Baudžiamoji byla Nr. 1S-1492-175/2016

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00469-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

n u s t a t ė :

1. J. K. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 9 mėnesiams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2012 m. sausio 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 25 d.
3. Komisijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė.
4. Nuteistasis J. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristiką, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu, dėl to nepagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.
2. Pasak nuteistojo J. K., teismas išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadas, nors neprivalėjo to daryti ir atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą, nors komisijos yra nurodytos aiškios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privalėjo atsižvelgti į formalųjį ir materialųjį kriterijus. Šiuo atveju nusikalstamo elgesio rizika nuo 35 balų sumažėjo iki 27 balų, pagal OASys metodiką rizika yra žema ir ši aplinkybė yra esminė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistasis taip pat pažymi, kad yra skatintas vienuolika kartų. Už nepriekaištingą elgesį buvo įvertintas aukščiausia paskatinimo forma ir iš paprastosios grupės paskirtas į lengvąją grupę. Dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programos ir renginiuose, anoniminių alkoholikų susitikimuose. Šios aplinkybės rodo, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
3. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtiniam paleidimui teikiamas ne pirmą kartą ir nuo paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo teisme įvykdė visas paskirtas socialinės reabilitacijos priemones. Todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą remiantis tais pačiais argumentais nėra galimas. Teismas pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertino kaip privalomą ir savaime suprantamą aplinkybę, taip sumenkindamas dedamas pastangas. Toks teismo požiūris yra demotyvuojantis.
4. Skunde pabrėžiama ir tai, kad teismas, vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ankstesni teistumai neturėtų būti vertinami, nes jie jau įvertinti teismo skiriant bausmę, taip pat socialinio tyrimo išvadoje. Komisijos nutarime visos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, įvertintos tinkamai ir pagrįstai konstatuota, kad akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.
5. Nuteistojo J. K. manymu, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino šiam klausimui teisingai išspręsti būtinas aplinkybes. Netinkamai įvertino komisijos išvadas ir vadovavosi senąja BVK redakcija, kurios taikymas nėra galimas. Pasak nuteistojo, vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Šiuo atveju teigiami pokyčiai yra akivaizdūs ir pakankami lygtinio paleidimo taikymui.
5. Atsiliepimų į nuteistojo J. K. skundą negauta.
6. Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.

7. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįsta, motyvuota, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Nutartyje teisingai nustatyta, kad nuteistasis J. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas (yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema), tačiau nutartyje teisingai konstatuota ir tai, kad vien tik šių aplinkybių nepakanka išvadoms dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįsti.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš minėtos BVK normos konstrukcijos spręstina, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Nuteistasis J. K. pataisos namuose dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę, yra 11 kartų skatintas, taip pat įvykdė visas jam skirtas komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, išlieka nustatyti artimi kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusiklasti pakartotinai: nestabili finansinė padėtis; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, mąstymas ir elgesys. Minėti veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu (duomenys ir Teismų informacinės sistemos Liteko), todėl akivaizdu, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose reikšmingos įtakos pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių mažėjimui neturėjo. Šiuo aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
10. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad J. K., nors ir ėmėsi priemonių spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas (dalyvauja anoniminių alkoholikų susitikimuose), socialinio tyrimo išvadoje išlieka pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu. Nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, J. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl šis veiksnys yra svarbus darant išvadas apie tai, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje.
11. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistojo J. K. elgesys viso bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Nuteistasis skatintas 11 kartų, tačiau taip pat ir baustas. Pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi reikalavimai ir draudimai, taikomi nuteistiesiems. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nepaklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams asmenį. Įvertinus nuobaudų ir paskatinimų skyrimo laiką, kryptinga teigiama elgesio korekcija pataisos namuose stebima tik nuo 2015 m. vidurio, kai nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėjo, buvo skatintas. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti iš paprastosios grupės perkeliant į lengvąją. Tačiau šie elgesio pokyčiai nėra pakankami išvadai, kad nuteistojo elgesio korekcija yra pakankama ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
12. Skunde nuteistasis teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas bei neatliktos bausmės dydis, negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis. Be to, pažymima ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Apylinkės teismas, priešingai negu tvirtina nuteistasis, įvertino visas aplinkybes, tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, ir padarė pagrįstą išvadą, kad jau šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Nutartyje nurodyti aiškūs motyvai, kuriais teismas grindžia savo išvadas ir su jais kolegija sutinka. 
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. K. skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo J. K. (J. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                          Ramūnas Antanavičius

                                                                                                                                         Nerijus Meilutis

                                                                                                                                         Algerdas Urbšys