Civilinė byla Nr. 3K-3-54-403/2025
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01827-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 3.2.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams A. P., V. P. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, kai Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo dokumentinio proceso tvarka solidariai priteisti iš atsakovų 52 131,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. su atsakovais susitarė, jog ieškovas paskolins 52 131,60 Eur (180 000 Lt), o atsakovai grąžins paskolintą sumą artimiausiu metu; buvo pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis. Atsakovai vekseliu įsipareigojo iki 2015 m. lapkričio 15 d. grąžinti skolą. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui ieškovas ragino atsakovus grąžinti vekselyje nurodytą sumą, tačiau atsakovai tik žadėjo netrukus skolą grąžinti, rasdami pasiteisinimų, kodėl negali grąžinti skolos. Kadangi ieškovas ir jo šeima su atsakovais artimai draugavo daug metų, tai ieškovas jais besąlygiškai pasitikėjo, todėl neatliko jokių veiksmų, reikalaujamų pagal ĮPVĮ, ir vekselis tapo paskolos rašteliu.
4. Telšių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
5. 2023 m. spalio 2 d. teisme buvo gauti atsakovės prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo preliminaraus sprendimo. Atsakovai nurodė, kad ieškovas nutyli, jog atsakovas pasiskolino 180 000 Lt (52 131,60 Eur) iš ieškovo 2014 m. birželio 15 d. ir šios skolos grąžinimui užtikrinti pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Beveik po pusmečio į atsakovų namus atvyko ieškovas ir paprašė pasirašyti naują tos pačios sumos vekselį, nurodydamas, kad pinigų jam reikės anksčiau, nei buvo nurodyta pirmajame vekselyje, be to, būtų gerai, kad vekselį pasirašytų ir sutuoktinė, t. y. atsakovė. Atsakovas ieškovo paklausė, ar šis atsivežė ankstesnį vekselį, tačiau ieškovas patikino, kad jį sunaikino. Šalys tuo metu artimai draugavo šeimomis, todėl atsakovai ieškovu pasitikėjo ir pasirašė 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį, pagal kurį ieškovas ir kelia savo reikalavimus šioje byloje.
6. Ieškovo pateiktame 2014 m. lapkričio 15 d. vekselyje nėra nurodyta apie pinigų skolinimą, perdavimą, todėl šis dokumentas neatitinka paskolos teisiniams santykiams būdingų reikalavimų.
7. Atsakovų finansinei situacijai pablogėjus, šalių santykiai atšalo ir ieškovas ėmė reikalauti grąžinti skolą. Atsakovas buvo skolingas ir ieškovo sutuoktinei B. N., be to, ieškovas žinojo ir kitus žmones, kuriems atsakovas buvo skolingas, ir suorganizavo, kad jie visi bendrai atsiimtų pinigus, todėl visų skolų išieškojimas buvo pradėtas teismuose ir antstolio, kuris paskelbė varžytynes. Visas skolas 2018 m. spalio 10 d. padengė UAB „Robidoga“, ji tapo atsakovo kreditore. Nuo to laiko iš ieškovo jokių pretenzijų dėl skolos grąžinimo nebuvo. Atsakovai tik iš teismo procesinių dokumentų sužinojo, kad ieškovas nesąžiningai bando per teismą išsiieškoti skolą, kuri jam grąžinta prieš penkerius metus. Ieškovo teiginiai, kad jis dėl draugiškų santykių nesikreipė į notarą, logiškai nepaaiškinami, turint omenyje tai, kad jis į notarą kreipėsi pagal dėl tos pačios sumos 5 mėnesiais anksčiau, t. y. 2014 m. birželio 15 d., išrašytą vekselį, pagal kurį skola buvo visiškai išieškota pagal antstolio 2018 m. spalio 15 d. patvarkymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Telšių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. galutiniu sprendimu panaikino preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad:
9.1. 2014 m. kovo 27 d. atsakovai pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateikta kopija), pagal kurį vekselio davėjai atsakovai iki 2014 m. rugsėjo 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur); vekselio išrašymo vieta – (duomenys neskelbtini);
9.2. 2014 m. rugsėjo 12 d. atsakovai pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateikta kopija), pagal kurį atsakovai iki 2014 m. gruodžio 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur); vekselio išrašymo vieta – (duomenys neskelbtini);
9.3. 2014 m. lapkričio 15 d. atsakovai pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateiktas originalas), pagal kurį vekselio davėjai atsakovai iki 2015 m. lapkričio 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur); vekselio išrašymo vieta –(duomenys neskelbtini).
10. Teismas taip pat nurodė, kad iš ieškovo pateiktų užrašų lapelių kopijų matyti surašytos datos ir nurodytos pinigų sumos, kurios perduotos asmeniui vardu A.; užrašuose yra AP asmens parašai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo apie draudimo laikotarpius teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 2 d. dirbo įmonėje, kurios direktoriumi buvo atsakovas. Ieškovas į bylą pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotos šalys, 2010–2014 m. metines pajamų deklaracijas apie gautas pajamas, 1998–2013 m. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad ieškovas su sutuoktine pardavė nekilnojamųjų daiktų ir nurodytos pardavimo sumos, tačiau šių nekilnojamųjų daiktų įsigijimo dokumentų nepateikta. Teismas nurodė, kad į pajamų deklaracijas nebuvo įtrauktas visas parduotas nekilnojamasis turtas arba įtrauktas neteisingai nurodant pardavimo pajamas. Ieškovas pateikė gyvulių pardavimo ir pievų šienavimo sutarčių kopijas.
11. Atsakovai į bylą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad 2014 m. birželio 15 d. atsakovas pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateikta kopija), pagal kurį vekselio davėjas atsakovas iki 2016 m. lapkričio 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur); vekselio išrašymo vieta – (duomenys neskelbtini).
12. Iš 2016 m. gruodžio 14 d. Skuodo rajono notarų biuro vykdomojo įrašo teismas nustatė, kad notarė pareikalavo pagal šį vykdomąjį įrašą išieškoti iš atsakovo ieškovui per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 52 131,60 Eur (180 000 Lt) vekselio sumą. UAB „Robidoga“ už atsakovą padengė 138 726,40 Eur įsiskolinimą; antstolio Svajūno Degimo 2018 m. spalio 15 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-156-21199 patvirtina, kad vykdomoji byla Nr. 0156/17/00554, užvesta pagal Skuodo rajono notarų biuro notarės Vidos Žerlauskienės vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius skolininkui A. P. V. N. naudai, užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
13. Iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vykdomųjų raštų teismas nustatė, kad dėl atsakovo buvo užvestos civilinės bylos Nr. 2-3846-169/2017 ir Nr. 2-3847-636/2017, jose iš atsakovo B. N. priteista po 10 000 Eur ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, išduoti vykdomieji raštai.
14. Ieškovas praleido ĮPVĮ 72 straipsnyje nurodytą terminą reikalavimams pagal vekselį atsakovams pareikšti, todėl teismas laikė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso ir tapo paprastu rašytiniu įrodymu prievoliniams santykiams patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
15. Teismas nustatė, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dokumentinio proceso tvarka, nurodė, jog jis 2014 m. lapkričio 15 d. su atsakovais sutarė, kad jis paskolins atsakovams 180 000 Lt (52 131,60 Eur), o šie išrašys jam neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir grąžins nurodytą sumą iki 2015 m. lapkričio 15 d. Atsakovams pateikus prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo, vėlesnio proceso metu paaiškėjo, kad ieškovas nuslėpė esmines faktines aplinkybes, kadangi 2014 m. lapkričio 15 d. nebuvo perduota atsakovams 180 000 Lt (52 131,60 Eur) suma. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad iki 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio išrašymo 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo išrašyti vekseliai, kuriuos pasirašė abu atsakovai, ir vienas 2014 m. birželio 15 d. vekselis, kurį pasirašė tik atsakovas, dėl tokio paties dydžio – 180 000 Lt (52 131,60 Eur) – sumos. Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovų prieštaravimus pakeitė skolos atsiradimo pagrindą ir nurodė, kad abiem atsakovams 180 000 Lt (52 131,60 Eur) suma buvo suteikta dar 2014 m. kovo 27 d. ir pasirašytas vekselis, o vėlesniais 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliais buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas. Tuo tarpu pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį 180 000 Lt (52 131,60 Eur) atsakovas iš ieškovo skolinosi vienas ir apie šią skolą atsakovo sutuoktinė nieko nežinojo, kadangi pinigai buvo skirti atsakovo meilužei ir nesantuokiniam vaikui išlaikyti, meilužės būstui įrengti ir pan. Atsiliepime į atsakovų prieštaravimus ieškovas nurodė, kad skolino du kartus po 180 000 Lt (52 131,60 Eur). Pagal 2014 m. birželio 15 d. išrašytą vekselį skola iš atsakovo yra išieškota, todėl atsakovai liko skolingi 180 000 Lt (52 131,60 Eur), o visa atsakovų ir ieškovo artima aplinka žino apie šią atsakovų skolą ieškovui. Taigi, ieškovas laikėsi pozicijos dėl dviejų atskirų paskolų, nurodė, kad abiem atsakovams 2014 m. kovo 27 d. jų namuose grynaisiais pinigais paskolino 180 000 Lt (52 131,60 Eur) balkiams pirkti ir abu atsakovai dėl šios sumos pasirašė vekselį, o vėliau, su atsakovais pasirašant 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekselius, buvo pratęstas skolos išmokėjimo terminas.
16. Atsakovai fakto, kad 2014 m. kovo 27 d. jų namuose jiems ieškovas davė 180 000 Lt (52 131,60 Eur), neneigė, nurodė, kad skolos grąžinimo terminas pasirašant naujus vekselius ne kartą buvo pratęsiamas, tačiau ieškovas niekuomet prie jų nebuvo atsivežęs buvusių vekselių ir jų prie atsakovų akių nesunaikino. Atsakovai teisminio proceso metu pripažino, kad buvo skolingi ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur), tačiau šią sumą skolinosi tik vieną kartą, todėl 2014 m. birželio 15 d. išrašytą vekselį pateikus vykdyti neatkreipė dėmesio į išrašyto vekselio datą, kadangi žinojo, jog yra skolingi ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur), ši skola buvo išieškota ieškovo naudai priverstinai.
17. Teismas nurodė, kad ieškovas jokiais bylos dokumentais nepagrindė savo iškeltų hipotezių apie galimas atsakovo meilužes, nesantuokinius vaikus, jų išlaikymą, būsto įrengimą ir pan., neprašė kviesti liudyti asmenų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, o priešingai, teismo posėdžio metu pats pakeitė nurodytą pinigų paskirtį, teigė, kad pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį pinigai atsakovui buvo reikalingi balkiams pirkti, nurodė, kad atsakovas jam ataskaitų neteikė, todėl realiai jokių duomenų apie pinigų paskirtį jis neturi.
18. Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog 2014 m. lapkričio 15 d. atsakovų pasirašyto vekselio nepateikė vykdyti, nes su atsakovais palaikė draugiškus santykius, be to, atsakovas prašė nejaudinti atsakovės, žadėjo grąžinti skolą gražiuoju, tačiau tai nesutrukdė ieškovui pateikti vykdyti 2014 m. birželio 15 d. išrašyto vekselio, kurio terminas suėjo 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir penkiolikai dienų nuo atsakovų 2014 m. lapkričio 15 d. pasirašyto vekselio skolos išmokėjimo termino pabaigos. Skola buvo išieškota priverstinai tik 2018 m. spalio 15 d., taigi, ieškovas, pateikęs vekselį priverstiniam vykdymui ir skolą atgavęs tik praėjus beveik dvejiems metams nuo pateikimo, galėjo suvokti ir tikėtis, kad galima likusi skola pagal 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį nebus grąžinta geranoriškai. Teismas laikė nelogiškais ieškovo paaiškinimus, jog 2014 m. lapkričio 15 d. išrašyto vekselio jis nepateikė vykdyti ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo net 8 metus vien dėl to, kad nenorėjo jaudinti atsakovės, ir dėl to, kad atsakovas to prašė, ir išlaikė šiltus santykius su atsakovais, todėl jais pasitikėjo. Atsakovai taip pat patvirtino, jog jų draugystė su ieškovo šeima iš esmės nutrūko, kai ieškovas pateikė priverstiniam vykdymui 2014 m. birželio 15 d. vekselį. Paviršutiniški santykiai išliko dėl to, jog atsakovai turi kavinę prie viešų maudynių vietos, kurioje plaukiodavo ieškovas ir kaip klientas atvykdavo į kavinę. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo sutuoktinės B. N. iniciatyva atsakovui buvo iškeltos civilinės bylos Nr. 2-3846-169/2017 ir Nr. 2-3847-636/2017 dėl skolų priteisimo, jai priteista iš atsakovo po 10 000 Eur ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo sprendimų pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, jie pateikti vykdyti priverstinai, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo duotais paaiškinimais, kad šalių santykiai išliko šilti ir draugiški bent iki 2022 m.
19. Teismas kritiškai vertino ieškovo sutuoktinės kaip liudytojos parodymus, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, taip pat liudytojo V. O. parodymus, nes jis pripažino, kad su ieškovu yra draugai ir į teismą jis atvyko liudyti nekviestas. Ieškovo kviestas liudytojas R. L. pripažino, kad ieškovas jam darė spaudimą surasti kažkokias sutartis, prašė, kad jis nurodytų teisme, jog ieškovas sudarė sutartis. Tačiau R. L. apie jokias asmenines paskolas tarp šalių nežino, nepamena, kad atsakovo įmonė būtų skolinga ieškovui.
20. Teismas nurodė, jog ieškovas, siekdamas pagrįsti, jog 2014 m. turėjo 360 000 Lt (104 263,20 Eur) grynųjų pinigų, pateikė 2010–2014 m. metines pajamų deklaracijas apie gautas pajamas, 1998–2013 m. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad ieškovas su sutuoktine pardavė nekilnojamųjų daiktų, kitas sutartis. Teismas atkreipė dėmesį, jog pajamos reiškia užpajamuotas įplaukas, todėl, neįtraukus ar nenurodžius sąnaudų, nėra galimybės nustatyti realaus nurodytu laikotarpiu turimo pinigų kiekio. Ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta pajamų suma iš esmės nepatvirtina jo turėtų pinigų, o nurodo tik pinigines įplaukas, tačiau nesant pateiktų įsigijimo dokumentų iš esmės nėra galimybės nustatyti ieškovo disponuotų lėšų nurodytu laikotarpiu. Teismas taip pat nurodė, kad deklaracijose užpajamuotos ne visos ieškovo turėtos įplaukos.
21. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų sąsajumą, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimų nenuoseklumą, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. vekselius ir 2014 m. birželio 15 d. vekselį jis sudarė skirtingus sandorius, kurių pagrindu paskolino po 180 000 Lt (52 131,60 Eur) ir įgijo teisę ne kartą reikalauti šios sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės dėl visų vekselių skirtingumo neleidžia pagrįstai įsitikinti, kad ieškovas su abiem atsakovais ir atskirai su atsakovu buvo sudarę du skirtingus sandorius, kuriems užtikrinti buvo išduoti visi vekseliai ir kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę du kartus reikalauti iš atsakovų pinigų priteisimo.
22. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. spalio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
23. Kolegija nurodė, kad ieškovas praleido ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytą terminą reikalavimams pagal vekselį pareikšti, todėl 2014 m. lapkričio 15 d. vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso ir tapo paprastu rašytiniu įrodymu prievoliniams santykiams patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
24. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
25. Kolegija nustatė, kad ieškovas iš byloje esančių pateiktų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pateikė vykdyti antrąjį, t. y. 2014 m. birželio 15 d., vekselį, visuose pateiktuose vekseliuose nurodoma ta pati 180 000 Lt (52 131,60 Eur) suma, todėl labiau tikėtina, kad skirtingi vekseliai buvo išrašomi tos pačios skolos grąžinimui užtikrinti, o ne buvo sudaromi nauji sandoriai dėl tokios pačios sumos.
26. Kolegija nurodė, kad ieškovo nurodomi draugiški šalių santykiai nesutrukdė jam pateikti vykdyti 2014 m. birželio 15 d. vekselio, kurio terminas suėjo 2016 m. lapkričio 30 d. Nelogiškais laikytini ieškovo paaiškinimai, jog 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio jis nepateikė vykdyti ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo net 8 metus vien dėl to, jog nenorėjo jaudinti atsakovės, nes atsakovas to prašė, ir dėl to, kad išlaikė šiltus santykius su atsakovais, jais pasitikėjo.
27. Kolegija nustatė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje nėra užfiksuotas pinigų atsakovams perdavimo faktas, nėra nurodyta, pavyzdžiui, „pinigus gavau“, „gavau“ ar kitos panašios žymos. Byloje nėra ginčo, kad pinigai tą dieną nebuvo perduoti. Taip pat pažymėtina, kad vekselio originalas yra tik 2014 m. lapkričio 15 d., o 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. vekselių pateiktos tik kopijos, o dokumentų kopijomis vadovautis nėra teisinio pagrindo. Be to, ir kituose dviejuose vekselių kopijose nėra nurodyta „pinigus gavau“ ar panašių žymų. Kitų įrodymų, kad pagal 2014 m. lapkričio 15 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį buvo perduoti pinigai atsakovams, nėra, todėl kolegija konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį, kuris gali būti vertinamas kaip paskolos raštelis, perdavė pinigus atsakovams.
28. Kolegija nurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog jis tuo metu namuose turėjo apie 300 000–400 000 Lt grynųjų pinigų. Ieškovas nurodė, kad jis per trumpą laiko tarpą paskolino atsakovams kelis kartus po 180 000 Lt (52 131,60 Eur), praėjus trims mėnesiams nuo 2014 m. kovo 27 d. vekselio sudarymo, atsakovas atvažiavo į jų namus ir paprašė paskolinti dar 180 000 Lt (52 131,60 Eur); kai atsakovas pasirašė vekselį, ieškovas padėjo pinigus (grynuosius) ant stalo. Be to, tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė nurodė, kad per tą laiką buvo jau paskolinę atsakovui dar 25 000 Lt (7240,50 Eur), tačiau atsakovas vekselyje įrašė mažesnę 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą.
29. Kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai (2010–2014 m. metinės pajamų deklaracijos apie gautas pajamas, 1998–2013 m. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys, kitos sutartys) pernelyg nutolę ir nepatvirtina, kad ieškovas 2014 m. turėjo 360 000 Lt (104 263,20 Eur) grynųjų pinigų. Iš pateiktų sutarčių kolegija nustatė, kad ieškovas su sutuoktine pardavė nekilnojamuosius daiktus, tačiau vien tai nepatvirtina, kad tuos pinigus ieškovas turėjo namie. Nė vienu atveju parduotas turtas neišlaikytas 10 metų, o trijų sutarčių atveju turtas kaip nuosavybė išlaikytas tik kelis mėnesius. Ieškovas nepateikė duomenų apie išlaidas tam turtui įsigyti. Taigi, ieškovas pirko, pardavė tam tikrą turtą, todėl visas nurodomas sumas vertinti kaip ieškovo turėtas grynaisiais pinigais namie nėra pagrindo. Kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktos pajamų deklaracijos nepatvirtina tokių pajamų, kadangi apmokestinamosios pajamos skaičiuojamos nuo turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.
30. Kolegija nustatė, kad ieškovas pateikė brolio R. P. 2013 m. kovo 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, teigdamas, kad pagal tą sutartį gauti pinigai buvo perduoti ieškovui, kadangi sutartyje nurodytas turtas buvo pirktas už jo pinigus. Savo argumentams patvirtinti ieškovas pateikė R. P. ir jo sutuoktinės paaiškinimą, kad 120 000 Lt (34 754,40 Eur) buvo perduoti ieškovui. Kolegija nurodė, kad ieškovas notarinėje sutartyje, t. y. oficialiame rašytiniame įrodyme, patvirtintas aplinkybes bandė paneigti įstatyme nustatyta tvarka nepatvirtintu liudytojų – ieškovo brolio ir jo sutuoktinės – rašteliu. Kolegija konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog 2014 m. turėjo 360 000 Lt (104 263,20 Eur) grynųjų pinigų.
31. Kolegija nusprendė, kad, nesant nustatytam pinigų perdavimo atsakovams faktui pagal 2024 m. lapkričio 15 d. vekselį, byloje nėra pakankamai įrodymų spręsti, jog šalių susiklosčiusių teisinių santykių pagrindu atsakovai yra skolingi ieškovui.
32. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 6 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo atsakovei 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
33. Kasaciniu skundu ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Netekinus šio prašymo ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo ieškovas nurodė, kad jis byloje turėjo įrodyti, jog 2014 m. kovo 27 d. atsakovams paskolino (perdavė) 180 000 Lt (52 131,60 Eur) ir atsakovai įsipareigojo grąžinti gautą paskolą, ir tai, kad paskolos grąžinimo terminas buvo keičiamas (dėl to ginčo nėra). O atsakovai turėjo įrodyti, kad 2014 m. kovo 27 d. gautą 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą ieškovui grąžino, t. y. kad, pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį antstoliui išieškojus skolą, buvo grąžinta būtent ieškovo atsakovams 2014 m. kovo 27 d. paskolinta 180 000 Lt (52 131,60 Eur) suma. Tačiau teismas įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui, t. y. faktiškai nusprendė, kad ieškovas turi įrodyti, jog pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį išieškoti pinigai yra ne tie patys, kurie atsakovams perduoti 2014 m. kovo 27 d. Pagal kasacinio teismo praktiką, paskolos sutarties sudarymą, pinigų perdavimą gali patvirtinti ir įvairios aplinkybės (pvz., derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Derybas dėl skolos grąžinimo patvirtino atsakovai bei jų abiejų pasirašyti trys (2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d.) vekseliai, juose nurodyti apmokėjimo terminai tarpusavyje dera, t. y. aiškiai matyti (to neneigia atsakovai), jog skolos grąžinimo terminas nuosekliai buvo tęsiamas. 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio originalas buvo pas ieškovą. Tai, kad ieškovas pateikė 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. vekselių kopijas, neturi reikšmės, nes atsakovai juos pripažino (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovai 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdyje pripažino, kad iš ieškovo gavo 180 000 Lt (52 131,60 Eur) grynųjų pinigų savo namuose ir įsipareigojo juos grąžinti. Atsakovė savo ranka 2014 m. kovo 27 d. surašė vekselį, jį pasirašė abu atsakovai. Tiek ieškovas, tiek liudytoja ieškovo sutuoktinė patvirtino, kad 2014 m. kovo 27 d. atsakovų namuose paskolino (perdavė) jiems 180 000 Lt (52 131,60 Eur) grynųjų pinigų, o atsakovai, patvirtindami pinigų gavimą ir įsipareigojimą grąžinti gautą paskolą, išdavė 2024 m. kovo 27 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai fakto, jog 2014 m. kovo 27 d. jų namuose jiems ieškovas paskolino 180 000 Lt (52 131,60 Eur), neneigė, pripažino, kad skolos grąžinimo terminas pasirašant naujus vekselius ne kartą buvo pratęsiamas. Vekselių išdavimo datos patvirtina, kad paskutinis vekselis, kuriuo buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas, yra 2014 m. lapkričio 15 d. vekselis. Taigi, ieškovas įrodė, kad 2014 m. kovo 27 d. atsakovams grynaisiais pinigais jų namuose paskolino 180 000 Lt (52 131,60 Eur), o atsakovai įsipareigojo šią sumą grąžinti, šios skolos grąžinimo terminas buvo tęsiamas 2014 m. rugsėjo 12 d. bei 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliais, todėl būtent atsakovams teko pareiga įrodyti pinigų, gautų 2014 m. kovo 27 d., grąžinimą.
33.2. Dėl vekselio abstraktumo ir viešo patikimumo principų pažeidimo ieškovas nurodė, kad teismai ĮPVĮ nustatyta tvarka realizuotam vekseliui nepagrįstai taikė paskolos santykiams taikomas įrodinėjimo taisykles. 2014 m. birželio 15 d. vekselis yra realizuotas ir jis nebuvo ginčo dalyku. Vėliau išduoti vekseliai, t. y. 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d., yra nerealizuoti ir būtent jie buvo ginčo dalyku. Tai, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselis yra realizuotas, nepatvirtina, jog sumokėta suma pagal 2014 m. rugsėjo 12 d. vekselį ir jo terminą pratęsiantį 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neturėjo prievolės įrodinėti aplinkybių (įskaitant ir pinigų perdavimą) dėl 2014 m. birželio 15 d. vekselio kaip vertybinio popieriaus išdavimo, nes jis yra realizuotas IPVĮ nustatyta tvarka, priešingas reikalavimas paneigia vekselio abstraktumo bei viešo patikimo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008). Tiek atsakovai, tiek ieškovas su sutuoktine patvirtino, kad 2014 m. birželio 15 d. atsakovas asmeniškai skolinosi pinigus iš ieškovo. Atsakovai neįrodė, jog 2014 m. kovo 27 d. gautą paskolą grąžino ieškovui, teismai nereikalavo iš atsakovų įrodyti, jog jie grąžino 2014 m. kovo 27 d. skolą. Būtent atsakovams teko pareiga įrodyti, jog visi 4 vekseliai yra išduoti dėl tos pačios paskolintos sumos; byloje nėra įrodymų, kad tiek 2014 m. kovo 27 d., tiek 2014 m. birželio 15 d. vekselis išduotas dėl tos pačios sumos, išskyrus atsakovų subjektyvius teiginius (CPK 178 straipsnis). Atsakovui raštu pripažinus, kad 2014 m. birželio 15 d. jis skolinosi iš ieškovo 180 000 Lt (52 131,60 Eur) išduodamas vekselį, ieškovas neturėjo įrodinėti, kad pagal šį vekselį išieškotais pinigais padengta 2014 m. kovo 27 d. atsakovams bendrai suteikta paskola. Teismai neįvertino, kad tik po to, kai ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir 2014 m. kovo 27 d. vekselio kopiją, atsakovai pakeitė poziciją dėl pinigų gavimo laiko ir nurodė, kad 2014 m. birželio 15 d. ne tik atsakovas, bet ir atsakovė 2014 m. kovo 27 d. jų namuose pasiskolino iš ieškovo 180 000 Lt (52 131,60 Eur). Be to, 2014 m. birželio 15 d. vekselis išduotas tik atsakovo ir nėra atsakovės prievolę patvirtinantis dokumentas. Atsakovų kartu išduotuose 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliuose ir asmeniškai atsakovo 2014 m. birželio 15 d. išduotame vekselyje nurodyti terminai yra aiškiai nesusiję ir nekoreliuoja.
33.3. Dėl teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra visiškai neargumentuota (CPK 262 straipsnis) ir tai yra pagrindas konstatuoti absoliutų jos negaliojimą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
33.3.1. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų:
33.3.1.1. Atsakovai pakeitė poziciją, ieškovui pateikus atsiliepimą į jų 2023 m. spalio 2 d. prieštaravimus.
33.3.1.2. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnį, paskutinio atsakovų išduoto 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio apmokėjimo terminas (2015 m. lapkričio 15 d.), ieškovui pateikiant apmokėti 2014 m. birželio 15 d. vekselį, jau buvo suėjęs, o tai reiškia, jog tokiu atveju net negalėtų būti išduotas vykdomasis įrašas, tačiau atsakovas nei notarės vykdomojo įrašo, nei antstolio veiksmų neginčijo. Atsakovė dirbo buhaltere, atsakovas – įmonių direktoriumi, todėl mažai tikėtina, kad jie nesuvokė, pagal kokį vekselį vyksta išieškojimas, kokiu tikslu jie išrašo vekselius. Be to, išieškojimas pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį vyko tik iš atsakovo, bet ne iš abiejų sutuoktinių, kaip nurodyta kituose vekseliuose.
33.3.1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino B. N. ir V. O. parodymus dėl šalių bendravimo, pinigų skolinimosi, parodymai nėra paneigti kitais įrodymais.
33.3.1.4. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ieškovo atžvilgiu.
33.3.1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nuslėpė esmines bylos aplinkybes. Ieškovas paaiškino, kad 2014 m. kovo 27 d. vekselis buvo tęsiamas 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliais, todėl laikė, kad pinigų skolinimo data yra paskutinio vekselio išrašymo diena. Ieškovas nėra teisininkas, tačiau aiškinantis faktines aplinkybes niekada neneigė, kad pinigus atsakovams faktiškai perdavė pagal 2014 m. kovo 27 d. vekselį būtent 2014 m. kovo 27 d.
33.3.1.6. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, o tai yra svarbu vertinant paskolos suteikimo faktą. Ieškovas, atsakovas ir liudytoja D. N. patvirtino, kad ir iki 2014 m. atsakovas skolinosi iš ieškovo pinigus be jokių paskolos dokumentų ir atsakovas visą skolą grąžino (apie 130 000 Lt (37 650,60 Eur)).
33.3.2. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies pasisakė apie ieškovo pajamas, nepagrįstai konstatavo, kad nekilnojamasis turtas buvo išlaikytas mažiau kaip 10 m., nes ginčui aktualiu laikotarpiu neapmokestinamosios pajamos buvo gautos iš 3 m. išlaikyto nekilnojamojo turto. Ieškovas pateikė duomenis, kad, be darbo užmokesčio, nurodyto deklaracijose, aktualiu laikotarpiu buvo gavęs 445 390 Lt (128 993,86 Eur) pajamų. Be to, atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas turėjo galimybę paskolinti ginčo sumas. Teismai nevertino pirminių dokumentų – ieškovo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose nurodytos tikslios sumos, už kurias ieškovo turtas buvo parduotas. Deklaracijos buvo pateiktos tam, kad būtų galima parodyti tik darbines ir individualios veiklos pajamas (ieškovas buvo ūkininkas).
34. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš ieškovo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
34.1. Atsakovai įrodė, kad ieškovas 2014 m. paskolino jiems 180 000 Lt (52 131,60 Eur) ir kad atsakovai šią skolą grąžino, o ieškovas neįrodė, jog paskolino tą pačią sumą du kartus. Atsakovai įrodė savo atsikirtimus, t. y. kad ieškovas paskolino pinigus tik 2014 m. kovo 27 d., o visais kitais vekseliais, įskaitant ir 2014 m. birželio 15 d., buvo tik įforminti termino pakeitimai, todėl, pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį išieškojus skolą priverstine tvarka, skola laikoma grąžinta.
34.2. Kasaciniame skunde suabsoliutinamas vekselio abstraktumas, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016). Negali būti eliminuojamas 2014 m. birželio 15 d. vekselis, kaip tariamai su ankstesniais šalių paskolos teisiniais santykiais nesusijęs sandoris, remiantis tuo, kad jis buvo realizuotas ĮPVĮ supaprastinta tvarka, t. y. suabsoliutinant vekselio abstraktumą. Būtent 2014 m. birželio 15 d. vekselis buvo ginčo dalyku, t. y. ar juo buvo įforminta atskira paskola (ieškovo teigimu), ar tik 2014 m. kovo 27 d. vekselio įvykdymo termino pakeitimas (atsakovų teigimu) ir atitinkamai ar jo realizavimu buvo įvykdyta atskira savarankiška prievolė ar vienintelė prievolė pagal 2014 m. kovo 27 d. paskolos sandorį. Tai, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselis buvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, nedaro negalimos išvados, kad taip buvo grąžinta skola pagal 2014 m. kovo 27 d. paskolos sandorį. Ši aplinkybė kartu su 2014 m. birželio 15 d. vekselio išrašymo priežastimis buvo šios bylos įrodinėjimo dalyko sudėtinė dalis.
34.3. Visi keturi vekseliai patvirtina, jog jie išduoti dėl tos pačios 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumos. Ieškovas ieškinio reikalavimo pagrindu nurodė, kad paskolino 180 000 Lt (52 131,60 Eur) atsakovams pagal 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį ir apie kitus vekselius (ar sandorius) neužsiminė. Būtent atsakovai savo prieštaravimuose nurodė, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai nutylėdamas, kad buvo keli vekseliai ir kad skola buvo grąžinta ieškovui realizavus 2014 m. birželio 15 d. vekselį. Tik atsiliepime į prieštaravimus ieškovas nurodė, kad neva pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį buvo paskolinęs atskirai 180 000 Lt (52 131,60 Eur) asmeniškai atsakovui meilužei ir nesantuokiniam vaikui išlaikyti, meilužės būstui įrengti ir pan., tuo pat metu pripažino, jog pinigų pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį neskolino, o skolino pagal 2014 m. kovo 27 d. vekselį. Taigi ieškovas sukūrė naują ginčo dalyką, atsisakydamas savo ieškinio pagrindo, todėl jam ir teko pareiga įrodyti naujas aplinkybes apie 2014 m. birželio 15 d. vekselį kaip visiškai savarankišką, su kitais vekseliais nesusijusį sandorį.
34.4. Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka pateikė vykdyti būtent antrąjį, t. y. 2014 m. birželio 15 d., vekselį, kadangi pagal paskutinį 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį dėl susiklosčiusios sunkios finansinės situacijos atsakovai negalėjo grąžinti skolos suėjus terminui 2015 m. lapkričio 15 d., tačiau ieškovas praleido ĮPVĮ nustatytus terminus privalomoms procedūroms atlikti dėl reikalavimų patenkinimo supaprastinta ne teismo tvarka. Kadangi ieškovas turėjo išsaugojęs ankstesnes vekselių versijas, 2016 m. pasinaudojo antruoju 2014 m. birželio 15 d. vekseliu, t. y. vieninteliu, pagal kurį terminas dar nebuvo suėjęs, nes buvo ilgiausias.
34.5. Ieškovas kartu su sutuoktine patvirtino, kad nepaisant aplinkybės, jog vekselį pasirašė abu atsakovai, pinigai 2014 m. kovo 27 d. buvo paskolinti atsakovo verslo reikalams – balkiams pirkti, o ne šeimos poreikiams tenkinti.
34.6. Ieškovas byloje neįrodė, kad turėjo galimybę paskolinti 385 000 Eur. Ieškovas pateikė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis net nuo 1998 m., nurodydamas, neva jos patvirtina gautas pajamas už parduotą bei ilgiau nei 10 m. išlaikytą turtą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie išlaidas tam turtui įsigyti. Užuot pateikęs visas savo sutartis, ieškovas pateikė liudytojų raštelį, nepatvirtintą įstatyme nustatyta tvarka (CPK 192 straipsnio 8 dalis), adresuotą ieškovo advokatui. Ieškovas taip pat pateikė ranka rašytas galvijų pardavimo sutartis (nepateikė duomenų iš Ūkinių gyvūnų registro), pagal kurias bendra gauta suma – 88 500 Lt (2 563,14 Eur), tačiau nepateikė duomenų apie turėtas galvijų auginimo išlaidas. Ieškovo liudytojas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas primygtinai prašė jį liudyti ieškovui naudingas aplinkybes.
34.7. Atsakovai neginčijo 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio, nes, pagal kasacinio teismo praktiką, toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020). Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl su 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliu, kurio apmokėjimo terminas suėjo 2015 m. lapkričio 15 d., į teismą kreipėsi tik 2023 m. rugsėjo mėnesį, nors per tą laiką pateikė priverstiniam vykdymui 2014 m. birželio 15 d. vekselį, o jo sutuoktinė – du teismų sprendimus.
34.8. Ieškovo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimą galima laikyti nemotyvuotu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, yra nepagrįstas. Ieškovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino svarbių aplinkybių, nepateikė motyvų, tačiau iš esmės kasaciniame skunde pateikė savo subjektyvų įrodymų vertinimą, nesutikdamas su teismų išvadomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kai Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių
35. Vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Iš esmės tokia vekselio sąvoka yra įtvirtinta ir ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje.
36. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas).
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021, 19 punktas).
38. Nagrinėjamai bylai aktualiame ĮPVĮ 72 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminai: nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 29 punktas).
39. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).
40. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovams dėl skolos priteisimo pareiškė atsakovų (vekselio davėjų) 2014 m. lapkričio 15 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio pagrindu. Šiuo vekseliu atsakovai iki 2015 m. lapkričio 15 d. įsipareigojo sumokėti ieškovui (vekselio turėtojui) 180 000 Lt (52 131,60 Eur). Ieškovas nurodė, kad jis 2014 m. lapkričio 15 d. su atsakovais sutarė, jog paskolins atsakovams 180 000 Lt (52 131,60 Eur), o šie išrašys jam neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir grąžins skolą iki 2015 m. lapkričio 15 d. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas praleido ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimų pagal 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį pateikimo senaties terminą, dėl to neteko galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisę ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris yra vykdomasis dokumentas (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, CPK 587 straipsnio 8 punktas). Taigi, 2014 m. lapkričio 15 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, dėl kurio įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovas savo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų 52 131,60 Eur grindė negrąžinta skola.
41. Nagrinėjant bylą šalys pripažino, kad 2014 m. lapkričio 15 d. ieškovas realiai neperdavė atsakovams 180 000 Lt (52 131,60 Eur). Ieškovo teigimu, iki 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio išrašymo 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo išrašyti dar du vekseliai, kuriuos pasirašė abu atsakovai, ir vienas – 2014 m. birželio 15 d. vekselis, kurį pasirašė tik atsakovas, dėl tokio paties dydžio – 180 000 Lt (52 131,60 Eur) – sumos. Taigi, abiem atsakovams 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskola buvo suteikta 2014 m. kovo 27 d. ir pasirašytas vekselis, o vėlesniais 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliais buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas. 2014 m. birželio 15 d. vekselis atsakovo ieškovui buvo išduotas dėl kitos 180 000 Lt (52 131,60 Eur) skolos, kuri jau yra išieškota iš atsakovo antstolio priverstine tvarka. Atsakovai faktą, kad 2014 m. kovo 27 d. jiems ieškovas perdavė 180 000 Lt (52 131,60 Eur) kaip paskolą, pripažino, tačiau nurodė, kad, 2014 m. birželio 15 d., 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. pasirašant naujus vekselius, buvo keičiamas tos pačios skolos grąžinimo terminas, t. y. 180 000 Lt (52 131,60 Eur) atsakovai skolinosi iš ieškovo tik vieną kartą ir ši skola buvo išieškota antstolio ieškovo naudai vykdomojo įrašo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį pagrindu. Taigi, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad 2014 m. kovo 27 d. atsakovai, pasirašydami neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pasiskolino iš ieškovo 180 000 Lt (52 131,60 Eur), realiai gavo iš ieškovo pinigus, t. y. vekselis buvo išduotas paskolos sutarties pagrindu, ir kad ši prievolė grąžinti skolą, keičiant grąžinimo terminą, buvo įtvirtinama išduodant naujus neprotestuotinus paprastuosius vekselius. Tai reiškia, kad atsakovai pripažino faktą, jog ieškovas 2014 m. kovo 27 d. paskolino jiems 180 000 Lt (52 131,60 Eur).
42. CPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad teismo konstatuotas konkretaus byloje reikšmingo fakto pripažinimas reiškia, jog dėl tokio fakto neliko šalių ginčo, kartu – šalių pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokį faktą. Fakto pripažinimas gali lemti bylos baigtį, t. y. pripažinto fakto reikšmė byloje gali būti didelė. Dėl to teismas fakto pripažinimą gali konstatuoti, kai tam yra visos įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 55 punktas).
43. Teisėjų kolegija nurodo, kad, nagrinėjamoje byloje atsakovams pripažinus, jog ieškovas 2014 m. kovo 27 d. paskolino jiems 180 000 Lt (52 131,60 Eur), ir byloje teismams nenustačius, kad tai prieštarauja bylos aplinkybėms ar kad atsakovai šį faktą pripažino dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdami nuslėpti tiesą (to neteigė ir patys atsakovai), nepriklausomai nuo to, kad į bylą ieškovas yra pateikęs tik 2014 m. kovo 27 d. vekselio kopiją, laikytina, kad faktas, jog ieškovas 2014 m. kovo 27 d. perdavė 180 000 Lt (52 131,60 Eur) atsakovams kaip paskolą, byloje įrodytas (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
44. Pagal byloje esančius duomenis, šalys iš esmės nesutarė dėl suteiktų paskolų skaičiaus – minėta, ieškovas teigė, kad, atsakovams 2014 m. kovo 27 d. išrašant vekselį, ieškovas jiems suteikė 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą, kurios šie dar nėra grąžinę, o atsakovui 2014 m. birželio 15 d. vekselio pagrindu suteikė dar vieną 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą, kuri ieškovui jau yra grąžinta priverstinio vykdymo tvarka. Atsakovai teigė, kad 2014 m. kovo 27 d. buvo suteikta tik viena paskola, kuri antstolio išieškota iš atsakovo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, t. y. jau ieškovui grąžinta. Taigi, nors ieškovas reikalavimą pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį atsakovui pateikė laiku ir šis vekselis nebuvo praradęs abstraktumo ir besąlygiškumo savybių (civilinėje apyvartoje šis vekselis dalyvavo kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta), tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselio pagrindu buvo įforminta paskola (CPK 187 straipsnio 1 dalis), nors, minėta, nesutarė dėl suteiktų paskolų skaičiaus ir 2014 m. kovo 27 d. suteiktos paskolos grąžinimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilęs ieškovo atsakovams 2014 m. kovo 27 d. suteiktos paskolos grąžinimo fakto nustatymo ir atitinkamai įrodinėjimo klausimas.
45. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jis byloje turėjo įrodyti 2014 m. kovo 27 d. paskolos suteikimo faktą, o atsakovai turėjo įrodyti, kad 2014 m. kovo 27 d. gautą 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą ieškovui grąžino, tačiau bylą nagrinėję teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje, ją visą perkeldami ieškovui. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.
46. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 35, 36 punktai).
47. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktą; 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024 22 punktą).
49. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią vekselių išdavimo metu, fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 19 punktas).
50. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį, skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).
51. Nagrinėjamos bylos duomenimis, visi atsakovų išduoti vekseliai neatitinka paskolos rašteliui keliamo reikalavimo nurodyti pinigų perdavimą (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nėra nustatyta draudimo vekselyje atlikti papildomą įrašą apie pinigų perdavimą (gavimą), jei vekselio išdavimas susijęs su šalis siejančiais atitinkamais prievoliniais teisiniais santykiais (pvz., paskolos sutartimi). Vekselis, jame nesant papildomo įrašo apie pinigų perdavimą (gavimą), nevisiškai atitinka rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimą ir dėl to ieškovas, įrodinėdamas tokios sutarties sudarymą, negali remtis liudytojų parodymais, jeigu nėra CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024, 28 punktas). Kita vertus, šioje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti jam skolą iš atsakovo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, todėl neturėjo pareigos įrodyti, kad šio vekselio pagrindu buvo susitarta dėl paskolos. Minėta, bylos duomenimis, vykdomasis įrašas pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį jau įvykdytas priverstinio vykdymo tvarka ir ginčo dėl jo vykdymo tarp šalių nekyla, o 2014 m. kovo 27 d. ieškovo atsakovams suteiktos paskolos ir pinigų perdavimo faktą šie pripažino. Atsakovai, neigiantys savo pareigą grąžinti ieškovo 2014 m. kovo 27 d. jiems suteiktą paskolą, turėjo pareigą įrodyti savo atsikirtimuose į ieškinį nurodytą faktinę aplinkybę, kad ieškovo jiems paskolintus ir perduotus 2014 m. kovo 27 d. pinigus jie grąžino ieškovui antstoliui įvykdžius išieškojimą vykdomojo įrašo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį pagrindu.
52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nagrinėjamoje byloje įrodyti 2014 m. kovo 27 d. suteiktos skolos gražinimo faktą buvo atsakovų pareiga. Aplinkybė, kad pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį atsakovas jau yra sumokėjęs jame nurodytą 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą, savaime nepatvirtina, jog atsakovai yra grąžinę 2014 m. kovo 27 d. iš ieškovo gautą paskolą. Minėta, kad, kaip ieškovas teigia, 2014 m. birželio 15 d. jis suteikė kitą paskolą atsakovui asmeniškai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį reikalavimo teisę ieškovas jau yra įgyvendinęs, atsakovas pagal šį vekselį savo abstrakčią prievolę yra įvykdęs. Atsakovai, siekdami įrodyti, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselis buvo išrašytas realiai neperduodant jiems pinigų kaip paskolos, o keičiant 2014 m. kovo 27 d. vekselio, kuriame įtvirtinta prievolė grąžinti skolą, terminą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat ir įrodymus, patvirtinančius, kad, atsakovui sumokant ieškovui pinigus pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, buvo grąžinta abiejų atsakovų skola ieškovui pagal 2014 m. kovo 27 d. vekselį (CPK 178 straipsnis).
53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai aplinkybės, jog yra grąžinę 2014 m. kovo 27 d. iš ieškovo gautą paskolą, neįrodė ir net neįrodinėjo, nes bylą nagrinėję teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, ją nepagrįstai perkeldami vienam ieškovui, o tai neatitinka CPK 178 straipsnio reikalavimų ir šioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo praktikos, suformuotos paskolos teisinių santykių įrodinėjimo taisyklių taikymo klausimu.
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, fakto klausimų nenagrinėja ir, spręsdamas bylą, remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; kitaip negu bylą nagrinėję teismai vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių, negu nustatė teismai, faktinių aplinkybių kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo, tačiau, šalims ginčijant, kad apeliacinės instancijos teismas (nagrinėjamos bylos atveju – teismai) netinkamai vertino įrodymus ir nustatė aplinkybes, kurių nustatyti neturėjo procesinio teisinio pagrindo, kasacinis teismas patikrina, ar šis teismas (teismai), priimdamas procesinį sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 45 punktas).
55. Nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami įrodymus, padarė įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klaidų, dėl kurių galėjo būti priimti neteisėti procesiniai sprendimai, neatsižvelgė į šioje byloje nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo naštą šalims pagal šioje nutartyje nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, turi iš naujo atlikti įrodymų vertinimą, esant būtinumui, sudaryti galimybę šalims pateikti naujų įrodymų.
56. Dėl nurodytų priežasčių naikindama apeliacinės instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šio kasacinio proceso galutiniam rezultatui ir priimamam procesiniam sprendimui dėl poreikio šią bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Dėl to naikintina ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. papildoma nutartis, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
58. Pažymėtina, kad šioje byloje kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 2 d. nutartį ir 2024 m. lapkričio 6 d. papildomą nutartį, kuria iš ieškovo V. N. priteista atsakovei V. P. 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, panaikinti ir grąžinti bylą Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas