Civilinė byla Nr. 2-10-265/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00388-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.6; 2.1.5.4; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,

sekretoriaujant J. P.,

dalyvaujant ieškovei R. P. ir jos atstovei advokatei G. M.,

atsakovui R. N.,

atsakovo V. N. atstovui advokatui K. K.,

atsakovės valstybės įmonės Registrų centro įgaliotam asmeniui I. J.,

trečiajam asmeniui G. V. ir jo atstovui advokatui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „H“, uždarajai akcinei bendrovei „M“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „R“, R. N., V. N., valstybės įmonei Registrų centrui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. V., notarė S. Ž. (buvusi L.), taip pat pagal atsakovo V. N. patikslintą priešieškinį ieškovei R. P., atsakovams G. V., uždarajai akcinei bendrovei „H“ dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. N., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „R“, uždaroji akcinė bendrovė „M“, valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama:

1.1.       pripažinti niekine uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2012 m. birželio 13 d. tarp V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini;

1.2.       pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą Palangos m. 3-ajame notarų biure tarp UAB „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, ir UAB „M“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, pagal kurią buvo parduotas nekilnojamasis turtas: pastatas – sanatorija, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys Duomenys neskelbtini;

1.3.       taikyti restituciją ir grąžinti UAB „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, nekilnojamąjį turtą: pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – sandėlį, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalį kitų statinių (inžinerinių) –kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini;

1.4.       pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 13 d. vienintelės UAB „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, akcininkės UAB „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, sprendimą dėl bendrovės administracijos vadovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskyrimo;

1.5.       pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 21 d. UAB „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, vienintelės akcininkės UAB „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, sprendimą pakeisti bendrovės buveinės adresą iš Klaipėdos m. Duomenys neskelbtini į Kauno m. Duomenys neskelbtini;

1.6.       pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 21 d. UAB „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, vienintelės akcininkės UAB „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 40 000 Lt (nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt), papildomai išleidžiant 400 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės akcijų;

1.7.       pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 21 d. UAB „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, vienintelės akcininkės UAB „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, sprendimą leisti naujai išleidžiamas akcijas, t. y. 400 vnt., įsigyti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1.8.       įpareigoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti teisinę registraciją Juridinių asmenų registre: dėl UAB „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, administracijos vadovo, t. y. R. N., paskyrimo nuo 2012 m. birželio 13 d.; dėl akcininkės UAB „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini; įstatinio kapitalo didinimo iki 50 000 Lt piniginiais įnašais;

1.9.       įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą panaikinti teisinę registraciją Juridinių asmenų registre dėl UAB „H“, juridinio asmens kodas, buveinės adreso pakeitimo iš Duomenys neskelbtini Klaipėdos m. į Duomenys neskelbtini Kauno m.

2.       Ieškovė nurodo, kad 2005 m. lapkričio 10 d. iš G. V. įsigijo 50 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės UAB „H“ akcijų. 2007 m. vasario 2 d. iš G. V. įsigijo dar 49 vnt. šios bendrovės akcijų ir nuo šios dienos UAB „H“ 99 vnt. akcijų priklauso ieškovei, 1 vnt. – G. V.. Nors nei ieškovė, nei G. V. akcijų niekam neperleido, 2012 m. birželio 18 d. paaiškėjo, kad UAB „H“ priklausantis pastatas – sanatorija su priklausiniais ir žemės sklypu adresu Duomenys neskelbtini, 2012 m. birželio 18 d. buvo parduoti UAB „M“. Vykstant ikiteisminiam tyrimui paaiškėjo, jog visos UAB „H“ akcijos dabar priklauso UAB „R“, o UAB „H“ direktoriumi yra paskirtas R. N.. Kadangi nei ieškovė, nei G. V. niekam savo turimų akcijų neperleido, sandoris, kurio pagrindu UAB „H“ akcijas įgijo UAB „R“, yra niekinis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnį. Kadangi R. N. ieškovė nepaskyrė administracijos vadovu, darytina išvada, kad jis šias pareigas vykdo neteisėtai, todėl 2012 m. birželio 13 d. UAB „H“ vienintelės akcininkės UAB „R“ sprendimas paskirti R. N. bendrovės vadovu yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis dėl pastato – sanatorijos, sandėlio ir kiemo įrenginių bei žemės sklypo, esančių Duomenys neskelbtini, buvo sudaryta tarp UAB H“, kuriai atstovavo UAB „West City“, ir UAB „M“, ji turi būti pripažinta negaliojančia, nes bendrovės vadovas R. N., būdamas neteisėtai paskirtas, negalėjo išduoti įgaliojimo parduoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. CK 2.83 straipsnyje numatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Ieškovės nuomone tai, kad apie bendrovės nekilnojamojo turto pardavimą nebuvo skelbta, sandoris sudarytas labai skubiai, jį sudarant nebuvo sumokėta jokia pinigų suma, leidžia abejoti kitos sandorio šalies sąžiningumu. Panaikinus minėtą sandorį turi būti taikoma restitucija ir turtas grąžintas bendrovei UAB „H“. Pinigai už turtą UAB „M“ naudai nepriteistini, nes jie nebuvo sumokėti. UAB „R“ ir R. N. atliko daug veiksmų, kurių neturėjo teisės atlikti, taip pažeisdami ieškovės turtines teises: 1) 2012 m. birželio 21 d. UAB „R“ sprendimu buvo nutarta padidinti UAB „H“ įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt ir naujai išleistas akcijas leista įsigyti atsakovui L. G.; 2) R. N. 2012 m. birželio 21 d. pateikė prašymą perregistruoti bendrovės buveinę iš Klaipėdos miesto į Kauno miestą ir tą pačią 2012 m. birželio 21 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruoti įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo padidinimo. Visi šie veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais, nes UAB „R“, neteisėtai įgijusi bendrovės UAB „H“ akcijas, neturėjo teisės priimti jokių sprendimų. Papildomai pažymi, kad sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą priėmė vienvaldiškai bendrovės direktorius R. N., tačiau pagal Lietuvos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatas tai yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir administracijos vadovas pagal įgaliojimą tokio sprendimo priimti negalėjo. Be to, realiai bendrovės „Hs“ įstatinis kapitalas ir nebuvo padidintas, nes atsakovas L. G. 40 000 Lt nei į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, nei į kasą neįnešė. Taip pat nebuvo jokio teisinio pagrindo pakeisti bendrovės buveinės registracijos vietą, nes realiai bendrovė kaip veikė, taip ir veikia adresu Duomenys neskelbtini Klaipėda. Mano, kad VĮ Registrų centras atliko pirminį neteisėtą veiksmą, kuris sudarė sąlygas atsakovams atlikti turto perleidimą, tolesnį akcijų pardavimą ir kitus veiksmus. Kai 2012 m. birželio 13 d. R. N. pateikus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymą įregistruoti vienintelį akcininką, minėta institucija visų pirma privalėjo atsižvelgti, kad ant šio prašymo bei ant sprendimo, kad bendrovės direktoriumi yra paskirtas R. N., nėra UAB „H“ anspaudo. Darbuotojas, priėmęs sprendimą įregistruoti šių duomenų apie akcininkus pasikeitimą bei administracijos vadovo pakeitimą, taip pat privalėjo sutikrinti gautą informaciją su Registre esančiais kitais dokumentais, tuomet būtų paaiškėję, kad yra neatitikimas tarp Registro duomenų bazėje esančios 2010 m. lapkričio 22 d. įregistruotos informacijos apie akcininkus ir dabar pateikiamos, nes duomenų apie tai, kad V. N. po 2002 m. gruodžio 16 d. vėl galėjo būti bendrovės UAB „H“ akcininku, nėra, todėl atitinkamai jis negalėjo ir perleisti kitiems asmenims visų UAB „H“ akcijų. Atsisakius VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui įregistruoti pateiktus duomenis, būtų buvęs užkirstas kelias neteisėtam bendrovės turto, vėliau akcijų perleidimui ir kitų veiksmų atlikimui. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „R“ neteisėtai tapo UAB „H“ akcininke, visi kiti jos sprendimu atlikti veiksmai turi būti pripažinti negaliojančiais ir atitinkamai panaikinti juridinių faktų įregistravimai VĮ Registrų centre. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog 2012 m. birželio 13 d.  UAB „H“ akcijas už 25 000 Lt UAB „R“ pardavė V. N.. Šis jo sudarytas sandoris turi būti pripažintas niekiniu, nes nuo 2002 m. gruodžio 16 d. jokių UAB „H“ akcijų jis neturėjo, todėl ir negalėjo jų parduoti.

3.       Atsakovas R. N. nurodo, kad jam nėra pareikšta jokių reikalavimų, todėl patikslintas ieškinys turi būti atmestas.

4.       Atsakovė UAB „R“ prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad nors 2012 m. birželio 13 d. sudarant UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį formaliai buvo pažeista ABĮ 47 straipsnio 1 dalies norma, tačiau UAB „R“ akcijas įgijo iš vienintelio atsakovės UAB „H“ akcininko V. N., t. y. negalėjo pažeisti akcininkų pirmenybės teisės, nes, esant vienam akcininkui, tokios teisės niekas neturėjo. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūrų, numatytų Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pažeidimai nesukelia niekinio sandorio pasekmių. Reikalavimas UAB „H“ 2012 m. birželio 13 d. vienintelės akcininkės atsakovės UAB „R“ sprendimą pripažinti negaliojančiu yra nepagrįstas, kadangi yra žinoma, jog V. N. sandoris dėl atsakovės UAB „H“ akcijų perleidimo trečiajam asmeniui G. V. buvo sudarytas tik dėl akių ir negalioja, t. y. ieškovė sandorius dėl UAB „H“ akcijų įsigijimo su G. V. sudarė žinodama apie tai, kad UAB „H“ akcijos G. V. vardu registruotos niekinio sandorio pagrindu ir nėra jo nuosavybė. Todėl V. N., būdamas tikruoju / faktiniu UAB „H“ akcininku, turėjo įstatymo nustatytą teisę nevaržomai perleisti UAB „H“ akcijas.  Mano, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų dėl 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. neįrodė, kad ginčijamo sandorio sudarymas nebuvo atsakovės UAB „H“ direktoriaus kompetencija, sandoris prieštaravo UAB „H“ tikslams, taip pat ir nepateikė duomenų, kaip ginčijamu snadoriu yra pažeistos ieškovės teisės. Pažymi, kad ieškovė argumentams, jog ji ir G. V. yra UAB „H“ akcininkai, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Nesant šių įrodymų, atsakovės manymu, visi ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Reikalavimai dėl VĮ Registrų centro įpareigojimo panaikinti registre esančius įrašus nepagrįsti, kadangi šie įrašai bus panaikinti, jei teismas tenkins ieškovės reikalavimus.

5.       Atsakovė UAB „H“, atstovaujama direktoriaus R. N., prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2012 m. birželio 13 d. sudarant UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį šios bendrovės akcininkas buvo V. N., todėl turėjo teisinį pagrindą parduoti akcijas UAB „R“. Taip pat pažymi, kad vertinant reikalavimo pripažinti 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagrįstumą nėra reikšmingos aplinkybės dėl UAB „M“ sąžiningumo bei žinojimo ar galėjimo žinoti apie atsakovės UAB „H“ vadovo kompetencijos ribas, nes, remiantis UAB „H“ įstatų redakcijos, galiojusios sandorio sudarymo metu, 11.4 straipsnio 3 punktu, sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, priima UAB „H“ vadovas, todėl akivaizdu, kad sandorį per atstovą sudarė kompetetingas UAB „H“ valdymo organas / vadovas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir faktinių bei teisinių argumentų, kad ginčijamas sandoris prieštaravo UAB „H“ tikslams. Ieškovė nėra atsakovės UAB „H“ akcininkė, taip pat nėra duomenų, kaip ginčijamas sprendimas pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises bei įstatymo saugomus interesus, todėl vadovaujantis ABĮ 19 straipsnio 10 dalimi ir CK 2.82 straipsnio 4 dalimi darytina išvada, kad ji neturi teisės ginčyti 2012 m. birželio 13 d. vienintelės akcininkės UAB „R“ sprendimo. Pasisakydama dėl UAB „H“ 2012 m birželio 21 d. vienintelės akcininkės atsakovės UAB „R“ sprendimų pripažinimo negaliojančiais, atsakovė nurodo, kad sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo, kaip ir kitus ieškovės ginčijamus  akcininkės sprendimus, priėmė ne UAB „H“ direktorius R. N., o atsakovės UAB „H“ akcininkė UAB „R“, veikianti per savo vadovą R. N., todėl šie sprendimai ieškovės nurodytos ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintos imperatyvios įstatymo normos nepažeidžia. Taip pat nurodo, kad sisteminis Juridinių asmenų registro nuostatų normų aiškinimas lemia, kad VĮ Registrų centras patikrina dokumentuose pateiktų duomenų tikrumą, bet ne teisingumą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai VĮ Registrų centrui atmestini. Teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą būtų pagrindas VĮ Registrų centrui registruoti atitinkamus juridinius faktus. Kadangi VĮ Registrų centras nėra pažeidusi / nėra priėmusi sprendimo atsisakyti registruoti duomenų pakeitimą, t. y. nėra pažeidusi ieškovės teisių, byla dėl šios dalies nutrauktina.

6.       Atsakovas V. N. prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su atsakovės UAB „H“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais argumentais ir pažymi, kad jis turėjo teisę sudaryti 2012 m. birželio 13 d. UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi jis valdė šias akcijas nuosavybės teise.

7.       Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos skyrius mano, kad neturėtų būti šioje byloje atsakovu, todėl prašo pakeisti jo padėtį į trečiojo asmens ir netenkinti reikalavimo iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl kitų ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Registro tvarkytojas nėra civilinių santykių dalyvis, o tik juridinius faktus registruojanti įstaiga. Nurodo, kad šio ginčo atveju nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo, pastato – sanatorijos, pastato – sandėlio ir 1/3 dalies kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių adresu Duomenys neskelbtini.) duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką, atitinka dokumentų duomenims, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl yra teisingi ir teisėti, kol nebus nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės reikalavimo pripažinti 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją tenkinimas sudarytų pagrindą pakeisti Registre esančius duomenis. Taip pat mano, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2012 m. birželio 14 d. teisėtai pagal pateiktus dokumentus ir duomenis įregistravo UAB „H“ duomenis apie vienintelį akcininką, naujai išrinktą vadovą (direktorių) bei naują akcininkų sąrašą. Registre įregistruoti duomenys ir įrašyta informacija atitinka Registro tvarkytojui pateiktus dokumentus. Ieškovei palankus teismo sprendimas būtų pagrindas pakeisti šiuos duomenis.  

8.       Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno skyrius prašo nelaikyti jo atsakovu ir reikalavimus jam atmesti. Nurodo, kad VĮ Registrų centro Kauno skyriui pateiktas prašymas įregistruoti juridinio asmens pakeistus steigimo dokumentus ir buveinės adreso pakeitimą atitiko Teisingumo ministerijos patvirtintą formą ir buvo pateikti visi Juridinių asmenų registro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) numatyti dokumentai, VĮ Registrų centro Kauno skyrius 2012 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą pakeistus steigimo dokumentus ir buveinės adreso pakeitimą Registre įregistruoti. Šiuo konkrečiu atveju tai, kad UAB „H“ 2012 m. birželio 26 d. VĮ Registrų centro Kauno skyriui pateikti dokumentai atitiko įstatymų reikalavimus, ir faktą, kad pakeistus steigimo dokumentus ir duomenis Registre registruoti galima, patvirtino Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė L. V., įrašydama Registro tvarkytojui pateiktame prašyme tvirtinamąjį įrašą. 

9.       Atsakovė UAB „M“ su reikalavimais pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą Palangos m. 3-ajame notarų biure tarp UAB „H“ ir UAB „M“, pagal kurią buvo parduotas nekilnojamasis turtas: pastatas – sanatorija, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys Duomenys neskelbtini, ir taikyti restituciją, sutinka visiškai. Nurodo, kad įsigyti nekilnojamąjį turtą, adresu Duomenys neskelbtini, UAB „M“ pasiūlė nekilnojamojo turto agentūros UAB „WEST CITY“ atstovas. Minėtas objektas įmonei atrodė patraukli investicija, todėl sutiko su agentūros pasiūlymu, kuri, beje, ragino kuo greičiau sudaryti sandorį ir, be kita ko, patikino, jog visi reikalingi sandoriui dokumentai bus tinkamai sutvarkyti, bus patikrinti galbūt esantys disponavimo statiniu apribojimai, patikrinti pardavėjo dokumentai. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. birželio 15 d., o 2012 m. birželio 21 d. gavus antstolės M. T. reikalavimą pranešti, ar UAB „M“ turi skolininkės UAB „H“ priklausančių piniginių lėšų ar kitokio turto, tapo aišku, kad pirkimo–pardavimo sandoris buvo neteisėtas dėl pardavėjos kaltės, dėl to nedelsiat, tai yra 2012 m. birželio 22 d., UAB „H“ buvo išsiųstas pareiškimas su reikalavimu nutraukti sandorį. Sandorio sudarymo metu UAB „M“ nežinojo, kad pardavėja yra netinkamai atstovaujama. Todėl, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sutinka, kad sandorio metu įgytas nekilnojamasis turtas būtų grąžintas UAB „H“.

10.       2020 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas patikslintas atsakovo V. N. priešieškinis. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2005 m. lapkričio 10 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia ab initio 2007 m. vasario 2 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančiu ab initio G. V. nurodomą 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį kaip niekada nesudarytą; 4) teismui manant, kad 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. buvo sudarytas UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, pripažinti šį sandorį negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – pripažinti V. N. vieninteliu UAB „H“ akcijų savininku.

11.       Atsakovas V. N. nurodo, kad 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytos UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio. Atsakovo teigimu, vienintelis 100 proc. UAB „H“ akcijų savininkas nuo 2002 m. rugsėjo 16 d.  buvo ir iki šiol yra V. N.. Ši pozicija yra pagrįsta tuo, kad, pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartis yra sandoris, o sandoris yra asmens valios išraiška sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. V. N. niekada neturėjo valios perleisti jam priklausančių akcijų G. V. ir tokios valios niekada neišreiškė, t. y. nesudarė su G. V. jokio UAB „H“ akcijų perleidimo sandorio. Šią aplinkybę pagrindžia tai, kad G. V. į bylą nėra pateikęs 2002 m. lapkričio 10 d. sudarytos sutarties ar kito dokumento, kuris parodytų V. N. valią perleisti jam nuosavybės teise priklausančias akcijas G. V. ir G. V. valią įgyti šias akcijas.        Taigi G. V. niekada netapo UAB „H“ akcininku ir neturėjo teisės perleisti šios įmonės akcijų ieškovei R. P.. Pagal 2002 m. lapkričio 10 d., t. y. tariamojo sandorio sudarymo dieną, galiojusio imperatyvaus Akcinių bendrovių įstatymo (2002 m. spalio 8 d. redakcija) 49 straipsnio 1 dalį materialios akcijos kitų asmenų nuosavybėn galėjo būti perleistos tik padarant atitinkamą įrašą akcijoje – indosamentą. Remiantis to paties straipsnio 2 ir 3 dalimis, 2002 m. lapkričio 10 d. nematerialios akcijos galėjo būti perleistos tik tarp pirkėjo ir pardavėjo sudaryta rašytine akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi. Taip pat ABI 49 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta ir imperatyvi akcijų perleidimo tvarka. UAB „H“ įstatai įtvirtino, kad UAB „H“ akcijos yra nematerialios, ir numatė iš esmės analogišką įtvirtintai minėtame ABĮ šios įmonės akcijų perleidimo tvarką. Remiantis įstatų 6.2 punktu akcininkas turėjo teisę perleisti akcijas tik gavęs UAB „H“ direktoriaus sutikimą, šis sutikimas privalėjo būti pateiktas akcininkui per 15 dienų nuo akcininko prašymo gavimo dienos, o akcijų pirkimo–pardavimo sutartis privalėjo būti rašytinė ir pateikta akcijų apskaitą tvarkančiam asmeniui. Tuo tarpu nei G. V., nei UAB „H“ nepateikė į bylą ne tik 2002 m. lapkričio 10 d. sudarytos sutarties ar kitų dokumentų, pagrindžiančių tariamą sandorį, bet ir materialių akcijų su indosamentu, parodančių akcijų perleidimo faktą G. V.; V. N. pranešimo UAB „H“ direktoriui apie ketinimą perleisti akcijas G. V.; ir UAB „H“ direktoriaus sutikimo dėl akcijų perleidimo iš V. N. G. V.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp V. N. ir G. V. nebuvo sudarytas joks akcijų perleidimo sandoris, kuriuo V. N. išreiškė valią perleisti ginčo akcijas G. V., o G. V. – jas įsigyti. Kadangi ginčo akcijos 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. nepriklausė G. V. nuosavybės teise, jis neturėjo teisės jų perleisti R. P.. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų tariamą sandorį buvus sudarytą, jis yra pripažintinas tariamuoju ir ab initio negaliojančiu vadovaujantis CK 1.86 straipsnio pagrindu. Atsakovo teigimu, jis niekada neketino sudaryti ginčo akcijų perleidimo sandorio. G. V. buvo geras V. N. draugas, todėl V. N. nenorėjo, jog į jam priklausančias UAB „H“ akcijas būtų nukreiptas išieškojimas, ir sutarė su G. V., kad UAB „H“ išviešins fiktyvų faktą apie tai, kad UAB „H“ akcininkas yra G. V.. Būtent dėl to toks fiktyvus faktas buvo išviešintas tretiesiems asmenims. Tačiau, kadangi de facto joks ginčo akcijų perleidimas neįvyko, nei V. N., nei G. V. neišreiškė valios akcijas perleisti ir parduoti, dėl to tarp V. N. ir G. V. nebuvo įforminti jokie sandoriai ir dokumentai, įrašai dėl ginčo akcijų perleidimo. Be to, į bylą nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie rodytų, kad išoriškai, t. y. už UAB „H“ vidaus valdymo ribų, G. V. save traktavo kaip akcininką, juo prisistatinėjo, kūrė ryšius su verslo kontrahentais ir kitais asmenimis. Tai patvirtina faktas, kad G. V., įforminęs negaliojančias 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. sutartis, nedeklaravo akcijų perleidimo ir pajamų už jų perleidimą gavimo fakto Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors tokią pareigą jam numatė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio ir 22 straipsnio nuostatos. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad tariamas sandoris buvo sudarytas, V. N. prašo teismo pripažinti jį tariamuoju ir negaliojančiu ab initio sandoriu ir taikyti restituciją – pripažinti, kad UAB „H“ akcininkas yra V. N.. 

12.       Ieškovė R. P. prašo patikslintam atsakovo V. N. priešieškiniui taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors UAB „H“ įregistruotų 1999 m. gruodžio 21 d. Įstatų 5.1 punkte buvo nurodyta, kad bendrovė išleidžia materialias akcijas, faktiškai buvo išleistos nematerialios akcijos. Atsakovas V. N., kuris tuo metu įsigijo 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, neturi jokio akcijų įsigijimo sertifikato ir nėra padaryto indosamento M. N. priklausančiose akcijose, kai 2002 m. rugsėjo 16 d. 50 vnt. akcijų jis perleido V. N.. 2003 m. birželio 25 d. UAB „H“ įstatuose jau yra nurodyta, kad bendrovei priklauso nematerialios akcijos, tai tik patvirtina, kad akcijos buvo nematerialios ir iki įstatų pakeitimo, nes per šį laikotarpį nebuvo priimti akcininkų susirinkimo sprendimai dėl akcijų rūšies pakeitimo. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartyje yra konstatuota, kad V. N. iš M. N. įgijo nematerialias akcijas, todėl tik tokias ir galėjo parduoti G. V.. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad UAB „H“ akcijos buvo nematerialios.  Aplinkybė, kad akcijos UAB „H“ buvo įtraukiamos į apskaitą pažymint jas akcininko sąskaitoje, leidžia teigti, kad akcijos nuo bendrovės įsteigimo buvo nematerialios. Teismų praktikoje yra laikoma, kad, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teises į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialios akcijos savininku asmuo tampa nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Akcijų perleidimo faktas yra užfiksuotas M. N. ir V. N. vertybinių popierių sąskaitose ir V. N. ir G. V. vertybinių popierių sąskaitose. Nors atsakovas teigia, kad nei G. V. nei UAB „H“ nepateikė teismui V. N. pranešimo UAB „H“ direktoriui apie ketinimą perleisti akcijas G. V. ir direktoriaus sutikimo dėl akcijų perleidimo, tačiau analogiškų dokumentų, t. y. M. N. pranešimo direktoriui bei direktoriaus sutikimo, kad M. N. perleistų akcijas V. N., taip pat nėra, todėl galima teigti, kad ir V. N. nėra tinkamai įsigijęs ginčijamas akcijas. Manytina, kad šios aplinkybės tik patvirtina, kad bendrovėje perleidžiant akcijas nebuvo laikomasi tvarkos pranešti bendrovės direktoriui apie ketinimą perleisti akcijas. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 metų vasario 1 dienos nutartyje yra aiškiai nurodyta, jog V. N. neturėjo jokių teisių į ginčijamas UAB „H“ akcijas ir 2012 m. birželio 13 d., t. y. kai sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su BUAB „R“. Atsakovo argumentai, jog V. N. akcijas pardavė G. V. tik todėl, kad turėjo skolų ir bijojo išieškojimo, vertintini kritiškai, nes baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad, sudarydamas sandorį V. N. jokių skolų neturėjo. Taip pat priešingai, nei teigia atsakovas, būtent G. V. realiai atliko veiksmus, susijusius su savo, kaip akcininko, teisių įgyvendinimu. Jis priiminėjo bendrovėje sprendimus, dalyvavo bendrovės ūkinėje veikloje, keitė bendrovės įstatus, sprendė dėl sutarčių su partneriais sudarymo. V. N. nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlikęs kaip bendrovės akcininkas kokius nors veiksmus nuo 2002 m. lapkričio 10 d., t. y. kai sudarė su G. V. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Tai, kad G. V. negali pateikti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sandorio nedaro negaliojančio, nes yra kiti duomenys, patvirtinantys akcijų perleidimo sandorio sudarymą, t. y. įrašas akcininkų knygoje, vertybinių popierių apskaitoje, pranešimas VĮ Registrų centro Rejestro tvarkytojui ir kt. Ieškovė prašo taikyti senatį 2002 m. lapkričio 10 d. UAB „H“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sandoriui, sudarytam tarp G. V. ir V. N., nuginčyti. Atsakovas V. N. apie sudarytą sandorį žinojo, kaip teigia, jį sudarė tik dėl akių, tačiau per įstatymo nustatytą terminą jo neginčijo ir atnaujinti senaties termino neprašo.

13.       Atsakovė UAB „H“, atstovaujama turto administratorės UAB „Eurobankrotas“, prašo patikslintą priešieškinį atmesti; tuo atveju, jei atsakovo V. N. patikslintas priešieškinis bus tenkintas ir 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. sudaryta UAB „H“ visų akcijų perleidimo sutartis bus pripažinta nesudaryta arba negaliojančia ab initio, taikyti vienašalę restituciją nustatant, kad G. V. sumoka V. N. pinigų ekvivalentą, atitinkantį UAB „H“ visų akcijų vertę 2002 metų lapkričio 10 dieną. Atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės yra visiškai paneigtos įsiteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1- 31-659/2017, o vėliau ir apeliacinės instancijos bei kasacinio teismo nutartyse. Atsakovo argumentas, jog UAB „H“ akcijos 2002 m. lapkričio 10 d. buvo materialios, yra paneigtas minėtuose procesiniuose sprendimuose. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-380/2019 konstatuota, jog akcijos nuo bendrovės įsteigimo buvo nematerialios, todėl akcijas V. N. iš M. N. įgijo nematerialias ir tokias pačias nematerialias akcijas jis perleido G. V.. Taigi UAB „H“ akcijos 2002 m. lapkričio 10 d. buvo ir iki šiol yra nematerialios. Tai, kad tarp V. N. ir G. V. 2002 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta rašytinė visų UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtina baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visetas. Teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai, jog ABĮ buvo įtvirtinta, kad privaloma gauti uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus sutikimą ar nesutikimą. Ginčo sandorio sudarymo metu galiojantis ABĮ numatė, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkui negali būti duodamas sutikimas perleisti jo akcijas kitam asmeniui ar asmenims, kurie nėra šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, tik jei dėl akcijų perleidimo akcininkų skaičius uždarojoje akcinėje bendrovėje taptų didesnis, nei nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2002 m. lapkričio 10 d. V. N. buvo vienintelis UAB „H“ akcininkas, o po ginčo sandorio sudarymo G. V. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas kaip vienintelis akcininkas. Atitinkamai tai reiškia, kad net ir nesant formalaus uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus sutikimo pagrindinė akcijų perleidimo sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia. Nepaisant to, labiau tikėtina, kad UAB „H“ direktorės sutikimas buvo, o tai patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. direktorės atlikti veiksmai įregistruojant vienintelį UAB „H“ akcininką G. V.. Taip pat teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai, kad buvo privalomas akcininko pranešimas uždarosios akcinės bendrovės vadovui. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta, jog apie ketinimą perleisti akcijas pranešti nereikia, jei akcininkas akcijas perleidžia kitam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui. Šioje byloje ginčo nėra, kad iki 2002 m. lapkričio 10 d. V. N. buvo vienintelis UAB „H“ akcininkas, o po ginčo sandorio sudarymo G. V. buvo įregistruotas kaip vienintelis akcininkas. Tai reiškia, kad tam, kad būtų sudarytas ginčo sandoris, minėtas pranešimas nebuvo būtinas, tuo labiau ir nesant formalaus akcininko pranešimo, šiuo pagrindu akcijų perleidimo sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia. Nepaisant to, kad rašytinis dokumentas, liudijantis 2002 m. lapkričio 10 d. susitarimą tarp atsakovo V. N. ir G. V., nėra pateiktas į šią civilinę bylą, turto administratorė laikosi pozicijos, kad ginčo rašytinis sandoris buvo sudarytas ir šis faktas yra jau įrodytas baudžiamojoje byloje. Taip pat byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių 2002 m. lapkričio 10 d. sandorio sudarymo faktą. Nepagrįstas ir atsakovo reikalavimas šį sandorį pripažinti negaliojančiu vadovaujantis CK 1.86 straipsnio pagrindu. G. V. nuosavybės teisė į 100 vnt. bendrovės akcijų buvo išviešinta Juridinių asmenų registre 2002 m. lapkričio 16 d. ir nuo to momento jis jų suteikiamomis teisėmis disponavo, tai patvirtina teismų nustatyti prejudiciniai faktai ir kiti byloje esantys įrodymai. Tai reiškia, kad G. V. visada traktavo save kaip vienintelį akcininką bei de jure ir de facto perėmė visas akcininko teises ir pareigas iš atsakovo V. N.. Tačiau jei teismas ginčo 2002 m. lapkričio 10 d. sandorį pripažintų nesudarytu arba negaliojančiu pagal CK 1.86 straipsnį, manytina, kad reikalavimas taikyti restituciją natūra yra neteisėtas ir negalimas. Restitucijos taikymas R. P. yra negalimas visiškai, o G. V. restitucija įmanoma tik pinigų ekvivalento, atitinkančio akcijų vertę 2002 metų lapkričio 10 dieną, išmokėjimu, nes nuo šio sandorio sudarymo momento akcijų vertė yra gerokai pasikeitusi, todėl atsakovas negali nepagrįstai praturtėti, nusprendus grąžinti atsakovui akcijas natūra būtų sukurta sandorio šalių teisių ir pareigų disproporcija ir nepagrįstai būtų pažeisti sąžiningų asmenų interesai ir civilinių santykių stabilumas. 

14.       Atsakovė UAB „H“, atstovaujama advokato padėjėjos S. B., prašo taikyti ieškinio senatį, patikslintą priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-659/2017 nurodė, kad nors byloje ir nėra UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. N. ir G. V., tačiau, kad tokia sutartis buvo sudaryta, patvirtina nuosprendyje nurodyti objektyvūs liudytojų parodymai bei rašytiniai įrašai apie akcininkų pasikeitimą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66- 380/2019 priėmė nutartį, kuria ištaisė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą, nustatydamas, kad BUAB „R“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Teismai, įvertinę faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius duomenis, liudytojų parodymus ir vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis, padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „H“ nuo pat įsteigimo momento neturėjo materialių akcijų ir jos niekada nebuvo išleistos, akcijos buvo perleidžiamos sutarčių pagrindu, padarant įrašus vertybinių popierių sąskaitose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019, nurodė, kad „apeliacinės instancijos teismas patikrino apeliacine tvarka skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą; dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminių klaidų“. Taigi, patikslintame priešieškinyje nurodomi argumentai dėl akcijų materialumo yra paneigti įsiteisėjusiais teismų priimtais sprendimais. Taip pat šiuo atveju reikalavimai, susiję su 2002 m. lapkričio 10 d. sandorio pripažinimo nesudarytu arba negaliojančiu, atmestini ir pritaikant ieškinio senatį.

15.       Atsakovas R. N. prašo patikslintą priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad baudžiamojo proceso Nr. 1-30-1-00239-2012-4 teismų sprendimuose išvada, kad UAB „H“ akcijų forma iš materialios į nematerialią 2001 m. lapkričio 15 d. buvo pakeista ir kad 2002 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, padaryta remiantis liudytojų parodymais bei akcijų apskaitos rašytiniais įrašais / įrodymais apie akcininkų pasikeitimą, tačiau tokie įrodymai pažeidžia civilinės teisės šaltinius. Baudžiamojo proceso bylos nuosprendyje konstatuotos faktinės aplinkybės, nurodytos ignoruojant  / pažeidžiant civilinės teisės šaltinius, neturėtų būti pripažįstamos bylos, nagrinėjimos civilinio proceso tvarka, sprendime. Pažymėtina, kad G. V. ir UAB „H“ bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys byloje nepateikė originalios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir UAB „H“ materialių akcijų sertifikato indosamento. Iki 2003 m. birželio 25 d. vertybinių popierių sąskaitų išrašymo / pasirašymo forma pakeisti UAB „H“ įstatuose nurodytų akcijų formą iš materialių į nematerialias ignoruojant steigimo dokumentuose / įstatuose nustatytą teisės taisyklę dėl akcijų formos nebuvo galima. Pažymėtina, kad byloje esanti akcininkų registracijos žurnalu įforminta akcininkų registracijos knyga yra tik materialių akcijų registravimui privalomas dokumentas, kuris parengtas pagal UAB „H“ 1999 m. gruodžio 21 d. įstatus  ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 328 patvirtintą Akcijų apskaitos uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarką. Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio 21 d. registruotuose, iki 2003 m. birželio 25 d. galiojusiuose UAB „H“ 1999 m. gruodžio 20 d. įstatuose numatyta, kad bendrovės išleistos akcijos yra materialios, o akcininkų savininkas yra tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nurodytas sertifikate ir įrašytas į akcininkų sąrašą, todėl UAB „H“ 1999 m. gruodžio 21 d. išleidus materialias akcijas, nesant akcininkų sprendimo ir nepakeitus materialių akcijų formos, vertybinių popierių sąskaitų Nr. 301/1, 301/2, 301/3 atidarymas ir koresponduojančių įrašų 2001 m. lapkričio 15 d. (akcijų įsigijimas) ir 2002 m. spalio 31 d. (akcijų perleidimas) M. N. vertybinių popierių sąskaitoje Nr. 301/1 bei koresponduojančių įrašų 2001 m. lapkričio 15 d. (akcijų įsigijimas), 2002 m. spalio 31 d. (akcijų įsigijimas) ir 2002 m. gruodžio 16 d. (akcijų perleidimas) V. N. vertybinių popierių sąskaitoje Nr. 301/2, taip pat koresponduojančio įrašo 2002 m. gruodžio 16 d. (akcijų įsigijimas) G. V. vertybinių popierių sąskaitoje Nr. 301/3 padarymas buvo neteisėtas. Iki 2003 m. birželio 25 d. atliktas UAB „H“ akcijų formos iš materialių į nematerialias vertybinių popierių sąskaitų atidarymo forma pakeitimas nelemia, kad G. V. tariamai sudaryta 2012 m. lapkričio 10 d. sutartimi įforminto sandorio pagrindu vertybinės sąskaitos Nr. 301/3 atidarymo ir koresponduojančio įrašo forma galėjo nuo 2002 m. gruodžio 16 d. įgyti UAB „H“ akcijų turtinę nuosavybės teisę be sertifikato indosamento. Sutartys, sudarytos nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2007 m. vasario 2 d., yra niekinės, nes: 1) G. V. 2012 m. lapkričio 10 d. tariamai sudaryta sutartimi įformintu tariamu akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu neįgijo UAB „H“ akcijų nuosavybėn, todėl nedisponuotos UAB „H“ akcijų nuosavybės teisės negalėjo perleisti kitiems asmenims; 2) 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra nurodyta UAB „H“ buveinė, todėl šios sutartys nelemia jokių teisinių pasekmių ir jų pagrindu jokie UAB „H“ vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojų veiksmai negalėjo būti atliekami. Neindosavus V. N. turėtų materialių UAB „H“ akcijų / akcijų sertifikato, G. V. neįgijo UAB „H“ akcijų nuosavybėn, todėl šios UAB „H“ akcijų nuosavybės teisės negalėjo perleisti ir R. P.. Taip pat pastebėtina, kad, jeigu G. V. 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu iš R. P. gavo 7400,00 Lt, tai iki 2006 m. gegužės 1 d. privalėjo deklaruoti 2500,00 Lt pajamų už 2005 metų mokestinį laikotarpį, o iki 2008 m. gegužės 1 d. – 4900,00 Lt apmokestinamųjų pajamų už 2007 metų mokestinį laikotarpį ir, atėmus ne individualios veiklos turto įsigijimo kainą, nuo skirtumo sumokėti GPM. Iš G. V. VMI pateiktų 2005 ir 2007 metų mokestinių laikotarpių GPM deklaracijų matyti, kad už 2005 metų mokestinį laikotarpį G. V. deklaravo 5000,00 Lt pajamų už perleistus vertybinius popierius, t. y. ne 2500,00 Lt pajamų už R. P. perleistas UAB „H“ akcijas, o už 2007 metų mokestinį laikotarpį G. V. pajamų už perleistus vertybinius popierius nedeklaravo, tai suteikia pagrindą išvadai, kad 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo įformintos siekiant pagrįsti neteisėtą G. V. ir R. P. nuosavybės teisę į V. N. perleistas UAB „H“ akcijas UAB „RF“.

16.       Atsakovė UAB „R“ prašo patikslintą priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad materialių ir nematerialių akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis akcijų nuosavybės teisių perduoti negalima, o akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis galima tik konsoliduoti valią dėl akcijų nuosavybės perdavimo tvarkos, nes materialias akcijas pirkėjo nuosavybėn galima perduoti tik materialių akcijų arba sertifikatų indosamentais, akcijas pirkėjui ir vardinių akcijų savininkui identifikuoti taikomos Lietuvos Respublikos vekselių įstatymo nuostatos, o nematerialias akcijas pirkėjo nuosavybėn galima perduoti tik vertybinių popierių sąskaitos forma. G. V. ir UAB „H“ byloje nepateikė pagal įrodinėjimo normų taikymo teisės precedentą civiliniame procese privalomo rašytinio įrodymo akcijų pirkimo–pardavimo sandorį įforminusios sutarties originalo, kad su V. N. buvo sudaryta UAB „H“ 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir UAB „H“ materialių akcijų sertifikato indosamentas. G. V. tariamai sudaryta 2002 m. lapkričio 10 d. sutartimi įforminto sandorio pagrindu vertybinės sąskaitos Nr. 301/3 atidarymo ir koresponduojančio įrašo forma negalėjo nuo 2002 m. gruodžio 16 d. įgyti UAB „H“ akcijų turtinės nuosavybės teisės be sertifikato indosamento. Baudžiamojo proceso Nr. 1-30-1-00239-2012-4 teismų sprendimuose išvada, kad UAB „H“ akcijų forma iš materialios į nematerialią 2001 m. lapkričio 15 d. buvo pakeista ir 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, padaryta remiantis įrodymais, kurie pažeidžia civilinės teisės šaltinius. Iki 2003 m. birželio 25 d. vertybinių popierių sąskaitų išrašymo / pasirašymo forma pakeisti UAB „H“ įstatuose nurodytų akcijų formą iš materialių į nematerialias ignoruojant steigimo dokumentuose / įstatuose nustatytą teisės taisyklę dėl akcijų formos nebuvo galima. Pažymi, kad neindosavus atsakovo V. N. turėtų materialių UAB „H“ akcijų atsakovas G. V. neįgijo jų nuosavybėn, todėl šios nuosavybės teisės negalėjo perleisti ir R. P.. Taip pat atkreipia dėmesį, kad 2005 m lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodytas akcijų skaičius, todėl šis sandoris taip pat prieštarauja ir imperatyviai įstatymo (ABĮ 46 straipsnio 2 ir 4 dalys) normai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), o 2005 m lapkričio 10 d akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu vertybinių popierių sąskaitoje Nr. 301/3 padarytas koresponduojantis įrašas 2005 m lapkričio 10 d. (akcijų perleidimas), vertybinių popierių sąskaitos Nr. 301/4 atidarymas ir vertybinių popierių sąskaitoje Nr. 301/4 padarytas koresponduojantis įrašas 2005 m lapkričio 10 d. (akcijų įsigijimas) yra neteisėti. 

17.       Atsakovė VĮ Registrų centras dėl atsakovo V. N. patikslinto priešieškinio prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Rejestro skyriui UAB „H“ direktorė R. R. pateikė 2002 m. gruodžio 16 d. pranešimą „Dėl įmonės akcininkų pasikeitimo“, kuriame nurodyta, kad pagal 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį visas bendrovės akcijas įsigijo G. V.. G. V., kaip UAB „H“ vienintelis akcininkas, 2003 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 1 dėl įstatų pakeitimo ir naujos jų redakcijos patvirtinimo. Klaipėdos rajono savivaldybėje rejestro Nr. AB 99-33 UAB „H“ įstatų nauja redakcija įregistruota 2003 m. birželio 25 d. Vadovaujantis teisės aktais, į Juridinių asmenų registrą perkelti anksčiau minėti duomenys. Atkreipia dėmesį, kad Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenys turi prima facie galią, o V. N. neginčija UAB „H“ direktorės R. R. Klaipėdos rajono savivaldybės Rejestro skyriui pateikto 2002 m. gruodžio 16 d. pranešimo.  Priešieškinio reikalavimas, kuriuo yra prašoma, be kita ko, pripažinti V. N. vieninteliu UAB „H“ akcijų savininku, yra ydingas, nes vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenimis 2012 m. birželio 29 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo didinamas įstatinis kapitalas ir išleistos vardinės paprastosios akcijos, kurias įsigijo akcininkai G. B., R. K., M. M., R. P., A. P., G. V.. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas turėtų būti tikslinamas, nurodant, kokias akcijas prašo jam pripažinti, arba turėtų būti ginčijami dokumentai, kurių pagrindu buvo didinamas UAB „H“ įstatinis kapitalas ir minėti asmenys įgijo akcijas.

18.       Atsakovas pagal priešieškinį (trečiasis asmuo pagal ieškinį) G. V. prašo patikslintą priešieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad atsakovas V. N. neturi reikalavimo teisės ginčyti 2005 m. lapkričio 10 d. bei 2007 m. vasario 2 d. sudarytas akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, o atsakovo V. N. įrodinėjamos aplinkybės dėl 2002 m. lapkričio 10 d. tarp V. N. ir G. V. sudarytos akcijų perleidimo sutarties fiktyvumo buvo paneigtos įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais baudžiamojoje byloje, teismams ištyrus visumą rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų ir nustačius, kad V. N. nuo 2002 m. lapkričio 10 d. nebebuvo UAB „H“ akcininkas ir nebedalyvavo įmonės veikloje, kadangi akcijas perleido G. V.. Šis faktas laikytinas prejudiciniu ir nebeįrodinėtinas nagrinėjamoje byloje. Taip pat pažymi, kad atsakovas V. N. pareikštu priešieškiniu ginčija sandorius, kurie sudaryti 2002 m., 2005 m. ir 2007 m., t. y. daugiau kaip prieš dešimt metų. Kadangi atsakovas pripažįsta, kad apie ginčijamus sandorius jam buvo žinoma, prašo taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti.

19.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atsakovo V. N. patikslintą priešieškinį nepateikė.

20.       Atsakovė UAB „R“, atsakovės UAB „H“ atstovė advokato padėjėja S. B. ir trečiasis asmuo notarė S. Ž. bylą prašė nagrinėti joms nedalyvaujant.

21.       2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo taikyti restituciją ir grąžinti UAB „H“ nekilnojamąjį turtą: pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – sandėlį, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl faktinių bylos aplinkybių 

22.       Iš Juridinių asmenų registro duomenų (7 t., b. l. 8–11; 15 t., b. l. 123, 124) nustatyta, kad UAB „H“ įregistruota 1999 m. gruodžio 21 d. Taip pat įregistruoti bendrovės įstatai (3 t., b. l. 32–41). 2002 m. spalio 31 d. įregistruotas pranešimas apie vienintelį akcininką. Nuo 2002 m. spalio 31 d. iki 2002 m. gruodžio 16 d. kaip vienintelis bendrovės akcininkas registruotas V. N. (1 t., b. l. 64–70). 2002 m. gruodžio 16 d. VĮ Registrų centre pateiktas ir užregistruotas 2002 m. gruodžio 16 d. pranešimas dėl įmonės akcininkų pasikeitimo. 2002 m. gruodžio 16 d. pranešime nurodyta, kad bendrovėje pasikeitė akcininkas – pagal 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį visas UAB „H“ akcijas įsigijo G. V. (15 t., b. l. 125). Nuo 2002 m. gruodžio 16 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d. kaip bendrovės akcininkas registruotas G. V.. 2003 m. birželio 24 d. VĮ Registrų centrui pateiktas 2003 m. birželio 24 d. vienintelio akcininko G. V. sprendimas Nr. 1. dėl įstatų pakeitimo ir dėl įmonės direktorės R. R. įgaliojimo pasirašyti įstatų su pakeitimais naują redakciją, atlikti visus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus (15 t., b. l. 126); šis sprendimas VĮ Registrų centre užregistruotas 2003 m. birželio 25 d. 2003 m. birželio 24 d. VĮ Registrų centrui pateikti UAB „H“ įstatai, kurie užregistruoti 2003 m. birželio 25 d.  (3 t., b. l. 42–48). 2003 m. birželio 24 d. VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas dėl naujos redakcijos įstatų įregistravimo, kuris užregistruotas 2003 m. birželio 25 d. Šiame prašyme, be kita ko, išviešintos akcininkų įstatinio kapitalo dalys ir dydis: prašymo 7 punkte nurodyta: „G. V. – grynais pinigais 10000 litų arba 100 %“ (15 t., b. l. 127). 2004 m. rugsėjo 27 d. VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas išduoti naują registravimo pažymėjimą, prašymas VĮ Registrų centre užregistruotas 2004 m. rugsėjo 28 d. 2005 m. lapkričio 16 d.  VĮ Registrų centrui pateiktas 2005 m. lapkričio 14 d. pranešimas apie akcininkų skaičiaus pasikeitimą, pranešimas užregistruotas 2005 m. lapkričio 16 d. Šiame pranešime nurodyta, kad vienintelis UAB „H“ akcininkas G. V. perleido 50 vnt. arba 50 procentų 100 (vieno šimto) litų nominaliosios vertės paprastųjų vardinių akcijų R. P. (15 t., b. l. 128).  2009 m. sausio 29 d. VĮ Registrų centrui pateiktas 2008 m. lapkričio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 8 dėl buveinės adreso pakeitimo, laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso įgijimo ir naujos redakcijos įstatų patvirtinimo (15 t., b. l. 129). Šiame protokole nurodomi susirinkime sprendžiami klausimai: 1) dėl laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso įsigijimo; 2) dėl bendrovės buveinės adreso pakeitimo; 3) dėl įstatų pakeitimo ir papildymo bei naujos jų redakcijos patvirtinimo; 4) dėl įgaliojimo pasirašyti įstatų su pakeitimais bei papildymais naują redakciją. Iš protokolo turinio matyti, kad susirinkime dalyvavo du akcininkai – R. P. ir G. V. (iš viso 100 proc. bendrovės akcininkų). Šis dokumentas VĮ Registrų centre užregistruotas 2009 m. vasario 3 d. 2009 m. sausio 29 d. VĮ Registrų centrui pateikti 2008 m. lapkričio 27 d. įstatai (4 t., b. l. 44–51), kurie užregistruoti 2009 m. vasario 3 d. 2009 m. sausio 29 d. pateiktas 2009 m. sausio 14 d. prašymas Juridinių asmenų registre įregistruoti naujos redakcijos įstatus, prašymas užregistruotas 2009 m. vasario 3 d.  2009 m. gruodžio 30 d. VĮ Registrų centrui pateiktas 2009 m. lapkričio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas dėl vadovo pakeitimo, protokolas užregistruotas 2010 m. sausio 5 d. 2009 m. gruodžio 30 d. VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas įregistruoti Juridinių asmenų registre vadovų pasikeitimą. 2012 m. birželio 13 d. VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas Nr. 3904833 dėl duomenų apie vienintelį akcininką, vadovo pakeitimą įregistravimo, akcininkų sąrašo priėmimo, prašymas įregistruotas 2012 m. birželio 14 d. (6 t., b. l. 19). 2013 m. birželio 13 d. tarp V. N. (pardavėjas) ir UAB „R“ (pirkėja) sudaryta UAB „H“ akcijų pardavimo sutartis, kuria pirkėjai parduota 100 vnt. bendrovės akcijų, kurių kaina lygi 25 000 litų (1 t., b. l. 119–121). Nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. birželio 29 d. kaip bendrovės akcininkė registruota UAB „R“. 2012 m. birželio 13 d.  sprendimu Nr. 12/12-06-13 UAB „R“, būdama vienintelė UAB „H“ akcininkė, nusprendė atšaukti R. M. iš bendrovės vadovo pareigų ir paskirti direktoriumi R. N. (6 t., b. l. 23). 2012 m. birželio 21 d. pateiktas prašymas dėl steigimo dokumento, buveinės adreso įregistravimo, prašymas VĮ Registrų centre įregistruotas 2012 m. birželio 29 d. (1 t., b. l. 81–84). Iš VĮ Registrų centrui adresuoto akcininkų sąrašo nustatyta, kad 2012 m. birželio 21 d. duomenimis, UAB „H“ akcininkai yra: UAB „R“, turtinti 100 vnt. akcijų (akcijų įsigijimo data – 2012 m. birželio 13 d.); L. G., turintis 400 vnt. akcijų (akcijų įsigijimo data – įstatų įregistravimo dėl įstatinio kapitalo padidinimo Registrų centre data) (1 t. b. l. 92). 2012 m. birželio 21 d. sprendimu UAB „H“ pakeitė bendrovės adresą iš Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. Pramonės g. 12 į Kauno m. sav. Kauno m. Savanorių pr. 192; padidino įstatinį kapitalą 40 000 litų nuo 10 000 litų iki 50 000 litų, papildomai išleidsdama 400 vnt. paprastųjų vardinių 100 litų nominaliosios vertės (kiekviena) akcijų; visas naujai išleidžiamas akcijas, t. y. 400 vnt., suteikė teisę įsigyti L. G.; patvirtino bendrovės įstatų naują redakciją (1 t., b. l. 94). 2012 m. birželio 21 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 001 patvirtinta, kad sumokėta dalinė įmoka (10 000 Lt) už 400 vnt. vardinių 100 litų nominaliosios vertės UAB „H“ akcijų pagal 2012 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutartį (2 t., b. l. 56). UAB „H“ 2014 m. sausio 21 d. pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad L. G. nuo 2012 m. biržėlio 21 d. iki 2014 m. sausio 14 d. už UAB „H“ akcijas pinigų neįnešė nei į bendrovės kasą, nei į atskaitomąją sąskaitą (12 t., b. l. 7). Nuo 2012 m. liepos 12 d. VĮ Registrų centre įregistruotas UAB „H“ turto administravimas. 

23.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės R. P., atsakovų UAB „Tūkstantis“, UAB „H“, L. G. ir trečiojo asmens G. V., kuria, be kita ko, L. G. pripažino, kad iš UAB „R“ nebuvo įgijęs 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „H“ akcijų.

24.       Taip pat nustatyta, kad 2012 m. birželio 15 d. UAB „H“ (pardavėja), atstovaujama įgalioto asmens UAB „WEST CITY“, kuriam atstovavo R. K. (R. K.), ir UAB „M“ (pirkėja), atstovaujama direktoriaus T. M., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas nekilnojamasis turtas: pastatas – sanatorija, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 7–19). 2012 m. birželio 22 d. UAB „M“ Palangos miesto 3-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė UAB „H“ išsiųsti pareiškimą, kuriuo prašo abipusiu susitarimu nutraukti 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį (2 t., b. l. 156). 2012 m. spalio 31 d. UAB H“ turto administratorės įgaliotas asmuo kreipėsi su prašymu į teismą leisti nutraukti 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį (2 t., b. l. 155). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi leidimas nutraukti sutartį suteiktas. 2013 m. liepos 29 d. tarp UAB „H“, atstovaujamos turto administratorės UAB „Pajūrio administravimo agentūra“, įgalioto asmens D. P. ir UAB „M“ sudarytas susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (10 t., b. l. 64–66). Minėtu susitarimu šalys nutraukė 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nurodė, kad šia sutartimi parduotas turtas perduodamas UAB „H“ nuosavybėn nuo šio susitarimo momento. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad UAB „H“ nuosavybė į pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – sandėlį, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalį kitų statinių  (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini, įregistruota 2013 m. rugpjūčio 8 d. (10 t., b. l. 68–85). 2013 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. M. pripažino, kad grąžinus nekilnojamąjį turtą UAB „H“ nebereiškia reikalavimo dėl restitucijos taikymo (11 t., b. l. 13).

25.       2012 m. liepos 5 d. nutartimi UAB „H“ turto administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi pakeista UAB „H“ turto administratorė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ į UAB „Eurobankrotas“ ir nustatytas visiškas turto administravimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties dalis pakeista – nustatytas paprastasis administravimas.

26.       Ieškovė šioje byloje pareiškė patikslintą ieškinį dėl jame nurodytų sandorių ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais motyvuodama argumentais, jog 2005 m. lapkričio 10 d. iš G. V. įsigijo 50 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės UAB „H“ akcijų, o 2007 m. vasario 2 d. iš G. V. įsigijo dar 49 vnt. šios bendrovės akcijų ir nuo šios dienos UAB „H“ 99 vnt. akcijų priklauso ieškovei, 1 vnt. – G. V.. Ieškovė teigia, kad nei ji, nei G. V. akcijų niekam neperleido, tačiau 2012 m. birželio 18 d. paaiškėjo, kad UAB „H“ pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat kad visos UAB „H“ akcijos dabar priklauso UAB „R“, o UAB „H“ direktoriumi yra paskirtas R. N.. Ieškovės teigimu, kadangi nei ieškovė, nei G. V. niekam savo turimų akcijų neperleido, visi sandoriai bei sprendimai pripažintini negaliojančiais.

27.       Atsakovas V. N. priešieškiniu įrodinėja, kad 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytos UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio, kadangi vienintelis 100 proc. UAB „H“ akcijų savininkas nuo 2002 m. rugsėjo 16 d. buvo ir iki šiol yra V. N..

28.       Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgus į šalių pareikštus reikalavimus, nagrinėjamu atveju visų pirma tikslingiau pasisakyti ir įvertinti atsakovo V. N. patikslinto priešieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Dėl V. N. patikslinto priešieškinio reikalavimų

29.       Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2005 m. lapkričio 10 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia ab initio 2007 m. vasario 2 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančiu ab initio G. V. nurodomą 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį kaip niekada nesudarytą; 4) teismui manant, kad 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. buvo sudarytas UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, pripažinti šį sandorį negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – pripažinti V. N. vieninteliu UAB „H“ akcijų savininku.

30.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovas V. N. šioje byloje buvo pareiškęs priešieškinį dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytų UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab initio. 2020 m. spalio 13 d. priešieškinį patikslino – papildė reikalavimais pripažinti 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo– pardavimo sandorį kaip niekada nesudarytą arba pripažinti jį negaliojančiu.

31.       Pažymėtina, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

32.       Taigi, prieš analizuojant patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytų UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, vertintina, ar atsakovas V. N. patenka į subjektų, kuriems įstatyme įtvirtinta teisė ginčyti juridinių asmenų organų sprendimus, ratą, t. y. ar šiuo atveju atsakovas V. N., kaip jis teigia, yra UAB „H“ akcininkas.

33.       Teiginius, jog jis yra vienintelis UAB „H“ akcininkas, V. N. įrodinėja argumentais, jog tarp jo ir G. V. nebuvo sudarytas joks akcijų perleidimo sandoris, kuriuo V. N. išreiškė valią perleisti ginčo akcijas G. V., o G. V. – jas įsigyti, taip pat prašo pripažinti negaliojančiu ab initio G. V. nurodomą 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį.

34.       Vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi pirkimo–pardavimo sutartis yra sandoris, o sandoris yra asmens valios išraiška sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Minėto straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Kaip jau minėta, šiuo atveju atsakovas įrodinėja, kad ginčo sandoris nebuvo sudarytas, kadangi nei V. N., nei G. V. neturėjo suderintos valios tokį sandorį sudaryti.

35.       Visų pirma teismas pažymi, kad atsakovas V. N. reikalavimus pripažinti 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorį kaip niekada nesudarytą arba pripažinti jį negaliojančiu  pareiškė tik 2020 m. spalio 13 d., t. y. praėjus beveik aštuoniolikai metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo.

36.       CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

37.       Nors patikslintame priešieškinyje atsakovas nemini priežasčių, kodėl praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą, ir nenurodo momento, kada jam paaiškėjo apie galimą jo teisių pažeidimą, tačiau iš patikslintame priešieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y. jog G. V. buvo geras V. N. draugas, todėl V. N. nenorėjo, jog į jam priklausančias UAB „H“ akcijas būtų nukreiptas išieškojimas, ir sutarė su G. V., kad UAB „H“ išviešins fiktyvų faktą apie tai, kad UAB „H“ akcininkas yra G. V., spęstina, kad būtent šio fakto išviešinimas laikytinas momentu, kada atsakovas privalėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2002 m. gruodžio 16 d. kaip UAB „H“ akcininkas įregistruotas G. V.. Taigi nuo 2002 m. gruodžio 16 d. skaičiuotinas dešimties metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo kaip niekada nesudarytos arba negaliojančios pareikšti.

38.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog terminas, per kurį atsakovas V. N. galėjo pareikšti reikalavimus dėl 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo kaip niekada nesudarytos arba negaliojančios, baigėsi 2012 m. gruodžio 16 d., todėl įvertinus, jog reikalavimai pareikšti 2020 m. spalio 13 d., konstatuotina, jog šie ieškinio reikalavimai turi būti atmesti, kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

39.       Antra, aplinkybė, jog 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, nustatyta ir patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-659/2017.  

40.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (išspręstos bylos) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką.

41.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42.       Iš bylos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu V. N. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį dėl to, jog suklastojo dokumentus ir pasisavino didelės vertės svetimą turtą – UAB „H“ akcijas ir jos turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartyse šios aplinkybės nepaneigtos. Iš minėtų procesinių dokumentų turinio matyti, kad aplinkybė, ar V. N. buvo „H“ akcininkas, sudarant 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarė įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje byloje, nes tik nustačius, kad UAB „H“ akcijos V. N. nepriklausė nuosavybės teise, šis asmuo galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto pasisavinimą.

43.       Atsižvelgiant į šias įsiteisėjusio teismo sprendimo savybes, nagrinėjant šią bylą turi būti vadovaujamasi prejudicinę galią turinčiuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2K-225-303/2019, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia V. N. teiginius, kad jis faktiškai vykdė akcininko funkcijas, turėjo teisę spręsti ir sudarinėti sandorius kaip tikrasis UAB „H“ akcininkas, taip pat kad jis akcijų iki tol niekam nebuvo perleidęs. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „H“ akcijos priklausė R. P. (99 paprastosios nematerialiosios akcijos) ir G. V. (1 paprastoji nematerialioji akcija); visos iki 2012 m. sudarytos akcijų perleidimo sutartys yra galiojančios, įrašai viešajame registre nenuginčyti; duomenų, kad V. N. buvo įgaliotas veikti UAB „H“ akcininkų R. P. bei G. V. vardu, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad V. N. neturėjo teisėto pagrindo priimti sprendimus, susijusius su šia bendrove; didelės – 3 067 610 Lt (888 441,27 Eur) vertės turtas (UAB „H“ akcijos) V. N. buvo parduotas, o UAB „R“, atstovaujamos R. N., įgytas fiktyviai sukurto, tikrosios akcininkų valios neatitinkančio netikro dokumento – akcijų pirkimo–pardavimo sutarties – pagrindu (nutarties 37 punktas).

45.       Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio matyti, kad, teismo vertinimu, „įrodymų visuma paneigia kaltinamojo V. N. teiginius, kad jis tik „išviešino“ akcijas G. V. vardu ir realiai toliau sprendimus priiminėjo pats, bei neabejotinai įrodo, kad UAB „H“ V. N. nebepriklausė nuo 2002 m. lapkričio 10 d., ir todėl akivaizdu, kad jis ne tik kad neturėjo teisėto pagrindo priimti sprendimus, susijusius su šia bendrove, bet ir apskritai kažkokiu tai būdu dalyvauti UAB „H“ veikloje. Nors byloje ir nėra UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. N. ir G. V., tačiau kad tokia sutartis sudaryta, patvirtina anksčiau minėti objektyvūs liudytojų parodymai bei rašytiniai įrašai apie akcininkų pasikeitimą. Tai, kad V. N. tvirtina, jog UAB „H“ buvo komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir todėl jis galėjo priimti sprendimus dėl UAB „H“ turto, laikytina tik pasirinkta gynybos pozicija, nes, kaip nustatyta UAB „H“ steigimo dokumentais (b. l. t. 2 b. l. 131–135), šios bendrovės tarpusavyje nieko bendra neturėjo, UAB „H“ buvo atskiras nepriklausomas juridinis asmuo su savo teisėmis ir pareigomis, kurią V. N. 2002 m. pardavė G. V.“ (nuosprendžio 66 lapas). Klaipėdos apylinkės teismas taip pat nurodė, kad kaltinamojo V. N. teiginys, kad jis akcijas, kaip pats išsireiškė, „išviešino“ G. V. vardu, neatitinka realios tikrovės ir prieštarauja surinktų faktų visetui (nuosprendžio 67 lapas).

46.       Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo paneigtas atsakovo V. N. argumentas, jog UAB „H“ akcijos 2002 m. lapkričio 10 d. buvo materialios. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje nustatyta, kad „<..> akcijos nuo bendrovės įsteigimo buvo nematerialios, todėl akcijas V. N. iš M. N. įgijo nematerialias ir tokias pačias nematerialias akcijas jis perleido G. V.“ (65 nutarties punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2K-225-303/2019, 37 punkte taip pat nurodyta, kad pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismų padarytą išvadą, kad UAB „H“ akcijos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nematerialiosios.

47.       Taigi nurodytos ir aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nors byloje ir nėra UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. N. ir G. V., tačiau kad tokia sutartis sudaryta buvo, patvirtina nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kurios laikytinos prejudicinėmis. Taigi nėra teisinio pagrindo tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimus pripažinti 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo– pardavimo sandorį niekada nesudarytu arba pripažinti jį negaliojančiu.

48.       Atmetus atsakovo V. N. reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. sudarytą UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį kaip niekada nesudarytą, ir netenkinus reikalavimo laikant, kad 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. buvo sudarytas UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, pripažinti šį sandorį negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – pripažinti V. N. vieninteliu UAB „H“ akcijų savininku, t. y. konstatavus, kad V. N. nuo 2002 m. lapkričio 10 d. nebėra UAB „H“ akcininkas, dėl kitų patikslinto priešieškinio reikalavimų nepasisakytina. Šis sprendimas grindžiamas argumentais, jog kadangi teismas padarė išvadą, kad V. N. nėra UAB „H“ akcininkas, spręstina, jog šiuo atveju atsakovas nėra subjektas, kuriam būtų suteikta teisė ginčyti 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytų UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumą.

49.       Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, atsakovo V. N. patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 2002 m. lapkričio 10 d. tarp G. V. ir V. N. sudaryto UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas ir pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. tarp R. P. ir G. V. sudarytų UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestini konstatavus, kad atsakovas V. N. nepatenka į subjektų, kuriems įstatyme įtvirtinta teisė ginčyti juridinių asmenų organų sprendimus, ratą.

Dėl patikslinto ieškinio

50.       Ieškovė reikalavimą pripažinti niekine UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2012 m. birželio 13 d. tarp V. N. ir UAB „R“, grindžia argumentais, jog UAB „R“, neteisėtai įgijusi bendrovės UAB „H“ akcijas, neturėjo teisės priimti jokių sprendimų, o tuo labiau didinti bendrovės įstatinį kapitalą, išleisti naujas akcijas ir leisti jas įsigyti atsakovui L. G..

51.       CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

52.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja G. V. perleido R. P. 50 vnt. UAB „H“ akcijų nurodydamas korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numerį 301/4, pasilikdamas 50 vnt. likusių akcijų. Taip pat 2007 m. vasario 2 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja G. V. perleido R. P. 49 vnt. ginčijamų akcijų nurodydamas korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numerį 301/4, pasilikdamas 1 vnt. ginčijamų likusių akcijų. Į bylą pateiktas akcijų registravimo žurnalas bei akcijų pirkimo–pardavimo žurnalas (3 t., b. l. 59–60).

53.       Nustatyta, kad 2013 m. birželio 13 d. tarp V. N. (pardavėjas) ir UAB „R“ (pirkėja) sudaryta UAB „H“ akcijų pardavimo sutartis, kuria pirkėjai parduota 100 vnt. bendrovės akcijų, kurių kaina lygi 25 000 litų (1 t., b. l. 119–121). Nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. birželio 29 d. kaip bendrovės akcininkė registruota UAB „R“.

54.       Šiuo atveju, vertinant reikalavimo pripažinti niekine 2013 m. birželio 13 d. tarp V. N. ir UAB „R“ sudarytą UAB „H“ akcijų pardavimo sutartį pagrįstumą, būtina vadovautis jau minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

55.       Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-659/2017, V. N. yra nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. N., apgaule UAB „R“ (atstovaujamos R. N.) naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės 3 067 610 Lt vertės turtą – UAB „H“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą; jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. N. ir G. G., apgaule pastarojo vardu įgijo didelės – 1 020 000 Lt – vertės turtinę teisę perleidus reikalavimo teisę dėl 1 020 000 Lt skolos perėmimo už 970 000 Lt 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos atgaline data, pagrindu, kai V. N. ir R. N. apgaule UAB „R“ (atstovaujamos R. N.) naudai įgijo prieš nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. valią jiems priklausančias UAB „H“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Po to UAB „H“ (atstovaujama R. N.) pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (kuriame gyvena V. N.) už 1 020 000 Lt UAB „M“ (atstovaujamai direktoriaus T. M.) 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią nutraukti UAB „M“ direktorius T. M. buvo išreiškęs valią, o reikalavimo teisė iš UAB „H“ į UAB „M“ buvo perleista G. G.. R. N. yra nuteistas už tai, kad: jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. N., apgaule UAB „R“ (atstovaujamos R. N.) naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt vertės turtą – UAB „H“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą; jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir G. G., apgaule pastarojo vardu įgijo didelės – 1 020 000 Lt – vertės turtinę teisę perleidus reikalavimo teisę dėl 1 020 000 Lt skolos perėmimo už 970 000 Lt 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos atgaline data, pagrindu, kai V. N. ir R. N. apgaule UAB „R“ (atstovaujamos R. N.) naudai įgijo prieš nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. valią jiems priklausančias UAB „H“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Po to UAB „H“ (atstovaujama R. N.) pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (kuriame gyvena V. N.) už 1 020 000 Lt UAB „M“ (atstovaujamai direktoriaus T. M.) 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią nutraukti UAB „M“ direktorius T. M. buvo išreiškęs valią, o reikalavimo teisė iš UAB „H“ į UAB „M“ buvo perleista G. G.. BUAB „R“ yra nuteista už tai, kad apgaule įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt – vertės turtą – UAB „H“ akcijas ir pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.

56.       Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-659/2017, nurodė: „Kaip matyti iš kaltinamojo V. N. parodymų, jis neneigia, kad pardavė UAB „H“ akcijas UAB „R“ atstovaujančiam R. N., taip pat šią aplinkybę patvirtino ir R. N., tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog šie asmenys žinojo, kad neturi jokių teisių į UAB „H“ akcijas, ir sudarydami 2012-06-13 UAB „H“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. N. už 25 000 Lt pardavė 100% bendrovės akcijų UAB „R“, neteisėtai užvaldė didelės vertės akcijas, priklausančias R. P. ir G. V.. Taip pat R. N. pripažino, kad po UAB „H“ akcijų įsigijimo sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „M“, taip pat reikalavimo teisės perleidimo sutartį su G. G., nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su bendra Lietuvos ir Kanados įmone „Besserlita“, paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei kitus dokumentus.“ Klaipėdos apylinkės teismas nustatė, kad  „V. N. ir R. N. suklastojo UAB „H“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydami joje tikrovės neatitinkančią informaciją ir šio suklastoto dokumento pagrindu realizuodami sukčiavimo sudėties požymius V. N. ir R. N. įgijo turtinę teisę į UAB „H“ didelės vertės turtą. Tokia jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius. Byloje nustatyta, kad R. N., tapęs UAB „R“ direktoriumi, apgaule įgijo UAB „H“ akcijas, ko pasekoje padarė didelę turtinę žalą tikriesiems UAB „H“ akcininkams“.

57.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-380/2019, nustatyta, kad  V. N., sudarydamas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo, kad ginčijamos akcijos jam nepriklausė, jis neįgyvendino nei savo teisėtos teisės, nei savo tariamos teisės į ginčijamas akcijas (nutarties 43 punktas). Taip pat teisėjų kolegija padarė išvadą, kad R. N. nurodytos aplinkybės apie tai, jog 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perduotos akcijos trečiajam asmeniui priklausė V. N., vertinamos kaip R. N. gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės (78 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė R. N. argumentus, jog jis  nuo 2012 m. birželio 13 d., kai vienintelės akcininkės sprendimu buvo paskirtas UAB „H“ direktoriumi, iki 2014 m. kovo 17 d., kai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo atšauktas ir atleistas iš UAB „H“ direktoriaus pareigų, teisėtai ir pagrįstai vykdė UAB „H“ vadovo pareigas.  Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad R. N. tapo bendrovės vadovu neteisėtai, t. y. darydamas nusikalstamas veikas (79 punktas).

58.       Taigi iš minėtų procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu V. N. ir R. N. yra nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, apgaule UAB „R“ (atstovaujamos R. N.) naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt – vertės turtą – UAB „H“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą. Nagrinėjamoje byloje R. N., V. N. ir UAB „R“, be kita ko, nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, pagaminę ir pasirašę netikrą UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, šios bendrovės akcijas pardavė UAB „R“, atstovaujamai įmonės direktoriaus R. N., ir taip apgaule UAB „R“ naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt (888 441,27 Eur) vertės turtą (UAB „H“ akcijas), dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.

59.       Teismas atkreipia dėmesį, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, suklastotas sandoris reiškia niekinį sandorį CK 1.78, 1.80 straipsnių prasme, nes tokio sandorio apskritai nėra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002).

60.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „H“ akcijos priklausė R. P. (99 paprastosios nematerialiosios akcijos) ir G. V. (1 paprastoji nematerialioji akcija); visos iki 2012 m. sudarytos akcijų perleidimo sutartys yra galiojančios, įrašai viešajame registre nenuginčyti; duomenų, kad V. N. buvo įgaliotas veikti UAB „H“ akcininkų R. P. bei G. V. vardu, byloje nėra.

61.       Teismas pažymi, kad atsakovų veiksmai, sudarant ginčijamą sandorį, buvo ne tik neteisėti, tačiau ir nusikalstami, bei sukėlė itin reikšmingus padarinius. Atsakovas V. N. perleido atsakovei UAB „R“ UAB „H“ akcijas, kurių perleisti neturėjo teisės, tačiau tokią teisę įgijo suklastoto dokumento pagrindu, veikdamas nusikalstamu būdu, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Analogiškai vertintini ir atsakovės UAB „R“, atstovaujamos atsakovo R. N., veiksmai. Ginčijamas sandoris negali būti vertinamas kaip atitinkantis geros moralės kriterijus, nes jis paremtas nusikalstamais veiksmais, kurių nesant neteisėtas sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Taigi konstatuotina, kad V. N. neturėjo teisėto pagrindo priimti sprendimus, susijusius su šia bendrove, – UAB „H“ akcijos V. N. buvo parduotas, o UAB „R“, atstovaujamos R. N., įgytos fiktyviai sukurto, tikrosios akcininkų valios neatitinkančio netikro dokumento – akcijų pirkimo–pardavimo sutarties – pagrindu. Taip pat pažymėtina, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad R. N., V. N. ir UAB „R“ apgaule UAB „R“ naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt (888 441,27 Eur) vertės turtą (UAB „H“ akcijas), dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.

62.       Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma 2013 m. birželio 13 d. tarp V. N. ir UAB „R“ sudaryta UAB „H“ akcijų pardavimo sutartis, kuria UAB „R“  parduota 100 vnt. bendrovės akcijų, pripažintina niekine (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis).

63.       Atsižvelgiant į tai, kad UAB „R“ neteisėtai tapo UAB „H“ akcininke, visi jos sprendimu atlikti veiksmai pripažinti negaliojančiais. Teismas pripažįsta negaliojančiais šiuos sprendimus: 1) 2012 m. birželio 13 d. vienintelės UAB „H“ akcininkės UAB „R“ sprendimą dėl bendrovės administracijos vadovo R. N. paskyrimo; 2) 2012 m. birželio 21 d. UAB „H“ vienintelės akcininkės UAB „R“ sprendimą pakeisti bendrovės buveinės adresą iš Klaipėdos m. Pramonės g. 12 į Kauno m. Savanorių pr. 192; 3) 2012 m. birželio 21 d. UAB „H“ vienintelės akcininkės UAB „R“ sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 40 000 Lt, nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt, papildomai išleidžiant 400 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės akcijų; 4) 2012 m. birželio 21 d. UAB „H“ vienintelės akcininkės UAB „R“ sprendimą naujai išleidžiamas akcijas, t. y. 400 vnt., leisti įsigyti L. G.. 

64.       Pasisakydamas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 15 d. UAB „H“ ir UAB „M“ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas nekilnojamasis turtas: pastatas – sanatorija, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys Duomenys neskelbtini, teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2013 m. liepos 29 d. tarp UAB „H“, atstovaujamos turto administratorės UAB „Pajūrio administravimo agentūra“ įgalioto asmens D. P., ir UAB „M“ sudarytas susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Minėtu susitarimu šalys nutraukė 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nurodė, kad šia sutartimi parduotas turtas perduodamas UAB „H“ nuosavybėn nuo šio susitarimo momento.

65.       Teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, prašant pripažinti minėtą sutartį negaliojančia, nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, nevertintinas kaip teisiškai ydingas ar nesukursiantis teisinių pasekmių jo patenkinimo atveju. Teismo nuomone, šio reikalavimo patenkinimas sukeltų teisines pasekmes pašalinant iš apyvartos ginčijamą sutartį. Todėl jau anksčiau nurodytais motyvais, kuriais ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais, teismas pripažįsta negaliojančia 2012 m. birželio 15 d. UAB „H“ ir UAB „M“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas nekilnojamasis turtas: pastatas – sanatorija, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalys kitų statinių (inžinerinių) –kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys Duomenys neskelbtini.

66.       Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. liepos 29 d. UAB „H“ ir UAB „M“ sudarytu susitarimu nurodė, jog šia sutartimi parduotas turtas perduodamas UAB „H“ nuosavybėn nuo šio susitarimo momento, taip pat į tai, kad iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad UAB „H“ nuosavybė į pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatą – sandėlį, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini, įregistruota 2013 m. rugpjūčio 8 d., įvertinus, jog ir 2013 m. lapkričio 19 d., ir 2021 m sausio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. M. pripažino, kad grąžinus nekilnojamąjį turtą UAB „H“ nebereiškia reikalavimo dėl restitucijos taikymo, plačiau dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo nepasisakytina.

Dėl reikalavimų, pareikštų VĮ Registrų centrui

67.       Ieškovė prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti teisinę registraciją Juridinių asmenų registre: dėl UAB „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, administracijos vadovo, t. y. R. N., paskyrimo nuo 2012 m. birželio 13 d.; dėl akcininkės UAB „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini; dėl įstatinio kapitalo didinimo iki 50 000 Lt piniginiais įnašais; dėl UAB „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, buveinės adreso pakeitimo iš Duomenys neskelbtini Klaipėdos m. į Duomenys neskelbtini Kauno m.

68.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai (2 dalis). CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Juridinių asmenų registre, be kitų teisės aktų numatytų duomenų, yra registruojami ir tvarkomi duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta). Duomenų kaupimas, saugojimas ir tvarkymas nėra savitikslis – vadovaujantis Juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsniu, Juridinių asmenų registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Informacijos viešumas pagrindiniame valstybės Juridinių asmenų registre suponuoja reikalavimus tokios informacijos tikrumui, t. y. ji turi būti objektyvi, iš esmės neprieštarauti realiai egzistuojantiems faktams, priešingu atveju valstybės viešas registras nebeatitiks tos paskirties, kuriai jis yra įsteigtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-425-520/2019).

69.       Registro duomenų ir informacijos rinkimą apie juridinius asmenis bei duomenų pakeitimo registravimo tvarką nustato Juridinių asmenų registro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) (Žin., 2003, Nr. 107-4810) 113 punkte nurodyta, kad, pasikeitus juridinio asmens Nuostatuose nurodytiems Registro duomenims, dokumentų ir duomenų teikėjas Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti pakeitimus ir juridinio asmens organo sprendimą pakeisti juridinio asmens Registro duomenis, jeigu duomenų tikrumas neturi būti patvirtintas notaro ar Teisingumo ministerijos (113.1 punktas). Taip pat, jeigu pasikeičia uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše esantys duomenys, Registro tvarkytojui turi būti pateiktas naujas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas (Nuostatų 1131 punktas). Dokumentus ir duomenis apie Registro objektus Registro tvarkytojui duomenų keitimo atveju teikia valdymo organas, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose (Nuostatų 32 punktas).

70.       Vadovaujantis Nuostatų 16 punktu, Registro tvarkytojas registruoja tik prašyme įrašytus duomenis, todėl Juridinių asmenų registre įrašyti duomenys bei informacija apie UAB „H“ tuo metu atitiko duomenis, buvusius pateiktuose dokumentuose.

71.       Kaip teisingai nurodo VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registro paskirtis – registruoti Registro objektus ir rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informaciją ir dokumentus apie juos. Vadovaujantis 2003 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 307 „Dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) dokumentus priimantis darbuotojas pagal savo kompetenciją patikrino pateiktų dokumentų atitiktį Taisyklių 12 punkto reikalavimams, o dokumentus ir duomenis įregistravęs darbuotojas – pateiktų dokumentų ir duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Duomenys, įrašyti į Juridinių asmenų registrą, atitinka dokumentų duomenis, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl yra teisingi ir teisėti, kol nebus nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

72.       Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei įvertinus bylos duomenis, manytina, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas teisėtai pagal pateiktus dokumentus ir duomenis įregistravo UAB „H“ duomenis apie vienintelį akcininką, naujai išrinktą vadovą (direktorių), naują akcininkų sąrašą, adreso pasikeitimą. Registre įregistruoti duomenys ir įrašyta informacija atitiko Registro tvarkytojui pateiktus dokumentus.

73.       Teismas pažymi, kad patikslinto ieškinio reikalavimų dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkinimas – palankus ieškovei teismo sprendimas bus pagrindas pakeisti registro duomenis Juridinių asmenų registre.

74.       Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą patikslinto ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei VĮ Registrų centrui, netenkinti.

Dėl bylos procesinės baigties

75.       Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai, susiję su sandorių pripažinimu negaliojančiais, pagrįsti, todėl tenkintini. Atsakovo patikslintas priešieškinis atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

76.       Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi panaikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi taikytos ir  Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimis pakeistos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

78.       Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovė, nustačius, kad sumokėjo 2000 Lt žyminį mokestį, nuo likusios 12 200 Lt (3533,36 Eur) žyminio mokesčio dalies už ieškinį atleista vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš atsakovų UAB „R“, R. N. ir V. N. į valstybės biudžetą priteistinas 3533,36 Eur  žyminis mokestis valstybei, iš kiekvieno – po 1177,79 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

79.       Ieškovė pateikė prašymą iš atsakovų UAB „R“, R. N. ir V. N. jai priteisti 5485 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Tai pat, kaip jau minėta, yra sumokėjusi 2000 Lt (579,24 Eur) žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgus, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai, susiję su minėtais atsakovais, tenkintini, nėra pagrindo nepriteisti visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl iš atsakovų UAB „R“, R. N. ir V. N. ieškovei priteistina po 2021,41 Eur (5485 Eur + 579,24 Eur / 3) bylinėjimosi išlaidų.

80.       Taip pat tenkintinas prašymas iš minėtų atsakovų priteisti 2453 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „H“. Iš atsakovų UAB „R“, R. N. ir V. N. atsakovei UAB „H“ priteistina po 817,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

81.       Trečiasis asmuo G. V. pateikė prašymą iš atsakovų UAB „R“, R. N. ir V. N. priteisti 5900 Lt (1708,76 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi išlaidos pagrįstos ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai, iš atsakovų UAB „R“, R. N. ir V. N. trečiajam asmeniui priteistina po 569,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

82.       Taip pat iš atsakovų UAB „R“, R. N. ir V. N. priteistina valstybei 307,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno – po 102,49 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

         patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

         Pripažinti niekine uždarosios akcinės bendrovės „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2012 m. birželio 13 d. tarp V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini.

         Pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą Palangos m. 3-ajame notarų biure tarp uždarosios akcinės bendrovės „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, ir uždarosios akcinės bendrovės „M“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, pagal kurią buvo parduotas nekilnojamasis turtas: pastatas – sanatorija, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 1/3 dalys kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys Duomenys neskelbtini.

         Pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 13 d. vienintelės uždarosios akcinės bendrovės „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, akcininkės uždarosios akcinės bendrovės „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, sprendimą dėl bendrovės administracijos vadovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskyrimo.

         Pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, vienintelės akcininkės uždarosios akcinės bendrovės „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, sprendimą pakeisti bendrovės buveinės adresą iš Klaipėdos m. Duomenys neskelbtini į Kauno m. Duomenys neskelbtini.

         Pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, vienintelės akcininkės uždarosios akcinės bendrovės „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 40 000 Lt (nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt), papildomai išleidžiant 400 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės akcijų. Pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „H“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, vienintelės akcininkės uždarosios akcinės bendrovės „R“, juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, sprendimą naujai išleidžiamas akcijas, t. y. 400 vnt., leisti įsigyti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

         Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

         Patikslintą priešieškinį atmesti.

         Ieškovei R. P. iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „R“, R. N. ir V. N. priteisti po 2021,41 Eur (du tūkstančius dvidešimt vieną eurą 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

         Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „H“ iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „R“, R. N. ir V. N. priteisti po 817,67 Eur (aštuonis šimtus septyniolika eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

         Trečiajam asmeniui G. V. iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „R“, R. N. ir V. N. priteisti po 569,59 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti valstybei iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „R“, R. N. ir V. N. po 102,49 Eur (vieną šimtą du eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

         Iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „R“, R. N. ir V. N. į valstybės biudžetą priteisti po 1177,79 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 79 ct) žyminio mokesčio.

         Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi taikytas ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                              Alvydas Žerlauskas