Civilinė byla Nr. 2-309/2014
Procesinio sprendimo kategorija 126.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Enerilas“ direktoriaus O. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Enerilas“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-6306-560/2013, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Enerilas“ direktoriaus O. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Enerilas“.
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
UAB „Enerilas“ direktorius O. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas UAB „Enerilas“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas“.
2013 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „Nemokumo sprendimai“ raštas dėl sutikimo teikti bankroto administravimo paslaugas UAB ,,Enerilas“, kuriuo prašoma UAB ,,Enerilas“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Nemokumo sprendimai“.
2013 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB ,,Ius Positivum“ sutikimas administruoti UAB „Enerilas“.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Enerilas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“.
Teismas sprendė esant pagrindui UAB „Enerilas“ pripažinti nemokiu ir iškėlė bendrovei bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. ir 2 str. 8 p.).
Teismas taip pat pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, kurie turi teisę siūlyti administratoriaus kandidatūrą, tačiau teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Anot teismo, ši teisė reiškia, kad teismui pačiu įstatymu yra suteikta bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyva, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų Įmonių bankroto įstatyme išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju visi trys bankroto administratoriai UAB „Bankrotas“, UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Nemokumo sprendimai“ yra tinkami administruoti UAB „Enerilas“, įmonėse dirba panašus darbuotojų, turinčių bankroto bylų administravimo patirtį, skaičius. Nesant byloje duomenų apie kurio nors iš siūlomų bankroto administratorių šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, naudodamasis teismui įstatymo suteikta diskrecijos teise, teismas UAB „Enerilas“ bankroto administratoriumi nutarė paskirti UAB „Ius Positivum“.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Enerilas“ direktorius O. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį dėl administratoriaus kandidatūros parinkimo pakeisti ir UAB „Enerilas“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas“.
Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo dviejų administratorių kandidatūras, kurių nėra pasiūlęs Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnyje nurodytas asmuo. UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Nemokumo sprendimai“ patys savarankiškai pasiūlė savo kandidatūras. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, teismas turi diskrecijos teisę pasirinkti bankroto administratoriaus kandidatūrą iš Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnyje nurodytų subjektų pasiūlytų kandidatūrų. Todėl teismas, paskirdamas bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi bendrovę, kuri pasiūlė pati savo kandidatūrą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis keistina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria UAB „Enerilas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Faktinių bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Enerilas“ bankroto administratoriumi paskyrė bendrovę, kuri pati pasiūlė savo kandidatūrą: UAB „Ius Positivum“ pati pateikė sutikimą administruoti UAB „Enerilas“, nesant nei vieno iš Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnyje išvardintų asmenų pasiūlymo skirti ją administratorium. Apelianto nuomone, tokio bankroto administratoriaus paskyrimas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.
Su tokia apelianto išvada nėra pagrindo nesutikti.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka; administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo tokios teisės netekimo dienos.
ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą; tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija; administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys; teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jeigu teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų; skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija; administratoriaus – fizinio asmens mirties atveju kito skiriamo administratoriaus kandidatūrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie administratoriaus mirtį dienos teismui pasiūlo šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kurios atstovai ir įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas, jeigu jis išrinktas, dalyvauja naujam paskirtam administratoriui perimant įmonės turtą ir dokumentus; šiuo atveju teismas priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos ir ši teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.
Taigi, iš tiesų, ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo. Ši teisė reiškia, kad teismui pačiu įstatymu yra suteikta bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyva, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Tačiau toks teisinis reglamentavimas negali būti aiškinamas taip, kad teismo diskrecijos teisė skirti bankroto administratorių yra absoliuti. Teismo sprendimas skirti administratorių turi būti motyvuotas ir paremtas įstatymu.
ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad teismas bankrutuojančios įmonės administratorių skiria būtent iš ĮBĮ 5 straipsnyje nurodytų asmenų, turinčių teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (taigi ir pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą), ar Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlytų asmenų tarpo, taip pat teismas turi teisę pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Taigi, ĮBĮ aiškiai apibrėžia subjektų, kurie gali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, ratą. Šiuo atveju bankroto administravimo paslaugas teikiančiam subjektui teisės pačiam siūlyti savo kandidatūrą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įstatymas nenumato.
Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškęs asmuo bankroto administratoriumi pasiūlė paskirti UAB „Bankrotas“. Tuo tarpu kiti bankroto administratoriai (UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Nemokumo sprendimai“) patys pasiūlė savo kandidatūras (51-52, 58 63 b. l.). Skundžiama nutartimi UAB „Enerilas“ bankroto administratoriumi pirmosios instancijos teismas paskyrė bendrovę, kuri pati buvo pasiūliusi savo kandidatūrą.
Kaip minėta, nustačius, jog asmens, pagal ĮBĮ turinčio teisę pasiūlyti bankroto administratorių, pasiūlyta kandidatūra neatitinka įstatymų reikalavimų, motyvuotai atmetus teikiamo administratoriaus kandidatūrą, ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje teismui yra numatyta galimybė pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad visi trys bankroto administratoriai (tarp jų ir UAB „Enerilas“ vadovo pasiūlytas bankroto administratorius) yra tinkami administruoti UAB „Enerilas“. Taigi, pagrindo pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, teismas neturėjo.
Pagrindų, nurodytų ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, kuriems esant, pareiškėjo pasiūlyta administratoriaus kandidatūrą negalėtų būti paskirta bankrutuojančios įmonės administratoriumi, byloje nenustatyta. Todėl UAB „Enerilas“ bankroto administratoriumi pirmosios instancijos teismas paskyrė ne turinčio teisę pasiūlyti bankroto administratorių asmens (t. y. UAB „Enerilas“ direktoriaus) pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą (UAB „Bankrotas“), o savo kandidatūrą pasiūliusį bankroto administratorių (UAB „Ius Positivum“) nepagrįstai, nes tokios teisės ĮBĮ normos teismui nesuteikia.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, UAB „Enerilas“ bankroto administratoriumi paskirdamas bendrovę, kurios kandidatūros nepasiūlė tokią teisę turintis asmuo, pažeidė ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus skyrimo tvarką, todėl administratoriaus paskyrimo klausimą išsprendė neteisingai ir tai sudaro pagrindą skundžiamą nutarties dalį panaikinti (CPK 330 str.), bei bankroto administratoriaus skyrimo klausimą išspręsti iš esmės: vietoje teismo paskirto UAB „Enerilas“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ paskirti kitą bankroto administratorių, kurį pasiūlė vienas iš ĮBĮ 5 straipsnyje nurodytų asmenų – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavęs įmonės administracijos vadovas: UAB „Bankrotas“ (CPK 330 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Enerilas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“, ir atsakovo UAB „Enerilas“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas“ (juridinio asmens kodas 301911653, sąrašo Nr. B-JA072).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjas Donatas Šernas