Administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-853/2025

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00001-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 17.11.8.1; 22.10.4

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 24 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aurėjai Lapšytei,

dalyvaujant pareiškėjui J. S., jo atstovui advokato padėjėjui Edvinui Paliuliui, institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, neteisto, skundą dėl 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-11835-2024 (ROIK: 24257213801).

Teismas

n u s t a t ė :

J. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 40-ANR N-11835-2024 nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 1200,00 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesių laikotarpiui, t. y. dėl to, kad jis 2024 m. spalio 10 d. apie 21.09 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kelyje (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, vairuodamas „Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiuodamas nuo kelio trenkėsi į kelio ženklą (Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“), sukeldamas eismo įvykį, kurio metu apgadintas svetimas turtas - jo vairuojamas „Swedbank lizingas“ priklausantis automobilis bei kelio ženklas, ir po eismo įvykio vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Vengusių apsvaigimo patikrinimo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams iš Šiaulių apskrities VPK persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundas, kuriame jis nurodė, kad sutinka ir neginčija to, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad eismo įvykio metu jis neva apgadino svetimą turtą - kitiems asmenims priklausančią transporto priemonę ir kelio ženklą Nr. 148, ir kad po eismo įvykio neva vengė apsvaigimo patikrinimo, prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, jeigu jo veiksmuose būtų konstatuotas vengimas tikrinti apsvaigimą, tačiau būtų pašalintos jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybės – kitiems asmenims priklausančio turto – UAB „Swedbank lizingas“ ir kelio ženklo Nr. 148, apgadinimas, panaikinti nutarimą ir perkvalifikuoti administracinį nusižengimą į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį kartu su bauda neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; jeigu teismas konstatuotų, jog padarytas administracinis nusižengimas yra kvalifikuotas tinkamai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, pakeisti nutarimą ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, kartu su bauda neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde taip pat nurodyta, jog atsakomybė dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nekyla tuo atveju, kai eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas. Nors automobilis ir priklauso Lizingo bendrovei, tačiau 2024 m. liepos 23 d. Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjas yra teisėtas šio automobilio valdytojas, kas nurodyta ir automobilio registracijos liudijime. Kadangi eismo įvykio metu nebuvo apgadinta jokia kita kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, konstatuotina, kad pareiškėjo veikoje nėra ANK 423 straipsnio 3 dalies kvalifikuojančio požymio – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimo (apgadinimo), todėl šis kvalifikuojantis požymis pareiškėjui buvo inkriminuotas visiškai nepagrįstai. Dėl kelio ženklo apgadinimo nurodo, kad AB „Kelių priežiūra“ atsakinga už kelio ženklų priežiūrą, kuri pateikė informaciją, kad kelio ženklas bus atstatytas nepatiriant papildomų išlaidų, todėl „žala yra lygi 0“. AB „Kelių priežiūra“ nurodė, kad jokios žalos nepatyrė, o ne faktą, kad buvo padaryta žalos, tačiau jos atlyginimo iš pareiškėjo nereikalauja. Pareiškėjas nevengė apsvaigimo patikrinimo, o toks vengimas (atsisakymas) nėra užfiksuotas nei ant siuntimo, kuris nagrinėjamu atveju turėjo būti išrašytas, nei medicinos įstaigoje tuo atveju, jei pareiškėjas iš tiesų į ją būtų buvęs pristatytas medicininei apžiūrai galimam apsvaigimui nustatyti. Dėl apsvaigimo patikrinimo vengimo nurodo, kad policijos pareigūnai žodžiu pareiškėjui taip ir nepaaiškino, kad jis bus pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tik pasiūlė „ar galėsim“ važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę galimam apsvaigimui nustatyti. Su patikrinimu galimam apsvaigimui nustatyti jis sutiko, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, siekdamas išvengti bet kokių apkalbų ar galimų spekuliacijų dėl tariamos įtakos minėtos gydymo įstaigos darbuotojams, žinodamas, jog laboratorija, kurioje atliekami tyrimai apsvaigimui nustatyti, tokiu vėlyvu laiku nebedirba, jis atsisakė policijos pareigūnų pasiūlymo vykti į gydymo įstaigą ir pasakė, kad jis sutinka vykti į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ligonines, ar bet kurią privačią gydymo įstaigą. Atsisakius policijos pareigūnų pasiūlymo vykti į minėtą gydymo įstaigą, bei pačiam pasiūlius pristatyti jį į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ligonines, ar bet kurią privačią gydymo įstaigą, policijos pareigūnai jokio siuntimo atlikti medicininės apžiūros taip ir neišrašė ir jo nepristatė į jokią gydymo įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Jam nebuvo pateiktas pasirašyti joks dokumentas apie tai, kad jis atsisako atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nustatyti, ko pasėkoje tariamas vengimas pasitikrinti apsvaigimą nėra užfiksuotas jokiame dokumente. Jis pasirašė tik Neblaivumo nustatymo akte, kuris buvo užpildytas tikrinant jo galimą neblaivumą, ir kuriame nėra jokių duomenų apie tai, kad jis vengė pasitikrinti apsvaigimą. Prieš pasirašydamas šį aktą, pasitikslino policijos pareigūnų, ar šis dokumentas yra Neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad buvo tikrintas galimas neblaivumas, ir iš policijos pareigūnų patikinimų suprato, kad jam yra siūloma pakartotinai tikrintis neblaivumą medicinos įstaigoje, kam nebuvo jokio pagrindo. Būtent dėl šios priežasties Neblaivumo nustatymo akte jis ir įrašė savo ranka, kad „nesutinku, nes nematau tam pagrindo, nes neblaivumo nustatymai yra neigiami“.

Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti bei palikti nepakeistą nutarimą. Atsiliepime Institucija nurodė, jog pareiškėjo J. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta, nes ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. S. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Tai, kad kelio ženklas Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“ buvo apgadintas, patvirtina byloje surinkta medžiaga ir AB „Kelių priežiūra“ elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad kelio ženklas bus atstatytas nepatiriant papildomų išlaidų, kas patvirtina, kad jis buvo apgadintas. Vengimo apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo faktas yra įrodytas pareigūnų specialiomis priemonėmis padarytais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip pažeidėjas ne kartą nurodo, kad į gydymo įstaigą apžiūrai dėl apsvaigimo patikrinimo vykti atsisako, nepaisant policijos pareigūno perspėjimų apie gresiančią administracinę atsakomybę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. S. paaiškino, jog jis vyko iš darbo, buvo pervargęs, užsuko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur norėjo pasikalbėti dėl vienos sodybos, iš kur vykstant pastebėjo į kelią išbėgusį žvėrį, dėl ko išsigandęs nuvažiavo nuo kelio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu iššovė visos automobilio pagalvės, atvyko policijos pareigūnai, greitoji. Eismo įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini), kur yra „T“ formos kelio sankryža, pastatytas kelio ženklas, kur automobiliu nuvažiavęs nuo kelio ir dar pavažiavęs pieva, įvažiavo į kanalą. Policijos pareigūnai atliko neblaivumo testą, buvo nustatytas 0,19 ir 0,13 promilių girtumas. Kadangi buvo išsigandęs, policijos pareigūnams sukėlė įtarimą jo būsena – blizgančios akys, kurios blizgėjo nuo dulkių, išgąsčio, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur jis buvo dirbęs (duomenys neskelbtini), dėl ko pareigūnams pasiūlė važiuoti į kitą ligoninę, kuri neturėtų jokios įtakos. Galėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Tačiau pareigūnai nesutiko. Galvojo, kad siūlo vežti medicininei apžiūrai. Atvykę greitosios medicinos pagalvos darbuotojai (toliau – GMP) apžiūrėję nustatė, kad jam didelių sužalojimų nėra, patirtas išgąstis, šokas. Policija nepagrįstai traktuoja, jog jis atsisakė pasitikrinti apsvaigimą. Apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų pasitikrinti jis neatsisakė, pareigūnai jam tik pasiūlė vykti, pasakydami „ar galėtų vykti pasitikrinimu?“ Tačiau jis nesutiko vykti į (duomenys neskelbtini). Jam pareigūnai davė pasirašyti ant neblaivumo akto, kur jis užrašė, kad vykti į ligoninę atsisako, nes neblaivumo testai yra tvarkoje. Iš didelio šoko, išgąsčio adekvačiai nesuprato, ko jie nori. Faktą, kad atsisakė vykti apsvaigimo patikrinimui, neigia. Galėjo vykti į kitą ligoninę, kur nebūtų jokios įtakos, „reputacinės“ žalos, o ne į (duomenys neskelbtini), kur buvo dirbęs. Pareigūnai netikrino ar turi draudžiamų daiktų, kurių neturėjo. Atliko apsvaigimo testą ir jį atliko puikiai. Savarankiškai pasitikrinti apsvaigimo negalėjo. Po eismo įvykio po 48 val. pasitikrino, jo organizme nerasta medžiagų. Automobilis, kurį vairavo eismo įvykio metu, priklauso jam per lizingo bendrovę. Automobiliu naudojasi jis. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas, kurį kliudė su automobiliu. Ženklui žala nepadaryta. Po eismo įvykio su savo drauge važiuojant į namus, buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo pasakyta, kad atvykus be siuntimo ar pačiam prašant paslauga dėl girtumo, apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų neteikiama.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. atstovas advokato padėjėjas Edvinas Paliulis palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, bei paaiškino, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilis buvo lizingo bendrovės, tačiau jo valdytojas yra J. S., dėl ko ši aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalinama. Kelio ženklo apgadinimas tik vizualinis, kurį atstatyti, galėjo pats pareiškėjas, kadangi buvo numuštas tik vienas kuoliukas. Turtinė žala dėl kelio ženklo apgadinimo nekilo, dėl ko šią aplinkybę taip pat būtina iš kaltinimo pašalinti. Nesutinka, kad J. S. vengė pasitikrinti apsvaigimą. Policijos pareigūnai nepristatė J. S. į gydymo įstaigą, nors turėjo tokią pareigą padaryti, jo aiškaus atsisakymo byloje nėra.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. J. S. pažįsta iš darbinės veiklos, suinteresuotumo, noro apkalbėti nėra. Darbo metu gavo iš auto centro iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) kaime įvyko eismo įvykis. Tuo metu buvo tamsus paros metas, apie 20-21 val. Atvykus į įvykio vietą, sankryžoje jau stovėjo greitoji. Prie GMP automobilio stovėjo paramedikai, J. S. ir dar keli asmenys. Paklausus, kas čia atsitiko, J. S. pasakė, jog pasimaišius laukiniams gyvūnams, nuvažiavo nuo kelio. Automobilis nuo kelio pieva buvo nuvažiavęs apie 100 m atstumu ir įvažiavęs į kanalą, automobilio priekis buvo vandenyje. Grįžus prie automobilio, J. S. apžiūrėję medikai pasakė, kad sužalojimų nėra. J. S. buvo išsiblaškęs, nenustygstantis vietoje, blaškėsi ant kelio, kartais mieguistas, džiūstančiomis lūpomis. Jam pasirodė įtartina jo būsena, dėl ko pasiūlė J. S. pasitikrinti girtumą. Nustatytas 0,19 ir 0,13 promilių girtumas. J. S. prieš tai sakė, kad prieš 6-8 valandas vartojo alkoholį. Kadangi J. S. buvo išsiblaškęs, vienu metu pasidarė mieguistas, po to džiūvo lūpos, o girtumo norma buvo leistina, dėl tokios jo būsenos, paklausė ar nėra vartojęs psichotropinių medžiagų? J. S. atsakė neigiamai, tik nurodė, kad vartojo išrašytus vaistus. Paklausus, ar sutinka atlikti apsvaigimo testą, pastarasis atsakė neigiamai, atsisakė vykti į ligoninę. Jam buvo užpildytas siuntimas, tačiau J. S. atsisakius tikrintis apsvaigimą, jo nebepildė. Neblaivumo nustatymas buvo atliktas tinkamai pagal aprašą. J. S. buvo išaiškinta atsakomybė dėl vengimo nusistatyti apsvaigimą. Kaip jau minėjo, jo akys blizgėjo, pasikeisdavo būsena, tapdavo mieguistas, nors prieš tai buvo aktyvus, džiūvo lūpos, neadekvačiai aiškino įvykio aplinkybes, nesuvokė įvykio, nurodė važiavimo kryptį ne tokią, sakė, kad pats grįš su mašina, kai mašina buvo nebeeksploatuojama. J. S. nesutiko vykti tikrintis apsvaigimo į (duomenys neskelbtini), bet siūlė vykti į (duomenys neskelbtini). Jie visada asmenis veža į artimiausią ligoninę. Jam išaiškino apie gręsiančią atsakomybę. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir kelio ženklas „Eismo krypčių išsiskyrimas“, kurio vienas stulpas (ženklas statomas ant dviejų stulpų) buvo nulenktas ir nulaužtas, ženklas nusisukęs į kitą pusę.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad ji dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiosios patrulės pareigose. Nurodo, kad J. S. pažįsta iš darbinių santykių. Papildomai paaiškino, kad 2024 m. spalio mėn. apie 22 val. atvykę į įvykį, rado apvirtusį automobilį. Kolega apžiūrinėjo automobilį, o ji buvo su J. S., kurį prižiūrėjo, kadangi pastarasis blaškėsi, svirduliavo po kelią. Apžiūrėjusi medikė J. S., pasakė, jog sužalojimų nėra. J. S. į alkotesterį įpūtė labai minimaliai, leistiną normą. Jai iš pradžių atrodė, kad J. S. yra patyręs šoką, nes jis blaškėsi po kelią, jį prižiūrėjo, kad nepakliūtų po pravažiuojančiais automobiliais. Medikei pasakius, kad J. S. nėra sužalojimų, dėl J. S. elgesio buvo nuspręsta patikrinti apsvaigimą. J. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, vykti į ligoninę. Pagal visus reikalavimus buvo išaiškinta dėl apsvaigimo pasitikrinimo. J. S. atsisakė ir prašėsi vežamas į (duomenys neskelbtini). Jie neprivalo vežti į (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) J. S. atsisakė vykti. Atsisakymą nusistatyti apsvaigimą pasirašo ant siuntimo. Šiuo atveju pasirašyta ant Neblaivumo nustatymo akto, nes J. S. skubėjo į namus ir jam buvo bloga. Šiuo konkrečiu atveju siuntimo neparašė, nes buvo atsisakęs vykti apsvaigimui į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas, nulaužta viena atramos dalis.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. S. yra draugas, šeimos narys. J. eismo įvykio dieną važiavo iš darbo (duomenys neskelbtini), apie 20 val. kalbėjosi telefonu, jis ieškojo sodybos šventei. Po 20.40 val. paskambinusi kažkokia moteris pranešė, jog draugas pateko į avariją, yra šoke, nerime, blaškosi. Ji tuojau atvyko į įvykio vietą, kur buvo medikai, gaisrininkai ir policija. J. S. sužalojimų medikai nekonstatavo. Greitajai išvažiavus ji buvo visą laiką šalia J.. J. buvo nustatinėjamas neblaivumas, kuris neviršijo leistinos normos. Jai nepasirodė, kad J. apsvaigęs. Vienam iš pareigūnų pasirodė keista J. būsena – nuovargis, akių blizgėjimas, dėl ko jis J. paklausė, ar yra vartojęs narkotinių medžiagų. J. atsakė, kad nėra vartojęs draudžiamų medžiagų. Tada pareigūnas pasiūlė J. nusistatyti atlikti apsvaigimo testą ir vežti jį į gydymo įstaigą. J. nesutiko vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę apsvaigimo patikrinimui, o pareigūnai atsisakė vežti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kitą gydymo įstaigą. Tada J. buvo surašytas Neblaivumo nustatymo aktas, buvo nustatytas 0,19 ir 0,13 promilių girtumas. Tą patį vakarą ji nuvežė J. į (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigą, tačiau gydymo įstaigoje apsvaigimo tikrinimo procedūros jam neteikė.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Donatas Milius palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Teismo prašė pareiškėjo J. S. skundo netenkinti ir jį atmesti bei palikti galioti 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 40-ANR N-11835-2024 nepakeistą. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis svetimo turto sugadinimo žalos dydžio nereikalauja. Eismo įvykis kilęs apgadinant svetimą turtą. Asmuo atsisakė tikrintis apsvaigimą. J. S. atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigą. Policijos pareigūnai neprivalo vežti asmens į jo pageidaujamą sveikatos priežiūros įstaigą apsvaigimo patikrinimui, jie veža į artimiausią gydymo įstaigą, kuri šiuo atveju ir buvo (duomenys neskelbtini). Asmeniui siuntimas pasitikrinti apsvaigimą nebuvo įteiktas, kadangi pagal nustatytą tvarką vienas siuntimo egzempliorius yra įteikiamas gydymo įstaigai, o kitas prijungiamas prie bylos. Kadangi pareiškėjas atsisakė vykti pasitikrinti apsvaigimą, siuntimo pildyti nebuvo pagrindo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Visgi, pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

Byloje pačio pareiškėjo paaiškinimais, skunde išdėstytais argumentais bei rašytine administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, jog J. S. 2024 m. spalio 10 d. apie 21.09 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kelyje (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, vairuodamas „Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiuodamas nuo kelio trenkėsi į kelio ženklą (Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintas svetimas turtas - jo vairuojamas „Swedbank lizingas“ priklausantis automobilis bei kelio ženklas, ir po eismo įvykio vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. J. S. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 1200 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 36 mėnesiams.

Pareiškėjas paties pažeidimo fakto neginčija, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. S. vairavo automobilį, kad įvyko eismo įvykis, pareiškėjas nuvažiuodamas nuo kelio kliudė kelio ženklą, eismo įvykio metu buvo apgadintas pareiškėjo valdomas automobilis ir kelio ženklas, tačiau ginčija aplinkybę, kad buvo sugadintas svetimas turtas, t. y. automobilis ir kelio ženklas, nes J. S. buvo teisėtas jo vairuoto automobilio naudotojas bei dėl kelio ženklo apgadinimo nebuvo padaryta žala. Dėl ko eismo įvykio metu patyrus žalos savam turtui ir nesugadinus svetimo turto, pareigos dėl neblaivumo ir apsvaigimo pasitikrinimo po eismo įvykio, nesant apgadintam svetimam turtui, kuris privalo turėti tam tikrą materialinę vertę (padarytos turtinės žalos dydis), nekyla. Pareiškėjas neigė aplinkybę, kad vengė apsvaigimo patikrinimo, nes J. S. sutiko pasitikrinti neblaivumą, tačiau kitoje medicinos įstaigoje, o ne pasiūlytoje (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigoje, dėl savo įtakos joje bei galimos „reputacinės“ žalos. Nurodė, jog policijos pareigūnai pareiškėjui jokio siuntimo atlikti medicininės apžiūros neišrašė, ir pareiškėjo į jokią gydymo įstaigą medicininei apžiūrai atlikti nepristatė, pareiškėjui kokio dokumento, kad atsisako atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nustatyti, pasirašyti nedavė ir jis nėra užfiksuotas jokiame dokumente. J. S. tik pasirašė ant Neblaivumo nustatymo akto, kuris buvo užpildytas tikrinant jo galimą neblaivumą, ir kuriame nėra jokių duomenų apie tai, kad jis vengė pasitikrinti apsvaigimą.

Pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Visgi, pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

Sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad eismo įvykio metu sugadinus jo vairuojamą ir valdomą automobilį, negalima traktuoti, kaip eismo įvykio metu sugadintą svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė“ yra aiškintina kaip kita nei pažeidėjo teisėtai valdyta transporto priemonė tame pačiame eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, priklausanti kitiems asmenims. Tokį šios ANK 423 straipsnio 3 dalies aiškinimą patvirtina ir teismų praktika, t. y. jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė nekyla (nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2179/2009, N-62-2509/2010, N-261-3550/2010, N-62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (nutartys administracinėse bylose Nr. N-261-3550/2010,N-261-46/2011, N-575-435/2012, N-261-1024/2012). Toks normos aiškinimas siejamas su tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę (nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-46/2011). Minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos laikytinos precedentinėmis nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis „Skoda Kodiaq“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu, registruotas „Swedbank lizingas“, UAB vardu ir yra „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybė, kuriuo 2024 m. liepos 23 d. Lizingo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi ir yra teisėtas automobilio valdytojas J. S., ką patvirtina byloje esantis „Swedbank lizingas“, UAB raštas, automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), kita surinkta medžiaga. Kaip jau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S. įvykio metu vairavo ir apgadino „Swedbank lizingas“, UAB priklausantį automobilį, kurį pats valdė teisėtai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 dalį transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Pirmiau minėta teismų praktika aktuali ir analogiškose bylose, kurios sprendžiamos pagal šiuo metu galiojantį ANK, nes pagal eismo įvykio metu galiojusias teisės normas, kai eismo įvykio metu apgadinama tik transporto priemonė, kurią vairuoja pats įvykį sukėlęs asmuo, ir nors jis nėra tos transporto priemonės savininkas, tačiau yra teisėtas valdytojas, administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nekyla, dėl ko iš kaltinimo aplinkybė dėl eismo įvykio metu sugadinto svetimo turto – „Swedbank lizingas“ priklausančio automobilio „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pašalintina.

Bylos duomenimis, šio įvykio metu, be minėtos transporto priemonės, buvo apgadintas (sugadintas) kitas svetimas turtas – kelio ženklas Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“, ką patvirtina byloje esantys duomenys, o būtent eismo įvykio vietos planas, policijos pareigūnų K. S. ir G. K. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos (aprašytos) eismo įvykio aplinkybės (administracinė byla Nr. 24257213801), kur pareigūnai nurodė, kad buvo apgadintas kelio ženklas „Eismo krypčių išsiskyrimas“, teismo posėdžio metu duoti liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kur nurodė, kad buvo apgadintas kelio ženklas, atidalinta nuo ženklo viena iš esančių dviejų atrama, kas matyti ir iš prie bylos prijungtų eismo įvykio nuotraukų, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų. Nurodytą aplinkybę taip pat ginčija pareiškėjas, teigdamas, kad dėl kelio ženklo apgadinimo nepadaryta žala, dėl ko kelio ženklo sugadinimo negalima laikyti veikos, numatytos ANK 423 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojančiu požymiu. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kelio ženklas apgadintas tik vizualiai, jį buvo galima atsukti ir patvarkyti, AB „Kelių priežiūra“ žala nepadaryta, byloje pateikta informacija, kad kelio ženklas bus atstatytas nepatiriant papildomų išlaidų. Tokie pareiškėjo ir jo atstovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir jo atstovas neneigia, kad pareiškėjas automobiliu kliudė kelio ženklą, dėl ko jis buvo apgadintas, ką patvirtina ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad buvo numuštas tik vienas ženklo kuoliukas, dėl ko jo argumentas, kad ženklo apgadinimas buvo tik vizualinis ir jį buvo galima sutvarkyti neatliekant papildomų darbų, paneigtinas. Konstatuotina, kad vienas iš J. S. inkriminuoto nusižengimo požymių be kita ko yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo nulemtas kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimas (apgadinimas). Aplinkybė, kad asmuo, kuriam priklauso tas turtas, žalos nevertina, nepaneigia paties fakto ją buvus, nes nukentėjusysis turi teisę reikšti turtinę pretenziją žalą padariusiam asmeniui, ar ne (Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartis apeliacinėje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-119-360/2023). Teisės aktas padarytos turtinės žalos dydžio įvardinti nereikalauja ir tik nukentėjusiojo valia yra reikšti turtinę pretenziją žalą padariusiam asmeniui ar ne, bet tai nepaneigia J. S. veiksmuose esant visus būtinus nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, vaistų, narkotinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos pasitikrinti blaivumą ir/ar apsvaigimą nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (įvykio aplinkybes, kaltininko elgesį po įvykio, jų pobūdį ir pan.).

Nagrinėjamu atveju J. S., vadovaujantis 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) nuostatomis, buvo patikrintas neblaivumas, kurio metu jam nustatyta leistina alkoholio norma, t. y. 0,19 ir 0,13 promilių. Dėl vengimo apsvaigimo patikrinimo, nesutiktina su pareiškėjo ir jo atstovo argumentu, kad policijos pareigūnai J. S. neišaiškino, kad reikalinga vykti į gydymo įstaigą dėl apsvaigimo patikrinimo bei nesilaikė Įsakymo, nes tai paneigia byloje surinkti duomenys, vaizdo įrašai bei liudytojų parodymai duoti teismo posėdžio metu. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše Nr. 2.mp4 apie 03:04 užfiksuota, kaip policijos pareigūnas J. S. paklausė, ar be alkoholio yra dar vartojęs kokių psichotropinių, narkotinių medžiagų ir ar galės pasitikrinti, kadangi jo būsena atrodo įtartinai (Policijos pareigūno liudytojo G. K. parodymais, J. S. patikrinti apsvaigimą nuspręsta, dėl jo įtartino elgesio, būsenos, kadangi įvykio vietoje buvo išsiblaškęs, nenustygstantis vietoje, blaškėsi po kelio važiuojamąją dalį, kartais tapdavo mieguistas, nors prieš tai buvo aktyvus, džiūvo lūpos, blizgėjo akys, neadekvačiai aiškino įvykio aplinkybes, nesuvokė įvykio, nurodė ne tokią važiavimo kryptį, sakė, kad grįš su mašina, kai ji buvo nebeeksploatuojama.). J. S. nurodė, kad jam šokas, yra nemiegojęs, ir, gal apsieis be to. Policijos pareigūnui nurodžius, kad jam kyla įtarimų, dėl ko patikrinimui reikalinga vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, J. S. atsisakė vykti į nurodytą gydymo įstaigą, teigdamas, kad dėl apkalbų ten nevyks. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. nurodytoje gydymo įstaigoje yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše Nr. 3.pm4 apie 00:35 laiku policijos pareigūnas dar kartą paklausia asmens, ar sutinka vykti į ligoninę pasitikrinti apsvaigimo, tačiau J. S. nurodo, kad jis nuvyks, tačiau pasirašys, kad nesutinka tikrintis ir išeis, kadangi jam ten vykti yra negerai „politine“ prasme. Pareigūnas J. S. išaiškina atsakomybę dėl atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą. Toliau į pareigūno užduotą klausimą „tai atsisakot nusistatyti? Ar tikrai?“ J. S. atsako, kad atsisako vykti ir nusistatyti apsvaigimą. Tame pačiame vaizdo įraše apie 27:39 laike policijos pareigūnas dar kartą asmeniui paaiškina, kokia atsakomybė gresia vengiant nusistatyti apsvaigimą, J. S. nurodo, kad atsisako vykti pasitikrinti. Esant nurodytiems faktams, policijos pareigūnų nesurašytas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą, kuris pateikiamas gydymo įstaigai, nepaneigia J. S. vengimo dėl apsvaigimo patikrinimo ir pareiškėjo bei jo atstovo argumentai, kad pareiškėjui nebuvo išaiškinta dėl apsvaigimo patikrinimo, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad iš policijos vaizdo kamerų užfiksuoto vaizdo matyti, kad kai J. S. susipažino ir pasirašė ant Neblaivumo nustatymo akto, kur taip pat ranka užrašė „nesutinku, nes nematau tam pagrindo, nes neblaivumo nustatymai yra neigiami“ patvirtina jo atsisakymą pasitikrinti apsvaigimą, kadangi tuo metu pareigūnas, J. S. sėdint policijos automobilyje, išaiškino atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą atsakomybę. Pažymėtina, kad ne kartą siūlant pasitikrinti apsvaigimą, buvo paminėtas žodis „narkotinių“, kas paneigia pareiškėjo ir jo atstovo argumentą, kad pareiškėjui nebuvo išaiškinta dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų patikrinimo, ir jų teigimu, policijos pareigūno siūlymo vykti pasitikrinti į gydymo įstaigą neblaivumo. Įsakymo 11.3. punktas numato, kad policijos pareigūnas pagrįstai įtaręs, kad asmuo apsvaigęs, žodžiu paaiškina asmeniui, kad jis bus pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Konkrečiu atveju pareigūnas keletą kartų pasiūlė J. S. vykti į gydymo įstaigą nusistatyti apsvaigimo, tačiau J. S. kategoriškai atsisakė, todėl policijos pareigūnams nebebuvo pareigos priverstinai gabenti J. S. į gydymo įstaigą bei išrašyti siuntimo atlikti medicininės apžiūros, kurį policijos pareigūnas privalo pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakingam asmeniui (vienas siuntimo atlikti medicininę apžiūrą egzempliorius saugomas administracinio nusižengimo byloje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje arba kartu su pareigūno tarnybiniu pranešimu) (Įsakymo 12 punktas).

Paminėtina ir tai, jog J. S. atsisakius vykti nusistatyti apsvaigimą į artimiausią gydymo įstaigą, t. y. (duomenys neskelbtini) ligoninę, pareigūnai neturėjo pareigos vežti J. S. į kitą, jo pageidaujamą gydymo įstaigą, t. y. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vis tik nekreipdamas dėmesio į galimą „reputacinę“ žalą ar „politinį“ blogį tą patį vakarą J. S. nuvyko savo iniciatyva į (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigą, nors prieš tai pareigūnams nurodžius vykti į šią gydymo įstaigą kategoriškai atsisakė tai daryti. Prie bylos pateiktas J. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. spalio 12 d. tyrimo metu nerasta narkotinių medžiagų, tyrimas neigiamas, nepaneigia fakto, kad J. S. po eismo įvykio vengė apsvaigimo pasitikrinimo.

Bylos duomenų visuma patvirtina, jog dėl J. S. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas (kelio ženklas) ir jis po eismo įvykio vengė apsvaigimo patikrinimo, todėl Institucija priėmusi administracinėje byloje nutarimą, teisingai kvalifikavo J. S. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, tačiau pažymėtina, kad iš kaltinimo nutarime administracinio nusižengimo byloje pašalintina aplinkybė dėl svetimo turto automobilio, priklausančio „Swedbank lizingas“, UAB, kurio teisėtas valdytojas J. S., sugadinimo aplinkybė, kas esant sugadintam kelio ženklui veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Skundžiamu nutarimu J. S. tuo atveju, jei teismas konstatuotų, jog jo padarytas administracinis nusižengimas yra kvalifikuotas tinkamai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, prašė pakeisti Institucijos nutarimą ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, kartu su bauda neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šiuo atveju pareiškėjui paskirta straipsnio sankcijos minimumą atitinkanti bauda – 1200 Eur, kurios sumažinti pareiškėjas neprašė, bei minimalus 36 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad J. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, apgadino kelio ženklo laikomąjį stulpą bei važiuodamas pieva įvažiavo į kanalą, esantį už 100 m atstumu nuo kelio krašto. Policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą, jo neblaivumas neviršijo leistinos normos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad asmuo neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas (už KET pažeidimus – greičio viršijimą, automobilio vietos stovėjimo pažeidimus; vengimo pasitikrinti dėl apsvaigimo; tėvų valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams), turi galiojančių nuobaudų, baudos sumokėtos, anksčiau nei už vairavimą esant neblaiviam, nei už pavojingesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, kitiems asmenims dėl sugadinto turto žala nepadaryta, byloje Institucija priėmusi nutarimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, kad jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) turėjimas yra itin reikšmingas ne tik dėl asmeninių priežasčių (šeimos narių priežiūros ir rūpinimosi ja), bet ir dėl darbinės veiklos, kadangi yra paskirtas atlikti papildomas darbo funkcijas (duomenys neskelbtini) pareigose bei (duomenys neskelbtini) pareigose, (duomenys neskelbtini) veda specializuotos (duomenys neskelbtini) mokymus ir egzaminuoja (duomenys neskelbtini), dėl ko tinkamam funkcijų atlikimui jam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, tai patvirtindamas prie bylos pateikė su darbo santykiais susijusius dokumentus, nurodo, kad įvertino savo neapdairaus elgesio padarinius bei supranta, kad vien procesinis jo elgesys vertinamas ir svarstymas buvo pakankama priemonė padaryti išvadas, jog ateityje laikytųsi KET reikalavimų ir naujų nusižengimų nedarytų.

Aptartų aplinkybių visuma, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti ir visuomenės saugumo interesai nebus pažeisti J. S. paskyrus trumpesnio, nei nustatytas minimalus, termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių. Atsižvelgus į mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą, J. S. charakterizuojančių duomenų visumą, spręstina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas šioje byloje atitinka teisingumo ir proporcingumo principus ir padės išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio nubausti teisės pažeidėją ir taikomų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. prašymą tenkinti iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 18 mėnesių, o Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimas keičiamas.

Specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuotinas nuo asmeniui sustabdytos teisės vairuoti transporto priemones dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 10 d.

Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r i a :

J. S. įgalioto atstovo advokatės Lauros Stankevičiūtės skundą administracinio nusižengimo byloje tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-11835-2024 (ROIK: 24257213801), iš kaltinimo pašalinti aplinkybę dėl eismo įvykio metu sugadinto svetimo turto – „Swedbank lizingas“ priklausančio automobilio „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutrumpinti J. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, iki 18 (aštuoniolikos) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą skaičiuoti nuo asmeniui sustabdytos teisės vairuoti transporto priemones dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 10 d.

Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė