalių ar kitokių įrenginio kokybės trūkumų. Garantinis užtikrinimas galioja tam tikrą įstatymo ar sutarties nustatytą laiką – garantinį terminą. Jo eigos metu atsiradus defektams atsiranda rangovo atsakomybė dėl darbų kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, t. y. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.664 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.664 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Atitinkamos nuostatos numatytos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiose nuostatose  (CK 6.697 straipsnis, 6.699 straipsnis). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nurodė ieškovui aštuonis defektus (lentelė, sprendimo 2 lapas). Dėl kiekvieno iš šių defektų pagrįstumo pasisakytina žemiau (išskyrus lentelėje nurodytą antrąjį defektą, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas pretenzijų dėl šio defekto nekėlė).

Dėl pirmojo defekto. Pagal byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad Rangos sutarties (dėl parduotuvės Šiauliuose) priede Nr. 3 šalys susitarė dėl reikalavimų apšvietimui ir šviesų montavimui (Statybos aprašymo 3.4.9 skyrius), šalys susitarė, kad parduotuvėje įrengtini tik LIDL nominuotų gamintojų šviestuvai ir yra pateikiama lentelė, kurioje yra nurodyta kokie šviestuvai turi būti montuojami pagal atskiras pastato vietas. Taigi ieškovas turėjo pareigą nupirkti konkrečius atsakovo nurodytus šviestuvus iš konkrečių atsakovo nurodytų tiekėjų. Šviestuvus tiesiogiai užsakė ir sumontavo subrangovas UAB „Adrelsta“. Atsakovas 2017 m. spalio 31 d. informavo ieškovą, kad Šiaulių parduotuvėje prekybos salėje neveikia trys šviestuvai, prašydamas ieškovą per 5 darbo dienas informuoti atsakovą, kada bus pakeisti šviestuvai. Iš 2018 m. gruodžio 12 d. atliktų darbų ataskaitos matyti, kad buvo pakeisti ne trys, o penki mini prožektoriai (šviestuvai). Ieškovas teigia, kad ieškovas nebuvo informuotas apie du papildomus defektuotus prožektorius ir jų pakeitimą, dėl ko atsakovas nepagrįstai reikalavo atlyginti šių dviejų šviestuvų pakeitimo išlaidas. Ieškovas teigia, kad pagal proporciją vieno šviestuvo pakeitimo kaina turėjo būti 129,74 Eur, vadinasi, atitinkamai dviejų kaina sudarytų 259,48 Eur; be to, atsakovas nepagrįstai papildomai įtraukė 53,93 Eur už UAB „Energus“ kelionės išlaidas; įtraukus PVM, iš viso atsakovas turėtų atlyginti ieškovui 379,23 Eur nuostolius ((259,48 Eur + 53,93 Eur) x 21 proc. = 379,23 Eur). Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino aplinkybę, kad atsakovo sugedusių šviestuvų problema buvo globali, kadangi aiškinantis masiškai perdegusių šviestuvų priežastis, buvo nustatyta, kad ir kiti rangovai susidūrė su ta pačia perdegusių šviestuvų problema, nes vieni iš šviestuvų tiekėjų Vokietijos įmonė „Trilux Gmbh & Co“ atsiuntė nekokybišką šviestuvų partiją, kurią sumontavo ieškovas atsakovo parduotuvėse. Taigi tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad gedimas buvo garantinis. Byloje taip pat nustatyta, kad pirmą kartą apie šviestuvų gedimą atsakovas informavo ieškovą 2017 m. spalio 31 d., o 2018 m. spalio 2 d. pranešimu Nr. 2 „Dėl darbų trūkumų šalinimo rangovo sąskaita“ atsakovas informavo ieškovą, kad, remdamasis Rangos sutarties 7.3 punktu, ketina pasitelkti kitą rangovą šviestuvų trūkumų šalinimui rangovo sąskaita. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad atsakovas pats ėmėsi veiksmų defektų šalinimui, be to, faktą, kad ieškovas žinojo apie tai, kad atsakovas asmeniškai derasi su šviestuvų tiekėjais, patvirtina ir byloje pateikti 2018 m. spalio 16 d. bei spalio 24 d. el. laiškai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų prieštaravęs atsakovo veiksmams dėl defektų šalinimo pasitelkiant trečiuosius asmenis. Sugedę šviestuvai buvo pakeisti 2018 m. gruodžio 12 d. Pažymėtina, kad ieškovas nereiškia pretenzijų dėl trijų pakeistų šviestuvų bei neprašo atlyginti šių išlaidų, tačiau nesutinka su dviejų papildomai atsakovo iniciatyva pakeistų šviestuvų, nors gedimo problema ta pati – nekokybiška partija. Atsakovas nurodė, kad per tą laikotarpį, kol buvo sprendžiama šviestuvų problema, sugedo dar du šviestuvai Šiaulių parduotuvėje, kurie taip pat buvo pakeisti tuo pačiu keitimu 2018 m. gruodžio 18 d. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju papildomas pranešimas apie dar du dėl tos pačios nekokybiškos šviestuvų partijos neveikiančius šviestuvus (kurių neveikimo priežastis jau buvo nustatyta jau anksčiau aiškinantis situaciją dėl kitų sugedusių šviestuvų), nebūtų pakeitusi esamos situacijos, kadangi šviestuvų gedimų šalinimo klausimas buvo sprendžiamas paties atsakovo pasitelkiant trečiuosius asmenis, ir, kaip minėta, ieškovas dėl to prieštaravimų nebuvo išreiškęs. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kokių defektų šalinimo veiksmų jis būtų ėmęsis, jei atsakovas būtų pranešęs apie dar du neveikiančius šviestuvus. Taigi, teismo vertinimu, esamos situacijos kontekste, atsižvelgiant į protingumo ir ekonomiškumo principus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo atlyginti papildomų dviejų šviestuvų pakeitimo išlaidas, pasinaudodamas banko garantija. Ieškovas, be kita ko, teigė, kad atsakovas nepagrįstai įtraukė ir 53,93 Eur UAB „Energus“ kelionės išlaidas. Su šia ieškovo pozicija teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad UAB „Energus“ pagalba buvo pašalinti šviestuvų gedimai, atsakovas sumokėjo šiam asmeniui už šviestuvų keitimą, tame tarpe padengė ir 53,93 Eur kelionės išlaidas. Teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos prie bendrų defekto šalinimo išlaidų ir laikytinos pagrįstomis, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas 2017 m. vasario 14 d. buvo sudaręs su UAB „Energus“ pastato eksploatacinės valdymo sistemos priežiūros paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Energus“ aptarnauja ir prižiūri atsakovo parduotuves, atsakovas yra įsipareigojęs atlyginti ir šios įmonės vykimo į kitus miestus išlaidas. Teismas nenustatė, kad 53,93 Eur išlaidos, kurias ginčija ieškovas, būtų susijusios su kitų, ne šviestuvų defektų, šalinimo darbais. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 379,23 Eur sumą.   

Dėl antrojo defekto teismas papildomai nepasisako, nes ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo šioje dalyje.          

Dėl trečiojo defekto. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. balandžio 20 d. kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad Šiaulių parduotuvėje yra išsikraipęs, susibangavęs kojų valymo kilimas tambūre, todėl reikalingas jo remontas. Ieškovas nesutinka, kad nurodytam kilimo defektui yra taikoma ieškovo garantija, nes kilimo susibangavimo priežastis yra eksploatacinis pažeidimas, be to, atsakovas į ieškovą kreipėsi po dvejų metų garantinio termino pabaigos. Ieškovas teigia, kad atsakovas dėl kilimo sutvarkymo darbų patyrė 196,11 Eur išlaidų ir nepagrįstai kreipėsi į banką dėl jų atlyginimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais. Ieškovas, nurodydamas, kad jis nėra atsakingas už šį defektą, privalėjo įrodyti šias aplinkybes, kadangi CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus, per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jų dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto ar kitokių minėtų asmenų kaltų veiksmų. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos teismas negali daryti išvados, kad ieškovas šią pareigą įvykdė. Priešingai, byloje nustatyta, kad kilimą eksploatuojanti įmonė jokių eksploatacinių pažeidimų ar netinkamo kilimo įdėjimo nenustatė. Taigi, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą aplinkybę, kad kilimas buvo sugadintas dėl per didelių apkrovų. Ieškovo pateiktas kilimo tiekėjo UAB „Manjana“ raštas, kuriame nurodyta, kad įmonės darbuotojai, įvertinę ieškovo pateiktas nuotraukas, padarė išvadą, kad kilimo pažeidimai negalėjo atsirasti naudojant kilimą pagal gamintojo nurodytas rekomendacijas ir šie pažeidimas negali būti traktuojami kaip garantiniai defektai. Tačiau teismas šį įrodymą vertina kritiškai. Visų pirma, šis raštas surašytas 2020 m. liepos 13 d., t. y. jau po bylos iškėlimo teisme; antra, nėra aišku, kokios nuotraukos buvo pateiktos minėtos įmonės darbuotojams vertinti kilimo pažeidimus; trečia, šiame rašte nėra nurodoma, dėl kokios priežasties galėjo atsirasti minėti pažeidimai, taigi raštas yra gana abstraktaus pobūdžio ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad pažeidimai atsirado dėl atsakovo kaltės, netinkamo eksploatavimo ar mechaninio pažeidimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nurodė, kad ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui kilimo naudojimo instrukcijos, jo apkrovų ribojimo; šių aplinkybių nenurodė ir teismui bylos nagrinėjimo metu, nepateikė konkrečių įrodymų. Ieškovas, be kita ko, nurodė, kad atsakovas dėl kilimo defekto kreipėsi į ieškovą pasibaigus dvejų metų garantiniam terminui. Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad šiuo atveju garantijos terminas yra dveji metai. Rangos sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad įrengimų ir mechanizmų garantinis terminas – pagal gamintojo garantiją, bet ne trumpesnis nei dveji metai. Šiaulių parduotuvėje įėjimo tambūre paklotas gamintojo 3M kilimas, kurio gamintojas (3M United Kingdom PLC, 3M Ireland Limited) nurodo, kad kilimui yra taikoma penkerių metų garantija (tai patvirtina gamintojo 3M brošiūra, tripliko priedas Nr. 3). Byloje nustatyta, kad darbai parduotuvėje Šiauliuose buvo užbaigti 2016 m. kovo 18 d., atsakovas į ieškovą kreipėsi 2018 m. balandžio 20 d. Taigi, atsakovas į ieškovą dėl kilimo defekto kreipėsi nepraėjus garantiniam penkerių metų terminui. Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovui neįrodžius, kad kilimo defektas yra negarantinis, šio defekto ieškovui nepašalinus, o atsakovui pateikus įrodymus, kad kilimo ištiesinimo darbus atliko kitas rangovas bei dėl to atsakovas patyrė defekto šalinimo išlaidas, laikytina, kad dėl šių išlaidų atlyginimo atsakovas pagrįstai kreipėsi į banką. Dėl to ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 196,11 Eur sumą.

Dėl ketvirtojo defekto. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. spalio 12 d. pateikė pranešimą ieškovui, kad Šaulių parduotuvėje neveikia automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimas. Šis defektas 2018 m. lapkričio 14 d. buvo ištaisytas ieškovo subrangovo UAB „Adrelsta“. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai reikalavo atlyginti atsakovo pasamdytam rangovui UAB „Energus“ sumokėtą 437,83 Eur sumą už defektų atsiradimo priežasčių nustatymą, tačiau ne už pačių defektų šalinimą, kadangi UAB „Energus“ neatliko jokių defektų šalinimo darbų, o tik nustatė defektų atsiradimo priežastį. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ieškovui nepradėjus šalinti defekto Šiaulių sutarties 7.3 punkte nustatytu terminu, atsakovas pasitelkė kitą rangovą (UAB „Energus“), kuris 2018 m. lapkričio 7 d. važiavo į objektą, atliko patikrą, aiškinosi defekto priežastis ir planavo atlikti remonto darbus. Atsakovas, kaip darbų užsakovas, privalėjo su rangovu atsiskaityti už rangovo UAB „Energus“ atliktus darbus, todėl patyrė 437,83 Eur išlaidų. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad šiuo atveju ieškovas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, nes defektą pradėjo šalinti nesilaikydamas Sutarties 7.3 punkte nustatyto termino. Byloje nustatyta, kad defektas pašalintas tik 2018 m. lapkričio 14 d., kai tuo tarpu atsakovo pasamdytas rangovas atvyko į vietą vertinti defektus 2018 m. lapkričio 7 d. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų sureagavęs ar atsakęs į ieškovo nurodytą defektą, pranešęs atsakovui, kada šis defektas bus pašalintas, kaip tai numato Rangos sutarties 7.3 punktas. Atsakovo patirtos išlaidos atitinka jo patirtų nuostolių sąvoką (CK 6.249 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies 2 punktas), todėl laikytina, kad atsakovas pagrįstai kreipėsi į banką dėl jo patirtų 437,83 Eur sumos atlyginimo. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 437,83 Eur sumą.

Dėl penktojo defekto. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 5 d. pranešė ieškovui, kad Šiaulių parduotuvės salėje pro stogą laša vanduo ir paprašė pašalinti defektą. Ieškovas persiuntė atsakovo pranešimą subrangovams UAB „Argensta“, kurie atsakė, kad 2018 m. liepos mėn. rado prakirstą stogą, greičiausiai žiemą, kasant sniegą. Subrangovo UAB „Argensta“ atsakymas su atliktų darbų ataskaita 2018 m. lapkričio 14 d. buvo persiųstas atsakovui. Atsakovas 2019 m. liepos 8 d. pateikė dar vieną pranešimą ieškovui, kuriame nurodė analogišką trūkumą, kad pro stogą po lietaus laša vanduo. Ieškovas el. laišku nurodė, kad pranešime nurodytas defektas yra ne garantinis defektas, nes stogas buvo pažeistas, tikėtina, valant sniegą žiemos metu. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė ieškovui 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „EPDM sistemos“ atliktos stogo būklės įvertinimo ataskaitos, nepakvietė ir nepasiūlė ieškovui dalyvauti stogo būklės apžiūroje, dėl šios priežasties nėra galimybės patikrinti, kaip buvo atliekamas stogo būklės tyrimas, kokie įrankiai buvo naudojami ir nėra įrodymų, kad visos ataskaitoje nurodytos nuotraukos yra darytos tame pačiame objekte; be to, ataskaitoje nėra nustatyta tiksli stogo pratekėjimo priežastis, kita vertus, ataskaitoje nurodyta, kad visos kiauros stogo pažeidimų vietos yra dėl mechaninių pažeidimų. Ieškovo teigimu, jis pagrįstai atsisakė šalinti defektą dėl mechaninių stogo dangos pažeidimų. Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovas, nustatęs, kad Šiaulių parduotuvės stoge yra 26 garantiniai defektai, nepateikė ieškovui atskiro pranešimo ir nepareikalavo pašalinti šiuos defektus, taigi atsakovas, nepasiūlęs ieškovui ištaisyti defektų, o iškart nusamdęs kitą rangovą, netenka teisės į patirtų išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2019 m. liepos 9 d. el. laiško (ieškinio priedas Nr. 31) matyti, kad ieškovas į atsakovo laišką, reikalaujantį pateikti atsakovui informaciją, kuo remiantis ieškovas nustatė, kad stogo pažeidimas padarytas žiemos metu, iš esmės nurodė, kad defektas yra ne garantinis, o eksploatacinis, tačiau papildomos informacijos (nuotraukų, tyrimų rezultatų, defektinių aktų) nepateikė. Taipogi, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas buvo nuvykęs apžiūrėti stogą. Atsakovas savo iniciatyva pasitelkė kitą rangovą UAB „EPDM sistemos“, kuris nustatė stogo defektus ir jų priežastis. Iš teismui pateiktos 2019 m. rugpjūčio 5 d. Stogo būklės įvertinimo ataskaitos (atsiliepimo priedas Nr. 18) matyti, kad buvo nustatyti 26 garantiniai defektai. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ieškovas nebuvo papildomai informuotas apie stogo pratekėjimą, kadangi iš byloje esančio įrodymo (ieškinio priedas Nr. 30) matyti, kad atsakovas ieškovą buvo informavęs apie tai, kad Šiaulių parduotuvėje ties šešta kasa pastoviai laša vanduo pro stogą bei kad reikalingas užtaisymas. Ieškovui nenuginčijus atsakovo pateiktų įrodymų dėl garantinių defektų Šiaulių parduotuvės stoge bei ieškovui nepagrįstai atmetus stogo dangos garantinių defektų buvimo galimybę, ieškovui neatvykus apžiūrėti stogo, laikytina, kad atsakovas pagrįstai kreipėsi į banką dėl jo turėtų 240,79 Eur išlaidų šalinant defektus atlyginimo. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 240,79 Eur sumą.

Dėl šeštojo defekto. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. sausio 22 d. pranešimu nurodė ieškovui, kad Tauragės parduotuvės personalo valgomajame ir koridoriuje sulietos pakabinamos lubos ir pareikalavo ištaisyti defektus. Ieškovas informavo subrangovą UAB „Roof line“, kuris nuvyko į objektą ir sutvarkė stogą. Tačiau atsakovas neinformavęs ieškovo pasamdė UAB „EPDM sistemos“, kuri parengė 2019 m. rugsėjo 4 d. Stogo apžiūros įvertinimo ataskaitą, ištaisė surastus defektus, dėl ko atsakovas patyrė 1 516,74 Eur išlaidų. Ieškovas nesutinka su šių išlaidų atlyginimui, kadangi ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie defektus, nebuvo informuotas apie ketinimą atlikti stogo apžiūrą, parengtą ataskaitą, taigi, ieškovo teigimu, atsakovas neturėjo teisės reikalauti nurodytų išlaidų atlyginimo ir neteisėtai įtraukė 1 516,74 Eur sumą į prašymą bankui dėl šios sumos išmokėjimo pagal banko garantiją. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad jis nebuvo tinkamai informuotas, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu (atsiliepimo į priedas Nr. 22) atsakovas informavo ieškovą, kad defektas vis dar nepašalintas, t. y. pratekėjimai pro stogą nesiliovė, todėl dar kartą nurodė pašalinti darbų trūkumus, o taip pat nurodė, jog jų nepašalinus – pasitelks trečiąjį asmenį jų šalinimui. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Rangos sutarties (dėl Tauragės parduotuvės) 7.3 punkte nustatytu terminu defektus būtų ištaisęs. Be to, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo dublike nurodyti motyvai, kad stogo defektai galėjo būti nustatyti darbų priėmimo-perdavimo metu ir atsakovas neturi teisės remtis darbų trūkumų faktu, kaip tai nustatyta CK 6.662 straipsnio 3 dalyje. Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 4 d. stogo būklės vertinimo atskaitos matyti, kad nustatyti defektai nėra akivaizdžiai matomi, kadangi tam, kad būtų nustatyti šie defektai, buvo naudojami specialūs įrankiai, kuriais buvo išmatuotas tvirtinimo siūlių sandarumas, patikra buvo atliekama specialistų. Tai leidžia daryti išvadą, kad stogo defektai nebuvo akivaizdūs ir jų nustatyti neatliekant specialios patikros nebuvo galima. Ieškovas priešingų įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovui nenuginčijus atsakovo pateiktų įrodymų dėl garantinių defektų Tauragės parduotuvės stoge bei ieškovui neatvykus apžiūrėti stogo, laikytina, kad atsakovas pagrįstai kreipėsi į banką dėl jo turėtų 1 516,74 Eur išlaidų šalinant defektus atlyginimo. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 1 516,74 Eur sumą.

Dėl septintojo defekto. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. kovo 26 d. pranešimu ieškovui nurodė, kad Tauragės parduotuvėje rūdija konstrukcijos, todėl yra reikalingas kokybiškas perdažymas. Ieškovas teigia, kad jo darbuotojas nuvyko į Tauragės parduotuvę, bet net su parduotuvės darbuotoja nesugebėjo nustatyti defekto vietos, todėl defektas nebuvo sutvarkytas ir ieškovas dėl jo atsakovui pretenzijų nereiškė. 2020 m. gegužės 12 d. atsakovas atsiuntė priminimą apie Tauragės parduotuvėje esančius korozijos požymius terasoje bei paprašė šiuos defektus pašalinti. Nuvykęs į objektą ieškovas pastebėjo, kad iš tiesų nurodytos stogo konstrukcijos yra neperdažytos, nors atsakovas kreipėsi į banką dėl tariamų defekto šalinimo išlaidų (163,40 Eur) atlyginimo. Nesant duomenų, kad defektas buvo faktiškai pašalintas, ieškovas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo apmokėti 163,40 Eur sumą. Tačiau teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dažymo darbai buvo faktiškai atlikti. Byloje pateikti įrodymai (atsiliepimo priedai Nr. 29-31) patvirtina, kad 2019 m. spalio 31 d. pasitelkus trečiąjį asmenį UAB „Revasta“ atsakovo iniciatyva buvo pašalintas defektas, t. y. nudažyta korozijos paveikta konstrukcijos dalis. Atsakovas taip pat nurodė, kad per žiemą surūdijus kitai konstrukcijos daliai, ieškovui buvo išsiųstas papildomas 2020 m. gegužės 12 d. pranešimas. Ieškovui nenuginčijus atsakovo pateiktų įrodymų dėl garantinių defektų dėl rūdijančių konstrukcijų Tauragės parduotuvėje bei nesant duomenų, kad ieškovas per nustatytą terminą būtų pašalinęs šį defektą, laikytina, kad atsakovas pagrįstai kreipėsi į banką dėl jo turėtų 163,40 Eur išlaidų šalinant defektą atlyginimo. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 163,40 Eur sumą.

Dėl aštuntojo defekto. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. kovo 26 d. pranešimu nurodė ieškovui, kad Tauragės parduotuvėje yra iškritusi plastikinė detalė iš lango rėmo, todėl reikia įstatyti naują. Ieškovas laikosi pozicijos, kad šio defekto atveju nėra taikoma ieškovo garantija, nes tai yra aiškiai išreikštas eksploatacinis defektas, t. y. nurodyta lango detalė negali savaime iškristi, ji turi būti fiziškai išimta, todėl, ieškovo teigimu, labiausiai tikėtina, kad detalę išėmė pašalinis asmuo, darbų perdavimo metu visi langai buvo perduoti kokybiški, visos langų detalės buvo sumontuotos. Apie tai, kad ieškovas neprisiima atsakomybės dėl dingusios lango rėmo detalės, ieškovas atsakovą informavo 2020 m. kovo 6 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 9). Ieškovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai kreipėsi į banką dėl garantijos taikymo bei prašydamas atlyginti 5,45 Eur išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui pranešus ieškovui apie defektą bei ieškovui iki nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. balandžio 2 d. ieškovui nepradėjus šalinti defekto, atsakovas pasitelkė kitą rangovą - UAB „Revasta“, kurio pagalba šis defektas buvo pašalintas. Defekto pašalinimo faktą patvirtina 2019 m. balandžio 15 d. atliktų darbų ataskaita, 2019 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita – faktūra REV Nr. 000537. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad defektas yra negarantinis, tačiau teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės ieškovas neįrodė, nors tokią įrodinėjimo pareigą turėjo remiantis CK 6.647 straipsnio 2 dalimi, 6.665 straipsnio 5 dalimi, 6.333 straipsnio 3 dalimi (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas UAB „Agnitus“ 2020 m. liepos 21 d. raštas (dubliko priedas Nr. 2) negali būti vertinamas kaip įrodymas, šalinantis ieškovo atsakomybę dėl defekto, kadangi šis raštas yra itin lakoniškas, nėra aišku, apie kurį konkretų lango rėmo vandens nutekėjimo dangtelį yra nurodoma, nėra aišku, ar buvo atlikta rėmo faktinė apžiūra, nenurodyta, kokios priežastys galėjo lemti detalės iškritimą. Taigi, ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad šiam defektui netaikoma garantija, nesant duomenų, kad ieškovas per nustatytą terminą būtų pašalinęs defektą, laikytina, kad atsakovas pagrįstai kreipėsi į banką dėl jo turėtų 5,45 Eur išlaidų šalinant defektą atlyginimo. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 5,45 Eur sumą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovas dėl aptartų defektų turėjo teisę kreiptis į garantą, užtikrinusį ieškovo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu įvykdymą, teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs Rangos sutarčių sąlygas, taigi nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kas suponuoja išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Tuo pačiu, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo naudojantis garantija, kadangi tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat nenustačius atsakovo kaltės), konstatuotina, jog nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 2 939,55 Eur žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Netenkinus pagrindinio ieškininio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovas yra pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų) priteisimo. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 81 Eur žyminio mokesčio. Patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino ieškinio sumą nuo 3 607,26 Eur iki 3 107,96 Eur.

CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punkte nurodyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio negu numato įstatymai.

Ieškovui sumažinus ieškinio sumą iki 3 107,96 Eur, laikytina, kad už tokį reikalavimą turėjo būti sumokėtas 70 Eur dydžio žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ieškovui grąžinta 11 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis (81 Eur – 70 Eur = 11 Eur).

CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.

Ieškovui atsisakius dalies patikslinto ieškinio reikalavimų ir teismui bylą dalyje dėl 168,41 Eur žalos atlyginimo nutraukus, yra pagrindas grąžinti ieškovui 75 procentus ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (nuo atsisakytos ieškinio dalies), t. y. 3 Eur (4 Eur x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovui grąžintina 14 Eur žyminio mokesčio (11 Eur + 3 Eur = 14 Eur).

Likusi dalis žyminio mokesčio (67 Eur) ir atstovavimo išlaidos (3 607,82 Eur) ieškovui neatlyginamos, kadangi ieškinio reikalavimai buvo atmesti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė 6 157,40 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą ir 9,68 Eur vertimo išlaidas, iš viso 6 167,08 Eur.  

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (6 157,40 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovui iš ieškovo priteistina 6 157,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 

Vertimo išlaidos (9,68 Eur) priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį atmetus, yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš ieškovo atsakovo naudai (93 straipsnio 1 dalis).

Taigi iš viso iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 6 167,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl pašto išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš ieškovo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

civilinę bylą dalyje dėl 168,41 Eur žalos atlyginimo nutraukti.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pašvaistė“ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LIDL Lietuva“ naudai 6 167,08 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus ir aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pašvaistė“, juridinio asmens kodas 226037050, 14 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas (ID) - ZI67236).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Justa Raciūtė