Baudžiamoji byla Nr. 1-60-1145/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25800-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 30 d.

Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė,

sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,

dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo,

kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Dariui Japertui,

nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) E. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. G. 2025 m. liepos 21 d. apie 12 val. 50 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kumščiu sudavė vieną smūgį E. Š. į galvą, po smūgio nukentėjusiajam E. Š. nukritus ir gulint ant žemės, spyrė jam į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. Š. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos virš dešinės ausies ir dėl poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu V. G. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2025 m. liepos 21 d. per pietus grįžo į namus. Buvo skambutis į duris, atidarius duris, prie durų nieko nebuvo. Paėjęs žingsnį į priekį, prie vartelių pamatė nukentėjusįjį E. Š., kuris stovėjo kažką laikydamas rankose, lyg slėpdamas. Jis pradėjo eiti link Š.. Tik priėjęs visiškai arti, gal per metrą, atpažino, kad tai Š.. Gyvai jo nebuvo matęs, žinojo jį iš nuotraukų ir žinojo, kad jis yra jo žmonos draugas, jo vardą bei pavardę taip pat žinojo. Apimtas emocijų, dešine ranka jį pastūmė. Stūmė į krūtinės dešinę pusę, prie peties. Pastūmus, Š. susipainiojo kojos ir jis nugriuvo veidu į žolę. Nugriuvus, jam iš rankų iškrito telefonas ir tada suprato, jog Š. rankose slėpė telefoną. Susigraibęs telefoną, Š. nubėgo link tvoros. Tvora vielinė, jos aukštis apie metrą trisdešimt ar keturiasdešimt. Š. mėgino tvorą peršokti, tačiau supratęs, jog nepavyks, palenkė vielos tinklą ir lipo per tvorą. Perlipdamas tvorą, nukrito už tvoros. Krito žemyn galva, veidu ir šonu trenkėsi į kelio gruntą. Atsistojęs, nuėjo link savo mašinos. Teigia, jog nukentėjusysis sužalojimus patyrė krisdamas per tvorą. Neigia spyręs nukentėjusiajam, nurodo jog tuo metu net batų neavėjo, buvo tik su kojinėmis.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) E. Š. paaiškino, kad nuo 2014 metų iki 2025 m. birželio pabaigos buvo V. G. žmonos L. meilužis. V. G. apie tai žinojo. Su V. G. buvo bendravę telefonu. Trejus metus, nuo 2022 metų L. keletą kartų per metus atvažiuodavo pagyventi pas jį, jie kartu gyvendavo maždaug po mėnesį, po to ji grįždavo pas savo sutuoktinį. 2023-2024 metų žiemos sezoną, du mėnesius kartu su L. praleido Tenerifėje. Trejus metus nuo 2022 metų L. jį įtikinėjo, jog su savo sutuoktiniu skiriasi. 2025 m. birželio mėnesį L. pasipiršo, ji sutiko už jo tekėti. Kartu su L. gyveno birželio mėnesį, kartu rinko dokumentus skyryboms. Birželio 29 d. buvo paskirtas skyrybų susitikimas pas notarą, tačiau L. birželio 25 d. jį paliko. Porą savaičių ji gyveno pas savo mamą, po to grįžo pas savo sutuoktinį ir santykiai su L. nutrūko. L. į jo telefoninius skambučius neatsiliepinėjo ir nebendravo jokiais kitais būdais. Į L. namus, kuriuose ji gyveno kartu su sutuoktiniu, 2025 m. liepos 21 d vyko turėdamas tikslą surasti L. ir išsiaiškinti, ar ji tikrai skiriasi su savo sutuoktiniu. Buvo nusiteikęs pasikalbėti ne tik su L., bet ir jos sutuoktiniu V. G.. Kadangi anksčiau telefonu buvo gavęs iš V. G. grasinančių žinučių ir žinojo, jog jis yra konfliktiškas, pasiruošė telefonu viską užfiksuoti filmuodamas. Filmuodamas, telefoną laikė rankoje maždaug prie peties. Pietų metu 12 val. 50 min. atvyko į L. namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Prie namų L. mašinos nematė. Varteliai buvo uždaryti. Atsidaręs vartelius, įėjo į namo kiemą. Priėjęs prie durų, pabeldė ir grįžo atgal prie vartelių. Duris atidarė V. G.. Jis V. G. pasakė, jog atvažiavo pasikalbėti. V. G. jam į tai atsakė: „a, čia tu, užeik, užeik“. V. G. žodžius supratęs kaip kvietimą, ėjo link jo ir gavo smūgį į galvą virš dešinės ausies. Bandydamas išvengti smūgio, pasuko galvą į kairę pusę, todėl smūgį gavo ne į nosį ar veidą. Kadangi sukosi, vengdamas smūgio, neišlaikęs pusiausvyros po smūgio nukrito pilvu ant žolės, telefonas iškrito iš rankų. Kai bandė atsistoti, pajuto smūgį į dešinį šoną, žemiau juosmens. Abu smūgiai, tiek į galvą, tiek į šoną, buvo stiprūs. Pasiėmęs nuo savo žolės telefoną, nubėgo ir peršokęs metalinę tvorą, nuėjo į savo mašiną. Atsisėdęs į mašiną, gal apie penkias minutes svarstė, ką toliau daryti. Per šį laiką prie jo mašinos buvo priėjęs G. sūnus, kuris išvadino jį visokiais žodžiais ir liepė dingti. Dėl šio įvykio ir dėl komplikuotų santykių su L. G. sutrikusios psichinės sveikatos visą rugpjūčio mėnesį lankėsi pas psichologą, o dėl patirtos fizinės traumos negalėjo sportuoti, kas taip pat svarbu emociškai. Dėl patirtos neturtinės žalos pareiškė 2 000 Eur ieškinį, kurį palaiko ir prašo tenkinti.

Panašius parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 7-9, 41-42, 47-48).

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, liudytojas G. V. nurodė, kad per elektroninių paslaugų portalą epolicija.lt 2025 m. liepos 22 d. iš pareiškėjo E. Š. buvo gautas pareiškimas, kad jis 2025 m. liepos 21 d. apie 12 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti L. G.. Nurodė, kad jis su L. G. draugauja. Kadangi ji neatsiliepia telefonu, tai jis nusprendė nuvažiuoti pas ją į namus. Atvykus į L. namus adresu: (duomenys neskelbtini), iš namų išėjęs V. G. jį pakvietė užeiti, tačiau jam priartėjus prie G., gavo smūgį į galvos sritį. Pasak E. Š., jis nukrito ir dar gavo smūgį. Dieną iki pareiškimo gavimo, galėjo būti apie 13 val., E. Š. buvo užėjęs į jo darbo vietą adresu: (duomenys neskelbtini). E. Š. nurodžius, kas jam atsitiko, buvo paaiškinta, kad jis turi teisę paskambinti 112 ir išsikviesti pagalbą arba pateikti pareiškimą per epolicija.lt dėl įvykio. Bendraujant su E. Š., jokių sužalojimų nepastebėjo. E. Š. teiravosi, kaip tokioje situacijoje jis turi elgtis, kur jam kreiptis, kad užfiksuotų įvykį. E. Š. nurodė, kad jis gali kreiptis į greitąją medicinos pagalbą, į tai jis atsakė, jog Vilniuje registruotas ir į Vilnių važiuos.

Panašius parodymus liudytojas G. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56-57).

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu liudytoja L. G. nurodė, kad su nukentėjusiuoju E. Š. buvo meilužiai, jis jai buvo pasipiršęs ir jie 2025 m. birželio mėnesį gyveno kartu. 2025 m. liepos 21 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos nebuvo. Tą dieną E. Š. jai rašė žinutes ir jos ieškojo. Į žinutes ji jam neatrašinėjo. Iš pradžių jis jos ieškojo jos motinos namuose (duomenys neskelbtini) ir darbe. Vėliau tą dieną E. Š. jai rašė, kad važiuos į policiją rašyti skundo, kaltino jos sutuoktinį. Kai grįžo namo vėlai vakare, sutuoktinis jai pasakė, kad buvo atvažiavęs E. Š. ir jį išprovokavo. Sutuoktinis jai sakė, kad E. Š. pastūmė, jis nugriuvo, atsistojęs, bėgo prie tvoros ir lipdamas per tvorą, nugriuvo veidu į žvyrą.

2025 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo teritorija aptverta vieline tvora. Užėjimas į teritoriją yra pro vartelius iš (duomenys neskelbtini). Varteliai neužrakinti. Kito patekimo į kiemą nėra. Pagrindinis įėjimas į namą yra iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81-82, 84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2548/2025 (01) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad teismo medicinos ekspertė D. V., apžiūrėjusi E. Š. medicininius dokumentus – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2025 m. liepos 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymus (skubios medicinos gydytojo ir gydytojo ortopedo traumatologo) ir ligos istoriją Nr. 24-SPS-55259 – pateikė išvadą: E. Š. nustatyta poodinė kraujosruva nugaros dešinėje ir poodinė kraujosruva tuoj aukščiau dešinės ausies, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2025 m. liepos 21 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 65 -67).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėta E. Š. pateiktame vaizdo įraše „IVYKIS 2025 07 21“ esanti informacija – matoma, kad filmuojantis asmuo eina neasfaltuotu keliu. Filmuojantis asmuo prieina prie gyvenamojo namo metalinės tvoros, po to keliu vėl grįžta atgal iki šalimais esančio pilkos spalvos gyvenamojo namo. Matomas namo kiemas, aptvertas metaline (tinkline) tvora, tvoros vartai atidaryti į kiemo vidų. Filmuojantis asmuo užeina pro atidarytus vartus į kiemo teritoriją, prieina prie gyvenamojo namo lango, uždaryto žaliuzėmis, pabeldžia į namo duris ir vėl grįžta link tvoros vartų. Jam nueinant, matyti, kad gyvenamojo namo duris atidaro vyras, apsirengęs chaki spalvos marškinėliais. Filmuojantis asmuo sustoja ir sako: „Labas, V.“. Vyras, stovintis prie gyvenamojo namo durų, atsako: „Sveikas, užeik, užeik“. Filmuojantis asmuo sako: „Atvažiavau pasišnekėti“. Matoma, kaip prie durų stovintis vyras nuo gyvenamojo namo durų eina link filmuojančio asmens, dešiniu sugniaužtu kumščiu užsimoja ir girdisi, kaip suduoda smūgį filmuojančiam asmeniui. Filmuojantis asmuo pasako: „Ooo“. Tuo metu sujuda filmuojančio asmens kamera (1 t., b. l. 78-79).

Akistatos tarp įtariamojo V. G. ir nukentėjusiojo E. Š. protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis E. Š. nurodė, jog 2025 m. liepos 21 d. apie 12 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) V. G. ranka (nematė kumščiu ar delnu) sudavė jam vieną smūgį į dešinę galvos pusę ties ausimi, po šio smūgio jis priekine kūno dalimi nukrito ant žolės, bandė atsikelti ir tuo metu pajautė, kad jam spyrė į dešinę nugaros pusę. Įtariamasis V. G. nurodė, kad jis atpažino E. Š., jis jau kartą buvo jo kieme be leidimo. Jį apėmė emocijos ir jis dešinę ranką atrėmė E. Š. į krūtinę ir jėga pastūmė nuo savęs, nuo pastūmimo E. Š. nukrito priekine kūno dalimi kieme ant žolės, paskui, belipant per tvoros tinklą, E. Š. nukrito dešiniu šonu už tvoros, ant grunto (1 t., b. l. 112-114).

III.                      Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. 

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusiajam smūgio kumščiu nesudavė ir jam nespyrė, nukentėjusįjį tik pastūmė, o sužalojimus nekentėjusysis patyrė pats, ne dėl jo pastūmimo.

Tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo V. G. pagrįstumu.

Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kumščiu sudavė vieną smūgį E. Š. į galvą, po smūgio nukentėjusiajam E. Š. nukritus ir gulint ant žemės, spyrė jam į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam E. Š. poodinę kraujosruvą virš dešinės ausies ir poodinę kraujosruva nugaros dešinėje pusėje.

        V. G. kaltė įrodyta anksčiau aptartais įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Anksčiau aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Tai, kad V. G. smurtavo prieš E. Š., įrodo nukentėjusiojo E. Š. parodymai teisme, pagal kuriuos jis atvyko į V. G. namus, išsiaiškinti santykių su jo sutuoktine L. G., su kuria keletą metų buvo meilužiai. V. G., atidaręs duris ir keletą kartų pakvietęs užeiti, trenkė kumščiu jam į galvą, pataikydamas virš dešinės ausies, o kai jis nuo smūgio neišsilaikė ant kojų ir priekine kūno dalimi nugriuvo ant žolės, spyrė jam į nugarą. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš nukentėjusiojo telefonu daryto vaizdo įrašo, kurio trukmė 1 min. 28 sek., matyti, kad nukentėjusiajam pabeldus į kaltinamojo V. G. namų duris (1 min. 2 sek.) ir pasitraukus nuo durų bei laukiant už vartelių, duris atidariusiam V. G. E. Š. sako: „Labas, V.!“ (1 min. 14 sek.). V. G., stovėdamas tarpduryje, į E. Š. pasisveikinimą netvirtai atsako: „Sveikas“ (1 min. 15 sek.), iškart po to, akivaizdžiai atpažinęs E. Š., sako jam: „O, užeik, užeik“ (1 min. 17 sek.) ir išeina pro duris. E. Š., reaguodamas į kvietimą užeiti, eina link V. G., sakydamas jam: „Atvažiavau pasišnekėti“ (1 min. 19 sek.), tuo metu V. G. eina link E. Š., sakydamas: „Aha, užeik, užeik“ (1 min. 22 sek.) ir dar kartą pasakęs: „Užeik“ iškart sugniaužtu iškeltu dešinės rankos kumščiu užsimoja ir trenkia E. Š. (1 min. 24 sek.). Pasigirsta E. Š. balsas, jis sako: „Ooo“ (1 min. 26 sek.), o V. G. sako: „Dar pasišnekėti?“ (1 min. 27 sek.). Vaizdo įraše esantys duomenys iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl jam suduoto smūgio kumščiu ir paneigia kaltinamojo parodymus, jog jis nukentėjusįjį stūmė ranka į krūtinę. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad po to, kai V. G. sudavus smūgį jis pargriuvo, V. G. spyrė jam į nugarą, nors šis faktas dėl po smūgio kumščiu sudavimo iškritus telefonui iš E. Š. rankos, buvo neužfiksuotas. Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jo parodymus patvirtina ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. V., į kurį iškart po patirto smurto kreipėsi nukentėjusysis, t. y. apklausiamas liudytojas nurodė, jog E. Š. jam sakė, kad V. G. jį pakvietė užeiti, tačiau jam priartėjus prie G., gavo smūgį į galvos sritį. Po smūgio nukrito ir dar gavo smūgį. Specialisto išvadoje nurodoma, kad E. Š. nustatyta poodinė kraujosruva nugaros dešinėje ir poodinė kraujosruva tuoj aukščiau dešinės ausies, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicininės pagalbos 2025 m. liepos 21 d. Specialisto išvada patvirtina smūgį kumščiu ir spyrį koja, nes išvadoje nurodyta, kad E. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos virš dešinės ausies ir nugaros dešinėje. Kadangi išvadoje nurodyta, kad kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, o tai gali būti ir kumščiu bei koja, atmestina kaltinamojo iškelta versija, jog sužalojimus nukentėjusysis patyrė lipdamas per tvorą ir krisdamas veidu į žvyruotą kelio gruntą. Specialisto išvada patvirtina ir nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymo mastą – nežymų sveikatos sutrikdymą bei patirtą fizinį skausmą. Tokia išvada nepaneigia nukentėjusiojo parodymais ir vaizdo įrašu nustatyto veikos padarymo mechanizmo, o būtent jį patvirtina. Kaltinamojo prašymu liudytoja apklaustos jo sutuoktinės L. G. parodymai patvirtina, jog kaltinamojo nesuvaldytų emocijų priežastis buvo kaltinamojo sutuoktinės L. G. santykiai su nukentėjusiuoju E. Š..

Teismas pasisako ir dėl teisiamojo posėdžio metu kartu su kaltinamojo prašymu liudytoja apklausti jo sutuoktinę L. G. pateiktos bylos medžiagos (2 t., b. l. 33-34, 35-45) vertinimo. Kaltinamasis pateikė jo sutuoktinės ir nukentėjusiojo susirašinėjimo žinučių, taip pat nukentėjusiojo rašytų laiškų L. G. darbovietei kopijas. Įvertinus pateiktų susirašinėjimų ir elektroninių laiškų turinį, teismas konstatuoja, kad iš esmės jis susijęs su nukentėjusiojo ir kaltinamojo sutuoktinės bendravimu, jų tarpusavio santykiais. Teismo vertinimu, pateikti susirašinėjimai tiesiogiai neturi ryšio su kaltinime nurodomomis veikos aplinkybėmis. Pridėtų žinučių bei elektroninių laiškų turinys nei patvirtina, nei paneigia reikšmingas kaltinimui aplinkybes, todėl pridėtais susirašinėjimais teismas nesiremia, kaip įrodymu patvirtinančiu ar paneigiančiu kaltinimui reikšmingas bylos aplinkybes. Šie susirašinėjimai tik patvirtina, kad tarp kaltinamojo, jo sutuoktinės ir nukentėjusiojo yra didelė įtampa, konfliktinė situacija ir pan. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia nei galimo kaltinamojo sutuoktinės patirto smurto iš nukentėjusiojo pagrįstumo, nei galimo asmens garbės ir orumo įžeidimo ar neteisėto asmens persekiojimo veikų.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, teismas sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. G. 2025 m. liepos 21 d. apie 12 val. 50 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kumščiu sudavė vieną smūgį E. Š. į galvą, po smūgio nukentėjusiajam E. Š. nukritus ir gulint ant žemės, spyrė jam į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. Š. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos virš dešinės ausies ir dėl poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą.

V. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir suprato galimas pasekmes. Kadangi tarp kaltinamojo V. G. atliktų veiksmų (kumščiu ir koja suduotų smūgių) ir sukeltų padarinių (poodinės kraujosruvos virš dešinės ausies ir dėl poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl V. G. yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV.                      Dėl BK 37 straipsnio taikymo

Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje prašė atleisti kaltinamąjį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažįstant jo veiką mažareikšme, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis buvo kaltinamojo sutuoktinės meilužis.

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Vis dėlto, pastebėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog BK nenustato ribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2014, 2K-186-689/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą, atliko jam inkriminuotus veiksmus, taip pat nukreiptus į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, savo veiksmų kritiškai nevertino ir kaltės nepripažino. Šiuo atveju fizinės jėgos naudojimas, kad ir koks būtų kontekstas, nepateisina smurto, todėl nėra pagrindo kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, vertinti kaip mažareikšmės. Taigi kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį.

V.                      Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skiriant bausmę V. G., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis V. G. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, dirbantis (1 t., b. l. 145, 147, 151).

Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam V. G. turėtų būti paskirta arešto arba terminuoto laisvės atėmimo, o ne kita švelnesnės rūšies BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kurią siūlo ir prokurorė – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio trukmė nustatytina didesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės apribojimo bausmės dydis, nes pripažintina, kad ši bausmė kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam uždraudžiama bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju E. Š. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

VI.                      Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Š., atstovaujamas advokato padėjėjo Beniaus Brazaičio, pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68-71). Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė kumščiu į dešinę galvos pusę, o po to spyrė į krūtinę. Jam buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas (ūminis) – nustatytas skausmingumas palpuojant dešinę ląstos pusę ties VIII-XII šonkauliais, poodinė kraujosruva, difuzinis skausmas krūtinės srityje. Jam buvo paskirtas simptominis gydymas, skausmą malšinantys vaistai, fizinio krūvio ribojimas 3-4 savaites. Jis taip pat kreipėsi pas psichologą. Po įvykio pablogėjo miegas, sustiprėjo nerimas, atsirado nuolatinė baimė, kad jis vėl gali būti užpultas. Jis tapo nepatiklus aplinkai, viešumoje nuolat jaučiasi įsitempęs, nerimauja dėl galimos agresijos iš nepažįstamų žmonių, nors tam nėra jokio pagrindo. Nerimas ir nuolatinė įtampa stipriai paveikė jo emocinę būklę bei santykius su aplinkiniais. Nors psichologinė pagalba jam būtina, lankydamasis pas psichologą jis patiria papildomą diskomfortą dėl visuomenėje vis dar vyraujančių stereotipų, jog psichologų pagalbos ieško tik „bepročiai“. Dėl patirtų fizinių skausmų jam tapo sunku atlikti įprastas buities užduotis – kilnoti daiktus, lenktis, net paprasti kasdienei judesiai sukeldavo skausmą krūtinės srityje. Mėnesį negalėjo lankyti sporto klubo. Dėl nurodytų priežasčių patyrė 2 000 neturtinę žalą. Vadovaujasi teismų praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnis) ir mano, jog jo prašoma 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma patenka į teismų praktikoje suformuotą intervalą už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir yra proporcinga patirties padariniams.

Kaltinamasis V. G. civilinio ieškinio nepripažįsta.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Baudžiamosios bylose, kuriose asmenys kaltinami BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, priteisiamos įvairios sumos, t. y. priteisiama nuo 200 iki 800 Eur ir ženkliai didesnės sumos, kaip pvz. 1 500 ar 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-347-976/2018, Nr. 2K-236-495/2021, 2K-219-303/2021, 2K-205-719/2020, 2K-128-489/2020, 2K-180-719/2020, 2K-38-788/2020 ir kt.). Pažymėtina, jog daugiau nei 1 000 Eur už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui.

Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žalą kaltinamasis nukentėjusiajam padarė tyčia. Kaltinamojo padarytu nusikaltimu buvo pažeista viena fundamentaliausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam E. Š. buvo padaryti sužalojimai – poodinė kraujosruva nugaros dešinėje ir poodinė kraujosruva tuoj aukščiau dešinės ausies. Dėl šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis patyrė skausmą, stresą, atsirado nesaugumo jausmas, jautė baimę. Nepaisant to, byloje nėra įrodymų, jog tokie padariniai tęstųsi išskirtinai ilgai.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusiojo E. Š. prašoma priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka nei jam padarytos žalos dydžio, nei įvykio aplinkybių, nei teismų praktikos, nėra įrodyta, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ji mažintina iki 500 Eur. Teismo vertinimu 500 Eur yra teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdytą sveikatą, neigiamus dvasinius išgyvenimus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) E. Š. taip pat prašo priteisti jo patirtas advokato padėjėjo išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš pripažinto kaltu asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje E. Š. prašo priteisti 700 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato padėjėjo Beniaus Brazaičio teisinei pagalbai, apmokėti, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) E. Š. išlaidų suma už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas laikoma pagrįsta, protingo dydžio ir atitinkančia atstovo darbo sąnaudas, dėl to, pripažintina proceso išlaidomis, priteisiant jas iš kaltinamojo V. G..

VII.                      Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 104-106) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas su vaizdo-garso įrašu, paliktinas baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju E. Š..

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) E. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti E. Š. iš V. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato padėjėjo Beniaus Brazaičio paslaugas.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo-garso įrašu, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja                Asta Kurauskaitė